- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- eI2-1050-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03324-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jovita Einikienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Advokatai
- Deividas Poška
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės ir Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. KS-183 (toliau – Sprendimas).
Paaiškina, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. VTEK priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) nuostatą. Komisijos vertinimu, pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, MB „Švenčių fabrikas“ vardu Žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija) pateikęs konkretų pasiūlymą dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 m. pateiktoms paraiškoms (toliau – Taisyklės), patvirtintų Žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D- 719, pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalį.
Teigia, jog tam, kad būtų pripažinta, kad pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą, būtinas lobistinės veiklos užsakovo pavedimas arba nurodymas vykdyti lobistinę veiklą (LVĮ 2 straipsnis). Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorę savo iniciatyva. MB „Švenčių fabrikas“ nesuformavo pareiškėjui užduoties kreiptis į Ministeriją, siekiant pašalinti techninę klaidą. Tokio pavedimo iš MB „Švenčių fabrikas“ niekad nebuvo gavęs. Pareiškėjas už kreipimąsi į Ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorę jokio atlygio iš MB „Švenčių fabrikas“ negavo. Todėl pareiškėjo nuomone, negalima laikyti, jog pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įsitikinimu, techninės klaidos nurodymas Kaimo plėtros departamentui ir jos ištaisymas negali būti vertinimas kaip lobistinė veikla. Fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla (LVĮ 7 straipsnio 6 punktas). Asmenų teisė laisvai reikšti nuomonę yra įtvirtinta Konstitucijoje. Asmenų nuomonės dėl teisės aktų įvardijimas lobizmu riboja minėtą konstitucinę teisę.
Pareiškėjo vertinimu, jis kreipdamasis į Ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorę su 2018 m. gegužės 16 d. raštu, neveikė kaip lobistas ir nevykdė lobistinės veiklos, tad Sprendimas turėtų būti naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Deividas Poška prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad priimdama sprendimą įvertino aplinkybes, jog: 1) pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato LVĮ 10 straipsnis; 2) jis siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo; 3) Ministerija neprašė pareiškėjo teikti ekspertinės nuomonės dėl teisės akto nuostatų (nebuvo išimties, vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 2 punktu). Vadovaujantis LVĮ nuostatomis, Pareiškėjas, siekdamas daryti įtaką dėl atitinkamo teisės akto pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sąrašą ir LVĮ nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamą šiame sąraše registruotą asmenį (t. y., tapti lobistinės veiklos užsakovu). LVĮ nuostatų kontekste svarbu, kad vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei. LVĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.
Pažymi, jog nors pareiškėjas nebuvo sudaręs sutarčių kaip lobistas (2018 m. gegužės 10 d. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo MB „Švenčių fabrikas“ direktorė šios mažosios bendrijos vardu įgaliojo pareiškėją atstovauti mažajai bendrijai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, o kreipimasis dėl Taisyklių nuostatų tikslinimo pareiškėjo Ministerijai pateiktas 2018 m. gegužės 16 d.), taip pat negavo pajamų, vien veiklos įforminimas nesudaro pagrindo teigti, kad tai nebuvo lobistinė veikla, be to, lobistinė veikla gali būti ir neatlygintina (LVĮ 2 straipsnio 3 dalis), o pavedimas vykdyti tokią veiklą gali būti ir žodinis.
Pareiškėjo argumentas, kad šiuo atveju buvo pareikšta jo kaip fizinio asmens nuomonė dėl teisės akto nuostatų (Taisyklių), atitinkanti LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį (kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros), o asmenų nuomonės dėl teisės aktų įvardijimas lobistine veikla ribotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų teisę laisvai reikšti nuomonę, VTEK nuomone, yra atmestinas. Pareiškėjo 2018 m. gegužės 16 d. kreipimasis į Ministeriją, VTEK vertinimu, nelaikytinas kaip fizinio asmens išreikšta nuomonė dėl Taisyklių nuostatų keitimo, nes iš rašto turinio ir formos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi dėl teisės akto nuostatų keitimo kaip įgaliotas MB „Švenčių fabrikas“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo išreiškiantis nuomonę dėl teisėkūros. Taip pat pažymėtina, jog LVĮ nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo LVĮ nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Pažymi, jog šio įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi.
Apibendrindama atsiliepimo argumentus atsakovė mano, kad pareiškėjas pažeidė LVĮ reikalavimus, o VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės VTEK atstovė Edita Kavoliūnienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaudamas MB „Švenčių fabrikas“ interesus, išduoto 2018 m. gegužės 10 d. įgaliojimo pagrindu, 2018 m. gegužės 16 d. raštu „Dėl teisės akto patikslinimo“ kreipėsi į Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentą su pasiūlymu dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), taikomų 2017 m. pateiktoms paraiškoms 31.7.5. punkto pakeitimo, išbraukiant O kategorijos transporto priemones iš nefinansuojamų išlaidų sąrašo, tokiu būdu suvienodinant tinkamas finansuoti išlaidas tiek verslo pradžiai, tiek ir verslo plėtrai. Pareiškėjas pasiūlyme nurodė, kad įgyvendinimo taisyklėse nepagrįstai prie netinkamų finansuoti išlaidų priskirtos O kategorijos transporto priemonės (priekabos ir puspriekabės). Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) atsakydama į pareiškėjo 2018 m. gegužės 16 d. raštą nurodė, kad į pareiškėjo išsakytas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgs ir patikslins teisinį reglamentavimą.
VTEK 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-2074-(1.2) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją, jog VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties LVĮ 6 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms neteisėtą lobistinę veiklą. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog siūlomu Taisyklių pakeitimu buvo siekiama patenkinti asmeninį interesą, todėl toks pasiūlymų pateikimas negali būti laikomas neteisėta lobistine veikla.
2019 m. rugpjūčio 14 d. priimtas skundžiamas sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, MB „Švenčių fabrikas“ vardu ŽŪM pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Taisyklių pakeitimo, pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nesutikdamas su VTEK sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą.
Lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę už įstatymo pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LVĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LVĮ 2 straipsnio 3 dalį, lobistine veikla laikomi fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams (t. y. valstybės politikams, pareigūnams ir kt.), kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką - valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus (LVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos užsakovu gali būti fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jos padalinys, kurie sudarė rašytinę sutartį su lobistu dėl lobistinės veiklos vykdymo, arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti lobistinę veiklą (LVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Pagal LVĮ nuostatas, svarbu, kad konkreti vykdoma lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei. LVĮ 6 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad neteisėta laikytina į lobistų sąrašą neįrašyto asmens vykdoma lobistinė veikla.
Pagal LVĮ 10 straipsnio 1 dalį, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą. Jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikia juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal LVĮ 1 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo nuostatos netaikomos tik nevyriausybinėms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju LVĮ taikomas MB „Švenčių fabrikas“.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog MB „Švenčių fabrikas“ direktorė nebuvo suformavusi jam užduoties kreiptis į ŽŪM dėl Taisyklių pakeitimo, taip pat už kreipimąsi į šią instituciją, jis jokio atlygio negavo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas, kaip to reikalaujama pagal LVĮ 2 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad turi būti sudaryta rašytinė sutartis su lobistu dėl lobistinės veiklos vykdymo arba juridinio asmens pavesta ar nurodyta vykdyti lobistinę veiklą, nesudarė su MB „Švenčių fabrikas“ sutarties dėl lobistinės veiklos vykdymo, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo vykdoma lobistinė veikla. Pareiškėjo teiginiai, jog į ŽŪM jis kreipėsi savo iniciatyva ir pareiškėjui už kreipimąsi į ŽŪM pareiškėjui nebuvo atlyginta vertinami kritiškai, nes lobistinė veikla gali būti vykdoma ir neatlygintinai, o pavedimas vykdyti tokią veiklą gali būti suformuluotas žodžiu. Bylos rašytinė medžiaga ir pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, neginčijamai pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjas siekė mažosios bendrijos intereso prašyme siūlydamas pakeisti teisės aktą, susijusį su mažosios bendrijos ekonominiais interesais, todėl laikyti, kad pareiškėjas nevykdė lobistinės veiklos, negalima.
Pareiškėjo argumentas, kad šiuo atveju pareikšta jo kaip fizinio asmens nuomonė dėl teisės akto nuostatų, atitinkanti LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį, o asmenų nuomonės dėl teisės aktų įvardijimas lobistine veikla ribotų Konstitucijoje įtvirtintą asmenų teisę laisvai reikšti nuomonę yra nepagrįstas.
Kaip teisingai savo sprendime Komisija pažymėjo, pareiškėjo 2018 m. gegužės 16 d. kreipimasis į ŽŪM negali būti laikytinas fizinio asmens išreikšta nuomone dėl Taisyklių pakeitimo, nes iš rašto turinio matyti, jog pareiškėjas į ŽŪM kreipėsi kaip įgaliotas MB „Švenčių fabrikas“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, reiškiantis savo nuomonę dėl teisės akto pakeitimo. LVĮ nuostatos neriboja asmens teisės kreiptis į valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo, kaip to reikalaujama pagal LVĮ nuostatas, privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo atsiskaityti visuomenei.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo VTEK sprendimo. Atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, vykdė lobistinę veiklą ir tokiu būdu pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo įgaliotas atstovas 2020 m. liepos 20 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovės pareiškėjo naudai priteisti 1 678,88 eurų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pripažinus, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.