Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant ieškovui J. S., jo atstovui advokatui Egidijui Labuckui, atsakovui J. M., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, L. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui J. M. su trečiuoju asmeniu L. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas J. S. ieškinį palaikė visiškai ir prašė panaikinti J. M. tėvystę vaikui A. M., gim. 2018-(duomenys neskelbtini), bei pripažinti, kad jis yra vaiko A. M., gim. 2018-(duomenys neskelbtini), tėvas. Nurodė, kad su vaiko A. M. motina L. M. jis susipažino 2015 m. vasarą. Su L. M. nuo 2015 m. gruodžio mėnesio gyvena neįregistravus santuokos ir veda bendrą ūkį, ir nebuvo išsiskyręs su L. M.. 2018-(duomenys neskelbtini), jo sugyventinei L. M., gimė dukra A. M.. Kadangi vaikas A. M. gimė, nepraėjus įstatymo nustatytam 300 dienų terminui, po L. M. ištuokos su J. M., todėl vaiko A. M. gimimo įraše nurodytas vaiko tėvas – J. M.. Jis kartu su L. M. kartu rinko vardą gimusiam vaikui, bendrai augina ir rūpinasi vaiku A. M.. Nuo vaiko gimimo jis vaiku A. M. rūpinasi, myli ją kaip savo vaiką, išlaiko, augina ir yra įsitikinęs, kad jis yra A. M. biologinis tėvas. L. M. A. M. rūpinasi, myli vaiką ir prižiūri, pagal išgales teikia išlaikymą. Jis su L. M. ir judviejų dukra A. M., gyvena jo motinai T. S. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. Jis su šeima gyvena viename kambaryje, jo motina T. S. su jo patėviu, gyvena kitame kambaryje, tačiau jis ir jo motina veda atskirus šeimos ūkius, atskirai gaminasi maistą ir pan. Jis registruotas darbo biržoje, mokėsi profesijos, atlieka įvairius padienius darbus, dabar ruošiasi įsidarbinti pastoviam darbui, todėl vidutiniškai jo pajamos sudaro apie 600-700 Eur per mėnesį. L. M. gauna vaiko pašalpą. J. M. jis nepažįsta, žino tik tokį asmenį esant, kaip buvusį jo sugyventinės L. M. sutuoktinį. Žino, kad kai jis su L. M. pradėjo artimai bendrauti ir bendrai gyventi, J. M. atliko laisvės atėmimo bausmę. L. M. įkalinimo įstaigoje J. M. nelankė. J. M. vaiko A. M. nematė, jos nelankė, išlaikymo vaikui neteikia. Jis žino, kad L. M. yra apribotos motinystės teisės dviejų vaikų, gimusių jai būnant santuokoje su J. M., atžvilgiu. Jis dės pastangas, kad A. M. bendrautų su kitais dviem L. M. vaikais. Jis nežinojo, kad yra galimybė kreiptis į notarą ir pareiškimu pripažinti vaiko tėvystę, todėl kreipiasi į teismą, siekdamas nustatyti tikrąja tėvystę vaikui.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje L. M. prašė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, nurodė, kad jai 2018 m. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. M. biologiniu tėvu yra J. S., su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. J. M. nėra ir negali būti jai gimusio vaiko A. M. tėvu, nes ji su juo nepalaikė artimų santykių. J. M. nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. liepos atiko laisvės atėmimo bausmę, J. M. įkalinimo įstaigoje ji nelankė, jokių santykių su juo nepalaikė. Kadangi vaikas A. M. gimė neparėjus įstatyme nustatytam 300 dienų terminui po jos santuokos su J. M. nutraukimo, tai vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas J. M.. J. M. vaiko nepažįsta, jo nėra matęs, vaiko nelanko ir išlaikymo jam neteikia. Ji yra įsitikinusi, kad vaiko biologinis tėvas yra J. S., su kuriuo ji augina vaiką A. M.. J. S. myli A. M. ir rūpinasi ja kaip savo vaiku, teikia jai išlaikymą. Ji nedirba, šiuo metu prižiūri vaiką, gauna socialinę pašalpą. Ji ankščiau turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, jai apribotos motinystės teisės dviejų, santuokoje su J. M., gimusių vaikų atžvilgiu. Vaikai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančios per Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių –savo 2018-06-21 išvadoje Nr.(13.7)G13-384 siūlė ieškovo ieškinį tenkinti, nes tai atitinka vaiko A. M. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš ieškovo, jo atstovo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad trečiajam asmeniui L. M. 2018-(duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M., kurios gimime įraše Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu nurodytas J. M.. Iš santuokos nutraukimo ( įrašo Nr. 38 ), matyti, kad J. M. ir L. M. santuoka nutraukta 2017-10-05. Iš 2018-04-04 Ignalinos r. sav. Tverečiaus seniūnijos pažymos matyti, kad J. S. gyvenamąją vietą deklaruoja Ignalinos r. sav. (duomenys neskelbtini). Iš 2018-04-04 Ignalinos r. sav. Tverečiaus seniūnijos pažymos matyti, kad A. M. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Ignalinos r. savivaldybėje iki 2018-10-04. Iš 2018-04-04 Ignalinos r. sav. Tverečiaus seniūnijos pažymos matyti, kad L. M. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Ignalinos r. savivaldybėje iki 2018-10-04. Iš 2018-04-09 VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad J. M. gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav.

Iš 2018-06-21 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurio teisų perėmėju 2018-07-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nustatyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išvados matyti, kad J. S. su L. M. susilaukė dukters, nepraėjus nustatytam terminui nuo L. M. skyrybų su J. M.. L. M. kelerius metus gyvena su J. S.. J. S. yra tikras, kad jis yra biologinis vaiko – A. M. tėvas, J. M. neigia esąs vaiko – A. M. tėvas, todėl J. M. tėvystės nuginčijimas ir J. S. tėvystės nustatytas atitinka geriausius vaiko – A. M. interesus.

Iš 2018-06-16 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus (kurio teisų perėmėjas yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) rašto matyti, kad L. M. ir J. S. šeimoje aga nepilnametė dukra A. M., gim. 2018-(duomenys neskelbtini). Šeima gyvena privačiame dviejų kambarių name, priklausančiame J. S. motinai T. S.. J. S. su L. M. gyvena viename kambaryje, T. S. su draugu – kitame. Abi šeimos naudojasi bendra virtuve. J. S. bedarbis, registruotas darbo biržoje, L. M. augina vaiką iki trejų metų. Gauna socialinę pašalpą 205 Eur dydžio ir 30 Eur išmoką už vaiką. L. M. 2017-01-04 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia dviejų dukrų A. M., gim. 2013-(duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. 2011-(duomenys neskelbtini), atžvilgiu. L. M. ir J. M. trūksta socialinių įgūdžių, todėl jų šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Ignalinos rajono savivaldybėje.

Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES (duomenys neskelbtini)) matyti, kad J. M. nėra A. M., biologinis tėvas, J. S. yra A. M., (a .k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999999 % tikimybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba neparėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 3.3 straipsnio 1 dalis ). Pagal teismų praktiką, tėvystės nuginčijamas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti supaprastinamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Nagrinėjant ieškovo reikalavimą nuginčyti tėvystę vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas ). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 ).

Byloje nustatyta, kad atsakovo J. M. ir L. M. santuoka nutraukta 2017-10-05 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu. L. M. 2018-(duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M., kurios gimime įraše Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu nurodytas J. M.. Ieškovas J. S. nuo 2015 m. gruodžio mėnesio nuolat gyvena su vaiko A. M. motina L. M. nesudarius santuokos Ignalinos r. (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav., veda bendrą ūkį ir palaiko artimus šeimyninius santykius, šeimoje augina vaiką A. M.. J. S. vaiką A. M. prižiūri, myli ir rūpinasi ja kaip savo vaiku, teikia jai išlaikymą ir yra įsitikinęs, kad jis yra biologinis vaiko A. M. tėvas. Atsakovas nuo 205-04-19 iki 2017-07-19 atliko laisvės atėmimo bausmę, L. M. jo nelankė ir nepalaikė jokių santykių su atsakovu. J. M. vaiko A. M. nepažįsta, išlaikymo vaikui neteikia, jokie ryšiai ar santykiai tarp atsakovo ir vaiko nesusiklostė. Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje ir vaiko motina nurodė, kad vaiku A. M. rūpinasi, ją augina ir išlaiko J. S., kuris ir yra biologinis jos dukters A. M. tėvas. Institucija, teikianti išvadą, nurodo, kad tikrosios vaiko kilmės nustatymas atitinka geriausius vaiko interesus. Atikus genominę (DNR) ekspertizę (Nr. (duomenys neskelbtini))) nustatyta, kad J. M. nėra A. M., biologinis tėvas, J. S. yra A. M., (a .k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999951529 % tikimybe.

LR CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ( ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados ) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ( DNR tyrimas ) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 18 punktas ). Kasacinio teismo teisėjai pažymėjo, jog byloje neatliekant DNR tyrimo tėvystei nustatyti, įstatymas numato du galimus šios situacijos sprendimo būdus: pirma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai; antra, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

CK 3.152 straipsnio nuostatos reglamentuoja tėvystės (motinystės) nuginčijimo senaties terminą. Minėto straipsnio 1 dalis numato vienerių metų terminą, per kurį galima kreiptis į teismą nuginčyti tėvystę (motinystę ). Senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vaiko A. M., gim. 2018-(duomenys neskelbtini), gimimo įrašą ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) liudijantis išrašas Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje išduotas 2018-01-26. Atsakovas apie vaiko A. M. gimimą sužinojo 2018 m. vasario mėnesį. Ieškovas nurodo, dėl teisinių žinių stokos, nežinojo apie galimybę vaiko tėvystę pripažinti pareiškimu. Byloje negauta duomenų, kad ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, sužinojo ankščiau, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas nepraleistas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad vaiko A. M. gimimo įraše esantys duomenys apie tėvą, neatitinka vaiko interesų, nes taip iškreipiama tikrovė bei pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo tikrąjį tėvą. Manoma, kad tėvystės nuginčijimas neturės neigiamo poveikio vaiko interesams, nes vaikas atsakovo kaip tėvo nepažįsta, jų nesieja joks ryšys. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas A. M. nuolat gyvena ir bendrauja su savo biologiniu tėvu, yra biologinio tėvo J. S. išlaikoma, Taigi, įvertinus jokių santykių tarp J. M. ir vaiko A. M. nebuvimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas J. S., kuris prašo pripažinti tėvystę, teismas sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl ieškovo reikalavimus nuginčyti J. M. tėvystę vaikui A. M. ir nustatyti jo – J. S. tėvystę vaikui A. M., patenkina.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo panaikinti vaiko A. M. gimimo įrašo, atlikto Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 2018-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini), dalį kurioje nurodyta, jog A. M. tėvas yra atsakovas J. M.. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės metrikacijos įstaigos pakeitimus gimimo įrašuose padaro gavus teismo sprendimą dėl tėvystės nustatymo ar tėvystės nuginčijimo (CPK 392 straipsnio 2 dalis, 399 straipsnis ), teismas šį ieškovo reikalavimą palieka nenagrinėtą.

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-03-26 sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-707-5652 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 96 straipsnio 1 dalis ). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis ).

Ieškovui, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-03-26 sprendimu, byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 227,41 Eur, iš jų – 221 Eur advokato užmokestis ir 6,41 Eur išlaidos, susijusios su kitos antrinės teisinės pagalbos teikimu. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo tinkamą elgesį teisminiame procese, į tai, kad atsakovas sąžiningai atliko procesines pareigas, į sunkią atsakovo materialinę padėtį, į ieškovo atstovo prašymą, atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleidžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 387-392 straipsniais, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146-3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad J. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) nėra A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios L. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), tėvas.

Nustatyti, kad J. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) yra A. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios L. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) tėvas, o A. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) dukra.

Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.