Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam P. G.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1984-10-18, Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas pagrindinis, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), montuotoju, neteistas,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

2016 m. gruodžio 25 d. apie 18.46 val. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Pergalės g. 55-ojo ir 57-ojo daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepaklusdamas teisėtiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. G. reikalavimams, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais bei panaudojo fizinį smurtą, kuomet tyčia spyrė vieną kartą jam į kairės kojos šlaunį. Tokiu būdu sukėlė tarnybines pareigas vykdžiusiam vyriausiajam patruliui P. G. fizinį skausmą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Kaltinamasis E. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo numatyto LR BK 286 str. savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to gailisi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo P. G. Parodė, kad 2016 m. gruodžio 25 dienos įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo padauginęs alkoholio, prisimena, tik tai, kad tą vakarą buvo pas savo uošvį, kur vartojo alkoholinius gėrimus, atgavęs sąmonę pamatė, kad yra policijos komisariate. Negali pasakyti, ar jam buvo nustatinėjamas girtumas ir ar spyrė policijos pareigūnui į koją. Nurodė, kad jo elgesiui įtakos galėjo turėti, tai, kad prieš dešimt metų buvo patekęs į eismo įvykį. Nurodė, kad du kartus bandė koduotis nuo alkoholizmo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nurodė, kad galėjo būti taip, kad koja spyrė policijos pareigūnui, nes kai išgeria, tai su juo būna įvairiai. Nurodė, kad neprisimena, kaip jį gabeno į policiją, o kai atsibuvo, pastebėjo, jog jis buvo be batų kameroje. Kameroje buvo dvi paras. Nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 550 Eur, kartu su žmona augina 3 metų dukra. Sutiktų dirbti viešuosius darbus. Peržiūrėjus teisiamojo posėdžio metu filmuotą medžiagą, neginčijo tos aplinkybės, jo kartu su uošviu buvo namo kieme ir kad gali būti taip, jog tarp jo ir uošvio įvyko konfliktas.

Nukentėjusysis P. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną budėjo Elektrėnuose užtikrinant viešąjį saugumą. Einant tarnybines pareigas, gavo pranešimą, kad Elektrėnuose vyksta muštynės prie Pergalės g. 55 –ojo ir 57- ojo namo. Nuvykus į įvykio vietą pamatė E. V., kuris buvo basas ir mūvėjo tik kelnes. Muštynės vyko tarp E. V. ir jo uošvio. Kaltinamasis ir jo uošvis vienas kitam pretenzijų neturėjo. Abu asmenys buvo stipriai išgėrę, kaltinamasis sunkiai orientavosi aplinkoje. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nuspręsta E. V. pristatyti į policijos komisariatą ir tuomet jis pradėjo priešintis, ko pasėkoje spyrė jam (policijos pareigūnui) į koją. Mano, kad kaltinamasis suvokė, kad atsidūrė policijos komisariate. Nurodė, kad po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigą, kurioje jam buvo nustatytas kairės kojos sumušimas, nes kojoje pajuto skausmą, tačiau pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam nereiškia.

Byloje esantis medicininių dokumentų apžiūros protokole, kad P. G. nustatytas kairės šlaunies šoninio paviršiaus sumušimas, pasireiškęs paraudimu ir skausmingumu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l.12)

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga. Vaizdo medžiaga peržiūrėta panaudojant programą "SmartClient - Player". Įrašas prasideda nuo 2016-12-25 18:45:59 ir trunka iki 18:47:01. Vaizdo įraše užfiksuoti keturi asmenys ir du policijos pareigūnai. 18:46:22 matosi kai asmuo stovintis šalia policijos pareigūno P. G. staiga koja spiria pareigūnui į šlaunį. P. G. panaudoja specialias priemones asmens atžvilgiu. 18:46:29 asmuo antrą kartą bando spirti P. G. į koją, tačiau pastarasis pasitraukia į šoną ir išvengia smūgio. (b.l. 19-23)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo E. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str., nes kaltinamasis tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, panaudojo prieš P. G. fizinį smurtą ir pasipriešino jam, einančiam tarnybines pareigas.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 str. taikymas glaudžiai susijęs su Policijos veiklos įstatymo straipsnių nuostatomis apie policijos pareigūnų naudojamos prievartos rūšis, jų taikymo pagrindus ir sąlygas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai. LR BK 286 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kietiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2008).

Vieni iš policijos uždavinių, numatyti 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 str., yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.

Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 2 p.)

Taip pat policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, o gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 21 str. 2 p.)

Sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24 str. 2 p.)

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).

BK 230 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis P. G. dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate vyriausiuoju patruliu, kas reiškia, kad jis yra valstybės tarnautojai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. G. įvykio metu buvo apsirengęs policijos pareigūno drabužiais, t. y. buvo su skiriamaisiais ženklais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus.

Kaip jau buvo paminėta, BK 286 str. numatyta veika - pasipriešinimas valstybės tarnautojui - pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui, E. V. vartodamas necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu - atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, mano, kad savo veiksmais kaltinamasis E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str., laiko, kad jo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį, todėl jis ir yra baustinas.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 286 str., aptartas BK 11 str. 3 d., 15 str.), kaltu visiškai prisipažino, baustas administracine tvarka (b.l. 51).

Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, nes jis dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas socialiniais ryšiais.

Skiriant bausmę E. V., teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, gailisi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, praeityje neteistas – tai lengviną kaltinamojo padėtį. Tačiau skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, baustas administracine tvarka, - tai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam jo sutikimu skirtina sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64 ¹ str., t.y. paskirta bausmė mažintina 1/3. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 9d. Į bausmės laiką E. V. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.

BPK nuostatos numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ( BPK 106 str. 2 d.). Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2017-01-04 pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. V. (34,74 Eur). Pagal LR BPK 51 str. 1 d. 9 p. gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, baudžiamoji byla E. V. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal įstatymą. Esant nurodytoms aplinkybėms gynybai buvo paskirta adv. Žana Kozliakienė, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant tokiai situacijai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str. ir nuteisti jį 9 (devynis) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Paskirtąją bausmę, taikant BK 64¹ str., sumažinti trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 66 str., į E. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-25 23.25 val. iki 2016-12-27 17.39 val. t.y. 2 (dvi) paras.

Kardomąją priemonę E. V. rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo E. V. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.