Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui M. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje sutiko su ieškiniu dalyje, t. y. teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur, bet nemokėti išlaikymo įsiskolinimo, arba 100 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą. Sutiko su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

III. Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada.

3. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad ieškovės šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įtraukta. Socialines paslaugas teikia socialinių paslaugų centras. Vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, ieškovei įtarimai nebuvo pareikšti, vaikas gražintas į šeimą. Ieškovė gyvena vieno kambario bute su sutuoktiniu M. T., taip pat su nepilnamečiais vaikais G. S. ir M. T.. Butas nuomojamas iš privataus asmens. Butas 40 kv. m., su visais patogumais. Kambaryje yra G. S. skirta atskira lova ir kiti reikalingi baldai. Butas tvarkingas, šiltas, šviesus. Ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikiui. Gyvenimo sąlygos atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius. Ieškovė nurodė, kad su sutuoktiniu yra pasistatę namą, kuriame sūnus turės atskirą kambarį. Namas šiuo metu įrenginėjamas. Nepilnametis lanko (duomenys neskelbtini), ketina lankyti dziudo arba karate treniruotes, kurių kainą apie 20 Eur. Nepilnamečiui yra įtariama reta genetinė liga. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone tikslinga nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą su motina. Skyrius neturi duomenų, kad tai pažeistų vaiko teises, neatitiktų jo interesų. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad reikalinga atkurti vaiko ir tėvo ryšį, todėl bendravimas turėtų vykti dalyvaujant psichologui. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nurodė, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas (e. b. l. 23-32,74).

3.1. Nepilnametis G. S. Vaiko teisių apsaugos atstovui nurodė, kad tėvo nėra matęs nuo tada, kai tėvai išsiskyrė, atsimena jį iš nuotraukų. Tėvo nepažįsta, nežino koks jis yra, nėra matęs. Jeigu žinotų, kad tėvas geras žmogus, gal ir norėtų su juo pasimatyti, bet dabar neįsivaizduoja savo ir tėvo bendravimo. Nori gyventi kartu su motina, kuri juo rūpinasi, myli, jie eina kartu pasivaikščioti, važiuoja į sodą (e. b. l. 33-36).

3.2. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje palaikė teiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis G. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo sūnus (e. b. l. 6). Ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su ieškiniu sutiko, todėl laikytina, kad ginčo tarp bylos šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra.

4.1.Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

4.2. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Gavus iš nepilnamečio mokyklos raštą dėl galimai namuose patiriamo smurto, vaikas buvo paimtas iš ieškovės šeimos, jam nustatyta laikinoji globa. Ieškovės atžvilgiu įtarimai nebuvo pareikšti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas sutuoktiniui M. T., kuris 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nutrauktas. Šiuo metu vaikas grąžintas į šeimą, šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė, jos atstovas paaiškino, kad nepilnametis vaikas lankosi pas psichologą, yra paauglys, šeimoje tiesiog įvyko konfliktas, sūnus melavo mokykloje, tačiau vėliau prisipažino. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovės buities gyvenimo sąlygos tinkamos nepilnamečiui vaikui. Nepilnametis išreiškė norą gyventi su motina. Skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Teismo vertinimu šiuo metu byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas – nepilnamečio G. S. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove D. T. (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 str., 3.169 str.).

V. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

5.1. Ieškovės paskaičiavimu vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti reikia 330 Eur, kuriuos sudaro: maistas – 180 Eur, rūbai ir avalynė – 50 Eur, mokymosi priemonės – 15 Eur, laisvalaikis – 25 Eur, vitaminai, vaistai – 20 Eur, higienos reikmenys – 10 Eur, buto mokesčių dalis – 30 Eur.

5.2. Teismo vertinimu ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir neišdidinti. Nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove, kuri kasdien tenkina vaiko poreikius, todėl jai geriausiai yra žinomos patiriamos vaiko išlaikymo išlaidos. Savaime suprantama, kad vaikui reikalingos lėšos maistui, drabužiams, mokyklos reikmenims, vaistams, laisvalaikiui. Pažymėtina, kad atsakovas vaiko poreikių neginčijo.

5.3. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

5.4. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinės mėnesio pajamos 516 Eur. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė, VĮ „Registrų centras“ duomenimis turi nekilnojamojo turto. Atsakovas nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi (b. l. 46-62). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po dar vieną išlaikytinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Tačiau teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, kai tuo tarpu atsakovas nuo vaiko auginimo yra visiškai nusišalinęs, išlaikymo vaikui neteikia. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nėra pagrindas dėl kurio atsakovas neturėtų teikti išlaikymo savo vaikui. Teismas vertina ir atsakovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad kitam vaikui teikia 150 Eur išlaikymą. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, kurias teismas vertina vaiko interesų naudai. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Atsakovas nurodė, kad nedirba, Darbo biržoje neregistruotas. Nurodytų aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad atsakovas elgiasi neatsakingai ir nesiekia užtikrinti savo nepilnamečio vaiko poreikių. Be to, atsakovas neįrodinėjo, kad deda maksimalias pastangas tam, kad gautų nuolatines jo amžių, sveikatos būklę ir išsilavinimą atitinkančias pajamas. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos sutrikimų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jis taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl ligos ar traumos jis yra nedarbingas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas gali dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, vertindamas, kad jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

5.5. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kurias teismas vertina vaiko interesų naudai, laiko, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t. y. po 165 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl jam privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų - teikti išlaikymą savo vaikui. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Atsakovui neįrodžius, kad jo materialinė padėtis sunki ir nepaneigus ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis išlaikymo vaikui neteikia, yra pagrindas tenkinti iš dalies ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Iš atsakovo M. S. nepilnamečiui vaikui G. S. priteistinas išlaikymas po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. rugpjūčio 16 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

5.6. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

5. 7. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė D. T., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

5.8. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

5.9. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

5.10. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. pilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

VI. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

6. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., 7800 Eur, skaičiuojant kas mėnesį po 200 Eur.

6.1. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

6.2. Remiantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje, bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2010 metų. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės keitėsi išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, todėl teismas laiko, kad nepilnamečio išlaikymui reikėjo 330 Eur mėnesiui. Kaip jau minėta atsakovas yra sveikas, darbingas, gali dirbti ir užsidirbti, teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui, tačiau gera valia to nedarė, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą. Nustačius, kad atsakovas savo nepilnamečiui vaikui gali teikti 165 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius taip pat skaičiuotinas po 165 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas G. S. už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., t.y. už 36 mėnesius, skaičiuojant po 165 Eur, viso 5940 Eur (CK 3.200).

VII. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

7. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

7.1. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovo M. S. bendrauja su sūnumi vieną kartą per mėnesį, paskutinį mėnesio ketvirtadienį, nuo 15:00 val. iki 17:00 val. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant skyriaus darbuotojui. Atsakovas šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovas tiek išvadoje, tiek posėdyje nurodė, kad atsakovas su vaiku nebendravo ilgą laiką, todėl vaiko ir tėvo ryšys turėtų būti atstatytas palaipsniui, vaiko ir tėvo bendravimas turi vykti dalyvaujant psichologui.

7.2. CPK 374 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovė neprašė nustatyti pereinamojo atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpio, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas su vaiku nebendravo nuo 2010 metų, teismas laiko, kad vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, todėl sprendžia, kad būtina nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas ir vaiko ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu išlaikymas yra ypatingai svarbus vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai. Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra galimybės bendrauti tėvui su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui. Todėl nustatytinas pereinamasis ieškovo bendravimo su sūnumi laikotarpis - tėvui su sūnumi bendraujant pusę metų vieną kartą per mėnesį, paskutinį mėnesio ketvirtadienį, nuo 15:00 val. iki 16:00 val. dalyvaujant psichologui, kurį pasirenka šalys tarpusavio sutarimu iš VšĮ „Šeimos santykių instituto“ arba VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“. Teismo vertinimu toks susitikimų skaičius bei praleistas laikas kartu bus pakankamas nepilnamečiui, atsižvelgiant į jo amžių, priprasti prie tėvo.

7.3. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatytina tėvo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka (nuolatinė). Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad tėvo bendravimas su sūnumi darytų neigiamą įtaką vaikui ar keltų jam pavojų. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Teismo vertinimu, tai, kad bylos šalys tarpusavyje konfliktuoja, negali apriboti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, tačiau pabrėžia, kad tėvai turi elgtis tinkamai ir vengti konfliktinių situacijų vaiko akivaizdoje, nes tai daro žalą vaikui. Nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atsakovas neišreiškė pageidavimo dėl intensyvesnės bendravimo su vaiku tvarkos. Todėl pasibaigus pusės metų pereinamajam laikotarpiui atsakovas su sūnumi bendrauja vieną kartą per mėnesį, paskutinį mėnesio ketvirtadienį, nuo 15:00 val. iki 17:00 val., atsakovo pasirinktoje vietoje.

7.4. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties vaiko interesus, padėtų atkurti, stiprinti bei išlaikyti tėvo ir sūnaus emocinius ryšius. Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

8. Specialioji CPK 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtina norma nustato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė reiškė keturis reikalavimus, t.y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200 Eur priteisimo ir 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas priimdamas sprendimą tenkino 92 procentus ieškinio. Valstybė šioje byloje patyrė 262,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį bei tai, kad atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas, iš atsakovo valstybei priteisiama 241,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (262,38 Eur x 92 proc./100 proc.) (e. b. l. 4-5, CPK 99 str. 2 d., 96 str.).

8.1. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 179 Eur žyminio mokesčio (165 Eur x x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 45 Eur; 5940 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 134 Eur), ir 8,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 187,70 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 3 d. 3 p.).

8.2. Atsakovas nepateikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. rugpjūčio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), 5940 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti pereinamąjį M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu G. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpį, pagal kurį 6 mėnesius tėvas su sūnumi bendrauja vieną kartą per mėnesį, paskutinį mėnesio ketvirtadienį, nuo 15:00 val. iki 16:00 val. dalyvaujant psichologui, kurį pasirenka šalys tarpusavio sutarimu iš VšĮ „Šeimos santykių instituto“ arba VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę tvarką, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja vieną kartą per mėnesį, paskutinį mėnesio ketvirtadienį, nuo 15:00 val. iki 17:00 val., atsakovo pasirinktoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 179 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 8,70 Eur (aštuonių eurų 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 241,39 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 29 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.