Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 78 178,32 Eur skolą, 2 163,54 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB (duomenys neskelbtini)

2. Skolininkė per nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo, juos teismas 2020 m. sausio 20 d. priėmė ir informavo kreditorę, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį.

3. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. sausio 23 d. gautas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl 78 178,32 Eur skolos, 2 163,54 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateiktas ieškinys atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, todėl priimtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties dalies, kuria civilinė byla pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo perduota nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies.

10. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.

11. Byloms dėl teismo įsakymo išdavimo CPK nustato specialias teismingumo taisykles ir šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 431 straipsnio 6 dalį bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai nepriklausomai nuo ieškinio sumos. CPK 439 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovei dėl 78178,32 Eur skolos, 2 163,54 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė CPK 439 straipsnio 5 dalį, pagal kurią, priėmus ieškovės pateiktą ieškinį, panaikino 2019 m. gruodžio 30 d. teismo įsakymą ir bylą perdavė pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti išdėstyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutarties dalį dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, tačiau, įvertinus atskirojo skundo turinį, matyti, jog apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties dalies nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus.

14. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė nepateikė nei teismui, nei atsakovui reikalavimo teisės įsigijimo įrodančios dokumentacijos; ieškovė elgiasi nesąžiningai, ji informavo atsakovę apie ketinimą inicijuoti nemokumo bylą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų, atkreipia dėmesį, jog šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui. Taigi anksčiau minėti apeliantės argumentai nėra šios apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.

15. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamos nutarties dalį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. vasario 5 d. pranešimo apie nemokumo proceso (bankroto) inicijavimą kopiją; skelbimo spaudoje kopiją.

18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, jog ieškovė, atsikirsdama į atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl atsakovės finansinės būklės, kartu su atsiliepimu teikia atsakovės 2020 m. sausio 25 d. elektroninio pranešimo ieškovei kopiją ir 2020 m. sausio 28 d. ieškovės atsakymo į atsakovės pranešimą kopiją.

19. Nors šalys nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui pridėti naujus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, jog dėl naujų įrodymų pridėjimo būtina pasisakyti.

20. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia šalių papildomų įrodymų prie bylos medžiagos nepridėti ir jų nevertinti. Pažymėtina, jog esminis ginčas tarp šalių yra dėl skolos priteisimo. Šis šalių ginčas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus byloje esančių duomenų visetą, o ne šioje proceso stadijoje. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas klausimas dėl civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo perdavimo nagrinėti pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinus atsakovės ir ieškovės pateiktus naujus įrodymus, ginčo pobūdį, pripažintina, kad nauji įrodymai, nors ir susiję su bylos esme, tačiau nėra tiesiogiai susiję su šio nagrinėjamo klausimo esme. Nenustatęs CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina. Ieškovės pateiktus įrodymus taip pat atsisakytina pridėti prie bylos remiantis tais pačiais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.