Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. P., ieškovės atstovei D. V.

išvada duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. L.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui S. M. dėl tėvystės, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą duodanti institucija teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė turi nepilnametę dukrą A. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra. Šiuo metu nepilnametė A. P. mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna apie 222,40 Eur dydžio išmokas iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 1 050,00 Eur. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, kilnojamąjį registruotiną turtą sudaro transporto priemonė Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turi kitą išlaikytinį – nepilnametį sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog išduotame vaiko A. P. gimimo liudijime tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina – ieškovė. Ieškovė prašo nustatyti, kad jos dukters tėvas yra atsakovas. Nagrinėjamoje byloje, remiantis ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu bendravo 2011 metais ir palaikė artimus santykius. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo vykusiame posėdyje, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl laikytina, kad atsakovas neneigia tėvystės fakto. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta atsakovo motina patvirtino, kad A. P. yra jos sūnaus dukra. Anksčiau ieškovė su dukterimi buvo laikinai apsistojusi pas ją. Ji su anūke palaiko artimus santykius. Duomenų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančius tėvystės faktą, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas yra ieškovės dukters A. P. tėvas, o A. P. yra atsakovo dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Įregistruojant vaiko gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę A. P. paliktina ta pati pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dukters A. P. nelanko ir nesidomi jos gyvenimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kuri užtikrina tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja kenktų vaiko interesams. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaiku nėra ginčijama. Ieškovė siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas turi pareigą su dukra A. P. susitikti kas antrą porinį mėnesio savaitgalį - nuo šeštadienio 12 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.

Teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų bei užtikrins galimybę skyrium gyvenančiam atsakovui prisidėti prie vaiko auklėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys tarpusavio sutarimu gali pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat pasikeitus aplinkybėms, ieškovas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo bendravimo tvarka su vaiku nustatytina pagal ieškovės pateiktą siūlymą.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė dirba, jos pajamas sudaro gaunama išmoka iš Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, iš valstybės gaunami vaiko pinigai ir darbo užmokestis. Ieškovė turi kitą nepilnametį išlaikytinį, nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę. Duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui vaiko išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 800,00 Eur. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Ieškovės nurodoma išlaikymo suma kas mėnesį yra arti minimalios, užtikrins tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas, būdamas tėvu, savo vaiko atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims. Atsakovas ieškovės nurodomos vaiko poreikiams būtinos sumos neginčijo. Teismas sprendžia, kad atsakovas gali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai ir ieškovės ieškinį tenkina, iš atsakovo dukters išlaikymui priteisia prašomo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur. Nurodo, kad per paskutinius 36 mėnesius dukrai skyrė tik 150,00 Eur išlaikymo. Bendra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma 12 450,00 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Teismas įvertinęs šias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, jog nuo gimimo iki dabar atsakovas išlaikymo dukrai iš esmės neteikia, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina visiškai, priteisiant iš atsakovo 12 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko motina – ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CPK 3.190, 3.203 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato pagalbą ieškovei valstybė patyrė 330,42 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, viso 484,00 Eur (109,00 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 375,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovą S. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Palikti A. P. jos turimą pavardę.

Nustatyti A. P. gyvenamąją vietą su ieškove S. P..

Nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo S. M. tokią bendravimo su nepilnamete dukra A. P. ir jos auklėjimo tvarką: atsakovas S. M. turi pareigą su dukra A. P. susitikti kas antrą porinį mėnesio savaitgalį - nuo šeštadienio 12 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.

Iš atsakovo S. M. priteisti nepilnametei dukrai A. P. išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui 2023-04-24 dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą.

Paskirti ieškovę S. P. A. P. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. M. 12 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. P..

Paskirti ieškovę S. P. A. P. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. M. 484,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. M. 330,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.