- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1743-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08296-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Konarskio turgelis“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konarskio turgelis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Konarskio turgelis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Konarskio turgelis“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Konarskio turgelis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. balandžio 27 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230427-00079;
1.2. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. gegužės 2 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-230502-00081 „Nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų“;
1.3. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. gegužės 2 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-230502-00085 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“;
1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pripažinti negaliojančia Nekilnojamojo turto registre kadastro žymą „savavališka statyba (kadastro žyma)“ pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žyma). Ieškovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra išviešintas savavališkos statybos akto priėmimas, todėl ieškovė yra įvertinta, kaip pažeidėja. Kadastro žyma ieškovei daro neigiamą įtaką ir riboja jos galimybes prieš kitas proceso šalis kitose civilinėse bylose, sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo dalių priskyrimo, taip pat turi neigiamą įtaką ieškovės reputacijai, trukdo vykdant komercinę ūkinę veiklą ir tokiu būdu ieškovė patiria netiesioginius ir tiesioginius nuotolius. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai bus pažeisti, jai bus padaryti dideli nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aptariamu atveju ieškovė prašo taikyti prevencinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę (išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie savavališką statybą), tokiu būdu siekdama užkirsti kelią žalai atsirasti.
5. Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia tų teisinių padarinių, kuriuos ji galėtų pasiekti tik patenkinus ieškinio reikalavimus (t. y. panaikinus 2023 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230427-00079). Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kurie teiktų pagrindą spręsti dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, išskyrus abstraktaus pobūdžio teiginius, kad įregistruota žyma apie savavališką statybą turi neigiamą įtaką ieškovės reputacijai, riboja jos galimybes ir tokiu būdu sukelia nuostolius, ieškovė nedetalizuoja, kaip konkrečiai pasireiškia šie ribojimai ir dėl jų kylanti žala. Teismo vertinimu, ieškovės ūkinės komercinės veiklos ribojimus šiuo konkrečiu atveju lemia ne Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie savavališką statybą, bet pats savavališkos statybos aktu konstatuotas savavališkos statybos faktas, todėl vien žymos išregistravimas neturėtų įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir panaikinus savavališkos statybos aktą, atitinkamai Nekilnojamojo turto registre būtų išregistruota ir žyma apie savavališką statybą.
III. Atskirųjų skundų argumentai ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
7. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Konarskio turgelis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas nemotyvuotai ir ignoruodamas byloje esančius įrodymus konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą spręsti dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
7.2. Teismas skundžiamojoje nutartyje ignoravo faktą, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji laikinai prašo panaikinti žymą dėl draudimo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis, parduoti, padovanoti, išnuomoti bei nurodė teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį.
7.3. Žyma, kuri atsakovės įregistruota ieškovei ginčijamo 2023 m. balandžio 27 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-23-0427-00079 pagrindu, suvaržo ieškovės daiktines teisės ir tai turi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Ieškovė nuosavybės teise priklausančiu statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), neturi teisės naudotis ar juo disponuoti, t. y. šio statinio parduoti, padovanoti, išnuomoti, tame tarpe ir neturi teisės vykdyti pagrindinės savo komercinės – ūkinės veiklos, t. y. negyvenamųjų patalpų nuomos. Žyma turi įtakos ieškovės pareigoms, t. y. ieškovė, kaip nuomotoja, negali vykdyti nuomotojo pareigų ir laikytis įsipareigojimų prieš nuomininką statinyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).
7.4. Teismas ignoravo faktą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie savavališką statybą yra ieškovės ginčijamo 2023 m. balandžio 27 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-23-0427-00079 pagrindu ir taip teismas pateikė ir faktines aplinkybes, ir teisės aktus neatitinkančią poziciją, kad „<...> vien žymos išregistravimas neturėtų įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms.“ Žyma ne tik turi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, bet šia Žyma atsakovė suvaržo daiktines teises ieškovei, t. y., uždraudžia ieškovei statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis ar juo disponuoti: parduoti, padovanoti, išnuomoti.
7.5. Teismas, netaikydamas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir palikdamas galioti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Žymą, pažeidė ieškovės teises nevaržomai disponuoti turtu, t. y., jį išnuomoti, taip pat pažeidė teisę vykdyti komercinę ūkinę veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pagrindinė komercinė ūkinė veikla yra negyvenamųjų patalpų nuoma, ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad jau patiria nuostolius, nes nėra galimybės sudaryti naujų nuomos sutarčių t. y. įveiklinti pastato. Ieškovė nuomos sutartį, sudarytą šiame statinyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo priversta nutraukti 2023 m. gegužės 5 d. Taigi, šiuo atveju valstybė negaus pridėtinės vertės mokesčio, ieškovė negaus pajamų, nuo kurių valstybei turėtų sumokėti pelno mokestį.
7.6. Teismų praktikoje nurodoma, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443/2011).
Atsiliepimas
8. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikytiną reglamentavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir jos naikinti nėra pagrindo, o atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
8.2. Ieškovės ūkinės komercinės veiklos ribojimus, atsiradusius nustačius savavališkos statybos atvejį, šiuo konkrečiu atveju lemia ne Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie savavališką statybą, bet pats savavališkos statybos aktu konstatuotas savavališkos statybos faktas, todėl vien žymos išregistravimas neturėtų įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms
8.3. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.253 straipsnio 1 dalimi, registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Vadovaujantis CK 4.253 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje numatyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre.
8.4. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - STR 1.05.01:2017), 144.1.1, 144.1.3.1, 145.1, 146.2.2 punktuose reglamentuojami atvejai, kai atsakovė, patikrinusi privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą, nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu konstatuoja, kad jis yra įvykdytas, ir apie tai informuoja asmenį, kuriam buvo surašytas nurodymas. Minėtuose punktuose nurodoma, kad asmuo gautą informaciją gali pateikti VĮ Registrų centro teritoriniam padaliniui dėl Nekilnojamojo turto registre registruotos žymos apie savavališką statybą panaikinimo. Taigi, remiantis minėtomis STR 1.05.01:2017 nuostatomis, Nekilnojamojo turto registre registruotos žymos apie savavališką statybą panaikinimo pagrindas yra asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, VĮ Registrų centrui pateikta, iš atsakovės gauta informacija apie privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą.
8.5. Remiantis galiojančiu reglamentavimu, žyma apie savavališką statybą Nekilnojamojo turto registre atlieka duomenų apie nustatytą savavališkos statybos atvejį išviešinimo funkciją. Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos faktas nustatytas ginčijamu atsakovės 2023 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-23-0427-00079. Minėtas savavališkos statybos aktas nėra panaikintas, juo nustatyti savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, atitinkamai nėra pagrindo neviešinti juridinio fakto apie nustatytą savavališkos statybos atvejį viešame registre. Be to, panaikinus Žymą, neišnyks su savavališkos statybos fakto nustatymu susijusios pasekmės apelianto teisėms ir pareigoms.
8.6. Ribojimai ieškovės galimybėms disponuoti ginčo pastatu kyla ne iš prašomos panaikinti Žymos, kuri atlieka tik duomenų išviešinimo funkciją, o iš savavališkos statybos fakto, nustatyto atsakovės 2023 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-230427-00079. Todėl apeliantės pateikiami motyvai nepagrindžia prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
8.7. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenumato, kad atsakovei surašius savavališkos statybos aktą ar VĮ „Registrų centrui“ įregistravus žymą apie savavališką statybą Nekilnojamojo turto registre, statinio, kuriame nustatyta savavališka statyba, savininkas turi nutraukti galiojančias statinio nuomos sutartis. CK 4.103 straipsnio 1 dalis draudžia disponuoti statiniu (jo dalimi), kuris pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju dėl aplinkybės, ar ginčo darbai laikytini savavališka statyba, yra kilęs teisminis ginčas, ieškovė savavališkos statybos faktą ginčija nagrinėjamoje civilinėje byloje, o pateikto ieškinio 20.1, 36.1, 37 punktuose teigia, kad ginčo statinyje jokie kapitaliniai statybos darbai nėra atlikti, pastato išvaizda nebuvo keičiama, atliktiems statybos darbams statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Kadangi dėl aplinkybių, numatytų CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, buvimo yra kilęs ginčas, ieškovė ginčija savavališkos statybos faktą, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė rėmėsi CK 4.103 straipsnio 1 dalimi nutraukdama su trečiuoju asmeniu sudarytą nuomos sutartį dėl ginčo statinio. Tokie ieškovės veiksmai negalėtų būti laikomi nei atsakovės 2023 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-23-0427-00079 surašymo, nei juo labiau Žymos įrašymo Nekilnojamojo turto registre pasekme.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai nustatomos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, tai yra, jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 27 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230427-00079; 2023 m. gegužės 2 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-230502-00081 „Nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų“; 2023 m. gegužės 2 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-230502-00085 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“. Pagal ieškovės ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, taigi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga laikytina įrodyta.
14. Antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
15. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pripažinti negaliojančia Nekilnojamojo turto registre esančią kadastro žymą „savavališka statyba (kadastro žyma)“ pastatui Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia šiais argumentais: kadastro žyma ieškovei daro neigiamą įtaką ir riboja jos galimybes prieš kitas proceso šalis kitose civilinėse bylose, sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo dalių priskyrimo, taip pat turi neigiamą įtaką ieškovės reputacijai, trukdo vykdant komercinę ūkinę veiklą ir tokiu būdu ieškovė patiria netiesioginius ir tiesioginius nuotolius.
16. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017).
17. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos, todėl siekiant įvertinti, ar ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, be kita ko, būtina įvertinti, ar konkrečiu atveju Nekilnojamojo turto registre esančios kadastro žymos „savavališka statyba (kadastro žyma)“ panaikinimas užtikrintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, kad ribojimai ieškovės galimybėms disponuoti ginčo pastatu kyla ne iš prašomos panaikinti Žymos, kuri atlieka tik duomenų išviešinimo funkciją, o iš savavališkos statybos fakto, nustatyto atsakovės 2023 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-230427-00079, todėl vien žymos išregistravimas neturėtų įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms.
19. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad savavališkos statybos faktas nustatytas atsakovės 2023 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-230427-00079. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būtent minėtuoju aktu nustatytas savavališkos statybos faktas sukelia ieškovės ūkinės komercinės veiklos ribojimus. Atsakovė, priėmusi savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230427-00079, vadovaudamasi CK 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga, išsiuntė pranešimą VĮ „Registrų centras“, todėl buvo užregistruota žyma apie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) savavališką statybą (kapitalinį remontą). Taigi, VĮ „Registrų centras“ užregistruota Žyma yra atsakovės priimto savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-230427-00079 pasekmė. Žymos panaikinimas šiuo atveju ieškovei nepanaikintų CK 4.103 straipsnio 1 dalyje esančio draudimo, be kita ko, disponuoti statiniu, kadangi šis suvaržymas ieškovei kilo ne dėl žymos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, o dėl atsakovės 2023 m. balandžio 27 d. priimto savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-230427-00079, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepagrindė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytų argumentų, kad įregistruota Žyma apie savavališką statybą turi neigiamą įtaką ieškovės reputacijai ir riboja jos galimybes prieš kitas šalis kitose civilinėse bylose. Atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nors būtent jai teko tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nors atsakovės reikalavimas preliminariai yra pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė grėsmės, kad jai galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
23. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
24. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-266/2011).
25. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konarskio turgelis“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.