- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2-1-516/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00224-2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. Ž., R. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties įpareigoti sumokėti užstatą civilinėje byloje Nr. e2-641-459/2024 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams G. Ž. ir R. Ž. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų G. Ž. ir R. Ž. 190 759,52 Eur turto, esančio (duomenys neskelbtini), sukūrimo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai G. Ž. ir R. Ž. atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą įpareigoti ieškovą R. B. per 3 darbo dienas į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
3. Nurodė, kad ieškovas yra užsienio valstybės fizinis asmuo, jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Latvijos Respublikoje. Atsakovų įsitikinimu, atmetus ieškovo pareikštą ieškinį kaip nepagrįstą, atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo procesas itin pasunkėtų, nes Lietuvos Respublikoje antstoliai vykdo priverstinio išieškojimo veiksmus ieškovo atžvilgiu, išieškoma suma siekia 95 000 Eur, jokių pajamų 2023–2024 m. Latvijos Respublikoje, kurioje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta, jis nėra gavęs, nekilnojamojo turto Latvijos Respublikoje neturi, 2019 m. spalio 30 d. Latvijos Respublikos Kuršo rajono teismas ieškovą pripažino bankrutavusiu. Be to, remdamasis savo prasta finansine situacija, ieškovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba šio mokesčio sumokėjimą atidėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi prašymą patenkino ir įpareigojo ieškovą R. B. per 7 darbo dienas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Eur užstatą atsakovų G. Ž. ir R. Ž. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
5. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovas tikėtina nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Nurodė, kad pareikštame ieškinyje nurodomas ieškovo užsienio valstybės – Latvijos Respublikos – identifikuojantis duomuo, t. y. asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovas pats nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Latvijos Respublikoje. Kartu su pareikštu ieškiniu ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad jis yra ne užsienio valstybės, o Lietuvos Respublikos fizinis asmuo (pilietis).
Šalies argumentai
6. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad jeigu būtų nustatyta, jog pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, tai atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo procesas itin pasunkėtų, nes, kaip ieškinyje nurodė pats ieškovas, Lietuvos Respublikoje antstoliai vykdo priverstinio išieškojimo veiksmus ieškovo atžvilgiu, išieškoma suma siekia 95 000 Eur, ieškovas jokių pajamų 2023–2024 m. Latvijos Respublikoje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta, nėra gavęs, nekilnojamojo turto Latvijos Respublikoje neturi. Be to, ieškovą Latvijos Respublikos Kuršo rajono teismas 2019 m. spalio 30 d. pripažino bankrutavusiu. Ieškovas, remdamasis savo prasta finansine situacija, prašė bylą nagrinėjančio teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba šio mokesčio sumokėjimą atidėti. Teismas, remdamasis šiais bylos duomenimis, priėjo prie išvados, kad ieškovas turto, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti, neturi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nenustatė, kad ieškovo R. B. atžvilgiu galima būtų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 794 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimo taikyti užstatą sąlygas.
8. Teismas nurodė, kad byla yra sudėtinga ne tik dėl situacijos, bylos apimties, bet ir dėl ginčo šalių tarpusavio santykių. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas nebūtinai apsiriboja tik pirmąja instancija, todėl užstatas bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui būtų skirtas ir galimam bylos nagrinėjimui aukštesnės instancijos teismuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šios bylos nagrinėjime egzistuoja reali tikimybė, jog atsakovai gali patirti jų nurodytas bylinėjimosi išlaidas dėl minėtų teisinių paslaugų suteikimo, todėl įpareigojo ieškovą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas R. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas priimti papildomą rašytinį įrodymą – asmens dokumento kopiją, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad ieškovas tikėtina yra Latvijos Respublikos valstybės pilietis, tačiau tokios išvados buvo padarytos vertinant tik ieškinyje, kuriame iš esmės nebuvo keliams klausimas dėl ieškovo pilietybės, nurodytas aplinkybes bei nepatikrinus Gyventojų registro duomenų apie ieškovą. Kartu su atskiruoju skundu pateikia galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso skaitmeninę kopiją, patvirtinančią, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tai, kad ieškovas gyvena ir dirba Latvijos Respublikoje ir byloje nurodė leidime laikinai gyventi Latvijos Respublikoje jam suteiktą asmens kodą, nepatvirtina, jog jis yra Latvijos Respublikos arba kitos užsienio valstybės pilietis. Dėl to ieškovas negali būti laikomas kitos valstybės asmeniu CPK 794 straipsnio 1 dalies prasme.
12.2. Remiantis 1954 m. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso (toliau – Hagos konvencija, Konvencija) 17 straipsnio 1 dalimi, ieškovui, kuris neturi gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje vyksta teisminis procesas, negali būti nustatytas joks įnašas ar užstatas. Šiuo atveju buvo pažeistas CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktas, nustatantis išimtį, kada užstato sumokėjimo pareiga ieškovui netaikoma, t. y. kai užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.
12.3. Ieškovas, net ir laikant, kad jis yra kitos užsienio šalies pilietis, sumokėti 10 000 Eur dydžio užstatą, kuris daugiau nei penkis kartus viršija žyminio mokesčio sumą, kurios mokėjimas buvo atidėtas, finansinės galimybės neturi. Įpareigojus ieškovą sumokėti tokio dydžio užstatą, būtu pažeista jo teisė į teisminę gynybą, o atsakovams sudarytos sąlygos praturtėti ieškovo sąskaita.
Atsiliepimas
10. Atsakovai G. Ž. ir R. Ž. pateikė atsiliepimą, prašydami atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Taikant CPK 794 straipsnyje reglamentuojamą užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui institutą, svarbu nustatyti, ar ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Ši sąlyga, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, siejama su procesą inicijavusio ieškovo artimu teisiniu ryšiu su kita valstybe. Ieškovas yra fizinis asmuo, jo artimas teisinis ryšys su kita valstybe grindžiamas ne tik pilietybe, bet ir jo faktiniais santykiais su ta valstybe. Ieškovo asmeninių, socialinių ir ekonominių ryšių centras yra Latvijos Respublika, t. y. užsienio valstybė. Šią aplinkybę, be kita ko, pareikštame ieškinyje nurodė ir pats apeliantas.
13.2. Hagos konvencijos 17 straipsnio 1 dalis užtikrina draudimą diskriminuoti šalį vien tuo pagrindu, kad šalis yra užsienio subjektas, tačiau tai nereiškia, jog užsienio subjektas turi absoliutų imunitetą nuo pareigos užtikrinti bylinėjimosi išlaidas.
13.3. Teismas, spręsdamas dėl CPK 794 straipsnio taikymo reikalingumo, išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl rašytinio įrodymo priėmimo
12. Ieškovas R. B., pateikęs atskirąjį skundą, pateikė papildomą rašytinį įrodymą – asmens dokumento (paso) kopiją, kuriuo įrodinėja, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomo priimti papildomo rašytinio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, apeliantui (ieškovui) įrodinėjant, kad jis nėra kitos valstybės pilietis CPK 794 straipsnio 1 dalies prasme, taip pat įvertinęs tai, kad prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti buvo pateiktas atsakovų atsiliepime į ieškinį, kuris buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, nesuteikus atsakovui galimybės pasisakyti dėl šio prašymo pagrįstumo, nusprendžia, jog yra pagrindas priimti teikiamą papildomą rašytinį įrodymą ir jį vertinti. Pažymėtina, kad atsakovai, pateikę atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, turėjo galimybę įvertinti ir pasisakyti dėl atsakovo teikiamo dokumento įrodomosios reikšmės. Prieštaravimų ar nesutikimo dėl teikiamo dokumento (ne)priėmimo atsakovai nepareiškė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad tokio įrodymo priėmimas ir vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Užstato instituto, skirto galimų priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, taikymą reglamentuoja CPK 794 straipsnio norma, kurios 1 dalis nustato, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina išimčių, kurioms esant užstato sumokėjimo pareiga ieškovui netaikoma, sąrašą: 1) jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.
18. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas R. B. tikėtina yra Latvijos Respublikos pilietis (ieškinyje nurodyta, kad jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Latvijos Respublikoje, nurodytas Latvijos Respublikos asmens kodas) patenkino atsakovų G. Ž. ir R. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo taikymo, nenustatęs CPK 794 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išimčių.
19. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su tokia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, visų pirma įrodinėja, kad jis nėra kitos valstybės (Latvijos Respublikos) asmuo CPK 794 straipsnio 1 dalies prasme. Tokią aplinkybę grindžia tuo, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis (pateikė asmens dokumento kopiją), paaiškindamas, jog jis gyvena ir dirba Latvijos Respublikoje, o leidime laikinai gyventi Latvijoje jam yra suteiktas asmens kodas.
20. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovas laikytinas kitos valstybės fiziniu asmeniu CPK 794 straipsnio 1 dalies prasme.
21. Kaip jau buvo minėta, taikyti užstato institutą ieškovui pagal CPK 794 straipsnio 1 dalį galima tuo atveju, jei ieškovas yra užsienio valstybės fizinis asmuo. Sutiktina su atsakovais, kad paminėta CPK norma asmens buvimo kitos valstybės fiziniu asmeniu neapriboja tik pilietybės turėjimu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jei ieškovas yra fizinis asmuo, jo artimas teisinis ryšys su kita valstybe grindžiamas ne tik pilietybe, bet ir jo faktiniais santykiais su ta valstybe. Jeigu fizinis asmuo yra užsienio valstybės pilietis, kuris nuolatos gyvena toje valstybėje arba jis nėra tos valstybės pilietis, bet joje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. tokią, kurią jis pats laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centru, yra pagrindas išvadai, kad jis yra tos valstybės fizinis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-734/2012).
22. Taigi šiuo atveju aplinkybė, kad ieškovas (fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau, kaip pats yra nurodęs, jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Latvijos Respublikoje, savaime nereiškia, jog jis nėra užsienio valstybės fizinis asmuo CPK 794 straipsnio 1 dalies prasme.
23. Nustačius, kad ieškovas R. B., nuolat gyvenantis ir dirbantis Latvijos Respublikoje, yra kitos valstybės (Latvijos Respublikos) fizinis asmuo CPK 794 straipsnio 1 dalies prasme, toliau sprendžiama ar egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimtys, kurioms esant užstato sumokėjimo pareiga ieškovui negali būti taikoma. Pažymėtina, kad tą teismas privalo daryti ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo to, ar šalys ginčija, ar ne šių aplinkybių buvimą.
24. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes draudimą taikyti ieškovui užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nustato Hagos konvencijos, prie kurios prisijungusi tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika, 17 straipsnio 1 dalis.
25. Hagos konvencijos 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad joks užstatas ar įnašas, kad ir kaip pavadintas, negali būti nustatytas vienos iš susitariančiųjų valstybių piliečiams ar juridiniams asmenims, nuolat joje gyvenantiems ar turintiems buveinę, dėl jų priklausymo užsienio valstybei, dėl jų gyvenamosios vietos ar buveinės nebuvimo valstybėje, kurioje vyksta teismo procesas, jei šie asmenys dalyvauja jame kaip ieškovai ar tretieji asmenys.
26. Atkreipiamas dėmesys, kad CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs praktiką, jog draudimas taikyti užstatą, įtvirtintas Hagos konvencijos 17 straipsnyje, draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Be to, analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-943/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-734/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1212/2012; 2014 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-881/2014, 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1520/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-460-302/2016). Tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvės, todėl laikytini pagrįstais ir įrodytais ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs paminėtos aplinkybės ir tokiu būdu pažeisdamas tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas, skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti, o Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų G. Ž. ir R. Ž. prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atsakovai G. Ž. ir R. Ž., pateikę atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Nagrinėjamu atveju apelianto (ieškovo) R. B. atskirasis skundas buvo patenkintas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta, t. y. priimtas ieškovui, o ne atsakovams palankus tarpinis procesinis sprendimas.
31. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 22 punktas). Taigi kol nėra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, atsakovai, nepaisant jiems nepalankaus tarpinio procesinio sprendimo dėl įpareigojimo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, negali būti vertinami kaip pralaimėję bylą, todėl jų patirtų bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų G. Ž. ir R. Ž. prašymą įpareigoti ieškovą R. B. sumokėti užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti.