Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei Lilijai Gustainytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, dirbančiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma E. M. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog (duomenys neskelbtini), registruota Klaipėdos miesto sav., kuriai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. faktiškai vadovavo E. M., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, be to, esant nemokumui, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu E. M. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, 2018 m. gegužės 23 d. gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo pradėta administracinio nusižengimo byla UAB (duomenys neskelbtini) vadovui E. M. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) vadovaujama faktinio vadovo E. M., pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: pagal pateiktus bankų sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. bendrovės gauta 53414,92 Eur (1070 Eur – pajamų įnešimas; 50969,30Eur gauta iš įmonių pagal sąskaitas faktūras; 1375,62Eur – gauta iš fizinio asmens). To paties laikotarpio išlaidos sudarė 54680,38 Eur, iš jų: -21660 Eur –išmokėta grynaisiais (nuo 2016-07-01 iki 2016-12-31)- 19550 Eur, nuo 2017-01-01 iki 2017-09-28 - 2110Eur,- 19063, 87 Eur skirta atsiskaitymui su tiekėjais už prekes (nuo 2016-07-01 iki 2016-12-31)-1888,38 Eur;( nuo 2017-01-01 iki 2017-09-28) -17175,49Eur, t.y. 2016-07-15 pervesta UAB „Poliservis“, k.121273366, pagal sąskaitą faktūrą - 43,02Eur; 2016-07-25, 2016-08-26, 2016-09-07, 2016-10-25, 2016-10-14 pervesta UAB “Bauresta“, k. 302342429 už medžiagas - 11914,39Eur; 2016-07-26, 2016-07-28, 2016-10-14 pervesta UAB “Glansa“, k. 134876446, pagal sąskaitas faktūras-3617 Eur; 2016-08-09 pervesta UAB “Industrius“, k. 302593805, už nuomą - 788,43Eur; 2016-08-26 UAB „Mila Baltics“, k.123910438, pagal sąskaitą -73,81Eur; 2016-08-29 pervesta UAB „Interneto vizija“, k. 126350731, -111,86 Eur; 2016-09-01-UAB „Rekvizitai“, k. 303341878, už reklamos paslaugas -185 Eur; 2016-10-25 IĮ „Skritulys“, k. 142011050, pagal sąskaitą faktūrą 234,98Eur, 2016-11-28 AB Smiltynės perkėla,k.300748438, už paslaugas - 200Eur; 2017-01-16, 2017-03-16, 2017-06-22, 2017-07-01 UAB „Tele2“ k.111471645, - 1757,55 Eur; 2017-01-11 UAB „Mila Baltics“, k. 123910438, pagal sąskaitą-50,83Eur; 2017-01-16- AB Smiltynės perkėla už paslaugas 80 Eur; 2017-04-05, 2017-06-16, 2017-06-21 atskaitingiems asmenims išmokėta 1440 Eur (L. M. -840 Eur, E. M. – 600 Eur), t.y. pvz. 2016-07-25 UAB “Bauresta“ pervesta 3134,80Eur,kai skola VMI sudarė 27736,62 Eur; 2016-07-26 UAB “Glansa“ pervesta 1317 Eur, kai skola VMI-27736,62 Eur; 2016-07-26 UAB “Bauresta“ pervesta 1349,27 Eur, kai skola VMI-27736,62 Eur; 2016-10-14 UAB “Glansa“ pervesta 1698 Eur, kai skola VMI-28413,58 Eur; 2016-10-25 UAB “Bauresta“ pervesta 1713,02 Eur,kai skola VMI-28413,58 Eur; 2016-11-28 AB „Smiltynės perkėla“ - 200Eur, kai skola VMI-28639,08 Eur; 2016-12-31 Veto LT advokatų profesinė bendrija - 435 Eur, kai skola VMI-39062,38 Eur; 2017-01-06 UAB „Tele 2 - 1072,92Eur,kai skola VMI - 39301,99 Eur; 2017-03-16 UAB „Tele 2 - 200Eur, kai skola VMI- 40849,42 Eur; 2017-04-05 L. M. -240 Eur, kai skola VMI- 41004,99 Eur; 2017-06-22- UAB „Tele 2- 200Eur, kai skola VMI- 41004,99 Eur; 2017-07-01- UAB „Tele 2 - 284,63Eur, kai skola VMI buvo 43646,70 Eur.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2017 m. spalio 20 d., surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30) FR1042-7224. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, kasos operacijų atlikimo tvarka ir kasos dokumentai, banko dokumentai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovė Lilija Gustainytė nurodė, jog yra visi pagrindai E. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 str. 1 d., nusižengimo sudėtis yra įrodyta pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Pareiškime yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, nors registro duomenimis (duomenys neskelbtini) savininkė buvo L. M., tačiau faktiškai įmonei vadovavo E. M.. Paai6kino, jog 2018 m. Klaipėdos apylinkės teisme L. M. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla, kuri buvo nutraukta, nes buvo nustatyta, kad įmonei (duomenys neskelbtini) faktiškai vadovavo E. M., todėl L. M. nebuvo tinkamas subjektas atsakomybėn patraukti. Pats E. M. tos bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis faktiškai vadovavo (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m.. Būtent jis ir buvo faktinis vadovas, nors viešais Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės vadovė buvo L. M.. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. numatytos tvarkos ir pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, taip pažeisdama VMI teises. Pažymėjo, kad įmonė nebendravo su VMI, nuvykus į įmonės vietą – pačios įmonės nebuvo rasta. Nurodė, kad skiriasi baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, laikotarpis, pavojingumo laipsnis, veikos, už kurias E. M. nuteistas. Administracinėje byloje tikrintas laikotarpis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., todėl jis nėra baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Prašo skirti baudą E. M. administracinę nuobaudą - 1400 Eur baudą, nemato galimybės baudą švelninti, nes asmuo niekada nebendradarbiavo su VMI, nesigailėjo dėl savo veiksmų.

E. M. atstovas advokatas Rimvydas Kairys teismo posėdžio metu nurodė, kad E. M. pripažįsta visas faktines aplinkybes, nurodytas VMI pareiškime, dėl jame nurodytų aplinkybių ginčo nėra. Tačiau pažymėjo, kad administracine tvarka negali būti traukiamas E. M., nes jis viešais registro duomenimis nebuvo įmonės vadovas. Jo nuomone, faktinis įmonės vadovas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn turi būti traukiama L. M.. Jie neskundė sprendimo ankstesnėje administracinio nusižengimo byloje, nes jis atstovavo L. M. toje byloje, taip būtų pakenkę jos interesams. Pažymėjo, kad ANK 120 str. 1 d. dispozicija apima kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Nurodė, kad šiuo atveju CK 6.930¹ straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes (duomenys neskelbtini) VMI kreditoriumi tapo nuo 2017 m. birželio 22 d., tačiau tik 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Taigi E. M. apie VMI sprendimą sužinojo 2017 m. rugsėjo 5 d., kada VMI oficialiai tapo kreditoriumi, tačiau nuo to laiko (duomenys neskelbtini) jokių mokėjimų kreditoriams neatliko, paskutinis mokėjimas atliktas UAB „Tele2“ – 2017 m. liepos 1 d. Taip pat nesutinka, jog E. M. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje yra nurodoma, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju laikotarpiu 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. bendrovė gavo pelno – 53414,92 Eur, išlaidos – 54680 Eur, turto vertė – 24144 Eur. Norint kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo neturėjo, nes deficitas (minusinė suma) buvo 1266 Eur. Kreditorinis įsiskolinimas turėjo būti 48000 Eur norint kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, o šiuo atveju buvo tik 1266 Eur. Bankroto byla tokiu atveju nebūtų iškelta. Mano, jog nebuvo sąlygų, numatytų Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. Prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą atmesti, iškeltą administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Rimvydas Kairys teisme nesutiko, kad E. M. yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 120 str. 1 d. Nurodė, kad viešais Juridinių asmenų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) direktorė yra L. M., todėl ji turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Faktiniam įmonės vadovui negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Teismas išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad E. M. yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei taikyti pagal ANK 120 str. 1 d. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą.

Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė – Akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Atsižvelgiant į nurodytame skirsnyje įtvirtintą reglamentavimą, bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys, kt.).

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei. Todėl nustatant asmens vadovavimo bendrovei realumą, svarbūs ne tik traukiamų atsakomybėn asmenų subjektyvūs parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys, kaip antai įmonės veiklos dokumentai, darbuotojų paaiškinimai apie realų vadovavimą ir kt. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-251–648/2017).

Visų pirma, iš byloje esančios medžiagos bei prie šios bylos prijungtų administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-93–903/2018 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-677-526/2017 medžiagų matyti, kad būtent E. M. nuo 2011 m. faktiškai vadovavo (duomenys neskelbtini) L. M. buvo akcininkė su kuria jis derindavo tik tam tikrus klausimus. Tai patvirtina: 2017 m. liepos 4 d. baudžiamojo įsakymo turinys, iš kurio matyti, kad E. M. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, nuo 2011 m. balandžio 1 d. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip pat E. M. duoti parodymai toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas minėtas baudžiamasis įsakymas, toje pačioje baudžiamojoje byloje esantis 2011 m. kovo 3 d. vienintelio akcininko Sprendimas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad L. M. nuo 2011 m. kovo 31 d. atsisako direktorės pareigų, o į jas paskiriamas E. M., Sodros pažyma, iš kurios matyti, kad L. M. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. vasario 21 d. Pats E. M. nagrinėjant administracinę ir baudžiamąją bylas pripažino, kad būtent jis vadovavo (duomenys neskelbtini).

Įvertinus šiuos duomenis, pripažintina, kad būtent E. M. yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą, ir yra tinkamas subjektas pagal ANK 120 str. 1 d.

Dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo

Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

E. M. atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad E. M. pripažįsta visas VMI pareiškime nustatytas aplinkybes, tačiau nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, todėl tik nuo tos dienos VMI oficialiai tapo (duomenys neskelbtini) kreditoriumi, taigi E. M. apie VMI sprendimą sužinojo 2017 m. rugsėjo 5 d., ir nuo to laiko jokių mokėjimų kreditoriams neatliko, paskutinis mokėjimas atliktas UAB „Tele2“ – 2017 m. liepos 1 d., todėl negali būti taikomos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos.

E. M. atstovo teiginys, kad oficialiai VMI (duomenys neskelbtini) kreditoriumi tapo tik 2017 m. rugsėjo 5 d., o nuo to laiko jokių mokėjimų atlikta nebuvo, todėl negali būti taikomos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas dėl žemiau išvardintų motyvų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009). E. M., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Mokestinė nepriemoka VMI susidarė 2015 m. birželio 1 d. VMI operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė jau 42217,65 Eur. Iš „Swedbank“, AB pateiktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą matyti, kad E. M., būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, darė mokėjimus kitiems kreditoriams (UAB „Bauresta“, „UAB „Glansa“, UAB „Tele2“, AB „Smiltynės perkėla“ ir kt.). vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad E. M., turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Todėl E. M. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t.y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai įrodyta: VMI 2017 m. spalio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-7224 (b.l. 6–9), banko sąskaitos išrašais (b.l. 13–18), kita bylos medžiaga.

Dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui

E. M. atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog VMI nepagrįstai kelia klausimą, kad E. M., būdamas jos vadovu ir esant (duomenys neskelbtini)nemokumui, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo minėtu laikotarpiu, tokiais veiksmais padarydamas ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėjo, jog tikrinimo laikotarpiu, t.y. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo nemoki. Įmonės pelnas siekė 53414,92 Eur, išlaidos – 54680,38 Eur, (duomenys neskelbtini) turto vertė – 24144 Eur. (duomenys neskelbtini) deficitas (minusinė suma) buvo tik 1266 Eur. Šiuo atveju nebuvo sąlygų, numatytų Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.

Pažymėtina, jog ANK 120 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti veiksmai, kurie užtraukia administracinę atsakomybę, yra alternatyvūs ir pakanka bent vieno iš jų, kad pripažinti asmenį kaltu pagal ANK 120 str. 1 d. Vienas iš tokių alternatyvių veiksmų yra įmonės ar įstaigos vadovo pareigos nevykdymas - kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai Įmonė tapo nemoki, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

ĮBĮ 2 str. 8 d. įtvirtinta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teisinis įmonės nemokumas konstatuojamas priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą dėl nemokumo. Tačiau jau iki to momento egzistavo faktinis įmonės nemokumas.

Iš byloje esančios medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. kovo 29 d., įmonei (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. sav. teritorija, iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodoma, kad iš 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 24144 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 66696 Eur. Mokėtinos sumos susidėjo iš 8590 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir 58106 Eur po vienerių metų mokėtinų sumų. Iš 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2016 m. bendrovė patyrė 8365 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į duomenis esančius bylos medžiagoje, į 2016 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) balanso duomenis, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodytu laikotarpiu (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.) nebuvo nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi sutiktina su atstovo advokato argumentais, kad (duomenys neskelbtini) neatitiko sąlygų, numatytų IBĮ 8 str. 2 d., todėl šiuo atveju E. M. neturėjo ir pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, šis VMI pareiškime nurodytas kaltinimas E. M. atžvilgiu, teismo vertinimu, yra neįrodytas, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M., būdamas (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau E. M. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiu būdu E. M. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos – teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t.y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda. Nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis - dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui – neįrodyta, E. M. dėl to išteisintinas, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju E. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiamas pirmą kartą, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. M. atžvilgiu, neįrodžius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui, sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-778–997/2018 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.