Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-27-935/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-15
Bylos Nr.: 1A-27-935/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12412-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
Kaltinamasis: J. J.
Nuteistasis: M. J., E. V., A. P., R. B., M. P.
Advokatai: Jūratė Damanskienė, Remigijas Rimkevičius

Kategorijos

1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-935/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12412-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 1.2.23.1.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,išteisintosios gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,nuteistųjų gynėjams advokatams Remigijui Rimkevičiui, Gintautui Danišauskui,išteisintajai J. J.,nuteistiesiems M. J. ir E. V. (E. V.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė), nuteistojo M. J. gynėjo advokato ir nuteistojo E. V. gynėjo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

E. V. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

J. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti A. P., A. P. (A. P.), A. P. (A. P.), R. B. (R. B.) ir M. P., tačiau šie nuteistieji patys apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo ir turėdamas tikslą parduoti laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė narkotines ir psichotropines medžiagas savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. gegužės 16 d. nuo 20.30 val. iki 2019 m. gegužės 17 d. 01.20 val., kratos minėtame bute metu Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjai S. P., K. Š., I. Ž. surado ir paėmė: 1) 1 grybą bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje (paketas Nr. 516253), kuris yra psichotropinė medžiaga – psilocybe genties grybų vaisiakūnis ir jo dalys, turintis psilocino, kurios masė yra 2,156 g, kuris rastas M. J. kambaryje lentynoje, baltoje spintoje; 2) 11 pilkos spalvos tablečių iš 2 bespalvių plastikinių uždaromų maišelių (paketas Nr. 277658), kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 1,761 g, kurios rastos M. J. kambaryje baltoje spintelėje, lentynoje; 3) baltos spalvos medžiagos gabalėlius stiklainyje su etikete „Daumantų agurkai“ (paketas Nr. 516252), kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 78,472 g, kurie rasti minėto buto sandėliuke, laiptinėje po laiptais; 4) baltos spalvos miltelius 3 bespalviuose plastikiniuose uždaromose maišeliuose (paketas Nr. 516255), kuriuose yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 1,812 g, kurie rasti M. J. kambaryje baltoje spintoje, lentynoje; 5) 1 rausvos spalvos tabletę plastikinėje pakuotės dalyje su užrašu „XANAX“ 0,5 mg tabletes „Alprazolamas“, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, jo masė yra 0,0005 g, 5 rausvos spalvos tabletes plastikinėje pakuotės dalyje su užrašu „XANAX“ 0,5 mg tabletes „Alprazolamas Serija T86439 Tinka iki 2021/06“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, jo masė yra 0,0025 g, 2 baltos spalvos tabletes iš plastikinės pakuotės dalies su užrašu „XANAX“ 0,25 mg tabletės „Alprazolamas“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurio masė yra 0,0005 g, ir kurios (8 minėtos tabletės) rastos M. J. kambaryje baltoje spintoje, lentynoje; 6) 20 perforuoto popieriaus lapelių (vokas Nr. 4), kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lizergido (LSD), kurios masė yra 0,001 g, kurie rasti M. J. kambaryje baltoje spintoje, lentynoje (specialisto išvada Nr.140-(2428)-IS1-4701). Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

2. E. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo ir turėdamas tikslą parduoti, įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat pardavė psichotropines medžiagas, o būtent:

2019 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, klube „Kablys“, esančiame Vilniuje, Kauno g. 5, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nupirko 12 maišelių po 12 Eur už 1 g narkotinės medžiagos ir po 10 Eur už 1 vienetą psichotropinės medžiagos, grybų, turinčių psichotropinių medžiagų, už 60 Eur bei amfetaminą po 5 Eur už 1 g, kurias laikė prie savęs, kol 2019 m. gegužės 16 d. apie 15.50 val., atvažiavęs automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, Viršuliškių g. 30, į jo automobilį įsėdusiai M. P. už 24 Eur pardavė 1 plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,524 g (specialisto išvada Nr. 140-(2431)-IS1-2845). Po ko jis minėtu automobiliu nuvažiavo prie PC „Senukai“, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 244, kur jį sulaikė Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnas A. R. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ONTV tyrėjas V. V., kurie 2019 m. gegužės 16 d. 20.22 val. – 20.27 val. jo asmens kratos metu, dėvimos striukės išorinėje dešinėje kišenėje, rado ir paėmė 1 plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,035 g (specialisto išvada Nr. 140-(2432)-IS1-2898), jo vairuotame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir 2019 m. gegužės 16 d. apie 20.38 val., adresu Vilniuje, Laisvės pr. 80, automobilio apžiūros metu Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnai A. R. ir A. J. paėmė nuo minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės, jo kuprinėje rastus 2 polietileninius užspaudžiamus maišelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 8,183 g (specialisto išvada Nr. 140-(2430)-IS1-2858), ir 2019 m. gegužės 16 d., apie 21.40 val. 2019 m. gegužės 17 d., 00.30 val., kratos jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, policijos pareigūnai A. J., V. V. ir E. C. šio buto koridoriaus spintoje rado ir paėmė: 1) 11 bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 3), kurios sudėtyje yra narkotinės medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 6,955 g delta tetrahiodrokanabinolio kiekis jose yra 19,4 procento; 2) 2 grybus folijoje (paketas Nr. 277684), kuriuose yra psichotropinė medžiaga – psilocybe genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocino, kurios masė yra 4,209 g; 3) 1 bespalvį plastikinį uždaromą maišelį (vokas Nr. 4) su baltos spalvos medžiagos gabalėliu, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,024 g; 4) 2 žalios spalvos tabletes ir 1 žalios spalvos tabletės dalį (vokas Nr. 5), kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė 0,079 g; 5) mėlynos spalvos medžiagos gabalėlius ir miltelius iš 1 bespalvio plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. 5), kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,037 g; 6) 1 bespalvį plastikinį uždaromą maišelį (vokas Nr. 6) su 1 mėlynos spalvos tablete, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,206 g; 7) 2 bespalvius plastikinius uždaromus maišelius (paketas Nr. 277639) su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 4,725 g; 8) 1 bespalvį stiklainį su užrašu „Favorit marinuoti agurkai“ (paketas Nr. 277641) su baltos spalvos medžiagos gabalėliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 50,409 g (specialisto išvada Nr. 140-IS1-3663). Tokiais savo veiksmais E. V. padarė nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

3. J. J. buvo kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotines medžiagas, o būtent:

2019 m. gegužės 16 d. apie 14.00-14.30 val., tvarkydama savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), virtuvėje, skalbimo mašinoje rado metalinę kapsulę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 23,470 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,7 procento, ir savo išskleidžiamoje sofoje tarp pagalvių rado narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 14,920 g delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,5 procento (specialisto išvada Nr. 140-(2428)-IS1-4701), tokiu būdu minėtas narkotines medžiagas įgijo ir laikė, t. y. įdėjo atgal į skalbimo mašiną ir į išskleidžiamą sofą, kol 2019 m. gegužės 16 d. nuo 20.30 val. iki 2019 m. gegužės 17 d. 01.20 val. kratos jos bute metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjai S. P., K. Š. ir I. Ž..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. buvo išteisinta, ir ją pripažinti kalta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti areštą devyniasdešimčiai parų.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad narkotinių medžiagų radimas ir jų palikimas savo žinioje yra vertinamas kaip neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad J. J. 2019 m. gegužės 16 d. apie 14.00-14.30 val. surado, t. y. neteisėtai įgijo, narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) bei iki 2019 m. gegužė 16 d. 20.30 val. – 2019 m. gegužės 17 d. 01.20 val. jas laikė M. J..

6. Prokurorė pažymi, kad iš kratos, kuri buvo atlikta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir laiptinėje esančiame sandėliuke, protokolo matyti, jog, paskelbus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria buvo leista atlikti kratą, J. J. nurodė, jog nutartyje išvardintų dalykų, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrankių ir priemonių joms gaminti, fasuoti, pinigų, gautų už narkotines ar psichotropines medžiagas, bei kitų daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, jos gyvenamojoje vietoje nėra. Atliekant kratą bute buvo rasta narkotinių bei psichotropinių medžiagų, grynųjų pinigų. J. J., atliekant kratą, pareigūnams savanoriškai pateikė metalinę kapsulę bei raudonos spalvos puodelį, kuriuose, kaip paaiškėjo vėliau, buvo augalinės kilmės narkotinė medžiaga – kanapės (antžemines dalys). Prokurorei yra akivaizdu, kad J. J. suprato, kokių medžiagų kratos metu ieškojo pareigūnai, nes prieš pradedant kratą išteisintoji teigė, jog ieškomų medžiagų neturi, o vėliau savanoriškai pateikė ne tik jos dažniausiai naudojamose vietose, t. y. lovoje, esančioje jos kambaryje, bei skalbimo mašinoje, kuri yra virtuvėje, buvusias narkotines medžiagas, bet ir dalį M. J. kambaryje buvusių medžiagų. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad kratos atlikimo metu M. J. kambarys buvo neužrakintas, kambario matomose vietose gulėjo narkotinės medžiagos, joms rūšiuoti, sverti, pakuoti skirti daiktai (svarstyklės, folija, maišeliai, maišeliai su milteliais). Be to, J. J. kratos metu matomoje vietoje, t. y. ant virtuvinės spintelės prie šaldytuvo buvo rastas indas, skirtas rūkyti augalinės kilmės narkotines medžiagas. Aplinkybę, kad šis indas buvo naudojamas rūkyti būtent kanapes (antžemines dalis), patvirtina byloje atlikta specialisto išvada.

7. Skunde nurodoma, kad J. J. apklausų metu įvardino rastą narkotinę medžiagą kaip „žolę“. Ji nurodė, kad 2019 m. gegužės 15 d. apie 14.00-14.30 val. „žolę“, kuri buvo sudėta į dvi talpas, rado skalbimo mašinoje, kuri yra virtuvėje, ir savo lovoje, kuri yra jos kambaryje, po pagalvėmis. Ji rastas talpas buvo atidariusi ir pauostė, nes kanapės (antžeminės dalys) turi specifinį aitrų tik joms būdingą kvapą. Žinojo, kad jos rasta „žolė“ yra rūkoma, t. y. žinojo, kaip ją vartoti. „Žolė“, „žolytė“ tai kanapių (antžeminių dalių) pavadinimas ir išteisintoji nesuklydo nurodydama šių narkotinių medžiagų pavadinimą policijos pareigūnams. J. J. teigė, kad „žolės“ neišmetė, o laikė tose vietose, kur ją rado, t. y. anūko M. J. slėptuvėse, laukė, kol anūkas grįš namo. Išmesti rastą medžiagą ar kreiptis į policiją neketino. Prokurorės įsitikinimu, aptarti faktai rodo, kad J. J., gyvendama bendrame bute su narkotines medžiagas vartojančiu anūku, suprato, kokią narkotinę medžiagą rado, ir tokiu būdu neteisėtai įgijusi ją neteisėtai laikė.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad faktą, jog M. J. vartoja narkotines medžiagas, jas laiko ir platina, patvirtina baudžiamojoje surinkti įrodymai. Taip pat baudžiamojoje byloje užfiksuoti įrodymai patvirtina, kad skalbimo mašinoje ir lovoje po pagalvėmis narkotines medžiagas paslėpė M. J.. Neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą J. J. bandė laikyti ir tuomet, kai pareigūnai paskelbė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria buvo leista daryti kratą, nurodydama, jog nutartyje išvardintų draudžiamų daiktų neturi. Tik kratos atlikimo metu J. J. pareigūnams savanoriškai pateikė neteisėtai įgytas ir laikytas narkotines medžiagas. Vis tik savanoriškas narkotinių medžiagų pateikimas nekeičia J. J. veikos kvalifikavimo.

9. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teisme M. J. ir J. J. parodė, jog išteisintoji nieko nežinojo apie M. J. namuose laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas. Vis tik šiuos teiginius paneigia M. J. ir išteisintosios telefoninių pokalbių turinys. Telefoninių pokalbių metu nuteistasis su išteisintąja užuominomis bendrauja apie tik jiems abiem žinomus dalykus, kuriuos ji turi perduoti į namus atėjusiems asmenims, prašo juos stebėti, o J. J. prašo anūką būti atsargiam. M. J. 2019 m. balandžio 30 d. 12.47.57 val. vykusio pakalbio metu J. J. nurodė, kad į namus ateis draugas, kuris pasiims nuo lentynos, ko jam reikia. M. J. jam paaiškino, kas, kur yra, o išteisintoji turi draugą stebėti. Tuomet M. J. iškart paskambino asmeniui, kuris turi ateiti pas jo močiutę, pasakė, kad juo pasitiki, jog močiutė žino, kur, kas yra. M. J. 2019 m. gegužės 4 d. 22.29.28 val., kalbėdamas su močiute, teiravosi, kur yra jo stiklainiai, kuriuos ji rodė minėtam draugui. J. J. M. J. paaiškino, kur, kokie stiklainiai yra, pasakė, kad jis būtų atsargus. M. J. skambučių išklotinėje užfiksuota, kad jis su J. J. telefonu susiekė 222 kartus.

10. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. J. veiksmuose yra visi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, taip pat ir tiesioginė tyčia neteisėtai, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgyti ir laikyti narkotines medžiagas. J. J. suprato, kad rado narkotinę medžiagą ir tokiu būdu neteisėtai ją įgijo, laikė, turėdama tikslą aiškintis su anūku, ką toliau su šia medžiaga daryti. Faktas, kad šių narkotinių medžiagų išteisintoji neturėjo tikslo suvartoti pati, nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. J. gynėjas advokatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį pakeisti ir skirti M. J. švelnesnę bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo M. J. veikas. Vis tik pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas teigiamai jį charakterizuojančias faktines aplinkybes, paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtą bausmę.

13. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad M. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimų padarymo metu ir šiuo metu yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, siekia įgyti profesinį išsilavinimą ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau nėra teistas, praeityje jam nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, jis yra kraujo donoras, remia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją, kas reiškia, jog nuteistasis padarė reikiamas išvadas ir deda maksimalias pastangas, kad galėtų pradėti gyventi dorai ir daugiau nenusižengti įstatymams. Gynėjas mano, kad M. J. suprato savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir pradėjo taisytis bei pasitaisė, baudžiamasis procesas pozityviai paveikė jo elgesį ir visam laikui atgrasė nuo bet kokių teisės nusižengimų darymo.

14. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog šiuo atveju niekam nebuvo padaryta jokia žala, nuteistojo padaryti nusikaltimai nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, o didžioji dalis jo turėtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų buvo įsigytos asmeniniam naudojimui. Nuteistojo nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio, turtinės ir fizinės žalos niekam nepadarė, todėl priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra visos sąlygos nuteistajam paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę.

15. Nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad M. J. suprato savo elgesio pavojingumą, kritiškai jį įvertino ir labai dėl jo gailisi. Nuteistasis suvokė, kad jo elgesys yra nepateisinamas, netrumpo proceso metu pakeitė bei permąstė visą savo gyvenimą, jis daugiau nenori nusikalsti, nori gyventi dorą gyvenimą, dirbti, toliau gyventi su artimaisiais, močiute, padėti jai buityje, materialiai prisidėti prie buto išlaikymo ir sukurti savo šeimą.

16. Advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. J. nusikalstami veiksmai yra ženkliai didesnio rūšinio pavojingumo nei A. P., kuriam buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Neteisinga ir nesąžininga M. J. netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes pas jį buvo rastas didesnis nei pas A. P. narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Ši aplinkybė neatspindi didesnio veikos pavojingumo, ypač įvertinus tai, kad M. J. dažniau vartojo minėtas medžiagas nei A. P.. Be to, nuteistojo elgesys baudžiamojo proceso metu rodo, kad jis pasimokė iš savo klaidų ir nori gyventi dorai, o baudžiamojo proceso tikslai neabejotinai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo.

17. Skunde nurodoma, kad M. J. izoliavimas nuo visuomenės neigiamai paveiks jo asmenybės formavimąsi. Nuteistajam, pasimokius iš savo klaidų bei jau pasiruošus pradėti pilnavertišką subrendusio ir pilnai suprantančio savo veiksmų pasekmes individo gyvenimą, bus suduotas pernelyg stiprus smūgis kitiems svarbiems socialiniams interesams, nes nuteistasis neteks galimybės mokytis, praras galimybę dirbti bei negalės vykdyti visuomenei naudingos veiklos, todėl jo izoliavimas ir patekimas į neigiamą pataisos namų aplinką neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo, bus neproporcinga bausmė.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tam, kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas griežtą laisvės atėmimo bausmę, neįvertino to, ar paskirta bausmė nepakenks nuteistojo socialinei aplinkai, kuri yra teigiama, ir socialiniams ryšiams, nevertino, ar padaryta žala socialiniams ryšiams nebus didesnė nei tokia bausme pasiekta nauda. Skunde pažymima, kad nuteistasis dar iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo. Taigi jis turi teisėtą pajamų šaltinį. Jis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, mokosi, savanoriauja, turi draugę ir nori sukurti pilnavertę šeimą. Dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nuteistasis nebegalės dirbti, įgyti profesijos, negalės sukurti šeimos, kas neigiamai paveiks jo socialinę aplinką. Be to, buvimas laisvės atėmimo vietoje kartu su kitais nuteistaisiais, darbo ir draugės praradimas, neturėtų jokios teigiamos įtakos M. J.. Taigi pirmosios instancijos teismo paskirta bausme iš esmės nebus pasiekti bausmei keliami tikslai.

19. Nuteistojo gynėjas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra pagrįsta, ar itin griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. J., atsižvelgiant į dėl tokios bausmės atlikimo kilsiančius padarinius, yra būtinas bausmės tikslams pasiekti ir teisingumo principui įgyvendinti. Šiuo atveju paskirta bausme bus gyvendintas tik nubaudimo tikslas, dėl bausmės atlikimo nuteistajam kilsiantys padariniai bus nepalyginamai sunkesni už padarinius kilusius dėl nusikaltimo padarymo. Visi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. J. paskyrus švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. M. J. tikslingiausia yra skirti laisvės apribojimo bausmę, kuria bus kompleksiškai įgyvendinti įstatyme numatyti bausmės tikslai, taip pat nuteistajam galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.

20. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. V. gynėjas advokatas prašo nuteistąjį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistųjų E. V. ir M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, skiriasi. M. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog narkotines medžiagas įsigijo iš E. V. už 24 Eur, nes pareigūnai, laikydami ją policijos komisariate ir rodydami E. V. nuotrauką, privertė atpažinti būtent šį nuteistąjį kaip asmenį, kuris jai pardavė narkotines medžiagas. Policijos pareigūnai grasino, jog nuteistosios nepaleis iš policijos komisariato, jeigu ji neatpažins asmens, pardavusio narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi nuteistosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nevertino aplinkybių, nurodytų teisiamojo posėdžio metu. E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis prisipažino pardavęs M. P. narkotines medžiagas, buvo gauti panašiu metodu kaip ir M. P. parodymai. E. V. dėl patirto didelio streso ir noro greičiau išeiti iš policijos komisariato neatsimena, ką konkrečiai policijos pareigūnams ir kodėl sakė, ką policijos pareigūnai jam žadėjo bei surašė apklausos protokole. Nuteistasis vėliau teigė, kad su M. P. susitiko, nes norėjo į ją pažiūrėti kaip į panelę ir jokių narkotinių medžiagų jai nepardavė ir nesiruošė parduoti. Būtent vėlesnių apklausų metu nuteistojo duoti parodymai, kai jis nebevartojo narkotinių medžiagų, yra objektyvūs ir atitinkantys realybę.

22. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos J. L. G., kuri dalyvavo E. V. ir M. P. susitikime, parodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios liudytojos parodymus vertino kaip nenuoseklius ir galimai melagingus. Gynėjas pabrėžia, kad liudytoja J. L. G. nėra artima E. V. draugė, o tik pažįstama, su kuria įvykio dieną važinėjo nuteistasis. Šiuo atveju yra nelogiška teigti, kad E. V. galėjo parduoti narkotines medžiagas nepažįstamai merginai, kai tokius jo veiksmus gali pamatyti kitas, nors ir pažįstamas, tačiau svetimas žmogus. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad liudytojos J. L. G. parodymų patikimumu verčia abejoti tai, jog ši liudytoja iš pradžių teigė, kad naudojosi telefonu ir neklausė nuteistųjų pokalbio, o vėliau aiškino, jog pokalbio apie narkotinių medžiagų pardavimą bei paties pardavimo fakto nebuvo, yra nepagrįstas. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju liudytoja paprasčiausiai nefiksavo jai visai nereikšmingų dalykų, t. y. nuteistųjų pokštais pagrįsto pokalbio. Nekyla abejonių, kad tuo atveju, jeigu liudytoja būtų išgirdusi ar pamačiusi reikšmingus bei neįprastus dalykus – rimtą pokalbį apie narkotinių medžiagų pardavimą, ji būtų sureagavusi į tokias aplinkybes. Aplinkybė, kad į teisiamąjį posėdį liudytoją J. L. G. atvežė E. V., niekaip neleidžia abejoti liudytojos parodymų patikimumu. Faktą, kad liudytoja duoda tikrovę atitinkančius parodymus patvirtina tai, jog ji pripažino, kad į teisiamąjį posėdį atvyko kartu su nuteistuoju, o tai rodo, jog liudytoja neturi, ko slėpti. J. L. G., vykdama duoti parodymų, neturėjo jokio pagrindo savo parodymų derinti su nuteistuoju, nes ji žinojo, kad tarimosi dėl narkotinių medžiagų pardavimo ir paties narkotinių medžiagų pardavimo faktų nebuvo. Aptarinėti bei slėpti aplinkybių, kurių iš tikrųjų nebuvo, nėra jokios prasmės. Tuo atveju, jeigu liudytoja J. L. G. būtų nusiteikusi kažką slėpti, meluoti, ji būtų nurodžiusi, kad su E. V. nesusitikinėja, su juo nebendrauja ir į teisiamąjį posėdį atvyko viena.

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad niekuo nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog tuo atveju, jeigu M. P. būtų turėjusi paketėlį su narkotinėmis medžiagomis iki susitikimo su E. V., ji nebūtų turėjusi pagrindo iš šio nuteistojo įsigyti narkotinių medžiagų.

24. Advokato įsitikinimu, nuteistojo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, niekaip neįrodo faktas, kad jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti plastikiniai užsegami maišeliai. Tokie maišeliai gali būti panaudojami buityje labai įvairiai, taip pat ir savo vartojimui laikomų narkotinių medžiagų supakavimui dozėmis.

25. Skunde aiškinama, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, jog E. V. turėjo tikslą narkotines bei psichotropines medžiagas, kuriomis disponavo, pardavinėti ar kitaip platinti. Aplinkybę, kad E. V. tokio tikslo neturėjo, rodo tai, jog į susitikimą su M. P. nuteistasis atvyko su pašaliniu asmeniu. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad E. V. gyvenamoje patalpoje laikydamas narkotines medžiagas turėjo tikslą jas pardavinėti ar kitaip platinti, yra neįrodytas bei nelogiškas.

26. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, apkaltinamasis nuosprendis jo ginamajam buvo priimtas remiantis vien netiesioginiais įrodymais (spėjimais). Nuteistojo kaltės padarius nusikaltimą niekaip nepatvirtina nei byloje užfiksuotų jo telefoninių pokalbių turinys, nei faktas, kad jo ir M. P. sulaikymo metu, pas abu nuteistuosius buvo rasti plastikiniai paketėliai su narkotinėmis medžiagomis, E. V. sulaikymo metu turėjo virš 60 Eur, kurių dalis neva galėjo būti gauta pardavus narkotinę medžiagą. Advokatas pažymi, kad M. P. pirmosios instancijos teisme nenurodė asmens, kuris jai pardavė narkotines medžiagas, todėl galimai ji narkotines medžiagas įgijo iš kito asmens.

27. Apeliaciniame skunde tikinama, kad E. V. žadėjimas narkotinėmis medžiagomis pasidalinti su draugais buvo tik siekis parodyti savo šaunumą, o ne realus pažadas. Tokiu pažadu buvo siekiama tik palaikyti draugiškus santykius.

28. Nuteistojo gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, neįvertino to, jog E. V. visiškai pasitaisė, daugiau nenusikalto. Iš pirmosios instancijos teismo pripažintų pozityviai E. V. charakterizuojančių faktų galima daryti išvadą, kad baudžiamasis procesas turėjo lemiamą įtaką nuteistojo resocializacijai bei brandžios asmenybės formavimuisi. E. V. suklydo, tačiau dėl vykusio proceso tapo brandžia bei pareiginga asmenybe. Faktą, kad nuteistasis yra socializuota asmenybė, patvirtina tai, jog jis siekia mokslo ir kvalifikacijos, nepriekaištingai dirba, laikosi socialinio bendravimo normų bei etiketo. E. V. jau daugiau kaip dvejus metus gyvena priimtiną visuomenei gyvenimą, pradėjo kurti šeimą.

29. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju E. V. turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios leidžia, vadovaujantis teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, išskirtiniais atvejais paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmė. Nuteistajam paskyrus net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ji netenka auklėjamosios bei kitokios paskirties, tokia bausmė nėra tikslinga.

30. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Šiuo atveju E. V. iš jaunatviško avantiūrizmo galimai vieną kartą pardavė M. P. narkotines medžiagas, jis šiuo metu visiškai resocializavosi. Taigi E. V. nusikalstama veika pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo tipinių tokio pobūdžio nusikalstamų veikų, o paskirta bausmė neatitinka nuteistojo asmenybės. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

31. Gynėjas pažymi, kad E. V., atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nutrūktų jo ryšiai su pasirinktąja tuoktis mergina, žlugtų jo gyvenimo lūkesčiai, pradėta darbinė karjera bei kvalifikacija, tolesnis socializuotos asmenybės formavimasis. Po dvejų metų grįžęs iš įkalinimo įstaigos E. V. kaip asmenybė vėl naujai turės adaptuotis visuomenėje ir naujai pradėti gyvenimą, naujai socializuotis ir bandyti grįžti į tokį socializuotą gyvenimą, kurį jau gyvena dabar. Laisvės atėmimas dvejiems metams būtų žalingas tiek visuomenei, tiek pačiam nuteistajam. Taip pat nėra garantijų, kad laisvės atėmimo bausmė nuteistąjį pakeistų labiau, nei jis jau yra pasikeitęs.

32. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. V. nusikalstamas veikas greičiau padarė dėl jaunatviško avantiūrizmo, nesuvokdamas, kad dėl to jam atsiras neigiamų padarinių. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. V. neturėjo jokio tikslo prekiauti narkotinėmis medžiagomis, o tai reiškia, jog nebuvo padaryta veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.

33. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad E. V. iki 2019 m. gegužės mėnesio, t. y. iki jo sulaikymo, be atodairos ir dideliais kiekiais vartojo narkotines medžiagas, dėl savo nepakankamo informuotumo manė, kad didelis ir nuolatinis šių priemonių suvartojimas padės jam būti žvaliu, labiau įsiminti mokymo įstaigose studijuojamas programas bei padės siekti darbinės karjeros. Jaunimo tarpe tai buvo visiškai suprantama ir draugiškai toleruojama. Iki to laiko nejutęs jokių sveikatos sutrikimų, maždaug po 2019 metų birželio mėnesio, E. V. pajuto, jog jam labai ženkliai pradėjo blogėti sveikata. Prie bendros nervinės įtampos ir pergyvenimų prisidėjo progresuojanti kelio sąnario liga, stuburo problemos. Nuteistasis serga liga, kuri realaus laisvės atėmimo metu vers jį kentėti labiau, nei tai būtina atliekant tokią bausmę. Šiuo atveju paskirtos bausmės atlikimas gali prieštarauti draudimui kankinti žmogų bei su juo žiauriai elgtis.

34. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Išteisintoji bei jos gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistieji bei jų gynėjai prašė gynėjų apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės, nuteistųjų M. J. ir E. V. gynėjų advokatų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl prokurorės apeliacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

35. BK 259 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo ir (ar) laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y., asmuo suvokia, jog neteisėtai įgyja, laiko narkotines medžiagas ar atlieka kitus aptariamoje normoje numatytus alternatyvius veiksmus, ir siekia taip veikti. Taigi baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turi bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės.

36. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad 2019 m. gegužės 16 d. kratos metu J. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje skalbimo mašinoje metalinėje kapsulėje ir išteisintosios kambaryje ant sofos tarp pagalvių indelyje buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės jų dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra atitinkamai 13,7 % ir 12,5 %, kurių bendra masė buvo 38,39 g. Baudžiamojoje byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad aptariamas medžiagas prieš atliekant kratą J. J. jau buvo pastebėjusi (radusi), išteisintoji jas apžiūrėjo bei padėjo tose pačiose vietose, kur jas rado. Minėtus faktus patvirtina pačios išteisintosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, nuteistojo M. J., liudytojų L. D., S. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kratos protokole bei specialisto išvadoje Nr. 140-(2428)-IS1-4701 užfiksuoti duomenys, kurių teismas detaliau neaptarinės, nes, kaip jau minėta, dėl nurodytų aplinkybių jokių ginčų nekilo ir nekyla.

37. Iš J. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji, tvarkydama namus, savo patalynėje lovoje po pagalve rado indelį, kuriame buvo žalia žolė, nuo kurios sklido kažkoks kvapas. Tuomet ji rastą dėžutę padėjo ant sekcijos, pakeitė patalynę, o seną nunešė skalbti. Skalbimo mašinoje ji rado užsuktą kapsulę. Atidarius šią kapsulę, iš jos sklido toks pats kvapas kaip ir iš prieš tai minėto indelio. Kapsulėje buvo tokia pati žolelė kaip ir dėžutėje. Ji kapsulę padėjo ant stalo. Nutarė, kad, kai namo grįš M. J., jo paklaus, kas čia per medžiaga. Vėliau ji indelį ir kapsulę padėjo į tas pačias vietas, kuriose šias talpas ir rado. Dar iki M. J. grįžimo namo, bute buvo atlikta krata, kurios metu ji pateikė aptiktas talpas su jose buvusia medžiaga. J. J. tvirtino, kad ji nežinojo, jog jos anūkas M. J. vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jas pardavinėja (t. 9, b. l. 43, t. 10, b. l. 94-95). Ikiteisminio tyrimo metu J. J. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes (t. 3, b. l. 16). Taigi yra akivaizdu, kad išteisintoji viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog ji nesuprato, kad rastose talpose buvo narkotinės medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog J. J. iš tikrųjų suvokė, kad skalbimo mašinoje buvusioje kapsulėje ir ant sofos po pagalve buvusiame indelyje buvo narkotinė medžiaga, kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų galima be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, kad išteisintoji suvokė, kokios medžiagos buvo laikomos kapsulėje bei indelyje, jos veiksmų vis tiek nebūtų pagrindo vertinti kaip nusikalstamų, kaip narkotinės medžiagos įgijimo bei laikymo.

38. Iš kratos, atliktos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), protokolo (t. 2, b. l. 44-63) turinio matyti, kad prieš pradedant kratą J. J. buvo pareikalauta atiduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje (t. 2, b. l. 41), su kuria išteisintoji buvo supažindinta pasirašytinai, nurodytus daiktus, t. y., narkotines ar psichotropines medžiagas, įrankius ir priemones joms gaminti, fasuoti, pinigus, gautus už narkotines ar psichotropines medžiagas bei kitus daiktus, turinčius reikšmės ikiteisminiam tyrimui. J. J. pareiškus, kad pareikalautų atiduoti daiktų ji neturi, bute buvo pradėta daryti krata. Darant kratą, virtuvėje ant spintelės prie šaldytuvo buvo rastas indas, skirtas rūkyti augalines kilmės narkotines medžiagas. Radus minėtą indą, J. J. pateikė metalinę kapsulę, kurioje buvo augalinės kilmės medžiaga. M. J. kambaryje radus galimai narkotines ar psichotropines medžiagas, J. J., kratą atliekantiems pareigūnams, pateikė M. J. kambaryje buvusioje kartoninėje dėžėje buvusį maišelį su augaline medžiaga ir juodos spalvos dėžutę, kurioje buvo baltos spalvos miltelių likučių. Taip pat išteisintoji savanoriškai pateikė jos kambaryje tarp pagalvių buvusį raudonos spalvos plastikinį puodelį su dangčiu, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga. Kratos protokole nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojos L. D., kuri vadovavo kratai ir kuri, pasak liudytojos K. Š. (t. 10, b. l. 93), daugiausiai bendravo su išteisintąja, parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 91-92). Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. D. nurodė, kad M. J. kambaryje radus narkotines medžiagas, svarstykles, maišelius, J. J. buvo dar kartą pasiūlyta pateikti namuose turimus draudžiamus daiktus. Po šio pasiūlymo išteisintoji pateikė skalbimo mašinoje buvusią kapsulę bei plastikinį indelį, kuris buvo išteisintosios kambaryje ant sofos po pagalve. Išteisintosios pateiktose talpose galimai buvo narkotinė medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktas, jog J. J. kratos metu pati pateikė talpas, kuriose buvo narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog ji iki kratos darymo iš tikrųjų suvokė, kokia medžiaga yra minėtose talpose. Yra visiškai tikėtina, kad J. J. apie tai, jog plastikiniame indelyje ir metalinėje kapsulėje buvo narkotinės medžiagos, galėjo suprasti tik po to, kai pareigūnai bute, kuriame buvo atliekama krata, rado ir pradėjo imti daiktus, turinčius reikšmės ikiteisminiam tyrimui, bei pakartotinai išteisintajai pasiūlė pateikti ieškomus objektus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju J. J. nebuvo jokio pagrindo tikėtis, jog paskelbus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl leidimo atlikti kratą ir pareikalavus pateikti nutartyje nurodytus daiktus, krata nebus atliekama, o medžiagos, kurios buvo pakankamai lengvai pastebimose vietoje, nebus surastos.

39. Iš specialisto išvadoje Nr. 140-(2428)-IS1-5607 užfiksuotų duomenų matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant tirti pateikto puodelio, rasto ir paimto 2019 m. gegužės 16 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), yra tinkamas asmeniui identifikuoti (t. 2, b. l. 117-118). Specialisto išvadoje Nr. 140-(5569)-IS1-6085 yra nurodyta, kad minėtas rankos piršto pėdsakas yra paliktas M. J. kairės rankos nykščiu (t. 2, b. l. 127-128). Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad medžiagomis, buvusiomis tiek indelyje, tiek skalbimo mašinoje buvusioje kapsulėje, iš tikrųjų disponavo ne J. J.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(2428)-IS1-4701 (t. 2, b. l. 106-114) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog J. J. savanoriškai kratos metu pateiktos augalinės kilmės medžiagos, kurios buvo M. J. kambaryje, sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo rasta. Ši aplinkybė taip pat leidžia manyti, kad išteisintoji galėjo nesuprasti ir nesuprato, kokios medžiagos iš tikrųjų jos namuose buvo laikomos.

Žemesnės instancijos teismas

40. Faktas, kad J. J. plastikiniame indelyje ir metalinėje kapsulėje buvusių medžiagų neišmetė, dėl jų nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nepatvirtina jos kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 16), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 43-44, t. 10, b. l. 94) logiškai paaiškino pasirinkto elgesio varianto priežastis. Išteisintoji nurodė, kad ji laukė, kol namo grįš M. J., su kuriuo ketino išsiaiškinti, kokios medžiagos yra laikomos jai priklausančiame bute. Teigtina, kad išteisintajai nesuprantant, jog ji rado narkotines medžiagas, nebuvo ir poreikio jų išmesti, tuo labiau, kad kaip jų savininką išteisintoji identifikavo M. J., kuris ir turėtų priimti sprendimą dėl šių medžiagų likimo, ar kreiptis į policijos pareigūnus. Įvertintina ir tai, kad M. J. yra išteisintosios anūkas. Taigi net ir tuo atveju, jeigu J. J. buvo kilęs įtarimas dėl rastų medžiagų, iš jos nebuvo pagrindo reikalauti apie galimai neteisėtus M. J. veiksmus pranešti teisėsaugos institucijoms. Čia pažymėtina, kad asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn net ir tais atvejais, kai jis be svarbios priežasties nepraneša teisėsaugos įstaigai arba teismui apie savo artimo giminaičio ar šeimos nario daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Be to, asmuo turi teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (BPK 82 straipsnio 2 dalis).

41. Iš tikrųjų J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kokią medžiagą ji rado kapsulėje, buvusioje skalbimo mašinoje, ir indelyje, rastame po pagalve. Išteisintoji teigė, kad medžiaga yra „žolė“, kuri yra rūkoma (t. 3, b. l. 16). Vis tik tokie išteisintosios teiginiai be jokių abejonių nepatvirtina fakto, kad ji nuo pat medžiagų radimo momento suprato, jog ši medžiaga yra narkotinė. J. J. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad tai, jog rasta medžiaga yra narkotinė medžiaga, vadinama „žole“, jai nurodė policijos pareigūnai (t. 9, b. l. 44). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokiais išteisintosios parodymais. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos protokole skalbimo mašinoje ir po pagalvėmis ant sofos buvusios J. J. parodytos medžiagos yra įvardijamos kaip augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė medžiaga „žolė“. Minėtas kratos protokolas ir jo apyrašas buvo įteikti J. J.. Taigi ikiteisminio tyrimo metu J. J., duodama parodymus, iš tikrųjų galėjo nurodyti tai, kas jai tapo žinoma iš policijos pareigūnų, iš kratos protokolo turinio, o ne buvo jos pačios suvokta radus medžiagas.

Žemesnės instancijos teismas

42. Faktas, kad J. J. yra žinoma, jog narkotinė medžiaga „žolė“ yra rūkoma, niekaip nepatvirtina, kad ji turėjo suprasti ir suprato, jog jos rasta medžiaga yra narkotinė, jog tai yra kanapės (antžeminės dalys). Apie tai, kaip vartojamos tam tikros narkotinės ar psichotropinės medžiagos, asmeniui nebūtinai turi būti žinoma iš jo asmeninės patirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu faktas, kad kanapės turi specifinį kvapą, niekaip neleidžia daryti išvados, jog išteisintoji šį kvapą turėjo žinoti ar užuostą kanapių kvapą būtinai turėjo susieti su narkotine medžiaga. Teigtina, kad net ir žinant, jog kanapės skleidžia specifinį kvapą, asmuo nebūtinai turi žinoti, koks iš tikrųjų yra jų kvapas, nes paprasčiausiai anksčiau šio kvapo galėjo būti ir neužuodęs, o jeigu ir buvo užuodęs, tai jis nebūtinai turėjo suprasti ar būti informuotas, kad būtent taip kvepia kanapės. Pirmosios instancijos teisme išteisintoji yra nurodžiusi, jog jos vyras sirgo vėžiu. Grįžus namo, būdavo keistas kvapas, panašus į rastų medžiagų. Vyras jai yra aiškinęs, kad jam duodavo vaistų, kuriuos jis parūkydavo (t. 10, b. l. 94-95). Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų galima be jokių abejonių tvirtinti, kad išteisintosios vyras rūkė kanapių antžemines dalis, vis tiek nebūtų pakankamo pagrindo teigti, jog išteisintoji iki kratos atlikimo rastas medžiagas būtinai turėjo identifikuoti kaip narkotines, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teisme ji teigė, kad tokio kvapo, koks sklido nuo rastose talpose buvusių medžiagų, ji namuose nebuvo užuodusi (t. 9, b. l. 43).

43. Išteisintosios kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, niekaip nepatvirtina ir faktai, kad buto virtuvėje buvo rasta vandens pypkė, skirta rūkymui, kurios degimo kameros ir sietelio paviršiuje pagal specialisto išvadą Nr. 104-(2428)-IS1-4701 buvo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų, bei tai, kad iš liudytojų S. P. (t. 10, b. l. 93) ir L. D. (t. 10, b. l. 92) parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog, darant kratą, M. J. kambarys buvo neužrakintas, o narkotinės medžiagos jo kambaryje matėsi akivaizdžiai. Šioje vietoje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme tiek išteisintoji J. J. (t. 9, b. l. 44), tiek nuteistasis M. J. (t. 10, b. l. 26) nurodė, kad jie naudojasi skirtingais kambariais. J. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad su M. J. buvo susitarę, jog ji į jo kambarį nelįs, šio kambario netvarkys. M. J. pats tvarkėsi savo kambaryje (t. 10, b. l. 95). M. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad J. J. nežinojo, jog bute yra narkotinių medžiagų, ji nežinojo, kad jis vartoja draudžiamas medžiagas (t. 10, b. l. 26-27). Liudytojas A. Č. (t. 8, b. l. 96) ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai A. N. (t. 8, b. l. 100, t. 9, b. l. 194) ir G. B. (t. 1, b. l. 125, t. 9, b. l. 193) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad yra buvę pas M. J. namuose, tačiau jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra matę. Liudytojas J. P. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pas M. J. yra tekę rūkyti kanapes. Jas pasverdavo svarstyklėmis, įdėdavo į bongą (vandens pypkę) ir rūkydavo. Narkotines medžiagas vartodavo tuomet, kai namuose nebūdavo M. J. močiutės (t. 9, b. l. 139-140). Liudytojas D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 128), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 137-138) patvirtino, kad, kai buvo pas M. J. namuose, matė vyresnio amžiaus moterį. Minėtas liudytojas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pas M. J. namuose buvo, nes ketino įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Įsigyjant narkotinę medžiagą iš nuteistojo, J. J. to nematė, ji tuo metu buvo virtuvėje. Išteisintoji nematė, nei kaip M. J. davė „žolę“, nei kaip jis atsiskaitė už narkotinę medžiagą. Taigi aptartos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad J. J. nebūtinai turėjo numanyti ir suprasti, kad jos rastose talpose buvusi medžiaga yra narkotinė.

44. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo (t. 8, b. l. 90) turinio matyti, kad tarp išteisintosios J. J., besinaudojančios telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), ir nuteistojo M. J., besinaudojusiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 17 d. vyko intensyvus bendravimas. M. J. su J. J. susisiekė 222 kartus, o J. J. su M. J. kontaktavo 397 kartus. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (t. 1, b. l. 46-102) turinio matyti, kad tarp M. J. ir išteisintosios nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. yra užfiksuoti pokalbiai apie saldainiukus, nuteistojo paliktus objektus, nuo kurių smirda visas kambarys, apie tai, kad į namus ateis M. J. draugas ir paims iš jo kambario tai, ko jam reikia, stiklainius, kurių neranda nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš minėtų pokalbių turinio negalima daryti kategoriškos išvados, jog J. J. žinojo, apie kokias konkrečiai medžiagas yra kalbama. Tokių faktų nepatvirtina ir asmenų tarpusavio bendravimo dažnumas. Pažymėtina, kad J. J. pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 44) išsamiai ir logiškai paaiškino pokalbių aplinkybes, jų turinį. Įrodymų, kurie paneigtų išteisintosios paaiškinimus, baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta. Tokių aplinkybių nenurodė ir prokurorė. Taigi išteisintosios ir nuteistojo pokalbių turinys, bendravimo dažnumas nepatvirtina J. J. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

45. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai. Vienas iš neatlygintinų veikos dalyko įgijimo būdų yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų radimas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas suprantamas kaip faktinis šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Taigi norint konstatuoti, kad asmuo įgijo ir (ar) laikė narkotines ar psichotropines medžiagas, būtina nustatyti, jog minėtos medžiagos buvo asmens žinioje, t. y., jis dėl šių medžiagų likimo norėjo ir galėjo priimti sprendimus.

46. Iš J. J. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, matyti, kad pastebėjusi skalbimo mašinoje ir po pagalve ant savo sofos jai nematytas talpas, ji jas atidarė, pauostė, pažiūrėjo, kas jose yra. Tuomet ji abi talpas su jose buvusiu turiniu padėjo į šalį, o baigusi tvarkytis padėjo į tas pačias vietas, kur jas ir rado, ji ketino vėliau išsiaiškinti su M. J., iš kur bute atsirado minėti objektai. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, kad J. J. suprato, jog rastose talpose buvusi medžiaga yra narkotinė – kanapės (antžeminės dalys), nebūtų pagrindo teigti, kad išteisintoji minėtas medžiagas įgijo ir laikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. J. veiksmai po to, kai ji pastebėjo talpas su narkotine medžiaga, t. y. jų padėjimas į tas pačias vietas, kur rado, siekiant vėliau su M. J. išsiaiškinti, kodėl šios talpos su jose buvusia medžiaga buvo padėtos konkrečiuose vietose, rodo, kad išteisintoji neturėjo tikslo disponuoti rastomis talpomis ir jų turiniu, nevertino jų kaip tokių, dėl kurių likimo ji galėtų priimti kokius nors sprendimus. Vien faktas, kad ji žinojo, kur M. J. laikė jai įtarimų galėjusias sukelti medžiagas, nereiškia, jog J. J. disponavo šiomis medžiagomis, jas turėjo savo žinioje, perėmė disponavimą šiomis medžiagomis iš kito asmens.

47. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad išteisintajai J. J. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, todėl iš J. J. valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su minėtos pagalbos teikimu. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. buvo išteisinta, yra atmetamas, pati išteisintoji jai priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš išteisintosios nėra tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl E. V. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė E. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

49. Baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl faktų, kad E. V. asmens kratos metu, jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu bei nuteistojo naudoto automobilio apžiūros metu rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklausė būtent šiam nuteistajam. Šiuo atveju ginčas kyla dėl tikslo narkotines bei psichotropines medžiagas platinti, t. y. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad E. V. neturėjo tikslo parduoti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo, taip pat yra ginčijamas psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo M. P. faktas.

50. Iš nuteistosios M. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad bendravimo programėlėje parašė, jog jai kažko reikia ir gavo atsakymą iš asmens, kuris galimai buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas asmuo parašė, kad turi, ko jai reikia, ir jie gali susitikti Viršuliškėse. Nuvykusi į sutartą vietą, ji atsisėdo ant galinės juodos spalvos automobilio „BMW“ sėdynės. Automobilyje jai buvo perduotas permatomas paketėlis, kuriame buvo kieta kaip akmuo medžiaga. Už paketėlį ji sumokėjo 24 Eur. Einant iš susitikimo vietos ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų (t. 9, b. l. 42). Nuteistoji tokias pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklausiama ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b. l. 87, 94, 99-101), kuriam duotų parodymų teisingumą patvirtino pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 42). Iš M. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad psichotropinę medžiagą ji įsigijo 2019 m. gegužės 16 d., apie 16.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Ji įsėdo į tamsios spalvos automobilį „BMW“, kurio vairuotojas jai padavė maišelį su baltos spalvos miteliais, o ji šiam vaikinui padavė 24 Eur. Dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo buvo sutarta naudojantis programėle „Wicker“. Nuteistoji šioje programėlėje nurodė, jog jai reikia narkotikų, ir jai buvo pasiūlyta įsigyti amfetamino. Taigi M. P. nuoseklūs parodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti, patvirtina, kad ji psichotropinę medžiagą nusipirko 2019 m. gegužės 16 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Viršuliškių g. 30, Vilniuje, iš „BMW“ automobilio vairuotojo.

51. Pirmosios instancijos teisme M. P. patvirtino, kad atpažino vaikiną, kuris jai pardavė amfetaminą (t. 9, b. l. 42). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 5, b. l. 96-98) turinio matyti, kad M. P. atpažino E. V. kaip vaikiną, iš kurio 2019 m. gegužės 16 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Viršuliškių g. 30, įsigijo psichotropinę medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo nesivadovauti M. P. parodymais, kad ji psichotropinę medžiagą nusipirko būtent iš E. V.. Šioje vietoje pažymėtina, kad M. P. ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 87) nurodė, kad asmenį, pardavusį jai psichotropinę medžiagą, matė pirmą kartą, niekada anksčiau su juo nėra bendravusi, jokie reikalai jų nesieja. Pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 42) nuteistoji patvirtino, kad E. V. nepažįsta, bei nurodė, kad jai visi vaikinai, kurių nuotraukos buvo pateiktos atpažinimui, buvo nepažįstami. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad M. P. turėtų pagrindą apkalbėti E. V.. Taigi M. P. parodymai bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys laikytini įrodymais, patvirtinančiais faktą, kad E. V. pardavė nuteistajai psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

52. M. P. tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant nuteistajam E. V., neatsakė, ar teismo posėdžių salėje yra asmuo, pardavęs jai psichotropinę medžiagą. Vis tik ši aplinkybė nėra pagrindas nesivadovauti anksčiau aptartais duomenimis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu M. P. nurodė, jog jai psichotropines medžiagas pardavęs vaikinas buvo tamsių trumpų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo. Vaikiną atpažinti ji galėtų. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. V. ji atpažino pagal plaukus bei bendrus veido bruožus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, M. P. nurodė, kad ji nenori atsakyti, kaip atrodė asmuo, pardavęs jai psichotropinę medžiagą, ji atsisakė atsakyti, ar asmuo, pardavęs psichotropinę medžiagą, yra teismo posėdžių salėje (t. 5, b. l. 100). Pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad ji neatsakys, ar asmuo, pardavęs psichotropinę medžiagą, yra teismo posėdžių salėje (t. 9, b. l. 42). Aplinkybė, kad nuteistoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo bei pirmosios instancijos teisme, pasinaudojo teise neatsakyti į dalį klausimų, niekaip nepaneigia jos parodymų, susijusių su psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybėmis, taip pat nepaneigia asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotų duomenų.

53. M. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ji atpažino vaikiną, pardavusį jai psichotropinę medžiagą, nes norėjo grįžti namo. Ši nuteistosios nurodyta aplinkybė niekaip nepatvirtina nuteistojo E. V. gynėjo teiginio, kad policijos pareigūnai M. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ar prieš šį ikiteisminio tyrimo veiksmą galėjo daryti ar darė kokį nors neteisėtą poveikį, kuris galėjo nulemti ar nulėmė šio veiksmo rezultatą. Tvirtinti, kad nuteistajai buvo nurodyta atpažinti E. V. kaip asmenį, pardavusį psichotropinę medžiagą, nėra pagrindo. Čia būtina pažymėti, kad tuo metu, kai vyko asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, M. P. nebuvo sulaikyta. Aptariamas ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliekamas praėjus beveik dviem savaitėm po nuteistosios paleidimo iš laikino sulaikymo (M. P. laikinai sulaikyta buvo 2019 m. gegužės 16 d., o paleista – 2019 m. gegužės 17 d. (t. 5, b. l. 91), asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką vyko 2019 m. gegužės 28 d. (t. 5, b. l. 96-98)). Be to, M. P. pirmosios instancijos teisme teigė, kad policijos pareigūnai, duodami atpažinti amfetaminą pardavusį asmenį, nenurodė, kurį asmenį ji turi atpažinti (nurodyti).

54. Faktą, kad M. P. įgijo psichotropinę medžiagą iš E. V., patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Viršuliškių g. 30, Vilniuje, buvo pastebėtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo E. V.. Buvo pastebėta, kad į automobilių stovėjimo aikštelę atėjo moteris, kaip vėliau nustatyta, M. P., kuri įsėdo į automobilio galą. M. P. išlipus iš automobilio, buvo įtarta, kad ji nusipirko narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl ji buvo sulaikyta. Atlikus M. P. asmens kratą buvo rastas polietileninio maišelio fragmentas su šviesios spalvos milteliais. M. P. paaiškino, kad tai amfetaminas, kurį ji prieš keletą minučių už 24 Eur nusipirko iš vaikino automobilių stovėjimo aikštelėje (t. 4, b. l. 7). M. P. asmens kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. P. švarko dešinės pusės viršutinėje kišenėje buvo rastas polietileninio maišelio fragmentas su šviesios spalvos milteliais. (t. 5, b. l. 65-67).

55. Pats E. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą, pripažino, jog M. P. pardavė amfetaminą ir nurodė, kad galimai per programėlę „Wicker“ parašė merginai, kuri teiravausi, ar jis gali parduoti jai amfetaminą. Jis susitarė su šia mergina susitikti 2019 m. gegužės 16 d., apie 16.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Į sutartą vietą atvyko jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau minėta mergina iš jo įgijo apie 2 gramus amfetamino, sumokėdama grynais 24 Eur (t. 5, b. l. 5). Vėlesnės apklausos metu E. V. jau aiškino, kad anksčiau jo duoti parodymai yra neteisingi, nes jis amfetamino M. P. nepardavė, susitiko su ja tik norėdamas pažiūrėti į merginą (t. 5, b. l. 26). Tokios pačios pozicijos nuteistasis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 42-43). Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios apklausos metu E. V. savo kaltę dėl amfetamino pardavimo nuteistajai M. P. pripažino, nes buvo priverstas policijos pareigūnų, norėjo būti paleistas iš sulaikymo. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, E. V. prašė nesivadovauti pirmosios apklausos metu duotais parodymais, nes, duodamas parodymus, jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nuteistasis nenurodė, kad policijos pareigūnai jam būtų darę kokį nors neleistiną, neteisėtą poveikį. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo paaiškinimai dėl priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, jog pirmosios apklausos metu jis galėjo duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, nėra nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtent apklausiamas pirmą kartą nuteistasis nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes, kurios sutampa su nuteistosios M. P. parodymais bei kitais byloje užfiksuotais duomenis.

56. Iš liudytojos J. L. G. parodymų (t. 9, b. l. 140), duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad šios liudytojos nurodyta įvykių versija atitinka E. V. nurodytas aplinkybes. Ši liudytoja nurodė, kad 2019 m. gegužės 16 d. ji susitiko su nuteistuoju E. V. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Viršuliškėse. Nuteistasis atvyko automobiliu „BMW“. Jiems bendraujant automobilyje, į automobilio galą įsėdo mergina. Liudytoja neprisiminė, apie ką nuteistasis kalbėjo su mergina, nes jų pokalbio nesiklausė, žiūrėjo į savo telefoną. E. V. norėjo pasižiūrėti į merginą. Nuteistasis su mergina pasikalbėjo apie 15-20 minučių ir mergina išlipo iš automobilio. Automobilyje E. V. ir mergina vienas kitam nieko neperdavė. Vis tik apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad minėtos liudytojos parodymais negalima vadovautis, nes jie prieštarauja ne tik jau anksčiau aptartiems įrodymams, bet ir kitiems baudžiamojoje byloje esantiems duomenims.

57. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo (t. 4, b. l. 7) turinio matyti, kad M. P. į automobilį, stovėjusį Viršuliškių g. 30, Vilniuje, įlipo apie 15.47 val., o sulaikyta buvo apie 15.50 val. prie namo, esančio Viršuliškių g. 34, Vilniuje. Iš viešai internete skelbiamų duomenų nustatyta, kad nuo tos vietos, kur stovėjo E. V. automobilis, iki tos vietos, kur buvo sulaikyta M. P., yra apie 200 m. Taigi, įvertinus laiką, kai nuteistoji įlipo į automobilį, atstumą nuo automobilio iki pastato, esančio Viršuliškų g. 34, Vilniuje, kur ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, ir laiką, kai ji buvo sulaikyta, konstatuotina, kad joks bent kiek ilgesnis pokalbis tarp M. P. ir E. V. automobilyje nevyko. M. P., kaip nurodė ir pati nuteistoji, į automobilį įlipo ir netrukus iš jo išlipo, t. y., automobilyje buvo tiek laiko, kurio iš esmės užteko tik paduoti psichotropines medžiagas ir perduoti už jas pinigus. Taigi aptartos aplinkybės paneigia liudytojos J. L. G. parodymus, kad E. V. su M. P. kalbėjo apie 10-15 minučių. Šis faktas taip pat paneigia ir nuteistojo teiginius, kad jis susitiko su nuteistąja, norėdamas į ją pažiūrėti, susipažinti.

58. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja J. L. G. nurodė, kad E. V. ir M. P. pokalbio neatsimena, jo nesiklausė, tuo metu naudojosi savo telefonu. Tuo pačiu liudytoja tvirtino, kad jokio pokalbio apie psichotropines medžiagas nebuvo, jų pardavimo fakto nematė. Šiuos prieštaringus liudytojos parodymus vertinant kartu su tuo, kas buvo aptarta 57 pastraipoje, konstatuotina, kad liudytoja nurodo ne tikrąsias įvykio aplinkybes, o tai, kas atitinka nuteistojo versiją. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 140) nurodė, kad apie pirmosios instancijos teismo posėdį, kuriame ji buvo apklausta, sužinojo iš nuteistojo E. V., jie kartu jo automobiliu važiavo į teismą. Be jokių abejonių, nurodyta aplinkybė nėra pagrindas nesivadovauti J. L. G. parodymais, tačiau ji leidžia daryti išvadas, kad nuteistojo ir liudytojos santykiai nėra visiškai neutralūs, šios liudytojos parodymais galima vadovautis tik tiek, kiek jie sutampa su byloje užfiksuotų duomenų visuma, o ne tik su nuteistojo nurodoma versija.

59. Iš asmens kratos protokolo (t. 4, b. l. 28-31) turinio matyti, kad E. V. šios kratos metu savanoriškai pateikė polietileninį maišelį su milteliais. Iš apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 8-12) matyti, kad apžiūrėjus automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. gegužės 16 d. vairavo E. V., buvo rasta kuprinė, kurioje buvo rasti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos medžiaga. Iš specialistų išvadų Nr. 140-(2430)-IS1-2858 (t. 4, b. l. 25-26) ir Nr. 140-(2432)-IS1-2898 (t. 4, b. l. 47-49) matyti, kad milteliuose, supakuotose į minėtus tris polietileninius maišelius, buvo rasta psichotropinės medžiagos amfetamino, t. y., tokia pati medžiaga, kuri buvo rasta ir pas M. P.. Specialisto išvadoje Nr. 140-(2431)-IS1-2745 (t. 5, b. l. 76-77) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio, 2019 m. gegužės 16 d. rastų ir paimtų asmens kratos metu pas M. P., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino. Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo (t. 8, b. l. 64) turinio matyti, kad buvo apžiūrėtas E. V. telefonas „Iphone“, paimtas jo asmens kratos metu. Minėtame telefone yra užfiksuotas vartotojo „(duomenys neskelbtini)“, kaip jau nustatyta anksčiau tai yra E. V. slapyvardis, ir vartojo „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ klausia, kiek kainuos 5 g. Galima suprasti, kad E. V. atsako, jog kainuotų 50 ir tai yra gera kaina, nes visiems kitiems kainuoja 12. Taigi atsižvelgus į M. P. parodymus, kad programėlė „Wicker“ naudojama narkotinėms medžiagoms įsigyti, prieš tai toje pačioje programėlėje užfiksuotą E. V. ir vartojo „(duomenys neskelbtini)“ pokalbį apie amfetaminą, bei įprastai rinkoje galiojančią taisyklę, kad didesnis norimo įsigyti produkto kiekis santykinai kainuoja pigiau, darytina išvada, kad vartojai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ taip pat bendravo apie draudžiamas medžiagas. Pažymėtina, kad E. V. nurodyta kaina, t. y. 12, atitiko kainą, kurią mokėjo M. P. už 1 g amfetamino. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad yra visiškai įrodyta, jog E. V. 2019 m. gegužės 16 d. pardavė M. P. miltelius, kurių sudėtyje buvo 0,524 g amfetamino.

60. Tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).

61. Iš kratos protokolo (t. 4, b. l 78-89) matyti, kad atlikus kratą E. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nuteistajam pareiškus, jog laiko koridoriuje esančiose spintose narkotines medžiagas, buvo rasta ir paimta: polietileninis suspaudžiamas maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, stiklainis su etikete „Favorit“, kuriame galimai yra narkotinių medžiagų, polietileninis maišelis su užrašu „Skank Sack“, kuriame yra septyni polietileniniai maišeliai, kuriuose galimai yra augalinės kilmės narkotinių medžiagų, polietileninis maišelis su galimai augalinės kilmės medžiaga, polietileninis suspaudžiamas maišelis su užrašu „Skank Sack“, kuriame yra baltos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga, sidabrinės spalvos žiebtuvėlio imitacijos dėžutė, kurioje yra polietileninis maišelis su baltos spalvos galimai narkotinės medžiagos milteliais, juodos spalvos odinė piniginė, kurioje yra polietileninis maišelis su mėlynos spalvos tablete, polietileninis maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, polietileninis maišelis su žalios spalvos tabletėmis, polietileninis maišelis su baltos spalvos tablete ir galimai narkotinės medžiagos likučiais, polietileninis maišelis, į kurį įdėti polietileniniai maišeliai 40 mm x 40 mm, polietileninis maišelis, į kurį įdėti didesni polietileniniai maišeliai, prie seifo rasta folija, į kurią įdėti 2 grybai, balkone rastas polietileninis maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, po stalu rastas polietileninis maišelis, kuriame plastmasinėje dėžutėje yra grybai. Specialisto išvadoje Nr. 140-(2429)-IS1-3663 (t. 4, b. l. 125-130) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas E. V. rasta ir paimta: 1) kanapės antžeminės dalys (buvusios vienuolikoje bespalvių uždaromų maišelių), kurių masė yra 6,955 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,4 procento; 2) psichotropinė medžiaga – psilocybe genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocino, kurio masė yra 4,209 g; 3) baltos spalvos medžiagos gabalėlis (buvęs bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje), kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,024 g; 4) dvi žalios spalvos tabletės ir viena žalios spalvos tabletės dalis, kurių sudėtyse yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,079 g; 5) mėlynos spalvos medžiagos gabalėliai ir milteliai (buvę bespalviame uždaromame maišelyje), kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,037 g; 6) mėlynos spalvos tabletė (buvo bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje), kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,206 g; 7) baltos spalvos milteliai (buvę dviejuose bespalviuose plastikiniuose uždaromose maišeliuose), kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 4,725 g; 8) baltos spalvos medžiagos gabalėliai (buvę bespalvio stiklo stiklainyje su užrašu „Favorit marinuoti agurkai“), kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 50,409 g. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į laikytų draudžiamų medžiagų įvairovę – buvo laikoma viena narkotinė medžiaga ir trys skirtingos psichotropinės medžiagos, jų kiekį – rastas psichotropinės medžiagos – psilocybe genties grybų vaisiakūnių – kiekis buvo nedidelis, narkotinės medžiagos bei psichotropinės medžiagos MDMA masė viršija nedidelį kiekį, psichotropinės medžiagos – amfetamino masė žymiai viršija didelį kiekį, nustatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, jų laikymo aplinkybes – dauguma medžiagų buvo sufasuotos dozėmis atskiruose plastikiniuose maišeliuose, bei tai, kad buvo rasta skirtingų polietileninių užspaudžiamų maišelių, kurie dažnai naudojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakavimui dozėmis, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog E. V. aptartas medžiagas turėjo tikslą ne tik vartoti, bet ir parduoti.

62. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme E. V. nurodė, jog suvartodavo kasdien pusę gramo ar gramą amfetamino (t. 9, b. l. 43). Iš jau anksčiau minėtos E. V. asmens kratos, atliktos 2019 m., gegužės 16 d., ir automobilio apžiūros, atliktos tą pačią dieną, protokolo matyti, kad iš nuteistojo striukės išorinės dešinės pusės kišenės buvo paimtas polietileninis maišelis su galimai narkotine medžiaga, o kuprinės viduje buvo rasti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos galimai narkotine medžiaga. Specialistų išvados Nr. 140-(2430)-IS1-2858 ir Nr. 140-(2432)-IS1-2898 patvirtina, kad rastos medžiagos yra psichotropinė medžiaga amfetaminas, kurios bendra masė yra 8,218 g. Taigi atsižvelgus į psichotropinės medžiagos kiekį, kuriuo disponavo E. V. sulaikymo metu, į tai, kad šios medžiagos buvo suskirstytos į tris dalis, E. V. sulaikymo dieną tokią pačią psichotropinę medžiagą pardavė M. P., taip pat atsižvelgus į susirašinėjimo „Wicker“ programėlėje turinį, iš kurio akivaizdu, kad programėlės vartotojams E. V. yra žinomas kaip asmuo, iš kurio galima įsigyti psichotropinių medžiagų, bei visa tai vertinant su aplinkybėmis, nurodytomis 61 šio procesinio sprendimo pastraipoje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. V. tikslas – turimas narkotines ir psichotropines medžiagas ne tik vartoti bet ir platinti parduodant yra visiškai įrodytas.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl M. J. ir E. V. paskirtų bausmių.

63. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu M. J. ir E. V. bausmės už jų padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

64. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.

65. Skiriant M. J. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs šias veikas bei dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Taip pat buvo įvertinta tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, kurios yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į medžiagų, kuriomis disponavo M. J. įvairovę, šių medžiagų kiekius, jų laikymo būdą bei vietas, į tai, kad nuteistasis disponavimo priemonėmis, skirtomis laikomas medžiagas skirstyti dozėmis. Šie faktai, juos vertinant su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. J. yra jauno amžiaus, dalyvavimas baudžiamajame procese jam turėjo auklėjamąjį bei prevencinį poveikį, nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (mokslus pradėjo 2020 m. rugsėjo 1 d., o juos baigti turėjo 2021 m. balandžio 15 d.), yra kraujo donoras, nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. remia Lietuvos Raudono Kryžiaus draugiją. M. J. anksčiau nėra teistas, jam nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (pastebėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. birželio 1 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje M. J. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu), tačiau jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą, asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimą ar jų turėjimą, nedidelį chuliganizmą, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

66. E. V. skiriant bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo atsižvelgta į tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo atveju jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, kurios yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir nuteistojo M. J. atveju, visiškai pagrįstai atsižvelgė į medžiagų, kuriomis disponavo E. V. įvairovę, laikytų medžiagų kiekius, jų laikymo būdą bei vietas, į tai, kad nuteistasis disponavo priemonėmis, kurios yra skirtos laikomas medžiagas skirstyti dozėmis. Šios aplinkybės rodo, kad ir šio nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Skiriant bausmes buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jis yra įgijęs profesinį išsilavinimą, turi elektriko specialybę. E. V. iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, tačiau, jau vykstant šiam baudžiamajam procesui, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Čia pastebėtina, kad iš paminėtame nuosprendyje aprašytų nuteistojo parodymų matyti, jog jis aiškino, kad iki 2019 m. liepos 31 d. vartojo amfetaminą, šią medžiagą vartodavo tik savaitgaliais ir tai ne kiekvieną, tokie E. V. paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja jo gynėjo nurodomai pozicijai, kad nuteistasis itin dažnai ir dideliais kiekiais vartojo narkotines medžiagas, nes norėjo išlikti kaip įmanoma ilgiau žvalus, kas turėtų teigiamos įtakos studijoms. Nuteistasis yra trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkiąją vagystę.

67. Šio procesinio sprendimo 65-66 pastraipose aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui tiek M. J., tiek E. V. paskirti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti švelniausią šios normos sankcijoje numatytą bausmę, t. y. baudą. Abiem nuteistiesiems paskirtų baudų dydžiai yra artimi minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai šios bausmės, skiriamai už nesunkaus nusikaltimo padarymą, ribai. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokios bausmės yra tinkamos įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir kt.). Čia pastebėtina, kad dalis abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodomų aplinkybių, kurios lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu (pavyzdžiui, M. J. dirbo, gyveno su savo močiute, kuriai šiuo metu nori padėti, E. V. studijavo ir t. t.), tačiau šios aplinkybės nesustabdė nuteistųjų nuo nusikalstamų veiksmų darymo.

68. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo nei M. J., nei E. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tiek M. J., tiek E. V. aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų nuteistųjų amžius jiems nesukliudė tinkamai įvertinti savo elgesio pavojingumo bei priešingumo teisei, jie turėjo suprasti ir suprato, kokia gali būti valstybės reakcija į jų nusikalstamus veiksmus, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Jokių aplinkybių, kurios būtų esmingai paveikusios nuteistųjų valią pasirenkant neteisėtą veikimo būdą, kurios būtų trukdžiusios savo interesus įgyvendinti pasirenkant teisėtus veikimo variantus, nėra nustatyta. Taigi už savo veiksmus tiek M. J., tiek E. V. privalo atsakyti taip, kaip numatyta baudžiamajame įstatyme. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistųjų asmenybių ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės tokių aplinkybių nėra nurodoma ir apeliaciniuose skunduose, juose nurodomos tokios pasekmės, su kuriomis susiduria didžioji dalis laisvės atėmimu nubaustų asmenų.

69. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, įprastai lemia įvairių problemų, kurias bendriausia prasme galima skirstyti į socialines, medicinines, teisines, ekonomines ir politines, kilimą. Su šių problemų sprendimu susiduria tiek atskiri privatūs asmenys, tiek visa visuomenė, tiek valstybės institucijos, jų išsprendimui yra naudojami įvairūs ištekliai (pavyzdžiui, žmogiškieji, finansiniai ir kt.), kurie iš tikrųjų galėtų būti panaudoti individo, šeimos, bendruomenės ir t. t. raidai skatinti, gerovei užtikrinti. Nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumas abejonių nekelia, o nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra vertintinas kaip keliantis itin didelį pavojų teisės aktuose saugomoms vertybėms. Taigi nepagrįstas nuteistojo M. J. gynėjo teiginys, kad nusikalstamais veiksmais niekam reali žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju sutiktina, kad nusikalstamais veiksmais tiesioginė turtinė ar fizinė žala nebuvo padaryta, tačiau, kaip jau minėta, tokio pobūdžio nusikaltimų darymas be jokių abejonių yra susijęs su grėsmėmis nuosavybei, sveikatai, gyvybei ir t. t.

70. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas iškėlė hipotezę, kad E. V. nusikalstamas veikas tikėtina padarė dėl jaunatviško avantiūrizmo, nesuvokdamas jam kilsiančių neigiamų padarinių. Vis tik tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir liko tik hipotezės lygmenyje. Kita vertus, avantiūrizmas nėra teigiamai asmenį apibūdinantis bruožas, nes jis rodo, kad asmuo, siekdamas naudos, norimų tikslų, yra linkęs elgtis rizikingai. Šiuo atveju nuteistasis, siekdamas savo tikslų, elgėsi nusikalstamai, tokiu būdu prisiimdamas riziką dėl jam kilsiančių neigiamų teisinių pasekmių, apie kurias įstatymų leidėjas informuoja iš anksto įstatyme įtvirtindamas draudžiamas veikas bei nustatydamas už jas konkrečias sankcijas.

71. Aplinkybės, kad abu nuteistieji ketina sudaryti santuokas, M. J. turi finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindas jiems švelninti paskirtąsias bausmes. Čia pažymėtina, kad finansinius įsipareigojimus M. J. prisiėmė baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suvokdamas jam gresiančias teisines pasekmes, kas tik patvirtina, jog avantiūristiško elgesio požymių jo elgesyje vis dar yra išlikę.

72. BK 76 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog paskirtą bausmę nuteistajam E. V. būtų per sunku atlikti. Pažymėtina, jog nuteistajam būtina medicininė pagalba gali ir privalo būti teikiama laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose, o esant būtinybei jis gali būti pasiųstas gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę.

73. Taikyti nuteistiesiems BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą nėra teisinio pagrindo. Tiek M. J., tiek E. V. yra padarę po vieną sunkų nusikaltimą, o BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tais atvejais, kai asmuo yra nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Taikyti nuteistiesiems 75 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo, nes iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą negalima, kai asmuo yra padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje.

74. Taikyti E. V. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra jokio pagrindo. Visų pirma pažymėtina, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas gali būti atleistas tik asmuo, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju E. V. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus. Be to, nuteistasis neatitinka ir kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, nurodytų BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokurorės, nuteistojo M. J. gynėjo advokato ir nuteistojo E. V. gynėjo advokato apeliacinius atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų teisinės pagalbos išlaidų iš J. J. nepriteisti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis