Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9667-841/2017 pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nurodė, kad nors ir pagal nuo 2015-07-01 įsigaliojusią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalies redakciją nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas buvo penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau pagal ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymą, iki 2015-07-01 paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas buvo vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų esant įstatymo nustatytiems pagrindams, ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.Teismas, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad nutarimai skirti administracines baudas perduoti priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir antstolis priėmė šiuos nutarimus vykdyti.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudas. Teismas vertino, jog pats pareiškėjas, netinkamai vykdydamas pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, pats sudarė kliūtis jų išieškojimui, todėl senaties terminas išieškoti baudas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasibaigęs, o antstolio A. B. 2017-08-24 patvarkymas yra teisėtas ir nenaikintinas.Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra atlikęs viešuosius darbus pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria paskirtos baudos buvo pakeistos viešaisiais darbais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas minėtų aplinkybių neanalizavo ir dėl jų plačiau nepasisakė.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolio veiksmai minėtose vykdomosiose bylose buvo atlikti pagal antstoliui suteiktus įgaliojimus, nepažeidžiant vykdymo proceso teisės normų, yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo V. D. skundas nutraukti jo atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus dėl vykdymo senaties termino atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomosios bylos) dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo Radviliškio r. PK VP VTS EPS naudai. 2017-07-15 apeliantas V. D. gavo 2017-07-12 antstolio A. B. padėjėjo nurodymą privestinai nurašyti pinigines lėšas. Apeliantas nurodo, kad minėtas nurodymas yra neteisėtas, nes vykdomosiose bylose yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, todėl šių nutarimų skirti baudą vykdymo procesas nyra nutrauktinas. Antstolis A. B. 2017-08-24 patvarkymu atsisakė tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų ir V. D. skundą perdavė Šiaulių apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio veiksmai vykdomosiose bylose yra atlikti pagal antstoliui suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl 2017-09-22 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą ir prašo minėtą Šiaulių apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – apelianto skundą tenkinti, vykdymo procesą nutraukti, suėjus nutarimų skirti baudas vykdymo senaties terminui.

Dėl išieškojimo senaties termino taikymo

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atvejį, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminams.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų terminas, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Būtina pabrėžti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, matyti, kad šiuo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį P. N. nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalies nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamu atveju visi nutarimai dėl administracinės nuobaudos taikymo apeliantui V. D. priimti iki 2015 m. liepos 1 d., todėl dėl apeliantui priimto nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.Iš vykdomųjų bylų matyti, kad apeliantas vykdomųjų bylų eiga nesidomėjo, byloje nėra duomenų, kad baudos būtų sumokėtos gera valia. Apeliantas teigia, jog būtent dėl antstolio neveikimo nebuvo tinkamai išieškotos 2002 – 2004 m. skirtos baudos. Tačiau pats apeliantas, kreipdamasis į antstolį dėl vykdomų bylų nutraukimo, patvirtina, jog apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, jis žinojo, todėl jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju, vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – teikė užklausas kredito įstaigoms, Sodrai, tikrino duomenis VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo jų išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą ir sustabdyti vykdomąsias bylas nėra pagrindo.Apeliantas nurodo, kad jam už 2002 m. – 2004 m. padarytus administracinės teisės pažeidimus Radviliškio rajono apylinkės teismas pakeitė baudas į viešuosius darbus, kuriuos jis atliko, tačiau, apelianto teigimu, Radviliškio rajono apylinkės teismo darbuotojai jam žodžiu paaiškino, kad teismo nutarčių jam pateikti negali, nes nėra išsaugoti archyviniai duomenys. Tokie apelianto argumentai vertintini kritiškai. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų bazėje buvo rastas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-23 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.6-650-856-14, kuriuo V. D. už 2014-04-08 padarytą administracinės teisės pažeidimą skirta bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, tačiau nebuvo rasta teismų sprendimų, kurie patvirtintų apelianto nurodomą aplinkybę, jog ir už 2002 – 2004 metais apelianto padarytus administracinės teisės pažeidimus skirtos baudos būtų pakeistos viešaisiais darbais, ir, juolab, kad viešuosius darbus apeliantas būtų atlikęs. Aplinkybė, jog apeliantas yra atlikęs viešuosius darbus už skolas pagal 2002 m. – 2004 m. skirtas baudas, yra neįrodyta, nes apeliantas teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.