Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š., Pakruojo kredito unijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, UAB ,,Ivabaltė“, V. B., K. D., UAB ,,Medicinos bankas“, Šiaulių RAAD Pakruojo rajono agentūrai, Šiaulių RAAD, V. K., UAB ,,SB lizingas“, A. P., antstoliams A. B., R. K., T. U., D. P., A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. V. (toliau – pareiškėja) skunde dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti 2018-03-22 antstolės V. Š. patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti Nr. 2-465-284/2010 ir kt. S(P)-80. Skunde nurodė, jog žemės sklypų rinkos vertė yra nustatyta VĮ Registrų centro, todėl antstolės teiginys, jog areštuotam turtui nenustatyta rinkos vertė yra neteisingas ir nėra jokio tikslo skirti ekspertizę ir atlikti jau atliktą veiksmą. Antstolė siekia padidinti vykdymo išlaidas ir taip padidinti jos skolas ir sumažinti kreditoriams išmokėtinas sumas iš realizuoto turto. 2018-05-08 antstolė V. Š. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo, nurodydama, jog kilo abejonių dėl turto vertės, kadangi žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nustatyta 2007-08-30 ir 2008-04-23, o žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) – 2007-08-30, t. y. prieš 9-10 metų, dėl to manytina, kad turto vertė yra pasikeitusi, dėl to priėmė patvarkymą skirti ekspertizę. Turto vertinimas atliktas asmens, turinčio reikiamą kvalifikaciją, turtą apžiūrėjus vietoje, yra tikslesnis, nei turtas įvertintas masinio vertinimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ekspertizė buvo paskirta dėl to, kad antstolei kilo abejonių dėl turto vertės, nes areštuotų žemės sklypų vertė buvo nustatyta 2007-2008 m., vertė gali būti pasikeitusi, nes turtas įvertintas masinio vertinimo būdu (50, 52, 58 v. b. l.). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 str. 1 d. formuluotę, kurioje turto vertinimo ekspertizės skyrimo prerogatyva yra nustatyta vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui, o ne proceso šalims. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad areštuoto turto rinkos vertė buvo nustatyta 2007-2008 m., prieš 9-10 metų, todėl antstolė, siekdama pašalinti visus neaiškumus, nes antstolei kilo abejonių dėl turto vertės, pagrįstai skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, jog antstolės patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas ((duomenys neskelbtini) 185 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. prašo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 gegužės 29 d. nutartį panaikinti; užkirsti kelią antstolei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi; išsiaiškinti, kodėl 2014-2015 metais parduotiems A. V. žemės sklypams nereikėjo atlikti ekspertizių. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:Antstolė V. Š. siekia praturtėti, skirdama nereikalingą ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti.Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš antstolės dokumentų, patvirtinančių kas ir kokiu būdu apmokėjo ekspertui už atliktą darbą. Antstolė V. Š. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esantys dokumentai patvirtina, jog antstolei 2017-08-07 pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kuris antstolės buvo priimtas tą pačią dieną (1, 2, 20 v. b. l.). Išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (18, 19 v. b. l.). Nesumokėjus per nustatytą terminą priteistų bylinėjimosi išlaidų, surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuoti trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Areštuotų žemės sklypų vertė akte nenustatyta ir akte nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (65-67 v. b. l.). Antstolė 2018-03-22 priėmė patvarkymą Nr. 2-465-284/2010 ir kt. dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, kadangi areštuotam turtui nenustatyta rinkos vertė (70-79 v. b. l.). Pareiškėja skundžia minėtą patvarkymą.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiais argumentais, kad antstolė V. Š. siekia praturtėti, skirdama nereikalingą ekspertizę žemės sklypams. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo apelianto nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų nepareikštų pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos argumentai dėl galimai nusikalstamų antstolės V. Š. veiksmų nėra atskirojo skundo dalyku bei nenagrinėtini civilinio proceso tvarka.CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto kaina laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad viešame registre pateikti nekilnojamojo turto duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ekspertizė buvo paskirta dėl to, kad antstolei kilo abejonių dėl turto vertės, nes areštuotų žemės sklypų vertė buvo nustatyta 2007-2008 m., prieš 9-10 metų, vertė gali būti pasikeitusi, nes turtas įvertintas masinio vertinimo būdu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolei kilus abejonių dėl turto vertės, antstolė pagrįstai skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad skolininkas, nesutinkantis su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis CPK 681 straipsniu, prieštaravimus dėl turto įkainojimo skolininkas gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie turto kainą.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.