Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 21 diena (vieneri metai devyni mėnesiai dvidešimt viena diena) laisvės atėmimo ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 7 mėnesiai 21 diena (dveji metai septyni mėnesiai dvidešimt viena diena) terminuoto laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Iš nuteistojo E. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad jo atžvilgiu turi būti priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Dėl įrodymų vertinimo

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl E. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog E. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 25 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo popieriaus lankstinuką su 0,0153 g narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios grynasis kiekis 0,000011 g, ir šią narkotinę medžiagą laikė (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, spintelės stalčiuje, plastikinio indelio viduje, kol 2022 m. balandžio 25 d. apie 16.30 val., kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė pareigūnai.

8. E. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju savo kaltę neigė, paaiškindamas, kad narkotinės medžiagos jam nepriklausė, o jo DNR pavyzdžiai ant spintelės stalčiuje esančio plastikinio indelio ir tualetinio popieriaus skiautės, kuriame rastos narkotinės medžiagos, galėjo atsirasti jam kažkada palietus šiuos daiktus. Tualetiniu popieriumi naudojasi bendrai, jis stovi ant komodos, galėjo paliesti, kai reikėjo atsiplėšti, indelį taip pat galėjo paliesti. Spintele ir stalčiumi naudojasi ir septyniolika nuteistųjų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) patalpoje (1 t., b. l. 164-165, 168). Apklausiamas teisiamajame posėdyje E. G. jau iškėlė naują versiją, nurodydamas visiškai kitas aplinkybes, kaip jo DNR pėdsakai galėjo atsirasti ant plastikinio indelio ir tualetinio popieriaus skiautės. Jis teigė, kad anksčiau plastikiniame indelyje nuo saldiklio jis laikė švirkštą, su kuriuo leisdavosi narkotikus, tačiau gruodžio mėnesį nustojęs vartoti narkotikus, švirkštą išmetė, o indelį pasiliko ir įmetė į bendro naudojimo stalčių, ten mesdavo tualetinį popierių (2 t., b. l. 34-38). Apeliaciniame skunde nuteistasis, taip pat teigia, kad naudojosi plastikiniu indeliu, laikė jame švirkštą, tačiau nurodo naujas aplinkybes apie liudytojus, kurie patvirtins, kad kol jis buvo išvežtas į ligoninę, atėjęs žmogus buvo paėmęs saldiklio indelį, kuriame ir rado narkotikus (2 t., b. l. 69).

9. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, su kuriais iš esmės sutinka, ir atsižvelgiant į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad šios E. G. keliamos versijos nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino. Kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai vis dėl to patvirtina E. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

10. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto A. B. 2022 m. balandžio 25 d. Tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2022 m. balandžio 25 d. 16.30 val. atliekant neplaninę kratą (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, bešeimininkės spintelės stalčiuje buvo rasta pakuotė nuo sacharino, kurią atidarius rasta tualetinio popieriaus skiautė, kurioje buvo susuktas balto popieriaus lapelis ir kurį praskleidus rasti baltai gelsvos spalvos milteliai (1 t., b. l. 10). Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, siekiant nustatyti ar ant tirti pateiktų plastikinio indelio su dangteliu, tualetinio popieriaus skiautės, popieriaus lankstinuko su gelsvos spalvos milteliais, paviršių yra žmogaus biologinės kilmės pėdsakų (1 t., b. l. 44-45). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad atlikus DNR tyrimą, ant plastikinio indelio, tualetinio popieriaus skiautės nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant popieriaus lankstinuko paviršių nustatytas DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui(1 t., b. l. 53). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant plastikinio indelio ir tualetinio popieriaus skiautės nustatytas DNR profilis sutampa su E. G. DNR profiliu su 99,99999999999999999999736 procentų tikimybe (1 t., b. l. 74). Iš aptartos rašytinės baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo E. G. DNR profilis rastas tiek ant plastikinio indelio, kuriame buvo slepiamos narkotinės medžiagos, tiek ir ant jo viduje buvusio tualetinio popieriaus skiautės, kurioje buvo susuktas baltos spalvos popieriaus lapelis su narkotinėmis medžiagomis.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykio metu sekcijoje gyveno 15 žmonių ir jie taip pat galėjo naudotis šiuo indeliu, tačiau šie asmenys nebuvo nustatinėjami, kitų asmenų DNR nebuvo tikrinami. Būtent E. D. ir K. G., anot nuteistojo, patvirtintų, kad saldiklio indelį, kuriame rastos narkotinės medžiagos, kol jis buvo išvažiavęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, naudojo kiti žmonės. Tokia nuteistojo versija vertinama tik kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymą apklausti liudytojus ir aplinkybę, kad jie matė, jog kitas asmuo buvo paėmęs plastikinę dėžutę, nuteistasis nurodė tik savo apeliaciniame skunde, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu neprašė apklausti liudytojų. Pažymėtina ir tai, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Kai visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų, tirti papildomų įrodymų, vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji, esminę reikšmę bylai turintys duomenys. Byloje nustatyta, kad ant plastikinio indelio ir net ant jo viduje buvusios tualetinio popieriaus skiautės, kurioje buvo susuktas popieriaus lapelis, kuriame buvo narkotinės medžiagos, nustatytas tik E. G. DNR profilis, jokių kitų asmenų DNR profilių, kurie būtų tinkami tolimesniam asmens identifikavimui nenustatyta. Tuo tarpu ant popieriaus lankstinuko, kuriame buvo sudėtos narkotinės medžiagos, paviršių nustatytas DNR profilis netinka tolimesniam asmens identifikavimui, todėl apklausti papildomus liudytojus, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga.

12. Teismų praktikoje vertinant kaltinamojo/nuteistojo parodymus laikomasi vieningos pozicijos, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, bet ir paties kaltinamojo/nuteistojo parodymų nuoseklumas viso baudžiamojo proceso metu, kuris, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, analizuojamu atveju vis tik nenustatytas, todėl pasikliauti vien tik nuteistojo parodymais ir jų pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jokio objektyvaus pagrindo nėra.

13. Aplinkybė, kad apeliantas narkotinių medžiagų jau nevartoja, o kratos atlikimo metu buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, minėtų nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkui pavyko įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą – jo veika laikoma baigta ir kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio atitinkamą dalį. Nagrinėjamu atveju E. G. buvo kaltinamas ir nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, todėl aplinkybės susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu, bei tai, kad kratos atlikimo metu jo pataisos namuose nebuvo, teisinės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

14. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo E. G. inkriminuotas narkotinių medžiagų – karfentanilio – įgijimas yra nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais ir iš kokio asmens nuteistasis E. G. įgijo narkotines medžiagas, nenustatytos. Kaltinime nurodoma tik aplinkybė, kad E. G. narkotines medžiagas įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Narkotinių medžiagų įgijimo faktas šioje byloje yra preziumuojamas, remiantis nustatytu karfentanilio laikymo faktu. Tačiau BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. G. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, minėta kaltinimo dalis dėl narkotinių medžiagų įgijimo nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalinamas įgijimo požymis. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį, tačiau toks požymio pašalinimas neturi reikšmės nuteistojo E. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes pasitvirtino neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. G. sudaro 53,33 Eur ir jos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

17. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą, jo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistasis nedirba, pajamų negauna, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį.

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad E. G. įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.