- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2S-1367-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08233-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. P., G. P.
- Atsakovas
- O. V. A., R. G., J. N., J. B., V. E., G. G., T. U., N. N., O. P., Kauno miesto savivaldybei, B. Ž., N. A., F. J., L. P., B. J., K. V., T. D.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties pagal ieškovų A. P. ir G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir G. P. ieškinį atsakovams O. V. A., R. G., J. N., J. B., V. E., G. G., T. U., N. N., O. P., Kauno miesto savivaldybei, B. Ž., N. A., F. J., L. P., B. J. (B. J.), K. V., T. D., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl 2020 m. sausio 25 d. sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų ieškinį, kuriuo prašo atnaujinti terminą apskųsti namo (duomenys neskelbtini), (toliau – namas) butų savininkų 2020 m. sausio 25 d. susirinkimo protokolą; pripažinti negaliojančiu namo butų savininkų 2020 m. sausio 25 d. susirinkimo protokolą ir juo priimtus sprendimus dėl 1) šilumos punkto išpirkimo; 2) apskaitos prietaisų išnešimo ant atšakos – pritarta; 3) radiatorių laiptinėse.
2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti namo butų savininkų 2020 m. sausio 25 d. susirinkimo protokolo ir jame priimtų sprendimų dėl šilumos punkto išpirkimo, apskaitos prietaisų išnešimo ant atšakos ir radiatorių laiptinėse galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
3. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skundžiami butų savininkų sprendimai būtų įvykdyti, todėl būsimo teismo sprendimo įgyvendinamas ženkliai pasunkėtų arba taptų beprasmis, nes būtų neįmanoma atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
5. Nustatė, kad ieškovai ieškiniu ginčija namo butų savininkų 2020 m. sausio 25 d. susirinkimo protokolą ir juo priimtus sprendimus. Tačiau paties protokolo ir priimtų sprendimų panaikinimas pats savaime jokių pasekmių nesukuria. Jokie kiti reikalavimai ieškinyje nereiškiami, todėl būsimo teismo sprendimo įgyvendinamas negali nei pasunkėti, nei pasidaryti neįmanomas. Konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl prašymo netenkino kaip tikėtinai nepagrįsto ir neįrodyto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tai patvirtina UAB „Būsto valda“ raštas, kuriame nurodoma, kad gyventojų susirinkimas 2020 m. sausio 25 d. neįvyko. Neįvykus susirinkimui sprendimai negalėjo būti priimti. Teismas teigia, kad paties protokolo ir priimtų sprendimų panaikinimas pats savaime jokių pasekmių nesukuria, tačiau pats sau prieštaraudamas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė UAB „Būsto valda“, kuri gavo statybą leidžiantį dokumentą, išduotą remiantis ginčijamais gyventojų susirinkimo sprendimais. Taigi, teismas pripažino, kad ginčijamų sprendimų panaikinimas užkirs kelią įvykdyti sprendimus dėl radiatorių laiptinėse. Ieškovai ginčija ir statybą leidžiantį dokumentą administracinėje byloje Nr. eI3-844-423/2021. Be to, ieškovų ieškinys yra negatorinis, kuriuos siekiama atsakovams uždrausti atlikti veiksmus, panaikinant 2020 m. sausio 25 d. sprendimus. Taigi būsimo teismo sprendimo vykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jei ginčijami 2020 m. sausio 25 d. sprendimai būtų įvykdyti, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, sustabdant ginčo sprendimų galiojimą, o kartu ir galimybę juos įvykdyti, siekiant išsaugoti esamą padėtį (status quo). Netaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti ekonomiškumo bei koncentracijos principai, nes nesustabdžius 2020 m. sausio 25 d. sprendimų galiojimo ir jų pagrindu įrengus šildytuvus laiptinėse ir atliekant kitus sprendimuose numatytus statybos darbus, ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba net tapti neįmanomu dėl padidėjusių neteisėtos statybos padarinių šalinimo sąnaudų. Esant analogiškomis aplinkybėmis, Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-470-260/2017 pripažino, kad pirmosios instancijos teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė tinkamai.
Atsiliepimas
7. Atsakovai, butų Nr. 18, 16, 12, 5, 15, 9, 8, 6, 4, 3, 1, 10 savininkai, ir trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Teismas kompleksiškai įvertinęs ieškinį ir jo reikalavimus teisingai nusprendė, kad pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra, nes tenkinus ieškinį būsimo teismo sprendimo įgyvendinamas negali nei pasunkėti, nei pasidaryti neįmanomas. 2020 m. sausio 25 d. namo butų savininkų susirinkimas nevyko, todėl nėra nei protokolo, nei 2020 m. sausio 25 d. priimtų sprendimų. Šio namo butų savininkų susirinkimas įvyko 2020 m. vasario 25 d., kuriame buvo sprendžiami ginčijami klausimai. Šią aplinkybę pripažįsta ieškovai savo ieškinyje. Ieškovai šioje byloje neskundžia 2020 m. vasario 25 d. susirinkimo metu priimtų sprendimų. Esminis 2020 m. vasario 25 d. susirinkimo klausimas buvo šilumos punkto išpirkimas, kuriam dauguma pritarė, išskyrus ieškovą. Kitais susirinkimo klausimais išreikštas pritarimas papildomų teisių ir pareigų ieškovams nesukūrė, nes visi kiti klausimai buvo susiję su renovacija (su techniniu darbo projektu), kuris jau yra patvirtintas 2018 m. sausio 29 d. balsuojant dėl renovacijos ir priemonių plano. Šie klausimai nebuvo nauji, jie buvo aptariami, gyventojai neprivalėjo balsuoti. 2020 m. vasario 25 d. priimtą sprendimą dėl šilumos punkto išpirkimo ieškovai skundžia kitoje civilinėje byloje Nr. e2-143-1126/2021 (joje ieškovai nenurodo, kad 2020 m. vasario 25 d. protokolas suklastotas). Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad teismas įtraukdamas UAB „Būsto valda“ pats sau prieštarauja. UAB „Būsto valda“ įtraukta į bylą ne dėl to, kad jai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o todėl, kad trečiasis asmuo yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris organizavo 2020 m. vasario 25 d. susirinkimą, kurio metu priimti sprendimai skundžiami šioje civilinėje byloje. Pažymi, kad techninis darbo projektas yra patvirtintas ekspertizės ir kitų įgaliotų institucijų, todėl jame numatyti sprendiniai privalo būti įgyvendinti namo renovacijos procese. Ieškovų (ne)dalyvavimas 2020 m. vasario 25 d. techninio darbo projekto pristatyme, nei pati protokolo data neturi teisinės reikšmės techninio darbo projekto galiojimui ir jame numatytiems modernizacijos sprendiniams. Šiuo ieškiniu ieškovai ne pirmą kartą bando pasinaudoti protokolo klastojimo argumentu ir užginčyti šildymo sistemos renovaciją name, prie kurios išlaidų jie nenori prisidėti. Ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis kreiptis į teismą, kadangi žino, jog 2020 m. sausio 25 d. susirinkimo protokolas yra 2020 m. vasario 25 d. susirinkimo protokolas. Ieškovai nenurodė, kokios yra pažeistos jų teisės. Ieškovų pareikšto ieškinio negalima laikyti negatoriniu, nes atsakovai neriboja ieškovų nuosavybės teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinai nesustabdė namo butų savininkų susirinkimo protokolo ir jame priimtų sprendimų galiojimo civilinėje byloje pagal ieškinį dėl šio protokolo panaikinimo.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
11. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015). Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, pirma, įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą prašomomis priemonėmis.
12. Teismas įvertinęs ieškinį ir jo priedus sprendžia, kad ieškovai preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jų manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovų pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Todėl pagrįstai laikytina, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas.
13. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
14. Apeliantai nurodo, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir ginčijamų sprendimų pagrindu įrengus šildytuvus (radiatorius) laiptinėse ir atliekant kitus sprendimuose numatytus statybos darbus, ieškovams dėl padidėjusių neteisėtos statybos padarinių šalinimo sąnaudų palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą apeliantai grindžia Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-470-260/2017.
15. Pažymėtina, kad apeliantų nurodomos Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, kadangi civilinėje byloje Nr. e2S-470-260/2017 teismas gavęs ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo sprendė laikinųjų apsaugos priemonių – statybos leidimo sustabdymo, klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas klausimas dėl namo butų savininkų protokolo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nurodyta teismų praktika apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrindė žalos (dėl neteisėtų statybos darbų) šalinimo kilimo grėsmės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantai nurodo abstrakčius argumentus dėl žalos kilimo galimybės, nenurodo jokių konkrečių veiksmų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčijami sprendimai būtų realiai vykdomi. Priešingai ieškovai įrodinėja, kad ginčijami sprendimai iš tikrųjų nebuvo priimti, nes joks susirinkimas 2020 m. sausio 25 d. nevyko, kad ginčo klausimais namo butų savininkų susirinkimas įvyko 2020 m. vasario 25 d. Tam neprieštarauja ir atsiliepimą pateikę atsakovai su trečiuoju asmeniu. Taigi nesant ginčo, kad jokie sprendimai 2020 m. sausio 25 d. nebuvo priimti, nėra teisinio pagrindo taikyti prašomą laikiną apsaugą – tokių sprendimų galiojimo (vykdymo) sustabdymą, nes ji nesukeltų jokių teisinių pasekmių, būtų beprasmis. Nors apeliantai teigia, kad ginčijamų sprendimų pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau minimą statybą leidžiantį dokumentą apeliantai ginčija administracinėje byloje Nr. eI3-844-423/2021, taip pat ieškovai ginčija namo butų savininkų 2020 m. vasario 25 d. susirinkime priimtus sprendimus kitoje iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-143-1126/2021. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovai jau ėmęsi teisinių priemonių, jų manymu, pažeistoms teisėms ginti, todėl nėra teisinio pagrindo preliminariai spręsti apie ieškovų teisių pažeidimus, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Be to, siekiant nustatyti, ar byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ir į pareikštų reikalavimų pobūdį bei įvertinti, ar šių pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų įmanoma įvykdyti sprendimą. Minėta, kad apeliantai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu namo butų savininkų 2020 m. sausio 25 d. susirinkimo protokolą ir juo priimtus sprendimus. Tai reiškia, kad apeliantai pasirinko Lietuvos Respublikos civilio kodekso 1.138 straipsnio 2 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą, ir tokio galimai apeliantų naudai priimto sprendimo priverstinis vykdymas nebūtų reikalingas. Ginčijamų namo butų savininkų susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimas teismo sprendimu jau pats savaime reikštų iki teisės pažeidimo, jei teismas jį konstatuotų, buvusios padėties atkūrimą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1411-464/2012, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2419-577/2015). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jokie kiti reikalavimai ieškinyje nereiškiami, todėl būsimo teismo sprendimo įgyvendinamas negali nei pasunkėti, nei pasidaryti neįmanomas.
18. Kiti argumentai dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo (namo butų savininkų 2020 m. sausio 25 d. susirinkimo protokolo teisėtumo) turi būti išsamiai įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė dėl ieškovų pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų nebuvimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Atsakovai, butų Nr. 18, 16, 12, 5, 15, 9, 8, 6, 4, 3, 1, 10 savininkai, ir trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.