Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Daugiabučio namų Linksmoji 49 savininkų bendrijos pirmininkės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų I. B., M. B., V. B., P. R., H. R. ir T. T. ieškinį atsakovui Daugiabučio namo Linksmoji g. 49 savininkų bendrijai dėl Daugiabučio namo Linksmoji g. 49 savininkų bendrijos narių 2011-07-23, 2011-07-31, 2011-10-05 ir 2012-01-20 susirinkimų protokolų bei šiuose susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškinyje yra suformuluotas keli ieškinio reikalavimai: pripažinti negaliojančiais 2011-07-23, 2011-07-31, 2011-10-05, 2012-01-20 bendrijos susirinkimų protokolus ir juose priimtus sprendimus; konstatuoti 2011-12-05 bendrijos įsakymu Nr. 1 įformintą bendrijos narių pašalinimo iš bendrijos narių neteisėtumą. Ar galėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ar ne, spręstina įvertinus ieškinio reikalavimus (jų pobūdį) tik būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimumo kontekste. Ieškovai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie tai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovo atstovės veiksmų būtų apsunkintas; nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstai leistų daryti išvadą, kad atsakovo atstovės veiksmai, susiję su jos pareigų vykdymu, galėtų turėti neigiamą įtaką bendrijos sprendimams. Vien ieškinio pateikimo faktas neleidžia spręsti, jog būsimas teismo sprendimas, patenkinus ieškinį, būtų neįvykdomas ar pasunkėtų jo vykdymas. Be to, ieškovai, grįsdami ieškinį, pateikė tokius įrodymus, kurie neleidžia daryti išvados, kad ieškinys gali būti tenkinamas, t.y. nepagrindė reikalavimo pakankamais rašytiniais oficialiais įrodymais. Ieškinys grindžiamas abstrakčiais teiginiais.Teismas, priimdamas ieškinį, nepakankamai įvertino procesinį dokumentą ir ieškovų, kaip proceso dalyvių, teisę paduoti tokį ieškinį. Toks ieškinys paduodamas remiantis CK 2.82 str. įtvirtintomis teisės normomis. Šiuo atveju ieškinys paduotas ir pasirašytas taip pat tų asmenų, kurie nėra bendrijos nariai. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeidžia ir pačios bendrijos interesus, apsunkina jos veiklos vykdymą. Sustabdžius pirmininkės įgaliojimus, sutriko bendrijos finansinė bei ūkinė veika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šioje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti pagrįstai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą ir sustabdė Daugiabučio namo Linksmoji g. 49 savininkų bendrijos pirmininkės J. K. įgaliojimus, įpareigodamas Daugiabučio namo Linksmoji g. 49 savininkų bendrijos revizorę K. B. sušaukti bendrijos narių susirinkimą, jo darbotvarkėje numatant klausimą dėl asmens, bylos nagrinėjimo teisme metu laikinai eisiančio bendrijos pirmininko pareigas, išrinkimo.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Tokiomis priemonėmis yra užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo būsimas įvykdymas, užkertamas kelias žalos atsiradimui ar jos padidėjimui. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant dviem sąlygoms: 1) jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) jeigu netaikant konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Visais atvejais tarp prašomų taikyti konkrečių prevencinių priemonių ir toje byloje siekiamo teisinio rezultato turi būti toks tarpusavio ryšys, kad tam tikri veiksmai ar draudimai pašalintų (eliminuotų) būtent toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.).

Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant ieškinio reikalavimo pagrįstumą, galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Kaip nurodyta, ieškovai pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje išdėstė tokius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiais Daugiabučio namo Linksmoji g. 49 savininkų bendrijos narių 2011-07-23, 2011-07-31, 2011-10-05 ir 2012-01-20 susirinkimų protokolus bei šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus; 2) pripažinti, kad bendrijos narės M. B., H. R., P. R. 2011-12-05 bendrijos įsakymu Nr. 1 iš bendrijos buvo pašalintos neteisėtai; 3) įpareigoti bendrijos pirmininkę J. K. per 15 dienų po sprendimo įsiteisėjimo pateikti revizorei M. B. visą bendrijos dokumentaciją, finansinių dokumentus, ataskaitą apie vadovavimą bendrijai, sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jame apsvarstyti bendrijos finansinę veiklą. Vadinasi, pareikštu ieškiniu siekiama panaikinti bendrijos valdymo organų sprendimus ir pripažinti narių pašalinimo iš bendrijos neteisėtumą, paskesniame etape (po tokio sprendimo įsiteisėjimo) įpareigojant bendrijos pirmininkę atlikti atitinkamus veiksmus, priskirtus jos kompetencijai. Tai reiškia, kad ieškovai pasirinko CK 1.138 str. 2 p. numatytą civilinių teisių gynimo būdą, ir tokio galimai ieškovų naudai priimto sprendimo priverstinis vykdymas nebūtų reikalingas. Ginčijamų bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų panaikinimas teismo sprendimu jau pats savaime reikštų iki teisės pažeidimo, jei teismas jį konstatuotų, buvusios padėties atkūrimą.

Kita vertus, ieškovai nereiškia prevencinio ieškinio (CK 1.138 str. 3 p.) nei atsakovui - bendrijai, nei jo vienasmeniam valdymo organui - bendrijos pirmininkei, o bendrijos pirmininkė savarankiškai dalyvaujančiu byloje asmeniu (atsakovu) byloje net nėra įtraukta. Taip pat ieškovai nereiškia reikalavimo dėl žalos bendrijai atlyginimo. Bendrijos nariai atitinkamu balsų skaičiumi (1/5 bendrijos narių, įstatų 19 p.) nesiekia bendrijos pirmininkės veiklos tyrimo. Pastebėtina, kad nors įstatymas numato tokias laikinąsias apsaugos priemones, kaip draudimą atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.) ar įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius žalai atsirasti ar jai padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), tačiau šios konkrečios bylos atveju (esant būtent tokiems ieškinio reikalavimams) prielaidų minėtų proceso įstatymo nuostatų taikymui nesusiklostė. Dar daugiau, ieškovų prašymą taikyti laikinojo pobūdžio apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas aiškino itin plečiamai ir visiškai nušalino teisėtai visuotiniame narių susirinkime išrinktą valdymo organą - bendrijos pirmininkę - nuo bet kokio vadovavimo bendrijai ir jai pagal įstatymą bei atsakovo įstatus tenkančių funkcijų įgyvendinimo. Tuo tarpu patys ieškovai tik siekė įpareigoti pastarąją spręsti su bendrijos valdymu susijusius finansinius klausimus suderinant su viena iš ieškovių (M. B.) arba su neįvardintu asmeniu (bendrijos buhaltere).

Esant tokiomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais (ieškinio dalyku) ir jų būsimo įvykdymo neužtikrina. Nors ieškinyje teigiama, kad nekompetentingi bendrijos pirmininkės veiksmai bei neracionalūs jos sprendimai daro bendrijai žalą, bendrijos pirmininkės veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, atliekant šias pareigas, nėra šio teisminio ginčo dalykas. Be to, tokia priemonė, kaip valdymo organo įgaliojimų sustabdymas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą, o faktiškai - nušalinimas nuo šių pareigų, ne tik nenumatyta civilinėse teisės normose, bet akivaizdžiai prieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo ir kitiems laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principams. Aplinkybę, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neekonomiška, neproporcinga ir neadekvati tam rezultatui, kurio šioje byloje yra siekiama, kad ji sutrikdė pačios bendrijos veiklą ir sukėlė joje sumaištį, patvirtina tiek ieškovų 2012-05-25 byloje pateiktas prašymas (b.l. 146-149) išduoti leidimą administruoti nekilnojamąjį turtą, atlikti bendrijai būtinus veiksmus, leisti disponuoti Daugiabučio namo Linksmoji g. 49 savininkų bendrijos sąskaita, priimti į darbą pagal darbo sutartį bendrijos buhalterę bei pateikti reikiamus dokumentus Sodrai, tiek 2012-08-22 ieškovų M. B. ir H. R. pranešimas apie 2012-06-27 bendrijos narių susirinkimo sprendimu pakeistą bendrijos valdymo formą - valdybos išrinkimą, nors pagal atsakovo įstatus tokia valdymo forma bendrijoje nėra įtvirtinta, taip pat pranešimai apie susidariusius įsiskolinimus paslaugų tiekėjams bei pačių bendrijos narių (namo gyventojų) pozicijų dėl bendrijos valdymo išsiskyrimas, ką liudija ieškovų ir trečiųjų asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinys.

Apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl skundžiamos nutarties argumentų, susijusių su viešo intereso gynimu. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi ir tokia aplinkybe. Ieškinio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris bus išspręstas tik galutiniu teismo sprendimu. Visgi šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad ir taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atlikti preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, kuris yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas, kas ir suponuotų poreikį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiuo atveju kilusio ginčo esmė yra ieškovų (save laikančių bendrijos nariais) nesutikimas su atsakovo - Daugiabučio namų savininkų bendrijos Linksmoji 49 priimtais sprendimais. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija. Minėto įstatymo 4 d. 1 p. numatyta, jog bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kurių pagrįstumas bus ištirtas bei išanalizuotos bylos nagrinėjimo metu, šioje proceso stadijoje neturi pagrindo vertinti, kad ieškovų pateiktas ieškinys, susijęs su konkrečios daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos susirinkimo nutarimų ginčijimu ar vieno iš valdymo organų (bendrijos pirmininkės) funkcijų būsimu įgyvendinimu, atliekant privačių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą ir priežiūrą, sudaro pagrindą viešojo intereso gynimui ar laikinųjų apsaugos priemonių tokiu mastu, kurių patys ieškovai neprašė, taikymui.

Apibendrinat tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su galimai ieškovams palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Tokias priemones pirmosios instancijos teismas pritaikė be teisėto pagrindo, netinkamai aiškindamas procesines bei materialines teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Todėl skundžiama nutartis panaikintina, o ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Konstatavus teisės normų taikymo pažeidimą, kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo neįtakoja ir pateikti į šią bylą šalių prašymai bei pranešimai, patvirtinantys, jog neįsiteisėjusia apylinkės teismo nutartimi nustatytas bendrijos revizorei K. B. įpareigojimas inicijuoti valdymo organų, galinčių šiame ginče laikinai atstovauti bendriją, išrinkimą faktiškai buvo realizuotas. Būtina atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties, susijusios su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bylos nagrinėjimo nesustabdo (CPK 151 str. 1 d.), todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos nenagrinėjo ir atsiuntė ją apeliacinės instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų I. B., M. B., V. B., P. R., H. R. ir T. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

atmesti.