Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. e2A-203-657/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
e2A-203-657/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Civilinė byla Nr. e2A-203-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05772-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.4.; 2.6.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei advokačių V. K. ir S. E. Š. profesinei bendrijai dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Advokačių V. K. ir S. E. Š. profesinės bendrijos 171,61 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 18,64 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 67,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog 2002 m. kovo 6 d. šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutarties Nr. 4991000010 pagrindu tiekė šildymą patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė ieškinio surašymo dieną yra neatsiskaičiusi už ieškovės laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. suteiktas paslaugas. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, atsakovė taip pat yra skolinga 0,06 proc. delspinigių, kurie paskaičiuoti prie ieškinio pridedamoje „Mokesčių paskaičiavimo pažymoje“. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 2013 m. balandžio 1 d. buvo nepadengta dalis priskaitymo už 2013 m. vasario mėnesį. Atsakovė padengė 2013 m. vasario mėnesio priskaitymą, tačiau nesutiko padengti pagal kartu su 2013 m. vasario mėnesio sąskaita faktūra pateiktą kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. KERI 130210000104, už atliktus perskaičiavimus pasikeitus karšto vandens kiekiui. Ši skola taip ir liko nepadengta iki 2013 m. rugsėjo 1 d., kol atsakovei priklausančioms patalpoms šilumos tiekimas buvo sustabdytas. Minėtoje kreditinėje sąskaitoje nurodyta, kad atlikti perskaičiavimai už 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Nepriklausomai nuo to, kad kreditinėje sąskaitoje nurodyti perskaičiavimai už ankstesnį laikotarpį, tačiau apie perskaičiavimo būtinybę paaiškėjo būtent paaiškėjus apie deklaruoto karšto vandens kiekio netikslumus bei suvartotą šilumos energiją vandens pašildymui. Pagal sutarties 3.3.1. punktą už 2012 m. vasario mėnesio priskaitymus terminas sumokėti atsakovei suėjo po ataskaitinio mėnesio 10 dienos, todėl įsiskolinimas pradėtas skaičiuoti nuo 2013 m. balandžio 1 d. Atsakovei buvo pateikta išsami informacija apie mokesčių perskaičiavimo priežastis.Atsakovė Advokačių V. K. ir S. E. Š. profesinė bendrija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą 2002 m. kovo 6 d. Negyvenamųjų patalpų šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartį Nr. 4991000010 atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už patiektą šilumą įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pilnai už suteiktas paslaugas su ieškove atsiskaitė. Tai patvirtina ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros laikotarpyje nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. rugsėjo 1 d. už suteiktas paslaugas bei apmokėjimo už šias paslaugas dokumentai. Atsakovė sąžiningai deklaravo karšto vandens sunaudojimą bei sąžiningai vykdė savo prievolę mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Ieškovė tik 2013 m. vasario 28 d. perskaičiavo atsakovei sumas, mokėtinas už vandens pašildymą 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais. Ieškovė savo rašytiniais paaiškinimais neįrodė perskaičiavimo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos faktūros už 2013 m. vasario - rugpjūčio mėnesių laikotarpį ir jų apmokėjimo mokėjimo nurodymai – patvirtina, jog atsakovė už minėtu laikotarpiu suteiktas paslaugas visiškai atsiskaitė. Ieškovė ieškinyje nurodė įsiskolinimo už suteiktas paslaugas laikotarpį – nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovei pateikus įrodymus, kad už šį laikotarpį buvo pilnai atsiskaityta, pateikė paaiškinimus, iš kurių matyti, kad įsiskolinimo už suteiktas paslaugas laikotarpis, už kurį prašoma priteisti suma, yra visai kitas. Atsakovės pateiktos 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesių PVM sąskaitos faktūros Serija KERI Nr. 120900001001 ir Nr. 121000001773 bei ieškovės kartu su paaiškinimais pateikta 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija KERI Nr. 130210000104 (kreditinė), kurioje nurodyta 592,52 Lt suma, patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia įsiskolinimu už vandens pašildymą 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais. Iš ieškovės pateikto rašytinio paaiškinimo matyti, kad įsiskolinimą ieškovė sieja su 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesių sąskaitų už vandens pašildymą perskaičiavimu, kas reiškia ne tik kitą įsiskolinimo už suteiktas paslaugas laikotarpį, bet ir pagal naujai išrašytą kreditinę sąskaitą, kuri išrašyta tą pačią dieną, kaip ir sąskaita už 2013 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas, ir kuri atsakovei neprieštaraujant turėjo būti apmokėta dar 2013 m. kovo mėnesį. Dalis priskaitymo 2013 m. vasario mėnesį, kaip nurodė ieškovė, nereiškia įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nesutiko su ieškovės išrašytos kreditinės sąskaitos pagrįstumu ir dėl to jos neapmokėjo. Tokiu atveju turėjo keistis ieškinio pagrindas. Ieškovė, turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą, ieškinio netikslino, pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo neteikė. Žinodama, jog atsakovė nepripažįsta įsiskolinimo už 2012 metų rugsėjo ir spalio mėnesių laikotarpį, įrodymų, patvirtinančių sąskaitų už vandens pašildymą perskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą neteikė, į teismo posėdį neatvyko, nurodydama, jog visus argumentus teismui pateikė procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose. Todėl teismas nagrinėjo bylą pareikšto ieškinio ribose, kadangi šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, pats įrodymų nerenka ir negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų. Teismas konstatavo, jog atsakovė už jai suteiktas paslaugas laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. yra pilnai atsiskaičiusi, todėl ieškinys atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti ir reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Kauno energija“ prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, darydamas išvadą, kad apeliantė neteisingai nurodė susidariusio įsiskolinimo datą, dėl to nėra pagrindo priteisti skolos. Teismas neatsižvelgė į apeliantės 2016 m. gegužės 31 d. rašytinius paaiškinimus, kodėl nurodytas laikotarpis yra tinkamas. Atsakovei buvo pateikta 2013 m. vasario 28 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. KER1 130210000104, kuri nėra neapmokėta. Iš šios sąskaitos faktūros ir kartu su ieškiniu pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos už 2013 m. vasario mėnesį matyti, kad galutinė mokėtina suma buvo 1 222,86 Lt, (354,16 Eur), o pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė 2013 m. kovo 27 d. sumokėjo tik 630,34 Lt (182,56 Eur). Nepadengtas skolos likutis yra 592,52 Lt (171,61 Eur). Atsakovė padengė tik 2013 m. vasario mėnesio priskaitymą. Kreditinėje sąskaitoje nurodyti perskaičiavimai už ankstesnį laikotarpį, tačiau perskaičiavimo būtinybė iškilo tik paaiškėjus apie deklaruoto karšto vandens kiekio netikslumus bei suvartotą šilumos energiją vandens pašildymui. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kokių priežasčių ir kaip buvo atlikti perskaičiavimai, nevertino, kad būtent nuo 2013 m. balandžio 1 d. atsakovei atsirado pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Teismas turėjo vertinti pateiktų įrodymų ir paaiškinimų visumą. Šiuo atveju teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įrodymų pakankamumo, išsamaus įrodymo įvertinimo principus. Netinkamas įrodymų vertinimas ir tyrimas nulėmė tai, jog buvo neatskleista bylos esmė, kas turėjo esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šalies argumentai

6.2. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė privalėjo keisti ieškinio pagrindą. Apeliantė ieškinyje nurodė ieškinio pagrindą, jo bylos nagrinėjimo teisme metu nekeitė ir tam nebuvo jokio pagrindo. Apeliantė nuo pat ieškinio pareiškimo teisme pareikštą reikalavimą siejo su 2013 m. vasario mėn. atliktu perskaičiavimu bei PVM sąskaita faktūra KER1 Nr. 130210000104. Faktinės bylos aplinkybės, kurių pagrindu yra susidaręs įsiskolinimas bei reiškiamas reikalavimas, teismui buvo nurodytos ir nebuvo keičiamos. Be to, teismas, pripažinęs, jog pareikšto ieškinio dalykas neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, privalėjo nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti. Terminas trūkumams pašalinti šiuo atveju nebuvo nustatytas.

6.3. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškinys yra atmestas, kodėl nevertino apeliantės rašytinių paaiškinimų ir papildomai pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia skolos atsiradimo faktą. Motyvas, kad apeliantas nepakeitė ieškinio pagrindo, nėra pakankamas ieškiniui atmesti.

Atsakovė Advokačių V. K. ir S. E. Š. profesinė bendrija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesiais patiektos energijos šalto vandens pašildymui kiekio ir apmokėjimo. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė už ieškovės pateiktą energiją nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. yra pilnai atsiskaičiusi. Todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad įsiskolinimas atsirado nuo 2013 m. balandžio 1 d. Nors ieškovė netikslino ieškinio ir nenurodė naujo ieškinio pagrindo, tačiau teismas nagrinėjo aplinkybes, susijusias su atsakovei tiekto šalto vandens pašildymu 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Ieškovė pagrįstai pateikė 2012 m. rugsėjo - spalio mėn. sąskaitas atsakovei, o nedeklaravusiems karšto vandens vartotojams apskaičiavo šilumos kiekį, vadovaujantis jų objektuose instaliuota galia karštam vandeniui paruošti. Ieškovė neteisėtai atsakovei perskaičiavo už vandens pašildymą mokėtinas sumas ir 2013 m. vasario 28 d. nepagrįstai išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įvertino pateiktus įrodymus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įsiskolinimą ieškovė sieja su 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesių sąskaitų už vandens pašildymą perskaičiavimu, kas reiškia ne tik kitą įsiskolinimo už suteiktas paslaugas laikotarpį, bet ir kitą ieškinio pagrindą. Ieškinys atitinka CPK numatytus reikalavimus ieškinio formai ir turiniui, todėl nebuvo pagrindo teismui taikyti CPK 138 straipsnį. Tarp šalių sudaryta sutartis nenumatė galimybės perskaičiuoti apmokėjimo dydį, todėl ieškovės veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi. Ieškovė savo rašytiniais paaiškinimais neįrodė perskaičiavimo pagrįstumo. Byloje nėra įrodymų, kad kiti vartotojai 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesiais karšto vandens nenaudojo. Už atsakovės sunaudotų 2 kub. m. vandens pašildymą reikalaujama papildomai mokėti 592,52 Lt (171,61 Eur) suma yra nepagrįsta. Nesąžininga reikalauti, kad atsakovė apmokėtų už visą dviems gyvenamiesiems namams tiekto vandens pašildymą, nes kiekvienas vartotojas turi mokėti už jo sunaudoto karšto vandens pašildymą. Atsakovė savo patalpas (duomenys neskelbtini), naudoja profesinei veiklai, neturi nei vonios, nei dušo, todėl karštas vanduo naudojamas minimaliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes sprendimas yra nemotyvuotas.Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 str., 331 str.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. (duomenys neskelbtini), no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. (duomenys neskelbtini), judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; (duomenys neskelbtini) France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. (duomenys neskelbtini) Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Kauno energija“ ir atsakovė 2002 m. kovo 6 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartį Nr. 4991000010, pagal kurią ieškovė patalpoms tiekia šilumos energiją, o atsakovė privalo už patiektą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais ir už nesavalaikį atsiskaitymą mokėti delspinigius.Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 171,61 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus – 2013 m. vasario mėnesio PVM sąskaitą – faktūrą Serija KERI Nr. 130200001837 dėl 630,34 Lt apmokėjimo ir 2013 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 13-46; 2013 m. kovo mėnesio PVM sąskaitą – faktūrą Serija KERI Nr. 130300001832 dėl 840,49 Lt apmokėjimo ir 2013 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 13-61; 2013 m. balandžio mėnesio PVM sąskaitą – faktūrą Serija KERI Nr. 130400001823 dėl 496,25 Lt apmokėjimo ir 2013 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 13-76; 2013 m. gegužės mėnesio PVM sąskaitą – faktūrą Serija KERI Nr. 130500001979 dėl 93,78 Lt apmokėjimo ir 2013 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 13-91; 2013 m. birželio mėnesio PVM sąskaitą – faktūrą Serija KERI Nr. 130600001868 dėl 33,20 Lt apmokėjimo ir 2013 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 13-109; 2013 m. liepos mėnesio PVM sąskaitą – faktūrą Serija KERI Nr. 130700001768 dėl 199,48 Lt apmokėjimo ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 13-124; 2013 m. rugpjūčio mėnesio PVM sąskaitą – faktūrą Serija KERI Nr. 130800001738 dėl 33,20 Lt apmokėjimo ir 2013 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 13-147 – sprendė, jog atsakovė už minėtu laikotarpiu suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Kauno energija“ teigia, jog teisme pareikštą reikalavimą siejo su 2013 m. vasario mėnesį atliktu perskaičiavimu ir pateikta PVM sąskaita – faktūra Nr. KER Nr. 130210000104. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įsiskolinimo už suteiktas paslaugas laikotarpis už kurį prašoma priteisti yra visai kitas, t. y. 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesiai, todėl akivaizdu, kad ieškovė, naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba tokiu atveju turėjo tikslinti ieškinį ir keisti ieškinio pagrindą. Apeliantės nuomone, jos pateikti teismui rašytiniai paaiškinimai atitinka ieškinio pagrindo patikslinimą, o teismas pripažinęs, jog ieškinio dalykas neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų privalėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama LR CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.Pažymėtina, kad ieškovės atstovas nepatikslino ieškinio pagrindo nei iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, nei vėliau, nors ieškinyje buvo nurodomos vienos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą, o apeliaciniame skunde nurodomos kitos faktinės aplinkybės. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Ieškovės rašytiniai paaiškinimai jokiais būdais neatitinka ieškiniui keliamų formos ir turinio reikalavimų. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, ir negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė, žinodama, jog atsakovė nepripažįsta įsiskolinimo už laikotarpį 2012 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais, turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą, ieškinio netikslino, įrodymų, patvirtinančių sąskaitų už vandens pašildymą perskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą neteikė, taip pat neteikė pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, į teismo posėdį neatvyko, nurodydama, jog pateikė teismui visus motyvus ir argumentus procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose, todėl yra pagrindas ieškiniui atmesti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir šiais teismo argumentais. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teisėja

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė