- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-795-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00609-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- individualiai įmonei „Periodont“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-75-302/2015 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Periodont“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygas ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimą.
Šalies argumentai
Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo individualios įmonės (toliau – IĮ) „Periodont“ (buvęs pavadinimas V. P. odontologijos klinika) priteisti 10 144,92 Eur lėšų, įmokėtų į kasą, 5 797,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pas atsakovą dirbantis gydytojas P. M. atliko jam visų dantų (išskyrus krūminių) protezavimą. Nepraėjus metams vienas iš dantų nuskilo. Dėl to ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, kurio kitas gydytojas R. K. atliko dantų šlifavimą. Po šios procedūros persikreipė ieškovo veidas, pasikeitė dantų konfigūracija, sukandimas, pradėjo skilinėti dantys, atsirado raukšlės virš viršutinės lūpos. Tokios gydymo pasekmės ieškovui sukėlė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Atsakovas turėtų grąžinti ne tik už procedūras sumokėtas lėšas, bet ir atlyginti padarytą neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. teikė ieškovui dantų gydymo ir protezavimo paslaugas. Po 2008 m. rugpjūčio 26 d., kai ieškovui buvo pamatuoti ir pricementuoti apatinio ir viršutinio žandikaulių metalo keramikos vainikėliai, ieškovas pas atsakovą apsilankė 2010 m. liepos 9 d. Teismas pažymėjo, kad gydytojas buvo rekomendavęs ieškovui atvykti profilaktiniam patikrinimui po mėnesio, t. y. 2008 m. rugsėjo 26 d. Apsilankymo metu gydytojas konstatavo, kad ieškovas nepakankamai rūpinasi dantų priežiūra dėl ko atsirado minkštų apnašų, prasidėjo dantenų uždegimas, kraujavimas. Kito profilaktinio patikrinimo metu (2011 m. gruodžio 29 d.) ieškovui buvo nustatyti dalies dantų protezų nuskilimai, diagnozuotas sunkus periodontitas, antrinė adentija, bruksizmas. Atsakovo pradėtas papildomas ieškovo gydymas nebuvo baigtas, kadangi jis po 2012 m. spalio 1 d. pas atsakovą neabeatvyko. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, neatvykdamas nurodytu laiku profilaktiniam patikrinimui, tinkamai nesirūpindamas burnos higiena, nesilaikė gydytojo nurodymų.
Teismo ekspertizės išvadose konstatuota, kad atsakovo klinikoje ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos teiktos tinkamai ir kokybiškai, o esminė komplikacijų priežastis buvo nebaigtas gydymas. Teismas pabrėžė, kad ekspertizės išvados atitinka tiek ieškovo ambulatorinės kortelės duomenis, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos (toliau – Komisija) nustatytas aplinkybes. Jų ieškovas, anot teismo, nepaneigė objektyviais įrodymais. Dalį komplikacijų, t. y. dantų nuskilimą, anot teismo, lėmė griežimas dantimis (bruksizmas). Ieškovas reikiamą apsaugą pasidarė tik kitoje gydymo įstaigoje, nesilaikydamas anksčiau atsakovo gydytojų duotų rekomendacijų. Teismas akcentavo, kad, nors teismo ekspertizės išvadas, be kita ko, pasirašė ekspertas G. Ž., kuris jau buvo pateikęs tuo pačiu klausimu išvadą Komisijai, nėra pagrindo abejoti jo nešališkumu (CPK 67 straipsnio 3 dalis). Neturinčiais įrodomosios reikšmės teismas pripažino ieškovo pateiktą priekinių dantų fotonuotrauką ir Estetinės odontologijos centro „VivaDens“ atliktą skaitmeninę sąkandžio analizę. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pateikiama apeliacinio skundo argumentų santrauka:
Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai vertino pateiktus duomenis, neapklausė liudytojų A. P., P. M. ir eksperto G. Ž., neišreikalavo ir atsisakė prijungti eilę įvairių dokumentų, nuotraukų. Atsakovo kaltę dėl netinkamų paslaugų suteikimo įrodo ne tik įmonės direktoriaus V. P. atsakymas, bet ir apelianto ambulatorinėje kortelėje 2012 m. liepos 4 d. padarytas įrašas: „<...> yra defektas“. Kadangi apeliantas neturi krūminių dantų, nebuvo galima dėti keramikos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dantų nuskilimą lėmė ne griežimas dantimis, bet netinkamas vieno iš implantų įsukimas, taip pat apelianto kramtomųjų raumenų striprus išreiškimas. Apeliantas niekada nėra griežęs dantimis.
Priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada. Nėra pateiktas eksperto G. Ž. pažymėjimas, o jo išvada yra neobjektyvi ir šališka. Tą įrodo išvados teikimas Komisijai bei faktas, kad dantų protezavimą apeliantui atliko G. Ž. mokiniai. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nare buvo A. P. – atsakovo vadovo ir savininko žmona. Ekspertų išvadas paneigia uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus implantologijos centro klinikos (toliau – Klinika) gydytojų paaiškinimai. Teismas nepagrįstai akcentavo nesilankymo klinikoje faktą, kadangi apsilankymo kortelėse nėra užfiksuoti tie atvejai, kai konsultacijos nebūdavo suteikiamos dėl gydytojų nebuvimo darbe.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pateikiama atsiliepimo į apeliacinį skundą atsikirtimų santrauka:
Apeliantas nesilaikė gydytojo odontologo P. M. rekomendacijų, kadangi klinikoje apsilankė ne po mėnesio, bet beveik po dviejų metų, kai buvo atliktas dantų protezavimas. Ambulatorinėje kortelėje užfiksuotas žymus apelianto burnos sveikatos būklės pablogėjimas rodo, kad pacientas nesilaikė gydytojo nurodymų. Apeliantas nutyli tai, kad į atsakovą jis kreipėsi siekdamas išspręsti sunkios nepagydomos burnos ligos periodontito pasekmes, taip pat kad griežia dantimis. Pastarąjį faktą įrodo dar 2008 m. rugpjūčio 26 d. apeliantui pateikta rekomendacija nakties metu dėvėti parafunkcinę kapą. Teikiant apeliantui medicinines paslaugas, klaidų nebuvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas bylos nenagrinėja iš naujo. Apeliaciniame procese apsiribojama (neįskaitant išimčių dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų) įvertinimu, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepadarė apelianto nurodytų faktinių aplinkybių nustatymo, materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų.
Šioje byloje teisminio tyrimo objektas yra faktinės apeliantui pas atsakovą dirbančių gydytojų teiktų sveikatos priežiūros paslaugų aplinkybės. Apeliantas įsitikinęs, kad atsakovo darbuotojai (gydytojai) medicinos paslaugas jam teikė nerūpestingai ir netinkamai. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. R. ir kt. prieš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę, bylos Nr. 3K-3-337/2013, ir joje nurodytą teismo praktiką). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus gydytojo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. prieš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą ir kt., bylos Nr. 3K-3-170/2010, ir joje nurodytą teismo praktiką).
Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, svarbiausia išsiaiškinti, ar apeliantui teikiant medicines paslaugas buvo laikomasi paminėtų standartų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.
Dėl įrodymų, susijusių su atsakovo veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo taisyklių
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp atsakovo gydytojų veiksmų ir pablogėjusios apelianto sveikatos būklės nėra priežastinio ryšio, teigia, jog teismas klaidingai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto nuomone, teismas ne tik nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės išvadomis, kadangi vienas iš ją atlikusių ekspertų buvo šališkas, bet ir atsisakė surinkti tinkamam bylos išsprendimui reikšmingus duomenis, t. y. apribojo apelianto procesines teises pagrįsti savo reikalavimus.
Atmesdama nurodytus argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliantas neatskleidžia, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas apribojo jo procesines galimybes pristatyti savo poziciją. Vien tik teismo atsisakymas priimti atskirus įrodymus ir apklausti liudytojus pats savaime nereiškia, kad buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą. Nustatyta, kad apelianto teisė įrodinėti ieškinio pagrindą nebuvo ribojama, o teisminio proceso metu buvo atsisakyta priimti tik tuos įrodymus (įskaitant atsisakymą apklausti liudytojus), kurie netenkino pakankamo ryšio su byla reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo poziciją aptartu klausimu, apeliantas nenurodo jokių teisiškai motyvuotų argumentų.
Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas ignoruoja nagrinėjamo pobūdžio bylų įrodinėjimo dalyko specifiką, teismo ekspertizės akto įrodomąją reikšmę ir izoliuotai viena nuo kitos interpretuoja pirmosios instancijos teismo išvadas. Pagal kasacinio teismo praktiką konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos bei gydymo galimybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. prieš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Vis dėlto eksperto išvada teismui yra neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje restruktūrizuojama AB „Gargždų statyba“ prieš UAB „Baltic vega“, bylos Nr. 3K-3-505/2012, ir joje nurodytą teismo praktiką).
Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstytų samprotavimų eigos matyti, kad įsitikinimą, jog nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismas susiformavo išanalizavęs visus bylos svarstymui pateiktus dokumentus, be kita ko, ir teismo ekspertizės akto išvadas, kaip papildomą informacijos šaltinį. Nurodytą išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad apeliantas nesilaikė gydymo plano ir gydytojų rekomendacijų, t. y. atsakovo gydytojai elgėsi profesionaliai, paslaugas teikė kvalifikuotai. Pritardama tokiam vertinimui, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal apelianto ambulatorinės kortelės, užvestos atsakovo, ir apsilankymų pas atsakovą suvestinio lapo duomenis sveikatos priežiūros paslaugų teikimą apeliantui galima išskirti į tris atskirus etapus. Pirmą kartą atsakovo gydytojas P. M. suteikė apeliantui gydymo paslaugas 2007 m. liepos 4 d., o po to pas gydytojus apeliantas nuosekliai lankėsi iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. Paskutinės konsultacijos metu gydytojas apeliantui rekomendavo apsilankyti profilaktiniam patikrinimui po vieno mėnesio, užtikrinti gerą burnos higieną ir naudoti parafunkcinę kapą (b. l. 112).
Vis dėlto kitą kartą pas atsakovą apeliantas atvyko ne 2008 m. rugsėjo 26 d., bet 2010 m. liepos 9 d. Šio apsilankymo metu buvo diagnozuota, kad apeliantui yra prasidėjęs dantenų uždegimas, jos kraujuoja, apeliantas nesilaiko burnos higienos reikalavimų. Iki tol jokių neigiamų apelianto gydymo pasekmių, kurias galėjo lemti gydytojų naudotos priemonės ar parinkti gydymo būdai, nebuvo fiksuota. Intensyvų apelianto gydymą atsakovo gydytojai atnaujino 2011 m. gruodžio 29 d., kai apeliantas atvyko kitam profilaktiniam patikrinimui. Aktyvių gydymo veiksmų atnaujinimą lėmė apeliantui diagnozuotas sunkus periodontitas, antrinė adentija, bruksizmas (griežimas dantimis), kurie pagal bylos svarstymui pateiktus duomenis sukėlė dantų protezų nuskilimus, metalo keramikos trupėjimą (CPK 178, 185 straipsniai). Sudarytas gydymo planas nebuvo baigtas, kadangi apeliantas po 2012 m. spalio 1 d. į konsultacijas pas atsakovą neabeatvyko. Iš šių faktinių duomenų aišku, kad pirmieji sveikatos sutrikimai, susiję su dantimis, apeliantui po atsakovo gydytojų atliktų procedūrų, operacijų buvo nustatyti 2010 m. liepos 9 d., t. y. praėjus beveik dviem metams po to, kai apelianto dantys buvo apžiūrėti gydytojo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad paminėti duomenys suponuoja, jog apeliantas nevykdė gydytojų rekomendacijų: savalaikiai neatvyko eiliniam patikrinimui, nesilaikė burnos higienos reikalavimų ir, be kita ko, nenaudojo parafunkcinės kapos – priemonės, skirtos gydyti bruksizmui ir apsaugoti nuo dantų griežimo sukeliamų neigiamų pasekmių.
Nepaisant to, kad atsakovo gydytojai buvo sudarę kilusių komplikacijų šalinimo planą, kurį pradėjo įgyvendinti, tačiau jis, kaip prieš tai aptarta, nebuvo iki galo įgyvendintas. Tą pagal bylos medžiagą lėmė apelianto kreipimasis į kitą gydymo įstaigą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek kilusios komplikacijos, tiek apelianto prarastas pasitikėjimas atsakovu yra šalutinio pobūdžio aplinkybės, kurios pačios savaime nei patvirtina, nei paneigia ieškinio reikalavimų tinkamam kvalifikavimui reikšmingų faktų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų – išskyrus savo subjektyvius samprotavimus, kurie patvirtintų, kad jam gydymo paslaugos buvo teiktos pažeidžiant profesionalumo, rūpestingumo reikalavimus, keliamus gydytojams. Akcentuodamas, kad jam negalėjo būti protezuojami priekiniai dantys, kadangi neturi krūminių dantų, apeliantas ignoruoja pirmosios instancijos išsakytą pastebėjimą, jog byloje nėra jokių tokio gydymo būdo ydingumą patvirtinančių įrodymų. Apeliantas byloje konstatuotas faktines aplinkybes traktuoja izoliuotai nuo savo veiksmų, nekreipdamas dėmesio į užimtos gynybinės pozicijos nenuoseklumus bei akivaizdžius prieštaravimus. Pavyzdžiui, viena vertus, jis teigia, kad jam nėra būdingas nekontroliuojamas griežimas dantimis nakties metu, t. y. ambulatorinėje kortelėje neteisingai įrašyta diagnozė – bruksizmas. Kita vertus, dar 2008 m. rugpjūčio 26 d. vykusios konsultacijos metu apeliantui atsakovo gydytojas rekomendavo naudoti parafunkcinę kapą. Be to, paties apelianto pateiktame Klinikos gydytojų parengtame 2014 m. gruodžio 29 d. rašte įrašyta, kad jam buvo pagaminta nakčiai skirta apsauginė kapa. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad sveikatos komplikacijas po atsakovo gydytojų suteiktų medicinos paslaugos apeliantui kilo dėl jo paties aplaidumo nevykdant gydytojų rekomendacijų, tinkamai nesirūpinant dantų priežiūra, pagrįsta aiškiais ir konkrečiais faktiniais duomenimis.
Teismo sprendimą, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovo gydytojai, teikdami apeliantui gydymo paslaugas, nesilaikė jų profesinėje srityje galiojančių veiklos standartų, patvirtina ir teismo ekspertizės akto išvados. Jose konstatuota, kad komplikacijas turėjo lemti nebaigtas apelianto gydymas ir bruksizmas, kuris sukelia apelianto akcentuojamus protezų nuskilimus (žr., 4 ir 5 išvadas). Procesinio teisinio pagrindo kaip įrodymu nesiremti teismo ekspertizės akto išvadomis nėra. Ekspertizės aktas atitinka formaliuosius reikalavimus, išvados, kurios neprieštarauja kitiems bylos svarstymui pateiktiems įrodymams, suformuluotos ekspertams ištyrus apelianto ambulatorinės kortelės įrašus ir kitus pas atsakovą dirbančių gydytojų atliktais veiksmais susijusią informaciją (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ekspertų išvados susietos su gydymo procesu, bet ne rezultatu, t. y. tyrimo objektas buvo būtent apelianto ir atsakovo gydytojų veikimas parenkant gydymo priemones ir įgyvendinant gydymo planą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad vienas iš esminių teismo ekspertizės įrodomąją reikšmę apibrėžiančių procesinių elementų yra eksperto nešališkumas. Tik nešališko teismo eksperto parengta išvada gali būti pripažįstama duomenų šaltiniu, atitinkančiu įrodymo požymius (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis). Šioje byloje apelianto keliamos abejonės dėl teismo ekspertų nešališkumo pirmiausia yra paremtos subjektyviais svarstymais dėl „uždaro rato“ sistemos buvimo. Vadovaujantis apelianto samprotavimais nei vienas iš Lietuvos Respublikoje dirbančių odontologų, kurie pagal savo profesinę kvalifikaciją gali atlikti deontologines ekspertizes, negalėtų būti laikomas nešališku ekspertu. Aplinkybė, kad vienas iš išvadą parengusių ekspertų dirba universitete, kuriame studijavo apeliantą gydę pas atsakovą dirbantys gydytojai, nelaikytina faktu, galinčiu kelti abejonių ekspertų nešališkumu. Tačiau tenka pripažinti, kad tam tikrų abejonių dėl eksperto G. Ž. nešališkumo objektyviojo pobūdžio požiūriu (išankstinės nuomonės turėjimo aspektu) gali kelti tai, jog jis ginčo klausimu kartu su kitu gydytoju teikė konsultacinę išvadą Komisijai. Vis dėlto pastarasis faktas nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingas. Teismo ekspertizės išvados parengtos kolegialiai, jos objektyviai atitinka visetą kitų įrodymų. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla objektyvių abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos skaidrumo ir rezultatų kokybės, be kita ko, ir dėl ekspertų nešališkumo.
Apelianto nurodomi dokumentai, t. y. Klinikos padaryti išrašai apie apeliantui teiktas gydymo paslaugas, Estetinės odontologijos centro „VivaDens“ 2012 m. lapkričio 13 d. parengta skaitmeninė sąkandžio analizė, nepaneigia prieš tai įvardytų išvadų. Analizė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei įrodo, nei paneigia reikšmingų duomenų, kadangi ji atlikta tuomet, kai dar nebuvo baigtas apelianto gydymas. O Klinikos gydytojų 2014 m. gruodžio 29 d. rašte nėra minima, kad pas atsakovą apeliantui medicinės paslaugos, jų nuomone, būtų buvusios teiktos netinkamai ir dėl to Klinikoje būtų reikėję šalinti kokias nors neigiamas anksčiau teiktų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltas pasekmes. Kaip minėta, apeliantas savo teiginių dėl dantų protezavimo eigos parinkimo nemotyvuoja jokia ginčo srities specialistų parengta informacija. Jau pasisakyta, kad gydytojų veiksmus bylose, kuriose įrodinėjamos sveikatos priežiūros įstaigoms civilinės atsakomybės kylimo sąlygos, teismas turi vertinti būtent proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Pirmosios instancijos teismas nurodytos taisyklės, aiškindamasis, ar ieškinys yra pagrįstas, laikėsi ir pagrįstai ignoravo rezultatą, kaip aplinkybę, kuri nėra tiesioginiame teisiniame priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas vienareikšmiškai rodo, kad būtent pats apeliantas, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra kaltas dėl nesėkmingo gydymo. Gydytojų rekomendacijų ignoravimas, gydymo plano nesilaikymas ir jo nebaigimas yra priežastys, lėmusios dantų protezų nuskilimus ir kitas pasekmes. Primintina, kad gydytojams civilinė atsakomybė gali kilti už pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui netinkamą vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. prieš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninę ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Apeliantas neįrodė, kad atsakovas būtų pažeidęs nurodytą pareigą (pvz., gydytojai parinkę netinkamas gydymo priemones ar būtų buvę nesilaikyta įprastų gydymo proceso standartų). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad gydymo procese pareigų turi ne tik gydytojai, bet ir pacientai, kurie privalo laikytis gydymo režimo ir gydytojų rekomendacijų. Apeliacinio skundo pagrindai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismui objektyviai negalėjo susiformuoti įsitikinimas, jog apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas: nepateisinamai ilgai neatvyko profilaktiniam patikrinimui po 2008 m. rugpjūčio 26 d., taip pat nevykdė gydytojų nurodymų dėl burnos higienos, parafunkcinės kapos naudojimo. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent paties apelianto nerūpestingumas ir neveikimas lėmė prieš tai aptartas pasekmes.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas taip pat teigia, jog jis elgėsi rūpestingai ir atvykdavo profilaktinėms apžiūroms, tačiau jos neįvykdavo dėl atsakovo kaltės. Vis dėlto tą galinčių pagrįsti faktinių duomenų byloje nenustatyta. Priešingai, apelianto paaiškinimai yra nepatikimi protingo ir apdairaus asmens veiksmų logikos požiūriu. Nėra tikėtina, kad atsakovui beveik dvejus metus nesudarant sąlygų apeliantui pasitikrinti burnos sveikatą, apeliantas nebūtų dėl to reiškęs pretenzijų ar ėmesis kitokių veiksmų. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo pagrinduose neįžvelgia prielaidų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisingumą ir pagrįstumą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ar / ir nepagrįstu bei panaikinti ar pakeisti (CPK 328, 330 straipsniai).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Priežasčių, kurios suponuotų esant būtinybę bylą išklausyti šalių paaiškinimus žodžiu, apeliantas nenurodė. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, apeliantas neprašė nauja apimtimi pakartotinai ištirti įrodymų ar prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nusprendė netenkinti šio apelianto prašymo ir jo skundą nagrinėti įprasta rašytinio proceso tvarka.
Atsakovas įrodymų dėl išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kurio reikalavimai nebuvo tenkinami, nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.