Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-75-302/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
2-75-302/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00609-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
IĮ “Periodont”
Kategorijos
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-75-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00609-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.; 113.1.;114.; 116.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė,sekretoriaujant Romanui Bartkūnui,dalyvaujant ieškovui R. K.,ieškovo atstovui adv. A. S.,atsakovo IĮ “Periodont” atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui IĮ „Periodont“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 35 000 Lt įmokėtus į atsakovo kasą, 20 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007 m. liepos 4 d. ieškovas kreipėsi dėl dantų protezavimo į Žalgirio odontologijos kliniką. Šios klinikos odontologė pasakė, jog čia didelės eilės, todėl nukreipė į savo vyro V. P. odontologijos kliniką. Šios klinikos odontologas klinikos patalpose atliko ieškovo visų dantų protezavimą, išskyrus krūminių. Tačiau nepraėjus nė metams, dėl nežinomų priežasčių nuskilo vienas dantis, ko neturėtų būti. Dėl skilusio danties ieškovas pakartotinai kreipėsi į V. P. kliniką, kur ieškovui buvo paskirtas gydytojas R. K.. Gydytojas po apžiūros danties neplombavo, kadangi teigė, jog yra blogas sukandimas. Po jo atliktų darbų viskas pablogėjo, pasikeitė dantų konfigūracija, sukandimas, veidas persikreipė, ko pasėkoje ieškovas jaučia fizinę ir moralinę skriaudą. 2012 m. spalio 2 d. ieškovas kreipėsi su skundu į atsakovą dėl netinkamo dantų protezavimo ir gydymo. Skundu ieškovas prašė geranoriškai grąžinti įmokėtas pinigines sumas už padarytą broką protezuojant ieškovo dantis bei spręsti moralinės žalos atlyginimo klausimą. Teigia, kad klinikos direktorius pripažįsta savo kaltę, tačiau žalos neatlygina.

Atsiliepimas

Atsakovas IĮ „Periodont“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pacientas, neatsižvelgiant į gydytojo odontologo P. M. rekomendacijas, klinikoje apsilankė tik 2010-07-09, t.y. beveik po dviejų metų po dantų protezavimo, nors protezavimo etapo pabaigoje buvo rekomenduota apsilankyti po 1 mėnesio. Profilaktinio apsilankymo metu objektyviai įvertinus paciento burnos būklę, buvo nustatyta ir ambulatorinėje kortelėje užfiksuoti požymiai, kurie įrodo, jog pacientas nevykdo savo pareigų- nepakankami rūpinasi savo sveikata ir nesilaiko gydytojų nurodymų. Kita svarbi ir bene esminė priežastis, dėl kurios įvyko paciento dantų nuskilimas- tai ne dėl netinkamo dantų protezavimo, o dėl specifinės paciento burnos būklės, t.y. dėl daugelio dantų atramų burnoje nebuvimo, dėl ko yra perkrautos likusios dantų grupės, blogai kontroliuojamos periodonto ligos, griežimo dantimis, blogos burnos higienos priežiūros ir nepastovių periodonto ligą kontroliuojančių profesionalių procedūrų, dėl ko galima dantų emigracija ir dantų kontaktų pokyčiai. Pažymi, jog pacientui diagnozuotas bruksizmas, t.y. būklė, kai pacientas „griežia“ dantimis, ko pasėkoje stipriai perkraunami paciento dantys, galimi jų nuskilimai, todėl protezuotų dantų nuskilimas gali būti kaip tik šio reiškinio pasekmė. Pacientui dar 2008-08-26 rekomenduota parafunkcinė kapa dėvima nakties metu, kuomet pacientas nekontroliuoja žandikaulio judesių, galėjo šioje situacijoje pacientui būti naudinga. Pareiškėjas savo pretenziją ir jam teiktų odontologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų galimą netinkamumą grindžia tam tikrais nuskilusiais dantimis. Atkreipia dėmesį į tai, jog dantų nuskilimas po 3 metų nuo pacientui suteiktų paslaugų atsakovo klinikoje jokiu būdu negali būti vertinamas kaip nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rodiklis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutinka su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu bei reikalaujama atlyginti suma.

Ieškovas dublike palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir papildomus pažymi, jog nesutinka su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškina, jog miega ramiai, jokio griežimo dantų nuo ieškovo vaikystės nieks niekada nėra girdėjęs. Nesutinka su motyvais, jog žala atsirado dėl to, jog pacientas nepakankamai rūpinosi savo burnos higiena. Ieškovo teigimu, atsakovo kaltę įrodo Estetinės odontologijos centro „Viva Dens“ skaitmeninė sąkandžio analizė. Pažymi, jog yra jauno, darbingo amžiaus, neserga jokiomis patologijos ligomis.

Atsakovas triplike palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Pažymi, jog pacientas pirmojo apsilankymo metu užpildė anketą, kurioje nurodė jam žinomus duomenis apie jo sveikatos būklę. Atsakydamas į 6.27 klausimą, atsakovas pažymėjo atsakymo variantą, nurodydamas komplikaciją „dantys krenta“. Taigi ši atsakovo nurodyta rimta dantų patologija, paneigia atsakovo ieškinio teiginius, jog jis neturėjo jokių problemų su burnos sveikata.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo poziciją ir prašė ieškinį patenkinti, atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų įstatymo pagrindu teiktų gydymo paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės. Už įstatymo reikalavimų pažeidimą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė. Deliktinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, laikosi pozicijos, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas; pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį; sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008, ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Pažymėtina, kad nors nurodytos nutartys priimtos civilinėse bylose, faktinėmis aplinkybėmis besiskiriančiose nuo nagrinėjamos bylos faktinės situacijos, tačiau gydytojo ir paciento santykių požiūriu aptarta kasacinio teismo praktika vertinant gydytojo veiksmų teisėtumą yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.

Iš šalių bei jų atstovų paaiškinimų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas R. K. 2007 m. liepos 4 d. kreipėsi į atsakovą IĮ „Periodont“ (buvusi V. P. odontologijos klinika) dėl dantų protezavimo (b.l. 99-100). Pirmojo apsilankymo klinikoje metu gydytoja A. P. sudarė gydymo planą, su kuriuo supažindino ieškovą, o pastarasis sutiko su planu pasirašydamas ambulatorinėje kortelėje Nr. 3713 (b.l. 100), taip pat ieškovas pasirašė Paciento valios pareiškimą teikiant ambulatorines paslaugas, su kurių sąlygomis supažindino ieškovą gydytojas odontologas P. M. (b.l. 89). Nuo 2007-07-04 iki 2008-08-26 buvo įgyvendinamas gydymo planas, t.y. ieškovui buvo teikiamos dantų gydymo ir protezavimo paslaugos, ką patvirtina įrašai ambulatorinėje kortelėje (b.l. 100-112). Paskutinio apsilankymo 2008 m. rugpjūčio 26 d. metu ieškovui buvo pamatuotas bei pricementuotas apatinio ir viršutinio žandikaulių metalo keramikos vainikėliai (b.l. 112). Ieškovas klinikoje apsilankė praėjus beveik dviem metams po dantų protezavimo, t.y. 2010-07-09, nors gydytojo buvo rekomenduota apsilankyti po mėnesio (b.l. 112). Profilaktinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas nepakankamai rūpinasi sveikata, t.y. minkštos apnašos, dantenų uždegimas, kraujavimas, o apsilankius vėliau – 2011-12-29, t.y. praėjus daugiau nei 3 metų po dantų protezavimo, šios apžiūros metu nustatyti 11, 21, 23, 41, 43 dantų protezų nuskilimai, diagnozuotas sunkus periodontitas, antrinė adentija, bruksizmas (b.l. 113). Ieškovui buvo pasiūlyta atstatyti nuskilusius dantis juos protezuojant arba reguliuojant akliuziją prišlifavimu. Be to ieškovui pasiūlyta baigti protezavimą prieš du metus implantuotus implantuos 24, 25, 26 dantų srityje ir atstatyti implantus prarastus 36, 37, 46, 47 dantis, pagaminti parafunkcinę kapą. Nuo šio apsilankymo iki 2012-10-01 ieškovui buvo teikiamas gydymas, o vėliau ieškovas neatvyko jam paskirtu laiku (b.l. 113-121). Ieškovo gydymas nebuvo baigtas.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo Komisijos 2013 m. (sprendime nurodyta klaidinga data 2012 m.) vasario 7 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovui medicininės paslaugos buvo teikiamos laiku ir kokybiškai, žala teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui nebuvo padaryta (b.l. 60-63).

Ieškovas nurodo, kad atsakovo gydytojas P. M. taikė netinkamą dantų protezavimo metodą, nes ieškovui neturint krūminių dantų negalėjo protezuoti priekinių dantų, t.y. ant priekinių dantų dėti keramikos. Dėl šios priežasties ir dėl netinkamų medžiagų naudojimo, po metų nuo atlikto šio gydytojo dantų protezavimo, nuskilo vienas dantis, o po poros metų protezuoti dantys pajudėjo iš vietos okliuzija su dideliu perkrūviu dešinėje žandikaulio pusėje.

Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo nurodytų aplinkybių, jas grindžia tik savo argumentais ir daromomis prielaidomis.

Byloje nėra duomenų, kad po metų nuskilo vienas iš dantų. Kaip jau minėta, nuo 2007-07-04 iki 2008-08-26 buvo įgyvendinamas pirmojo apsilankymo metu sudarytas gydymo planas, t.y. ieškovui buvo teikiamos dantų gydymo ir protezavimo paslaugos, ką patvirtina įrašai ambulatorinėje kortelėje (b.l. 100-112). Po paskutinio apsilankymo 2008 m. rugpjūčio 26 d. klinikoje ieškovas klinikoje apsilankė praėjus beveik dviem metams po dantų protezavimo, t.y. 2010-07-09, nors gydytojo buvo rekomenduota apsilankyti po mėnesio (b.l. 112). Kitų įrodymų, kad ieškovas su vieno iš danties nuskilimu būtų kreipęsis į atsakovą ar į kitą gydytoją byloje įrodymų pateikta nebuvo. Be to, 2010-07-09 apsilankymo metu yra fiksuotas ne danties nuskilimas, o kiti dantenų susirgimai, t.y. dantenų uždegimas, kraujavimas, o taip pat minkštos apnašos. Kad šie negalavimai atsirado dėl atsakovo gydytojų netinkamai atlikto gydymo byloje duomenų nėra. O teismo medicinos ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad iš kortelės įrašų (2010-07-09) galima daryti išvadą, kad ieškovo burnos higiena buvo prasta (b.l. 182). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pats nevykdė gydytojo P. M. rekomendacijų ir po mėnesio neapsilankė kontroliniam patikrinimui, kurį šis gydytojas ieškovui rekomendavo, be to ieškovui buvo rekomenduota ir gera burnos higiena, nors nėra duomenų, kad ieškovas per du metus nuo protezavimo priekinių dantų būtų kreipęsis į burnos higienistą.

Dėl ieškovo minimo metalo keramikos nuskilimo ieškovas kreipėsi į atsakovą 2011-12-29, t.y. praėjus daugiau nei 3 metų po dantų protezavimo, apžiūros metu nustatyti 11, 21, 23, 41, 43 dantų protezų nuskilimai, diagnozuotas sunkus periodontitas, antrinė adentija, bruksizmas (b.l. 113). Ieškovui buvo pasiūlyta atstatyti nuskilusius dantis juos protezuojant, arba reguliuojant akliuziją prišlifavimu, be to ieškovui pasiūlyta baigti protezavimą prieš du metus implantuotus implantus 24, 25, 26 dantų srityje ir atstatyti implantus prarastus 36, 37, 46, 47 dantis, pagaminti parafunkcinę kapą. Nuo šio apsilankymo iki 2012-10-01 ieškovui buvo teikiamas gydymas, o vėliau ieškovas neatvyko jam paskirtu laiku (b.l. 113-121). Savo neatvykimo tolimesniam gydymui ieškovas motyvavo tuo, jog nesutarė su atsakovu dėl apmokėjimo už gydymą, kadangi jo nuomonę visą padarytą broką atsakovas turėjo ištaisyti nemokamai, atsakovas nenurodė tikslios tolimesnio gydymo kainos. Ieškovas teigia, kad šiame etape fiksuotas dantų nuskilimas bei akliuzija atsirado dėl jau minėto netinkamo dantų protezavimo, naudojant netinkamas medžiagas ir protezuojant priekinius dantis nesant krūminių dantų, tačiau šiems argumentams pagrįsti ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jis nurodo, neva jam kiti gydytojai yra sakę, kad toks protezavimo eiliškumas yra negalimas.

Šie ieškovo argumentai paneigti ne tik specialistų išvadomis duotomis sprendžiant ieškovo skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos metu, kuri rėmėsi VSĮ Kauno klinikų gen. direktoriaus profesoriaus J. P. pavedimu Dantų ir Žandikaulio ortopedijos klinikoje sudarytos komisijos išvadomis, apie tai, kad atsakovo klinikoje R. K. dantų protezavimo taktika buvo pasirinkta tinkamai iki gydymo pertraukos, o dantų protezų nuskilimui viena ir pagrindinių priežasčių buvo bruksizmas, kuris visada turi didelę įtaką tokiems nuskilimams, o antrinė adentija dantų ir protezų nuskilimui turi didelę įtaką, nes netekus dalies dantų, likusiems tenka funkcinė perkrova (b.l. 63). Ieškovo prašymu teismas paskyrė teismo medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos ekspertams (b.l. 151-152). Pateiktose išvadose, kurias pasirašė teismo medicinos ekspertas S. M. ir specialistas doc.dr G. Ž. (b.l.174-182) nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos R. K. odontologijos klinikoje buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai. Tačiau gydymas nebuvo baigtas ir tai yra esminė komplikacijų priežastis.

Bruksizmas, t.y. būklė, kaip pacientas „griežia“ dantimis, ko pasėkoje stipriais perkraunami dantys, galimi nuskilimai, ieškovui buvo nustatytas atsakovo gydytojų ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. po dantų protezavimo atsakovo gydytojas P. M. be rekomenduoto apsilankyti po mėnesio, geros burnos higienos, taip pat rekomendavo ieškovui perafalinė kapa, kuri apsaugotų dantis miego metu, kai asmuo negali kontroliuoti tokio „griežimo“ dantimis.

Teismas vadovaujasi teismo ekspertizės išvadomis, kadangi jos atitinka tiek paciento ambulatorinės kortelės Nr. 3713 duomenis, atsakovo paaiškinimus, bei Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos metu nustatytas aplinkybes. Šių aplinkybių apie atsakovo atliktą tinkamą ir kokybišką gydymą ieškovas neneigė jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimais ir samprotavimais. Ieškovas teikė teismui Vilniaus implantacijos centro išrašą iš gydymo (2012-10-01 – 2014-07-07) eigos šiame centre, kur jam buvo pašalintos komplikacijos atsiradusios po pradėto ir nebaigto pas atsakovą gydymo ir toliau tęstas gydymas, tačiau šie duomenys neįrodo ieškovo paaiškinime nurodytų argumentų apie atsakovo gydytojų netinkamai atliktą dantų gydymą ir protezavimą. Atvirkščiai šis ieškovo pateiktas įrodymas patvirtina atsakovo nustatytą ieškovui bruksizmą, kuris pripažintas pagrindine priežastimi dėl ko galėjo nuskilti suprotezuoti dantys. Nors ieškovas neigia šį susirgimą ir nurodo, kad niekas be atsakovo nebuvo jam diagnozavęs jo, tačiau iš paminėto VIC išrašo matyti, kad ir Vilniaus implantologijos centras „pagamino apsauginę kapą nakčiai“, kuris apsaugo nuo dantų nuskilimo, kai dantų gręžimas nekontroliuojamas miego metu, t.y. ir VIC šį ieškovo susirgimą jeigu ir nenurodė išrašę tačiau faktiškai jį pripažino ir ne tik pasiūlė ieškovui apsaugą, bet ją ir pagamino.

Atsakovas nurodo, kad teismas negali vadovautis teismo ekspertizės išvadomis, nes jas pasirašė ekspertas G. Ž., kuris jau tuo pačiu klausimu buvo pateikęs savo išvadą Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijai, todėl jis negalėjo atlikti teismo ekspertizės ir pateikti savo išvadą, tuo pažeidė odontologų profesinės etikos kodeksą, byloje turėjo nusišalinti. Su tokiu ieškovo argumentu teismas nesutinka. CPK nėra draudimo ekspertui atlikti ekspertizę, jeigu jis jau yra pasisakęs byloje tais pačiai klausimais, atvirkščiai CPK 67 straipsnio 3 d. nurodyta, kad tokia priežastis nėra pagrindas ekspertui nušalinti ar nusišalinti. O ta aplinkybė, kad ekspertas nenustatė ir nenurodė atsakovo gydytojų klaidos protezuojant ieškovui dantis, negalima traktuoti kaip jo elgesį pažeidžiantį odontologų profesinės etikos kodeksą.

Ieškovas į bylą pateikė priekinių dantų fotonuotraukas, tačiau iš šių įrodymų galima spręsti, apie nuotraukoje esančių dantų tam tikrus nuskilimus, t.y. atsiradusias pasekmes, tačiau ne apie teikto gydymo daugiau nei prieš 7 metus tinkamumą ar kokybiškumą, todėl šis įrodymas neįrodo ieškovo ieškinio reikalavimo. Taip pat į bylą ieškovo pateikta Estetinės odontologijos centro „VivaDens“ skaitmeninė sąkandžio analizė T-SCAN atlikta 2012-11-13 patvirtina atsiradusias pasekmes tačiau neįrodo, kad okliuzija, kuri yra diagnozuota ieškovui jau 2011-12-29 atsakovo, atsirado dėl atsakovo gydytojų taikyto netinkamo dantų gydymo ar protezavimo.

Pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 str. laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovo gydytojai taikė netinkamus gydymo taktikos metodus ir būdus, naudojo netinkamas dantų protezavimui medžiagas, neveikė maksimalių pastangų principu, užtikrindami pakankamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Teismas daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų įstaigos darbuotojų gydytojų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

Ieškinį atmetus iš ieškovo turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas tokias išlaidas, o nuo žyminio mokesčio ir kartu nuo išlaidų valstybei ieškovas šioje byloje yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268- 270 str.

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Romualda Janovičienė