Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose 2024 m. gegužės 10 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui V. K. už laiku neinicijuotą UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą ir paskirti ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudos vidurkį - 4350 Eur baudą. Pareiškime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. buvo V. K.. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 9 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 45 989,48 Eur. Buvusio Bendrovės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrindžia žemiau nurodytos aplinkybės. UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) skola susidarė 2020 m. liepos 31 d., pateikus GPM deklaracijas už 2020 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn., pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) skola susidarė 2020 m. birželio 25 d., pateikus PVM deklaracijas už 2020 m. gegužės mėn. birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., 2021 m. rugpjūčio mėn. Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Bendrovės vadovas V. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. V. K. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Priverstinis mokestinės nepriemokos ir kitų kreditorių skolų išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas, turėdama pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM - teises. V. K. Bendrovės vadovu dirbo 2015 m. liepos 3 d. iki 2024 m. balandžio 24 d., taigi Bendrovė buvo nemoki jam einant vadovo pareigas, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė. V. K. vėliausiai nuo 2022 m. balandžio 7 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes ji, kaip įmonės vadovas kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 15 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. V. K. 2023 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu (administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įsiteisėjo 2023 m. spalio 10 d. buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda, todėl V. K. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi jis ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė pakartotinai.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi V. K. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir Įmonė), vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI prie FM bei kitiems kreditoriams, vėliausiai nuo 2022 m. balandžio 7 d. privalėdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei UAB (duomenys neskelbtini), nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

2024 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose gautas VMI prie FM raštas dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-592-1220/2024. Jame nurodyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-592-1220/2024 pagal VMI prie FM pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. K. už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui. Nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024 išaiškino, kad “<...Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – į pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo ...>“. Atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, VMI prie FM nepalaiko pateikto pareiškimo ir prašo Teismo administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-592- 1220/2024 nutraukti.

Pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusiai institucijai bei V. K. apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Institucijos įgaliotas atstovas bei V. K. neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė teismui prašymo atidėti šios bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnis 3 dalis).

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. ANK 120 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Pabrėžtina, kad asmeniui, kurio atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, t. y. padarius nusižengimą pakartotinai, teismas turi pareigą nustatyti, ar asmuo įvykdė nurodytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja VMI prie FM pareiškimą grindė tuo, jog V. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, t. y. V. K. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Nurodyta teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021). Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; <...> (JANĮ 5 straipsnis). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Kaip matyti JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. Sprendžiant, kad juridinio asmens veika, jam neatlikus JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintų veiksmų atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, būtų per plačiai aiškinama ANK 120 straipsnio 1 dalis. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020). JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, todėl nėra pagrindo administracinei atsakomybei kilti, aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos VMI prie FM pareiškimą administracinio nusižengimo byla V. K. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį buvo iškelta dėl galimų JANĮ 5 straipsnio 1 punkto pažeidimo, kadangi jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) bei kitiems kreditoriams, privalėdamas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą savo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini).

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, kurio remiantis VMI prie FM pareiškimu V. K. ir neinicijavo. Atsižvelgiant į tai, kad nors V. K. anksčiau yra baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdamas kitos įmonės vadovu neinicijavo tos įmonės bankroto bylos iškėlimo, nustačius, kad įstatyme nekyla administracinė atsakomybė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui už nemokumo bylos neinicijavimą, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių, pagrindo spręsti, jog administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai ir spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį teisinio pagrindo nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nesant V. K. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, sudėties požymių, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-592-1220/2024, inicijuotos pagal pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, teiseną V. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.