Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pirma, dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Sutartyje šalys numatė, kad rangovas, t.y. atsakovas, kokybiškai atlieka, užbaigia ir perduoda nurodytus darbus (Sutarties 5.2.1.p.); užtikrina, kad visi darbai būtų atliekami pagal normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių tokių darbų atlikimą, reikalavimus (Sutarties 5.2.3.p.) ir kt. Atitinkamai, atsakovo atliktiems darbams suteikta 5 metų garantija (Sutarties 11.2 p.). Taigi, rangovas (t. y. atsakovas), garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius trūkumus įsipareigojo šalinti savo sąskaita ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos arba per atskirai su užsakovu, t. y. ieškovu, suderintą terminą (Sutarties 11.3.p.).

Ieškovas jau 2014-01-27 raštu Nr. 14/03-TV6 pranešė atsakovui apie tai, kad iš kartu su minėtu raštu pridėtų foto nuotraukų (12 vnt.) matyti, jog katilinės automatinio valdymo bloke nustatyta, jog patalpose dieną turi būti 24 laipsniai šilumos, o naktį - 23 laipsniai šilumos, bet faktiškai net patalpoje, esančioje rūsyje, kur temperatūra yra gerokai aukštesnė, temperatūra sudaro vos 19,3 - 19,7 laipsnių šilumos, nors abu katilai rodo, kad tuo metu yra 82 - 85 laipsnių temperatūra.

Savo ruožtu atsakovas, vietoje to, kad reaguotų į pateiktas pretenzijas ir užtikrintų operatyvų garantinį aptarnavimą, pateikė ieškovui 2014-01-27 atsakymą, kuriame nepagrįstai ir nekorektiškai nurodė, kad atsiradę sutrikimai esą yra ne dėl atsakovo, kaip rangovo kaltės, o dėl neatliekamos šildymo sistemos priežiūros. Ieškovas su tuo visiškai nesutinko ir nurodė, kad reiškia ieškinį atsakovui dėl išaiškėjusių jo atliktų darbų trūkumo apie kuriuos pastarajam buvo pranešta dar 2014 m. sausio 27 d.

Kadangi jokių trūkumų ištaisymo veiksmų atsakovas vis tiek neatliko, tai ieškovas pateikė atsakovui dar ir 2014-01-29 raštą Nr. 14/03-TV9, kuriame nurodė, kad atsakovo prielaidos, jog netinkamą dujinės katilinės šildymo sistemos veikimą galėjo išprovokuoti gamintojo nustatytų (dujinio katilo „Buderus“ Logomax plus GB 162-80/100 „Montavimo ir techninės priežiūros instrukcija“, 73 p.) sezoninių dujinės katilinės įrangos aptarnavimo bei priežiūros darbų neatlikimas, yra niekuo nepatvirtintos ir nepagrįstos.

Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų ir toliau nevykdė, tai ieškovas informavo atsakovą, jog atsakovui nustatytu laiku, t. y. 2014 m. sausio 28 d. neatvykus į ieškovo patalpas dujinio šildymo sistemos gedimui ištaisyti, ieškovas 2014 m. sausio 29 d. buvo priverstas kreiptis į specialistę UAB ,,Kalistara“, kuri atvykusi ir apžiūrėjusi informavo, kad dujinio šildymo sistemos pultelyje nustatytas automatinis režimas ir tuo metu nustatyta patalpos temperatūra dienos metu 26 laipsniai šilumos ir nakties 25 laipsniai šilumos, o dujinio šildymo katilai nedirba maksimaliai, kad pakeltų patalpose temperatūrą iki nustatytosios.

Taip pat minėta bendrovė konstatavo, kad kai paduodančio į šildymo sistemą vandens katilai pasiekia 40 laipsnių, jie staiga sumažina savo pajėgumus ir katilų temperatūra nukrenta nuo 80 iki 50 laipsnių ir tik pakilus iki 70 laipsnių vėl staiga nukrenta, t. y. paduodančio į šildymo sistemą vandens katilai nedirba maksimaliu režimu, kad pasiektų užprogramuotą automatiniu režimu nustatytą temperatūrą, todėl katilų valdymo pultelis rodo tik apie 19 - 19,2 laipsnių šilumos patalpos rūsyje temperatūrą.

Atitinkamai, atkreiptas atsakovo dėmesys į tai, kad ieškovas dujinio šildymo katilų reguliuoti negali, o reguliuoti gali nebent tik pultelį, o atsakovo siųstame rašte nurodyta katilų profilaktika tokiu atveju neturi jokios reikšmės, kadangi katilų filtrai yra neužsikišę, todėl konstatuotina, jog atsakovas netinkamai sureguliavo katilų šildymo kreives.

Taip pat atkreiptas atsakovo dėmesys, jog atsakovo atstovai atvykę į ieškovo objektą 2013 m. gruodžio viduryje (t. y. dar iki šiame ieškinyje minimų pretenzijų reiškimo pradžios) dėl netinkamo dujinio šildymo katilų veikimo, patys naujai nustatė automatinį sistemos režimą, tačiau nepaisant to, šildymo sistema tinkamai neveikė.

2014-01-29 raštu Nr. 14/03-TV9 ieškovas pakartotinai atsakovui buvo nustatęs terminą nedelsiant, t. y. bent iki 2014-01-30 ištaisyti šiuos trūkumus, kitu atveju primenant, kad gali ir bus skaičiuojamos Sutarties 9.2.p. numatytos netesybos, t. y. bauda, kurios dydis yra 100 Lt už kiekvieną pažeidimo dieną, o taip pat dėl uždelsimo ieškovo patirti pagrįsti nuostoliai, kiek jų neapima aukščiau nurodyta bauda, į kuriuos patenka ir išlaidos, kurias ieškovas patyrė kviesdamas kitą bendrovę atsakovo atliktų šildymo įrangos įrengimo darbų trukumams šalinti. Taip pat atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas informavo, kad be papildomo įspėjimo ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir dėl įsipareigojimo nedelsiant vykdyti garantinius įsipareigojimus dėl ko atsakovo išlaidos tik išaugs.

Atitinkamai, atsakovas pateikė 2014-01-30 atsakymą, kuriame ir toliau siekiant išvengti savo civilinės atsakomybės ir Sutartimi prisiimtų garantinių įsipareigojimų atsakovas ėmėsi kito gynybos plano ir jau nurodė ieškovui, o tiksliau padarė naują prielaidą ir dabar jau spėjo kad šildymo sistemos netinkamas veikimas ir ieškovo nusiskundimai gali būti galimai netvarkingai veikianti šildymo sistema.

Ryšium su tuo, ieškovas buvo priverstas dar kartą raštu reaguoti į nepagrįstus atsakovo atsirašinėjimus, nepagrįstus kaltinimus ir nuotoliniu būdu (iš Vilniaus) net neapžiūrint įrenginių (t. y. neatvykstant į Šiaulius) daromas prasimanytas išvadas bei pateikė atsakovui 2014-01-30 raštą Nr. 14/03-TV10.

Atitinkamai, atsakovas dar kartą informuotas apie šildymo sistemos trūkumus, tarp kurių ir tai, kad esant minimaliai lauko oro temperatūrai, į šildymo sistemą paduodamo termofikato vandens temperatūra tesiekia vos + 30 - 38°C, o kuomet paduodamo termofikacinio vandens temperatūra pasiekia + 38°C, ji staiga vėl nukrenta tik iki + 28 - 30 °C, nes dujiniai katilai maksimaliu + 80 - 82°C režimu veikia tik keletą minučių, o vėliau temperatūra jose nukrenta iki + 50°C, todėl taip pat staiga nukrenta ir į šildymo sistemą paduodamo vandens (termofikacinio) temperatūra iki + 28 - 30°C, dėl nurodytų aplinkybių patalpose ir yra tokia žema temperatūra, t. y. vos apie + 12 - 14°C, kas yra visiškai nenormalu žiemos sezono metu.

Kadangi atsakovas eilinį kartą atsisakė vykdyti savo sutartinius garantinius įsipareigojimus, ieškovas dar kartą įspėjo, kad bus priverstas samdyti UAB „Kalistara“ ar kitą bendrove, užsiimančia panašia veikla, kad būtų ištaisyti atsakovo atlikti darbų defektai, todėl ir sąskaitą už šiuos darbus apmokėti bus patiekiama atsakovui, taip pat kad bus skaičiuojamos pagal Sutarties 9.2.p. skaičiuotinos netesybos, o taip pat bus reikalaujama kitų ieškovo patirtų nuostolių dėl negalėjimo tinkamai naudotis patalpomis dėl pernelyg žemos patalpų oro temperatūros. Taip pat pakartotinai ieškovas kreipėsi į atsakovą dar ir 2014-02-03 raštu Nr. 14/03-TV12, kartu pateikdamas patalpose esančių šildymo įrangos nuotraukas, kurios patvirtina ieškovo reiškiamų pretenzijų pagrįstumą iki pat minėto rašto datos, t. y. 2014-02-03.

2014-03-07 raštu Nr. 14/03-TV 18 - ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad kadangi atsakovas neatvyko ištaisyti atsakovo atliktų darbų trūkumų ir užtikrinti garantinio aptarnavimo, dėl to ieškovas buvo priverstas išsikviesti kitą bendrovę, t.y. UAB „Colis“, kuri 2014 m. sausio 31 d. apžiūrėjusi – atsakovo suprojektuotus, sumontuotus bei suprogramuotus katilus, 2014 m. vasario 3 d. ėmėsi šalinti atsakovo atliktų darbų defektus.

Šis rangovas nustatė, kad katilinės šildymo siurblys nustatytas dirbti netinkamu režimu. Be to, nustatė, kad suprojektuota ir sumontuota netinkama katilinės veikimo schema, katilinėje įmontuotas netinkamas siurblys, skirtas karšto buitinio vandens recirkuliacijai, o karšto buitinio vandens išsiplėtimo indo membrana kiaura, prarūdijusi jungtis prie karšto vandens šildytuvo, o šildymo sistemoje jokių gedimų ir trūkumų rasta nebuvo, todėl atsakovo teiginiai, kad katilinės gedimų apskritai nėra - yra neatitinkantys tikrovės ir niekuo nepagrįsti.

Pažymėtina, jog kaip matyti iš UAB „Colis“ rašto „Dėl katilinės (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gedimo“ ši bendrovė sureguliavo šildymo sistemos siurblio darbą, permontavo katilinės įrangą pagal schemą bei karšto buitinio vandens siurblį, pakeitė išsiplėtimo indą bei jungtis prie vandens šildytuvo. Šių darbų atlikimui patvirtinti pateikiamos ir UAB „Colis“ atliktų darbų akto už 2014 m. vasario mėnesį bei PVM sąskaitos faktūros COA Nr. 0000520 kopijos. Pažymėtina, kad minėta bendrovė taip pat nustatė, kad buvo sumontuota detalių, kurios katilinės veikimui buvo net perteklinės, t.y. buvo visiškai nereikalingos normaliam katilinės veikimui.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė savo garantinių įsipareigojimų pagal Sutarties 11 skyrių, kai tuo tarpu iš pateiktų duomenų konstatuotina, jog atsakovas atliko dujinės katilinės įrengimo darbus netinkamai ir atsisakė vykdyti savo sutartinius garantinius įsipareigojimus.

Atsakovas buvo raginamas ieškovui grąžinti susidariusią skolą, t. y. susidariusią dėl atsakovo neveikimo ir garantinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau atsakovas piktybiškai skolos negrąžina ir vengia atsiskaityti jau ilgą laiką, su ieškovu nebendradarbiauja, jokių mokėjimų neatliko, todėl ieškovui jau seniai kyla pagrįstų abejonių, ar skola bus grąžinta apskritai. Dėl šių priežasčių, nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą ir tokiu būdu ginti pažeistas savo teises.

Ginčo atveju atsakovas Sutartį vykdė netinkamai, garantinių įsipareigojimų laiku neįvykdė, todėl pagal ieškovą egzistuoja pagrindas reikalauti Sutarties 9.3.p. numatytos baudos sumokėjimo, o taip pat patirtų nuostolių bei negautų pajamų.

Šio ginčo tarp ieškovo ir atsakovo atveju, būtent atsakovo veiksmai ir nepagrįstas neveikimas lėmė nuostolių ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ atsiradimą. Akcentuotina ir tai, kad Sutarties 5.2.1.punktu atsakovas be kita ko patvirtino, kad vykdant Sutartį atsakovas įsipareigoja tinkamai ir kokybiškai atlikti ir reikalingus pasiruošiamuosius bei projektavimo darbus. Taigi akivaizdu, jog atsakovas turėdamas pareigą atlikti šildymo sistemos projektavimo /pritaikymo darbus, privalėjo lygiai ta pačia apimtimi juos atlikti maksimaliai atsakingai ir tinkamai, užtikrinant ne tik formaliai nustatytų konkrečių įrangos prijungimo darbų atlikimą, tačiau ir realiai užtikrinti modernizuojamos naujos katilinės paleidimą - derinimą, kas neabejotinai turi lemiamos įtakos tinkamam, visaverčiam, normaliam, tiesioginę paskirtį ir objektyviais normalias bei tinkamas technines ir faktines savybes turinčiam šildymo sistemos veikimui. Atsakovo atstovai iki Sutarties sudarymo objektą apžiūrėjo net keletą kartų, todėl galėjo ir privalėjo nuodugniai įvertinti patalpų ir esančios bendros objekto šildymo sistemos charakteristikas ir patalpų ne tik plotus, bet ir realius tūrius, visos šildymo sistemos galimybes funkcionuoti modernizavus katilinę. Atitinkamai atsakovo atsirašinėjimai ir kaltinimai esą dėl atsiradusių šildymo sistemos defektų kalta pastato, galimai netvarkingai veikianti, šildymo sistema ir pan., yra niekuo nepagrįsti bei neįrodyti.

Kadangi atsakovas, pažeisdamas CK ir Sutarties nuostatas, ne tik laiku nesuteikė garantinio aptarnavimo atliktiems šildymo įrangos įrengimo darbams, bet ir visai atsisakė juos atlikti bei nesumokėjo pagrįstai paskaičiuotų 1 400 Lt netesybų, 2 216,49 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė samdydamas UAB „Colis“ darbams už atsakovą atlikti, taip pat 1 500,00 Lt nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl to, kad dėl atsakovo neveikimo buvo užkirstas kelias ieškovui vykdyti savo įsipareigojimus bendrovėms Ferose Systems LP bei UAB „Bendrystė“ pagal iš anksto sudarytas trumpalaikes patalpų nuomos sutartis, kurios buvo sudarytos tikintis, kad patalpose (duomenys neskelbtini), Šiauliai bus užtikrintas normalus oro temperatūros palaikymas. Taip pat atsakovas nesumokėjo ieškovo patirtų nuostolių dėl negautų pajamų (nuomos mokesčio), kurias ieškovas būtų gavęs iš nuomininku Ferose Systems LP bei UAB „Bendrystė“, kurie ketino nuomotis patalpas iš ieškovo, tačiau atsisakė tai daryti iš esmės tik dėl atsakovo neveikimo ir atsisakymo įvykdyti garantinius įsipareigojimus per Sutartyje nustatyta 3 dienų ar kitą šalių tarpusavio susitarimu nustatytą terminą.

Pastebėtina tai, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės negavo iš viso 7 500,00 Lt pajamų už trumpalaikę nuomą, tačiau ieškiniu reikalaujama priteisti iš ieškovo tik 6 100,00 Lt negautų pajamų sumą, kadangi iš 7 500,00 Lt sumos išminusuojama Sutarties 9.2. punkto pagrindu ieškovo paskaičiuota 1 400,00 Lt dydžio netesybų (baudos) suma, taigi galutinė reikalaujama šių nuostolių sumą yra 6 100,00 Lt, nes pagal 9.2.p. atsakovas įsipareigojo padengti ieškovo patirtus nuostolius, kurių neapima Sutartyje numatytos netesybos, todėl kadangi ieškiniu reikalaujama iš atsakovo priteisti 1 400,00 Lt dydžio netesybas, tai šia suma mažinami ieškovo buvę patirti papildomi nuostoliai dėl negautų pajamų (7 500,00 Lt- 1 400,00 Lt = 6100,00 Lt).

Antra, dėl 2 216,49 Lt sumos priteisimo iš atsakovo.

Kadangi 2014-03-07 ieškovo rašto Nr. 14/03-TV18 pateikimo atsakovui metu katilinė jau veikė tinkamai, t.y. patalpose jau buvo palaikoma tokia temperatūra, kuri ir nustatyta valdymo blokelyje, ir tuo pačiu metu užtikrintas karšto vandens tiekimas, vadinasi, atsakovas suprojektavo, sumontavo ir suprogramavo katilus netinkamai, dėl ko UAB „Colis“ už atsakovo atliktų darbų defektą pašalinimą ieškovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą 2 216,49 Lt sumai, kurią ieškovas apmokėjo, todėl ieškovo išrašyta PVM sąskaitą faktūrą TVA Nr. 0004838 buvo pateikta atsakovui apmokėjimui. Nepaisant to, 2 216,49 Lt sumos atsakovas ieškovui nesumokėjo, nors privalėjo tai padaryti, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Šia išvadą pagrindžia Sutarties 9.2. p., kurioje šalys numatė, kad atsakovas įsipareigoja ieškovui atlyginti dėl garantinio aptarnavimo uždelsimo ieškovo patirtus pagrįstus nuostolius.

Trečia, dėl 1 400 Lt baudos priteisimo iš atsakovo.

Ketvirta, dėl 6 100,00 Lt negautų pajamų ir 1 500,00 Lt nuostolių priteisimo.

Jau minėtais ieškovo 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. 14/03-TV11 bei 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. 14/03-TV12 atsakovui, buvo nurodyta, kad ieškovo pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliai, turėjusios vykti prezentacijos ir seminarai (konferencijos) 2014 m. vasario 1 - 2 dienomis bei 2014 m. vasario 4 d. dėl žemos patalpų temperatūros neįvyko, dėl ko ieškovas neteko net 7 500 Lt (5 000 Lt už pastato nuomą 2014 m. vasario 1 - 2 dienomis ir 2 500 Lt už pastato nuomą 2014 m. vasario 4 d.) pajamų bei patyrė 1 500 Lt nuostolį dėl netesybų sumokėjimo, kadangi šios prezentacijos ir seminarai (konferencijos) neįvyko dėl atsakovo kaltės, nes ieškovas negalėjo jiems suteikti nuomai patalpų, kurios atitiktų higienos normų reikalavimus, t.y. patalpų temperatūra turėjo siekti bent + 18° C. Todėl ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą 9 000 Lt sumai dėl ieškovo patirtų nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo. Nepaisant to, ir šios 7 500,00 Lt negautų pajamų bei 1 500,000 nuostolių, iš viso 9 000,00 Lt sumos atsakovas taip pat ieškovui nesumokėjo ir liko jam skolingas. Kaip jau minėta aukščiau, ieškiniu iš atsakovo visgi reikalaujama priteisti ne 7 500,00 Lt, bet tik 6 100,00 Lt dydžio negautų pajamų sumą.

Pabrėžtina, kad ieškovo pagrindinė veikla yra nekilnojamojo (komercinės ir gyvenamosios paskirties) bei kilnojamojo turto nuoma. Kaip matyti iš pridedamos 2014-04-25 ieškovo pažymos, tai per pastaruosius 5 metus, t. y. 2009 - 2013 metų laikotarpiu, ieškovas gavo pajamas iš Lietuvos ir užsienio fizinių bei juridinių asmenų už įvairių gyvenamosios paskirties patalpų nuomą: 1) (duomenys neskelbtini), Šiauliai (kuri kartu yra ir ieškovo buveinė ir jos registracijos vieta ) – 207 629,00 Lt, 2) (duomenys neskelbtini), Palanga – 90 500,00 Lt; 3) (duomenys neskelbtini), Vilnius 85 932,00 Lt, todėl tai yra įprasta ieškovo veikla.

Visos prieš tai minėtos sąlygos: nuomos mokestis buvo ieškovo numatytas realiai gauti iš anksto, nes:

• su nuomininku UAB „Bendrystė“ buvo sudaryta 2013-11-18 Trumpalaikės patalpų nuomos, sutartis, ir pagal 2014-01-29 užsakymą už (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patalpų konferencijai nuomą 2014 m. vasario 4 d. buvo numatoma gauti 2 500 Lt (trumpalaikės sutarties 1.2.p.). Ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti šias pajamas, tačiau dėl pernelyg žemos temperatūros patalpose - konferenciją vykdyti atsisakyta, dėl to ieškovas trumpalaikės sutarties pagrindu buvo priverstas nuomininkui UAB „Bendrystė“ sumokėti 500 Lt netesybų pagal trumpalaikės sutarties 4.3.p.

• su nuomininku Ferose systems LP buvo sudaryta 2013-12-11 Trumpalaikės patalpų nuomos sutartis, ir pagal 2014-01-24 užsakymą už (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patalpų konferencijai nuomą 2014 m. vasario 1 - 2 dienomis buvo numatoma gauti 5 000 Lt (trumpalaikės sutarties 1.2.p.). Ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti šias pajamas, tačiau dėl pernelyg žemos temperatūros patalpose - tai ir šią konferenciją vykdyti atsisakyta, dėl to ieškovas trumpalaikės sutarties pagrindu taip pat privalėjo nuomininkui Ferose systems LP sumokėti 1 000 Lt netesybų pagal trumpalaikės sutarties 4.3.p.

Kadangi šios ieškovo patirtos papildomos išlaidos laikytinos ieškovo patirtais nuostoliais dėl to, kad atsakovas savalaikiai nevykdė garantinių įsipareigojimų, tai vien remiantis Sutarties 9.2.p., minėtos sumos priteistinos iš atsakovo.

Taip pat pabrėžtina, kad visas numatytas gauti nuomos mokestis (negautos pajamos) ieškovui sudaro grynąjį pelną, yra nepatiriamos kitos išlaidos ir negautas nuomos mokestis visa apimtimi yra ieškovo patirti nuostoliai – t. y. ieškovo prarastas grynasis pelnas ir prarasta galimybė praturtėti teisėtu būdu, nes ieškovas yra ir nekilnojamojo turto savininkas. Dėl šios priežasties, šias negautas pajamas, kaip atsakovo kaltais veiksmai sukeltą žalą, ir papildomus ieškovo patirtus nuostolius (dėl sumokėtų netesybų) ieškovas privalo atlyginti visa apimtimi.

Papildomai ieškovas prašė teismo iš atsakovo taip pat priteisti 6% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti 3 336,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (336 Lt žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą + 3 000 Lt išlaidų už teisines paslaugas dėl ieškinio parengimo).

Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovas teismo prašė:

1. Ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ naudai iš atsakovo UAB „Technoterma“ priteisti 1 400 Lt netesybų, 6 100,00 Lt nuostolių dėl negautų pajamų, 2 216,49 Lt skolą dėl remonto darbų atlikimo, 1 500,00 Lt nuostolių sumą, iš viso: 11 216,49 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtai šešiolika litų ir keturiasdešimt devyni centai) sumą.

2. Ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ naudai iš atsakovo UAB „Technoterma“ priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

3. Ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ naudai iš atsakovo UAB „Technoterma“ priteisti bylinėjimosi išlaidas - 336 Lt žyminį mokestį ir 3 000 Lt išlaidas už teisines paslaugas dėl ieškinio parengimo, iš viso 3 336,00 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą ir kitas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokias ieškovas patirs.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja I. V. duodama parodymus nurodė, kad atsakovo atstovai kuomet lankėsi (duomenys neskelbtini), Šiauliai, paprastai tik aiškinosi dėl ko sumontuotas dujų katilas neveikia taip kaip turėtų veikti. Kuomet su jais ne vieną kartą buvo susiekta ir kalbėta telefonu, jie jokių papildomų išsamių paaiškinimų ar instrukcijų nei jai, nei kitiems ieškovo darbuotojams nesuteikdavo. Parodė, kad ir lankantis nuodytų adresu atsakovo atstovui J. K. jokių teigiamų pokyčių dujų katilo veikime neįvyko. Prisiminė, kad atsakovo atstovas turėjo atvykti ir tuomet, kuomet nukrito nuo sienos netinkamai pritvirtintas katilo automatinio valdymo blokas.

Liudytojas R. A., parodė, kad apie 11 metų dirba UAB ,,Colis“ darbų vadovu, o duodamas parodymus teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių ieškovo prašymu atliko atsakovo atlikto darbo apžiūrą, kad galėtų įvertinti esamą situaciją. O po to už poros dienų pradėjo permontavimo darbus, tai yra pertvarkė katilo įvedimo į eksploataciją schemą, kuri buvo netinkama tokio namo apšildymui, po to permontavo ir sumontuotą vamzdyną. Jam buvo keista, kodėl katilas šildo katilinės patalpas, o ne gyvenamąjį namą. Išsiaiškino, kodėl katilas tik iš dalies veikia tinkamai, o ne visu pajėgumu. Nurodė, kad nors ir buvo pakeisti katilo jonizacijos elektrodai, tačiau jie neturėjo įtakos jo veikimui. Mano, kad ankstesnis rangovas neįvertino karšto vandens ir namo apšildymo santykio. Teigė, kad netinkamai katilas veikė dėl netinkamo jo sumontavimo.

Šiame Sutarties punkte yra numatytos 2 sąlygos, kada Atsakovas neturi pareigos vykdyti garantinius įsipareigojimus, o būtent:

1. kai Ieškovas nesilaiko normatyviniais dokumentais nustatytų eksploatavimo taisyklių;

2. jei išaiškėję defektai atsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Atsakovo.

Šios 2 aukščiau numatytos išimtys iš bendros taisyklės yra visiškai logiškos ir suprantamos: Atsakovas neturi pareigos šalinti tuos defektus, kurie atsirado dėl paties Ieškovo neteisėtų veiksmų.

Šiuo konkrečiu atveju Ieškovas, savo 2014-07-28 ieškinyje kaltindamas Atsakovą nebūtais dalykais, sąmoningai nutyli apie savo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kas visiškai pateisina Atsakovo elgesį ir daro Ieškovo reiškiamus reikalavimus nepagristais.

Gyvenamojo namo dujų sistema privalo būti nuolat tikrinama ir prižiūrima. Dujų sistema - tai dujų tiekimo sistema, dujas deginančiu įrenginių, pastatų dujų tiekimo sistemos, buitinių dujų prietaisų, pagalbinių statinių jai funkcionuoti visuma. Kad dujų sistema tinkamai funkcionuotų ir nekeltų pavojaus, turi būti nuolat palaikoma jos techninė būklė. Tas yra daroma nuolatinės, reguliarios techninės priežiūros (techninio aptarnavimo) pagalba.

2012-05-02 Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-82 patvirtintų Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 94 p. numato reikalavimą, kad už pastato dujų sistemos techninę būklę atsako šios sistemos savininkas ir valdytojas. Šių taisyklių 5 p. pažymėta, kad būtina vykdyti įrenginių, prietaisų, įtaisų gamintojų reikalavimus ir nurodymus.

Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir 2004-02-19 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-43 patvirtintose Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 75 p., 9 p.

Logamax plus GB 162-45 montavimo ir techninės priežiūros instrukcijos, kuri buvo perduota ieškovui, 9. p. yra aiškiai pažymima, kad būtina rūpintis įrangos technine priežiūra.

Akcentuotina ir tai, jog Atsakovas nuolat savo raštuose, skirtuose Ieškovui, nurodydavo, jog Atsakovo sumontuota įranga reikalauja reguliaraus aptarnavimo. Tai kartu paneigia ir Ieškovo dėstomą poziciją, jog neva Ieškovas nebuvo informuotas dėl katilinės dujinės įrangos patikros ir techninės priežiūros sutarties sudarymo būtinumo. Netgi priešingai, Ieškovas pats sąmoningai, siekdamas taupyti lėšas, atsisakė tokios sutarties dėl reguliarios dujų įrangos priežiūros ir dabar, per garantinio aptarnavimo institutą, siekia išvengti atsakomybės už savo netinkamai vykdytas pareigas. Kaip ir buvo minėta anksčiau, Ieškovui buvo ne tik perduotos visos instrukcijos, tačiau ir pravesti keli instruktažai, todėl Ieškovas buvo pilnai informuotas apie savo, kaip dujų sistemos, valdytojo ir savininko įsipareigojimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Ieškovas sąmoningai klaidina teismą teigdamas, jog jo pasamdyta įmonė UAB ,,Tigas“ 2014 m. sausio mėn. neva atliko metinę šildymo sistemos profilaktiką.

Toks Ieškovo teiginys prieštarauja tiek paties Ieškovo iki tol nuosekliai dėstytai pozicijai apie nežinojimą, kad dujų sistemos įranga apskritai reikalauja reguliarios patikros (žr. 20/4-01-29 raštą dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo Nr. 14/03-TV9; 2014-07-28) (apie tai, jog Ieškovas neva yra atlikęs metinę šildymo sistemos profilaktiką Atsakovas pirmą kartą sužinojo tik gavęs Ieškovo 2014-07-28 ieškinį), tiek pačios UAB ,,Tigas“ pozicijai.

UAB ,,Tigas“ 2014-08-20 atsakydamas į 2014-08-19 Atsakovo prašymą dėl informacijos pateikimo, nurodė, jog 2014 m. sausio mėn. jokių katilinės dujinės įrangos techninio aptarnavimo darbų UAB ,,Tigas“ neatliko, ir išankstinė sąskaita - faktūrą, dėl negauto apmokėjimo, buvo anuliuota. Tik 2014-03-31 UAB ,,Tigas“ atliko dujinių katilų profilaktinį valymą (vadinasi joks dujinės katilinės techninis aptarnavimas 2012/2013, 2013/2014 šildymo sezono metu vykdomas nebuvo ), o 2014-04-11 - katilų jonizacijos elektrodų pakeitimas.

Kaip yra nurodoma 2014-04-11 UAB ,,Tigas“ defektiniame akte Nr. 14/04-11, nustatytų gedimų ir atlikto įrangos remonto priežastis - laiku neatlikta katilų profilaktika.

Tai tik dar kartą patvirtina, jog Ieškovas nevykdė reguliarios dujų sistemos įrenginių priežiūros, kas ir galėjo sąlygoti Ieškovo pretenzijose nurodytus gedimus, ką nurodė ir vienas iš paties Ieškovo pasitelktų specialistų (UAB ,,Tigas“). Pažymėtina ir tai, jog paprastai dujinės įrangos aptarnavimas atliekamas prieš arba po šildymo sezono. Be to, Ieškovas, bandydamas parodyti, jog neva nuo baigiamojo darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo praėjo vos 1 metai, nutyli, jog Ieškovas faktiškai pradėjo eksploatuoti dujinius katilus ankščiau, dar nuo 2012-11-23, tačiau tiesiog ilgai vengė pasirašyti minėtą baigiamąjį aktą.

Antra, ieškovo pasitelktų specialistų nuodyti defektai yra nepagrįsti.

Ieškovas, būdamas aklai įsitikinęs savo teisumu, ėmėsi ieškoti specialistų, kurie patvirtintų būtent Ieškovo poziciją dėl neva Atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų.

Iš pradžių buvo kreiptasi į UAB ,,Kalistara“. Ši įmonė ne tik kad nesiėmė taisyti neva itin didelių defektų, tačiau net ir nesugebėjo jų konkrečiai įvardinti.

Tada galiausiai buvo pasikviesta UAB ,,Colis“. Iš esmės Ieškovo 2014-07-28 ieškinyje keliami reikalavimai kyla UAB ,,Colis“ atliktų darbų pagrindu.

Kaip yra nurodoma 2014-07-28 ieškinyje, UAB ,,Colis“ sureguliavo šildymo sistemos siurblio darbą, permontavo katilinės įrangą pagal schemą ir karšto buitinio vandens siurblį, pakeitė išsiplėtimo indą bei jungtis prie vandens šildytuvo.

2014-03-07 Ieškovo pranešime dėl patirtų išlaidų apmokėjimo Nr. 14/03-TV18 (būtent šiame pranešime išvardinami Atsakovo darbų defektai) (žr. 2014-03-07 pranešimą dėl patirtų laidų apmokėjimo Nr. 14/03-TV18; 2014-07-28) yra nurodoma, jog katilinės šildymo sistemos siurblys nustatytas dirbti netinkamu režimu. Atsakovas, pridavęs visus darbus pagal Sutartį Ieškovui, nustatė pastovaus slėgio palaikymo režimą. Katilinės šildymo sistemos siurblio režimo pakeitimas yra atliekamas paprasčiausiu rankenos pasisukimu. Tas Ieškovui yra puikiausiai žinoma, atsakovui atlikus instruktažą ir perdavus įrangos naudojimo instrukciją.

Dėl to darytina išvada, jog jei Atsakovas būtų nustatęs katilinės šildymo sistemos siurblį dirbti netinkamu režimu, tai būtų matyti iš karto, dar 2012-2013 m. žiemos sezonu. Savo ruožtu Ieškovas reiškia pretenzijas dėl neva siurblio veikimo netinkamu režimu tik dabar, t. y. praėjus daugiau kaip 1 m. po Atsakovo atliktų ir Ieškovui perduotų darbų.

Visa tai rodo vieną - tai pats savininkas ar jo pasitelkti kiti tretieji asmenys galėjo pakeisti siurblio režimą, tačiau tame Atsakovo jokios kaltės nėra: jeigu tikrai netinkamą siurblio režimo veikimą būtų nulėmę dar 2012 - 2013 m. Atsakovo atlikti darbai, tai būtų matyti iš karto. Tuo pačiu pažymėtina, jog iš Ieškovo, po to, kai buvo atlikti ir perduoti darbai, jokių nusiskundimų 2012 - 2013 m. žiemos sezono, kuris pasižymėjo gana žemomis lauko oro temperatūromis, metu gauta nebuvo.

Visos šios aplinkybės patvirtina, jog jei katilinės šildymo sistemos siurblys nedirbo tinkamu režimu, kaip teigia Ieškovas, tai Atsakovas dėl to niekuo dėtas.

2014-03-07 Ieškovo pranešime dėl patirtų išlaidų apmokėjimo Nr. 14/03-XVI8 taip pat nurodoma, jog katilinės veikimo schema yra netinkama. Pasak UAB „Colis“, įrangai, sumontuotai katilinėje pagal minėtą schemą, nustatyti parametrus, kad veiktų tinkamai ir karštas vanduo, ir šildymas, neįmanoma ir minėta schema netinkama katilinei su kitokio tipo katilais ir valdymu.

Su šia UAB „Colis“ išvada kategoriškai nesutinka pats oficialus Atsakovo sumontuotų katilų „Buderus“ atstovas Lietuvos Respublikoje - UAB ROBERT BOSCH. Be jokios abejonės, jam kaip niekam kitam yra geriausiai žinoma, kada ir kokiais atvejais (pagal kokias schemas) jų kondensaciniai katilai yra tinkami montuoti ir veikti.

Oficialiam „Buderus“ atstovui buvo pateiktas 2014-03-07 Ieškovo pranešimas dėl patirtų išlaidų apmokėjimo Nr. I4/03-TV18 ir schema, pagal kurią buvo atlikti katilinės modernizavimo (katilinės įrenginių montavimo ir paleidimo - derinimo) darbai. Atsakydamas į paklausimą, oficialus „Buderus“ atstovas pažymėjo, jog „ <....> Buderus dujiniai kondensaciniai katilai Logamax Plus G B162-45 savo konstrukcija ir funkcionavimu atitinka Europos Sąjungos direktyvas ir jas papildančias nacionalines normas. Katilas yra sukurtas šildymo sistemos vandeniui šildyti ir karštam vandeniui paruošti, pvz. individualiuose ar daugiabučiuose namuose. Įrenginys gali dirbti tiek vienas, tiek kaskadoje su kitais suderinamais šilumos generatoriais. Pasirinkta projekte principinė schema atitinka vieną iš rekomenduojamų šios katilų grupės projektinės dokumentacijos schemų. Optimaliai šilumos generacijai katilas moduliuojamu siurbliu prisitaiko katilo kontūre iki hidraulinio atskirtuvo, o už hidraulinio atskirtuvo esantys sistemų siurbliai paskirsto šilumą sistemoms pagal poreikį. Automatikos strategijos modulis matuoja temperatūrą ant hidraulinio atskirtuvo, pagal sistemų poreikį ir katilų atidirbtų valandų skaičių moduliuoja katilų galią. Sistemos stabilumui užtikrinti panaudoti du vienodos galios katilai, kurie, praradus vieną katilą, užtikrintų apie 2/3 šilumos galios. Pagal pasirinktą schemą, tam, kad šildymo sistema galėtu veikti kartu su karšto vandens ruošimu, naudojamas trieigis pamaišymo vožtuvas <...>“.

Oficialus „Buderus“ atstovas aiškiai pažymi, jog pagal minėtą schemą galima naudoti „Buderus“ dujinius kondensacinius katilus ir šildymo sistema gali veikti kartu su karšto vandens ruošimo sistema. Be jokios abejonės, oficialaus paties gamintojo atstovo paaiškinimas aiškiai ir nekvestionuotinai paneigia niekuo nepagrįstas UAB „Colis“, kuri, vargu ar apskritai yra dirbusi su „Buderus“ įranga, išvadas.

Juk ir Ieškovui perduotoje Logamax plus GB 162-45 montavimo ir techninės priežiūros instrukcijoje (2.1. p.) yra aiškiai pažymima, jog „ šį katilą galima įmontuoti į kaskadų sistemą (kai daugelis šildymo katilų sujungti tarpusavyje)<...>“.

Visos šios aplinkybės patvirtina, jog katilinės veikimo schema yra tinkama ir kad problemos, jei tokių yra, slypi kitur, tačiau dėl to Atsakovo kaltės nėra.

2014-03-07 Ieškovo pranešime dėl patirtų išlaidų apmokėjimo Nr. I4/03-TV18 taip pat teigiama, jog yra kiaura karšto buitinio vandens išsiplėtimo indo membrana ir prarūdijusi jungtis prie karšto vandens šildytuvo.

Visi šie defektai yra akivaizdaus norminiu teisės aktu nustatytu reikalavimu nevykdymo iš Ieškovo pusės pasekmė.

Šildymo katiluose per laiką susidaro veiksniai, bloginantys katilo veikimą: kalkių nuosėdos, dumblas, mikroorganizmai, kt. nuosėdos. Dėl visų šių veiksnių įtakos blogėja katilo darbas: jis pradeda blogai šildyti, naudoti daug dujų, sutrinka karšto vandens padavimas, blogėja šilumos mainai ir pan.

UAB „Colis“, neįsigilinęs į Buderus Logamax valdymo automatiką, nesugebėjo nustatyti tikrų dujinės įrangos gedimų, net 30% sumažinusių jos efektyvumą, o atliko darbus (šildymo sistemos siurblio reguliavimas, katilinės schemos permontavimas, karšto buitinio vandens siurblio permontavimas), kurie neturi jokios įtakos dujinės katilinės įrangos efektyvumo atstatymui.

2014-02-04 atsakyme, skirtame Ieškovui, Atsakovas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, pasiūlė atlikti Atsakovo sumontuotos dujinės katilinės ekspertizę, dalyvaujant abejoms suinteresuotoms šalims ir katilinėje sumontuotos „Buderus“ įrangos įgaliotam atstovui. Kaip ir reikėjo tikėtis, jokio atsakymo iš Ieškovo pusės gauta nebuvo. Darytina prielaida, jog Ieškovas puikiai suprato, jog jo nurodomos problemos kyla ne dėl Atsakovo atliktų katilinės modernizavimo darbų (ką patvirtino ir UAB „Kalistara“ nesugebėjimas rasti jokių katilinės veikimo defektų), todėl pabūgo oficialaus „Buderus“ atstovo dalyvavimo ir paties Ieškovo kaltės dėl susidariusios situacijos konstatavimo.

Ieškovo 2014-07-28 ieškinys Atsakovo atžvilgiu reiškia nepagrįstą Ieškovo siekį praturtėti Atsakovo sąskaita. Ieškovo elgesys yra paremtas kategorišku nenorėjimu suvokti dujinės katilinės techninio aptarnavimo būtinumo ir siekiu tas papildomas išlaidas už reguliarų techninį dujinės įrangos aptarnavimą pakeisti neatlygintiniu garantiniu aptarnavimu, ignoruojant norminių teisės aktų ir taisyklių nuostatose įtvirtintas pareigas.

Pažymėtina ir tai, jog Ieškovas jau ne pirmą kartą reiškia Atsakovui pretenzijas dėl iš esmės net neegzistuojančių trūkumų ir gedimų šalinimo, reikalaudamas Atsakovą vykdyti garantinius įsipareigojimus pagal Sutartį. Kaip pavyzdį galima paimti kad ir Ieškovo 2013-03-04 raštą, kuriame reikalaujama ištaisyti neegzistuojantį gedimą, t. y. pakeisti paties Ieškovo reikalavimu nustatytą katilinės valdymo automatikos programą. Labai panaši situacija pasikartojo ir 2013-12-18, kai dėl paties Ieškovo netinkamo katilinės valdymo automatikos nustatymo, pasikeitė karšto vandens ir šildymo ruošimo programa. Ieškovo manymu, tai yra dujinės katilinės įrangos gedimas, nors iš Vilniaus ne darbo metu atvykus Atsakovo darbuotojams paaiškėjo, jog šiam neva gedimui pašalinti užteko vieno pultelio mygtuko paspaudimo.

Ieškovas 2014-07-28 ieškinyje vėl nepagrįstai kaltina Atsakovą darbų, kurių Atsakovas pagal Sutartį net neprisiėmė atlikti, neįvykdymu. Atsakovo pagal Sutartį atliekamų darbų objektas ir apimtis yra aiškiai nurodyta Sutarties 2 str. - Atsakovas įsipareigojo modernizuoti gyvenamojo namo katilinę ir atlikti jos paleidimo darbus, tačiau niekur nėra kalbama apie viso gyvenamojo namo šildymo sistemos sutvarkymą. Akivaizdu, jog katilinės modernizavimas ir viso gyvenamojo namo šildymo sistemos rekonstravimas - 2 skirtingos sistemos ir 2 skirtingo pobūdžio darbai. 2014-07-28 ieškinyje teigiama, jog neva Atsakovas keletą kartų apžiūrėjo objektą, galėjo ir privalėjo nuodugniai įvertinti jo technines charakteristikas, visos šildymo sistemos galimybes funkcionuoti tinkamai modernizavus, įrengus, paleidus ir suderinus naują katilinę. Atsakydamas į tai Atsakovas pažymi, jog vadovaujantis senos katilinės įrangos techniniais parametrais, ir buvo parinkta naujos katilinės įranga. Atsakovas įsipareigojo atlikti konkrečius statybos rangos darbus pagal Sutartį, o ne vykdyti namo sistemų rekonstrukciją. Atsakovas atliko visus pagal Sutartį numatytus darbus: gyvenamojo namo dujinė katilinė buvo modernizuota ir 2012/2013 sezono metu veikė kuo puikiausiai. Tuo pačiu ieškovo minimų defektų dėl viso gyvenamojo namo šilumos sistemos netvarkingumo negalima laikyti sutartinių įpareigojimų pažeidimu iš Atsakovo pusės. Jei gyvenamajame name ir yra problemų dėl karšto vandens paruošimo ar temperatūros patalpose - tai jau gyvenamojo namo šildymo sistemos, tačiau jokiu būdu ne Atsakovo atliktų pagal Sutartį darbų - katilinės modernizavimo - problema.

Tuo tarpu UAB „Colis“ padaryta išvada, jog neva šildymo sistemoje jokių gedimų ir trūkumų nerasta, yra ne tik niekuo pagrįsta, tačiau akivaizdžiai neteisinga jau vien dėl to, jog iš esmės visus darbus UAB „Colis“ atliko tuo metu, kai šalčiai jau buvo praėję (vadinasi, UAB „Colis“ neturėjo galimybės nustatyti gyvenamojo namo šildymo sistemos trūkumų).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Ieškovas ne kartą piktnaudžiavo savo padėtimi ir turimomis teisėmis, kas tikrai verčia abejoti ir 2014-07-28 ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumu.

Ieškovo reikalavimai dėl 2 216,49 Lt skolos, 1 400 Lt netesybų, 6 100 Lt negautų pajamų ir 1 500 Lt nuostolių priteisimo reiškia ne ką kitą, bet civilinės atsakomybės Atsakovo atžvilgiu taikymą.

Aukščiau gana išsamiai išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų; netgi priešingai, tai pats Ieškovas nevykdė savo pareigų, numatytų norminiuose teisės aktuose, nesirūpino sau priklausančio pastato šildymo sistema ir jos būkle, todėl visos neigiamos pasekmės, susijusios su defektų šalinimu (reikalavimas dėl 2 216,46 Lt skolos), tenka pačiam Ieškovui. Tokiu atveju ir baudos skyrimas pagal Sutartį Atsakovo atžvilgiu yra neteisėtas (reikalavimas dėl 1 400 Lt netesybų).

Tas pats pasakytina ir apie Ieškovo patirtus nuostolius negautų pajamų ar sumokėtų netesybų pavidalu (reikalavimai dėl 6 100 Lt negautų pajamų ir 1 500 Lt nuostolių). Šiuo aspektu Atsakovas taip pat nori pažymėti, jog jam apskritai kyla abejonių, ar Ieškovas turi teisę rengti prezentacijas ir seminarus (konferencijas) gyvenamajame name ir už tai gauti atitinkamas pajamas. Tokia situacija reikštų ne ką kitą, bet ūkinės - komercinės veiklos vykdymą pastate, kurio paskirtis - gyvenamoji. Tokiu būdu, Ieškovas galimai neteisėtai užsiima ūkine - komercine veikla, kurios vykdyti gyvenamosios paskirties pastate negalima. Tokiu atveju ir gaunamos (turimos gauti) pajamos negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis, nes galioja visuotinai pripažintinas teisės principas, jog iš ne teisės nekyla teisė.

Kaip ir nurodoma 2014-07-28 ieškinyje, Sutartis buvo sudaryta tarpusavio derybų būdu. Vadinasi, Ieškovui buvo žinomos ir suprantamos visos jos nuostatos, tame tarpe ir dėl garantinio aptarnavimo sąlygų.

Ieškovo veiksmuose galima įžvelgti nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principo pažeidimą. Piktnaudžiavimas teise - tai civilinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar suvaržo kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir prieštarauja įgyvendinamos civilinės teisės paskirčiai. Piktnaudžiavimas teise kartu reiškia ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų pažeidimą.

Vadovaudamasis visu tuo, kas išdėstyta, atsakovas teismo prašė:

1. atmesti ieškovo - uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ - 2014-07-28 ieškinį atsakovo - uždarosios akcinės bendrovės „TECHNOTERMA“ - atžvilgiu kaip nepagrįstą.

Atsakovas savo atsikirtimus į pareikštus ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas J. K. parodė teismui, kad dirba pas atsakovą, vyr. energetiku. Nurodė, kad katilinės pajungimo schemos nebuvimas neturi įtakos katilo veikimui. Parodė, jog atliekant darbus pagal statybos rangos sutartį nebuvo parengtas ir aktas dėl šalių eksploatacinių (nuosavybės ) ribų nustatymo. Teigė, kad įtakos katilo veikimui turėjo ta aplinkybė, jog ieškovas nebuvo sudaręs sutarties dėl jo techninio aptarnavimo ir priežiūros. Mano, kad netinkamas katilo veikimas turėjo pasireikšti jau pirmą sezoną, o ne vėliau. Laiko, kad pastato šildymo sistemoje galėjo būti ir oro tarpai, turintys įtakos jo apšildymui.

Nagrinėjamas ginčas kilęs iš 2012 m. spalio 5 d. tarp ieškovo (užsakovo) ir atsakovo (rangovo) pasirašytos Statybos rangos sutarties ir joje nustatytos atsakomybės už netinkamai atliktus statybos rangos darbus ir esant šios sutarties 11.2 p. nustatytai 5 metų garantijai dėl atliktų darbų. Ieškovo teigimu, šia sutartimi šalys susitarė, kad garantiniu laikotarpiu išaiškėjus atliktų darbų trūkumams rangovas įsipareigoja savo darbu ir sąskaita juos pašalinti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas arba per kitą šalių suderintą terminą. Be to ši nuostata buvo patikslinta šalių 2013-01-29 sudarytame papildomame susitarime. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad šalys įtvirtino sutarties sąlygą, kuomet rangovui (atsakovui) neatsiranda prievolė vykdyti prisiimtus garantinius įsipareigojimus, tai yra jeigu ieškovas nesilaiko normatyvinių dokumentų reikalavimų ir jeigu išaiškėję defektai atsirado dėl priežasčių nepriklausančių nuo atsakovo (sutarties 11.3.p.). Taigi teismas konstatuoja, kad ginčas kilo dėl skirtingai aiškinamų statybos rangos sutarties sąlygų kuomet išaiškėja atliktų darbų trūkumai per garantinį laikotarpį.

Pažymėtina, kad CK numato bendrąsias rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas, apibrėžiančias rangos sutarties esminius bruožus, šalių teises ir pareigas, jų atsakomybę. Atskiruose CK skirsniuose reglamentuojami rangos sutarčių rūšių, atsižvelgiant į rangos šalių bei dalyko pobūdį, ypatumai (pvz., statybos, vartojimo ranga ir pan.). Būtina pažymėti, jog CK bendrosios rangos sutartį reglamentuojančios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir atskiroms rangos sutarčių rūšims reglamentuoti, jeigu tą sutarties rūšį nustatančios teisės normos nesureguliavo kitaip.

Dėl šalių įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį.

CK 6.681 straipsnyje formuluojamas statybos rangos apibrėžimas. Jame nustatyta, kad ,,statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.“

Statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo, esant statybos rangos sutartiniams santykiams, ribojimą. Pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkami klausimai reglamentuojami teisės normų - imperatyviai (kai įstatyme nurodomas leistinas elgesio būdas) ar dispozityviai (kai šalys gali susitarti ir kitaip, negu nustatyta įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glasma LT“ v. UAB „Senasis dvaras“, bylos Nr. 3K-3-496/2010; kt.). Tačiau tais atvejais, kai statybos rangos sutarties šalys nesusitaria dėl atitinkamų teisių ir pareigų, įstatymo reglamentuojamų dispozityviai, kilus ginčui taikomos atitinkamus santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Taigi darbų trūkumams pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį būdingas požymis – jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Jeigu yra tam tikri atlikto darbo neatitikimai ar nukrypimai nuo nustatytųjų sutartyje, kurie darbų priėmimo metu užsakovo nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai užsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti kaip sutarties sąlygų pažeidimą.

Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutartimi.

Pažymėtina, kad rangovui, sudarančiam sutartį su užsakovu, taikomi aikškūs reikalavimai, t. y. konkrečius statybos rangos darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis statinio norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Šių reikalavimų neįgyvendinimas arba netinkamas įgyvendinimas siejamas su rangovo atsakomybe užsakovui.

Kaip jau minėta, tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuri sudaroma siekiant modernizuoti gyvenamojo namo katilinę, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai (CK 6.681 str. 2 d.). Tai reiškia, jog šia sutartimi buvo atliekami katilinės modernizavimo darbai. Statybos darbams, kai atliekama dalis statybos darbų objekte, įstatymai nustato darbų kokybės garantiją. Ji reiškia, kad per visą garantinį laiką statybos objektas turi atitikti normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (sutarties 5.2.3.p.).

CK 6.698 str. 1 d. 1 p. ir šalių 2012-10-05 statybos rangos sutartis numato, kad rangovas atliktiems darbams suteikia 5 metų garantiją (sutarties 11.2. papunktis). Penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą darbų atlikimo laiką ir padarytus pareiškimus dėl nekokybiškai atliktų darbų, garantinis terminas akivaizdžiai nėra praėjęs.

Šalys dvišalėje sutartyje numatė, kad atsakovas statybos rangos darbams atlikti naudoja du naujus dujinius šildymo katilus ir kitus naujus kokybiškus įrenginius, kurie atitinka jiems keliamus reikalavimus (sutarties 2. punktas). Be to atsakovas įsipareigojo ieškovui garantuoti, jog po darbų per garantinį laikotarpį gavęs raštišką pranešimą apie pastebėtus trūkumus, juos ištaisyti per nurodytą terminą (sutarties 11.3 papunktis) ir po to per papildomame susitarime nurodyta terminą (papildomo susitarimo 2.8p.). Įstatymas numato, kad atsakovui per sutartyje nurodytą terminą neištaisius netinkamos kokybės darbo, užsakovas (ieškovas) turi teisę pakviesti kitus fizinius ar juridinius asmenis šiems defektams pašalinti (CK 6.665 str. 3d.). Tuomet atsakovas turi sumokėti ieškovui ne tik 100 Lt baudą, bet ir atlyginti išlaidas susijusias su defektų šalinimu (sutarties 9.3. papunktis). Būtent ieškovas negaudamas to ko tikėjosi po katilinės modernizavimo, kreipėsi į atsakovą reikalaudamas užtikrinti tinkamą jos darbą (T. 1, 20-28, 30-32, 36-38, 40-43, 63-65 b.l.). Atsakovo atliktų darbų defektai buvo užfiksuoti ir UAB ,,Colis“ specialisto 2014-01-31 atliktos apžiūros metu (T. 1, 51 b.l.). Taip pat atsakovo netinkamai atliktų darbų faktą patvirtino ir UAB ,,Colis“ specialistas apklaustas teismo posėdyje liudytoju (T.2, 143-190 b.l.).

Nagrinėjamu atveju pagal Statybos rangos sutartį rangovo (atsakovo) ir užsakovo (ieškovo) teisės ir pareigos atsirado ne tik nuo sutarties sudarymo momento, bet jos išlieka ir po atliktų darbų perdavimo per garantinį laikotarpį. Kaip jau minėta 2012-10-05 sutarties 2. p. (T.1, 13-17 b. l.) nustatyta, kad rangovas savo medžiagomis ir darbo priemonėmis bei rizika įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, viduje esančios katilinės modernizavimą ir kitus darbus, o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus ir jo priimtus darbus (sutarties 2 ir 3.p.).

Sudarydamos statybos ran­gos sutartį susitariančios šalys sutartyje numatė, kad atsakovui (rangovui) be visų kitų įsiparei­gojimų, bus taikomos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios rangovo atsakomybę (sutarties 1.1. papunktis).

Kaip jau aukščiau yra nurodyta, statybos rangos sutartyje šalys nustatė ir tvarką pagal kurią užsakovas (ieškovas) dėl atsakovo (rangovo) atlik­tų darbų kokybės turi teisę pareikšti pretenziją bei nustatyti trūkumų pašalini­mo sąlygas ir terminus. Būtent užsakovas pa­teikė atsakovui pretenzijas, o rangovas pagal sutartyje nuro­dytą termi­ną trūkumų ne tik nepašalino, bet ir nepateikė į bylą jokių konkrečių įrodymų dėl ko nevykdė sutartinio įsipareigojimo (T.1, 130-136 b.l.), todėl teismas pripažįsta, kad atsirado užsako­vo teisė nustatytus trūkumus pašalinti rangovo sąskai­ta pasitelkus trečiuosius as­menis, o rangovui tokiu atveju taikyti­na sutartinė atsakomybė.

Tokiais įrodymais teismas nelaiko atsakovo pateiktų Instrukcijų (T.1, 137-164 b.l.). Pirmiausia, vienas iš šių techninių dokumentų yra skirtas specialistui atliekančiam dujinio katilo montavimą, o kitas jo naudotojui. Be to vien tik techninių dokumentų perdavimas ieškovui nelaikytinas veiksmu (aplinkybe) atleidžiančiu atsakovą nuo įsipareigojimų vykdymo garantiniu laikotarpiu. Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad byloje nėra nustatyta, jog dėl naudotojo (ieškovo) netinkamai atliktų veiksmų dujinis katilas veikė ne visu pajėgumu. Priešingai, byloje pakanka įrodymų, jog dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų, trečiajam asmeniui reikėjo permontuoti dujinį katilą (T.2, 94-105 b.l.). Be to atmestina ir paties rangovo nuoroda į tai, jog nutrūkus elektros tiekimui gyvenamajame name, galėjo pasikeisti ir dujinės katilinės automatikoje nustatytas darbo režimas, kadangi tai nėra esminis pastarojo atlikto darbo trūkumas (T.1, 166 b.l.). Tuo pačiu nėra teismui pagrindo remtis ir atsakovo atsikirtimu, jog tam įtakos turėjo ir gyvenamajame name įrengta šildymo sistema (T.1, 170-173 b.l.). Nors tokių nuostatų šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje irgi nėra, tačiau pažymėtina, kad šalys veikė sutartiniuose santykiuose. Statybos darbų atlikimas rangovui - statybos įmonei - yra verslas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 str. 4 d. ir yra griežta, t.y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 str. 3 d. nuostatas. Be to bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad būtent atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti statybos rangos sutarties projektą, o tokiu atveju taikytina ir CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Todėl atsakovas kaip savo srities profesionalas privalėjo suvokti, kad katilinės modernizavimas yra siejamas ir veikia kartu su visa namo šildymo sistema, o ne atskirai. Taip pat norėdamas išvengti galimų nesklandumų ir civilinės atsakomybės visa apimtimi dėl namo šildymo sistemos netinkamo veikimo atsakovas privalėjo pasirūpinti ir pateikti ieškovui pasirašyti eksploatacinį (nuosavybės) ribų aktą, o to nepadaręs turi prisiimti visas iš tokių netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Teismas laiko pavėluotu ir atsakovo pasiūlymą ieškovui kreiptis į šios srities ekspertą siekiant išsiaiškinti katilinės netinkamo veikimo priežastis (T.1, 178 – 179 b.l.).

Statybos darbų kokybės garantijos terminai nurodyti CK 6.698 straipsnio 1 dalyje. Analogiški kokybės garantijos terminai nurodyti ir Statybos įstatymo 36 straipsnyje.

Taip pat garantinius terminus dėl atliktų darbų ir vamzdyno (konstrukcijų) ginčo šalys nustatė ir dvišalėje sutartyje (sutarties 11.2. papunktis).

Garantijos ter­minas - tai įstatymo arba šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarties šalių garantija, kad perduotas ir tin­kamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje daiktų kokybę regla­mentuojančiuose dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus, ir galės patikimai tarnauti arba būti patikimai naudojamas (CK 6.664 str.).

Nustatant garantijos terminus, svarbu žinoti, nuo kokio mo­mento jie turėtų būti skaičiuojami. CK 6.698 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad garantijos terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

Pagal šalių sudarytus atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus atsakovas perdavė ieškovui dujinės katilinės įrangą nuo 2013 m. sausio 29 d. įskaitytinai (T. 1, 18-19 b.l.). Todėl laikytina, kad nuo nurodytos datos prasidėjo garantinis terminas modernizuotos katilinės sistemos įrengimui.

CK 6.697 straipsnio 5 dalyje sakoma, kas užsakovas, per garan­tinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti rangovui pretenziją. Vadinasi, užsakovas negali sąmoningai laukti garantijos laikotarpio pabaigos ir tada pa­reikšti pretenzijas užsakovui, nes tokiu atveju dažnai yra pralei­džiamas CK nustatytas protingas terminas pretenzijai dėl defektų pareikšti. Teismas pripažįsta, kad ieškovas nepraleido garantinio termino pareikšdamas atsakovui pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jų metu nustatytų defektų (T.1, 180-182 b.l.).