- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- I1-3813-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00435-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 3 500 eurų neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.
Skunde nurodė, kad nuo 2020-11-20 iki 2022-02-15 atliko bausmę Pravieniškių PN-AK, kur maudantis duše buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą. Teigė, kad dušuose buvo pelėsio. Prausdamasis buvo priverstas kvėpuoti pelėsiais. Nėra įrengta persirengimo patalpa, kurioje temperatūra turi būti ne mažesnė nei 18 laipsnių. Dėl blogo vėdinimo drabužiai sušlampa, o išdžiūvę turi pelėsio kvapą. Toks gana ilgas kalinimas tokiomis sąlygomis sukėlė diskomfortą ir psichologinę kančią. Tokios sąlygos kenksmingos sveikatai ir žemina orumą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7–11) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įstaiga užtikrina dušų įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus, teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti nuteistųjų persirengimo kambarius. Tvirtino, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Dušinėse įrengta po vieną sėdimą vietą, po kilimėlį prie sėdimos vietos. Įrengtas veidrodis, sieninė pakaba po tris kabliukus vienam nuteistajam, prie kiekvienos prausimosi vietos įrengta lentynėlė higienos priemonėms susidėti, taip pat prausimosi priemonių dozatorius. Nurodė, kad Trečiojo sektoriaus dušo patalpa vėdinama, rekuperacinė vėdinimo sistema veikia maksimaliu režimu. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų į psichologus nesikreipė.
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Papildomuose paaiškinimuose atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjas į Trečiąjį sektorių atvyko 2020-11-18 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Ginčo laikotarpiu Pirmojo ir Trečiojo sektorių bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros buvo neįrengtos, nes teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Pažymėjo, jog šiuo metu Pirmajame sektoriuje dušinės pertvaros įrengtos, privatumo užtikrinimo klausimas bendro naudojimo dušinėse išspręstas. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2021 m. gruodžio 9 d. atliko patikrinimą Trečiojo sektoriaus 10 būrio dušinėje. Patikrinimo metu buvo nustatyti du pažeidimai, kurie 2022-01-26 pakartotinio patikrinimo metu buvo pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2021-11-20 iki 2022-02-15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2020-11-18 atvykęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, iš karantino patalpos į Trečiąjį sektorių perkeltas 2020-11-23 (b. l. 35, 41), į teismą kreipėsi 2022-02-14 (b. l. 4), todėl nustatytinas ginčo laikotarpis nuo 2020-11-23 iki 2022-02-14 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, paaiškinimuose nurodyta, kad ginčo laikotarpiu Pirmojo ir Trečiojo sektorių bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros buvo neįrengtos. 2022-03-17 pažymoje Nr. 77-365 „Apie nuteistojo D. S. laikymo sąlygas“ (toliau – ir Pažyma) (b. l. 14) taip pat nepaneigta, kad ginčo laikotarpiu bendro naudojimo dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros. Dėl pertvarų buvimo Antrojo sektoriaus dušinėse nei paaiškinimų, nei kitų duomenų byloje nepateikta, todėl laikytina, kad Antrajame sektoriuje dušų pertvaros nebuvo įrengtos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.).
Iš byloje esančių Pravieniškių PN-AK pažymų ir duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pirmajame, Antrajame ir Trečiajame sektoriuose (b. l. 12, 35, 39, 40, 41) ir karantino patalpoje, dėl kurios ginčo byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>. Nuo 2022-05-26 Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių galiojančios redakcijos 17.5 punkte numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (nuo 2022-05-26 ne rečiau kaip du kartus), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020-11-23 iki 2021-05-25) turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 27 kartus, todėl, teismo vertinimu, 27 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Nuo 2021-05-26 iki 2022-02-14 pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas 78 paras. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis dušu, todėl konstatuojama, kad pareiškėjui teisė į privatumą buvo neužtikrinta iš viso 105 paras.
Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl neįrengtų persirengimo kabinų. Pažymėtina, kad nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nenumatyta, kad dušo patalpoje būtų įrengiamos persirengimo kabinos (atskiros persirengimo patalpos).
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, skunde pateikdamas šį reikalavimą, konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus įkalinimo įstaiga pažeidė neįrengdama duše atskiros persirengimo patalpos. Apie tai, kad teisės aktai nenumatė, kad duše būtų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos), savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. kovo 13 d. nutartis Nr. A-1917-629/2019).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo daryti išvadą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir konstatuoti pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dušuose buvo pelėsio. Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gruodžio mėn. patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, jog Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo dušinėse nebuvo vizualiai matomo pelėsio, t. y. pašalintas 39 punkto pažeidimas, kuris buvo užfiksuotas 2021-11-26 patikrinimo akte (b. l. 49–50). NVSC 2022-01-31 patikrinimo akte bendro naudojimo dušinėse taip pat neužfiksuota vizualiai matomo pelėsio. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 2021-11-05 iki ginčo laikotarpio pabaigos bausmę atlieka Trečiajame sektoriuje, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Be to, pažymėtina, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 28.2 punktą, dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Pravieniškių PN-AK direktorius 2019-02-19 įsakymu Nr. V-372 patvirtino Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (b. l. 42–44), kuriame nurodyta, kad patalpų valymo vykdymo tvarka yra privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems (Aprašo 3 punktas). Aprašo II skyriuje konkrečiai nustatyta, kokiu būdu, kada, kokias patalpas nuteistieji turi valyti, kad jie turi būti aprūpinami valymo priemonėmis ir kt. Patalpų valymo inventorių, valymo priemones ir dezinfekuojančius tirpalus iš sandėlio pasirašytinai paima ir išduoda būrio nuteistiesiems Resocializacijos skyriaus specialistai (13 punktas).
Taigi, teisės normos nustato, kad tam tikras pataisos įstaigos patalpas turi valyti ir jose švarą bei tvarką turi palaikyti patys nuteistieji. Byloje pateikta Pažyma patvirtina, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Išduodamos priemonės dušo patalpoms valyti ir tvarkyti Turto valdymo skyriuje valytoju dirbančiam nuteistajam (b. l. 14). Teismas neturi pagrindo netikėti Turto valdymo skyriaus vedėjo pasirašytoje Pažymoje nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai dėl dušuose esančio pelėsio atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dušo patalpose prastas vėdinimas, tačiau toks pareiškėjo argumentas yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas. Iš Pažymos matyti, kad dušo patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri veikia maksimaliu režimu, patalpą galima vėdinti ir per langus. Iš fotonuotraukų matyti, kad dušinėje yra įrengtas didelis langas, kurį galima atverti, o tai leidžia daryti išvadą, kad dušo patalpos vėdinamos ir patiems nuteistiesiems sudaryta papildoma galimybė jas vėdinti per langą, todėl ši skundo dalis netenkintina (b. l. 14, 80, 81).
Pareiškėjas prašė priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis dušu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022-03-10 pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kančių, orumo pažeidimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos ar privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė (b. l. 13). Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumų pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 3 500 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 120 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.