- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1-21-238/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00643-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Renatas Bradūnas
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, nukentėjusiajam M. G., kaltinamajam R. L., jo gynėjui advokatui Renatui Bradūnui, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, vedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1990-09-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 1996-12-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d., BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 1997-04-18 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 232 ¹ str. 4 d., BK 225 str. 2 d., BK 271 str. 4 d. laisvės atėmimu 7 metams, vadovaujantis LR BK 42 str. paskirta bausmė subendrinta su 1996-12-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 metai laisvės atėmimo su 10 MGL bauda ir turto konfiskavimu; 4) 2002-11-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., BK 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, iš dalies prijungta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1997-04-18 nuosprendžiu skirta bausmė, galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. 2003-10-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota - galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, konfiskuojant turto už 273,74 Lt. 2003-11-06 Kauno apygardos teismo nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003-01-06 nutartis pakeista – galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo, panaikinant papildomą bausmę turto konfiskavimą; 5) 2006-01-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, 2006-03-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2006-01-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, taikytas LR BK 75 str. ir pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirtos bausmės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 6) 2011-06-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 straipsnį, BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, taikytas LR BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskirti 5 MGL (650,00 Lt) įmoką, sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. 2008-09-30 apie 21.45 val., Vilkaviškyje, Vytauto g. 6, esančiame Vilkaviškio rajono policijos komisariato laikino sulaikymo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia asmeninio konflikto su K. G. metu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė ranka, spyrė jam į galvą, į šoną, į krūtinę K. G. ir padarė sužalojimus: muštinę žaizdą dešiniame žande, kraujosruvą dešinio momens – smilkinio minkštuose audiniuose, kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžius tarp priekinės ir užpakalinės pažastinių linijų su kepenų mažosios skilties apatinio – užpakalinio paviršiaus paviršiniais plyšimais, VIII-IX šonkaulių lūžius priestuburinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio apatinės skilties nugarinio paviršiaus sužalojimu, odos nubrozdinimą kairio žasto priekiniame paviršiuje, o dėl krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu ir kairio plaučio sužalojimu, oro bei kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, to komplikacija trauminis šokas, kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumas 2008-10-01 K. G. mirė, tai yra jis tyčia nužudė K. G.. Taigi R. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2008-09-30 po darbo jis autobusu atvažiavo į Vilkaviškį ir išlipo Vytauto gatvėje. Pasigedo telefono, jo ieškojo ir tuo metu prie jo priėjo asmuo, kuris pasiūlė tai išsiaiškinti policijoje, prieš jį smurtavo, sulaikė, uždėjo antrankius, pristatė į policiją. Ten policininkas L. S. prieš jį smurtavo: spyrė ir smaugė, ir uždarė į kamerą. Jis (R. L.) spardė duris, prašė nuimti antrankius, nes jie spaudė rankas. Po to atsigulė ant gulto. Matė, kad kameroje yra kitas žmogus, kuris gulėjo, jį pajudino, bet tas nesikėlė, tai buvo K. G.. Šiam pasiskundė, kad jį sumušė policininkai, o K. G. taip pat skundėsi, kad jį sumušė policininkai, tačiau dėl kokios priežasties sumušė, nesakė. Jis (R. L.) vėl spardė duris, tuomet policijos darbuotojai purškė dujų ir jį patalpino į kitą kamerą, vežė į ligoninę paimti kraują. Prieš vežant į ligoninę, L. S. pasakė, kad jis (R.L.) sumušė žmogų ir bus nubaustas.
Kaltinamasis R. L. nurodė, kad K. G. nemušė, smūgių jam nesudavė, o policijos darbuotojai jį apkalba neva jis mušė K. G.. Taip pat kaltinamasis patvirtino, kad kameroje su K. G. kartu prabuvo apie 10-15 minučių, kraujo kameroje nepastebėjo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad 2008-09-30 K. G. buvo sveikas ir nesužalotas, jis netinkamai elgėsi, todėl kvietė policijos darbuotojus. Nesulaukus jų atvykstant, K. G. iš namų išėjo ir negrįžo. Kitą dieną sužinojo, kad jis ligoninėje. Seneliai lankė ligoninėje gulintį K. G.. Iš senelių V. G. ir S. G. pasakojimo žino, kad K. G. buvo sumuštas policijoje policijos pareigūnų. Teisme apklaustas M. G. nurodė, kad šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu neaiškino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie tai, kad K. G. sužalojimo aplinkybių nežino, nes tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.
Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti turtinei žalai atlyginti 2080 Lt ir neturtinei žalai atlyginti 30000 Lt.
Liudytojas R. K. paaškino, kad 2008-09-30 jis dirbo Vilkaviškio rajono policijos komisariate. Gavus pranešimą, kad Vilkaviškio rajone, Alvito kaime, vyksta konfliktas, ten nuvyko kartu su L. S., sulaikė girtą K. G. ir jį pristatė į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą. Jis buvo ramus, nesipriešino, taip pat buvo sveikas ir nesužalotas. Prieš K. G. fizinio smurto nevartojo, jo nemušė, jis automobilyje susižaloti negalėjo. Bendradarbiai policininkai pasakė, kad L. S. sulaikė R. L. ir pristatė į policijos komisariatą. Į budėtojų dalį užėjo A. G. ir R. P.. Kažkuris iš policijos darbuotojų pasakė, kad kameroje muša. Per monitorių pamatė, kad atsitūpęs ar atsiklaupęs R.L. smurtavo (smūgiavo 3-4 kartus į galvą) prieš K. G., kuris gulėjo. Tuomet V. B. įbėgo į kamerą, o paskui bėgo jis ir kiti policijos darbuotojai, atitraukė R. L. nuo K. G.. Pastarasis gulėjo, ant skruosto matėsi kraujas. R. L. buvo uždėti antrankiai ir jis patalpintas į kitą kamerą. Buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie K. G. išvežė į ligoninę. K. G. buvo be sąmonės. Į ligoninę buvo vežamas ir R.L.. Policijos komisariate tos dienos vaizdo įrašas nebuvo padarytas, nes prieš tai buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Liudytojas L.S. paaiškino, kad 2008-09-30 dirbo Vilkaviškio rajono policijos komisariate. K. G. buvo sulaikytas ir apie 18 – 19 val. pristatytas į policijos komisariatą, nes neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Prieš K. G. fizinio smurto nevartojo, jo nemušė, jis buvo sveikas ir nesužalotas. Apie 21 val. išėjęs į komisariato kiemą išgirdo gatvėje, prie policijos komisariato rėkaujantį R. L., todėl sulaikė ir pristatė į policijos komisariato budėtojų dalį. Jis buvo patalpintas į tą pačią kamerą, kurioje buvo K. G.. Po kiek laiko jis (L. S.) išėjo vakarieniauti, bet gavo pranešimą grįžti. Kai sugrįžo, R.L. buvo patalpintas kitoje kameroje nei prieš tai, o K. G. padėjo nešti iš kameros. V. B. ir R. K. pasakojo, kad R.L. sumušė K. G., jam spyrė ir sudavė smūgius į galvą. R. L. vežė į ligoninę girtumui nustatyti, nes jis atsisakė pūsti į alkotesterį. Policijos komisariate tos dienos vaizdo įrašas nebuvo padarytas, nes prieš tai buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad 2008-09-30 dirbo Vilkaviškio rajono policijos komisariate. R. K. ir L. S. į policijos komisariatą pristatė K. G., kuris buvo sveikas ir nesužalotas. Jis buvo patalpintas į kamerą. Po to buvo pristatytas R.L. ir patalpintas į tą pačią kamerą, kurioje buvo K. G.. Jie sėdėjo ir kalbėjosi, buvo stebimi per monitorių. Praėjus 20 min. po R. L. patalpinimo, pastarasis pradėjo smurtauti prieš K. G., per monitorių matė, kad jis spyrė į krūtinę. R. K. pasakė, kad muša į galvą. Jie bėgo į kamerą gelbėti K. G., klausė R. L., ką jis daro. Atidaręs duris pamatė, kad R.L. klūpo pasilenkęs prie K. G.. Jis kartu su R. K. nutraukė R. L. nuo K. G., uždėjo jam antrankius ir perkėlė į kitą kamerą. K. G. sveikatos būklė buvo bloga, jis nekvėpavo, žiūrėjo į vieną tašką, ant veido matėsi kraujo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, K. G. išneštas ant neštuvų. Prieš tai jo sveikata buvo gera, jis pats ėjo į kamerą, kai buvo pristatytas į policijos komisariatą. R. P. pasakojo, kad jis matė, kaip R.L. spyrė K. G.. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, K. G. išvežtas į ligoninę. R. L. taip pat nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas girtumas. Policijos komisariate tos dienos vaizdo įrašas nebuvo padarytas, nes prieš tai buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Liudytojas R. P. paaiškino, kad 2008-09-30 po 21 val. darbo reikalais jis užėjo į Vilkaviškio rajono PK budėtojų dalį, kurioje buvo V. B., R. K. ir A. G.. Jam būnant budėtojų dalyje per monitorių pamatė, kad kameroje mušamas žmogus, vienas sulaikytasis mušė kitą sulaikytąjį. Apie tai pasakė kitiems policijos darbuotojams. Matė, kad R.L. sėdėdamas, vėliau stovėdamas spyrė gulinčiam K. G. į krūtinę ir galvą. R. K. ir V. B. nubėgo į kamerą gelbėti K. G., atplėšė R. L. nuo jo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jam būnant policijos patalpoje niekas iš policijos darbuotojų prieš R. L. ir K. G. nesmurtavo.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad 2008-09-30 jis buvo Vilkaviškio rajono policijos komisariate. Per monitorių, kur rodomas vaizdas iš laikino sulaikymo kamerų, matė, kad R. L. stovėdamas spardė į šonus gulinčiam K. G.. Tuo metu R. L. buvo be antrankių. Policijos darbuotojai R. K. ir V. B. nubėgo į kamerą gelbėti K. G.. R.L. buvo išvestas iš kameros, uždėti antrankiai ir patalpintas į kitą kamerą.
Liudytoja A. K. paaiškino, kad 2008-09-30 gavo iškvietimą atvykti į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą dėl kameroje sumušto žmogaus. Policijos darbuotojai paaiškino, kad R. L. sumušė kitą kameroje buvusį žmogų.
Liudytojas Liudvikas Ubaitis paaiškino, kad 2008-09-30 jis dirbo greitosios pagalbos vairuotoju, vyko į Vilkaviškio policijos komisariatą. Nuvykus jis matė ant grindų kameroje gulintį nesąmoningą vyrą. Ar jis buvo nesąmoningas dėl girtumo, ar sužalojimų, jis nežino. Girdėjo, kad policijos pareigūnai felčerei A. K. pasakojo, jog nukentėjusįjį sumušė kartu kameroje buvęs asmuo, jis spardė ir mušė rankomis. Sužalotą asmenį paguldė ant neštuvų ir pristatė į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių.
Liudytoja A. Š. paaiškino, kad 2008-09-30 ji dirbo VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriuje. Buvo atvežtas K. G.. Nepamena, ar kalbėjo su juo ir kitais medikais apie K. G..
Teisminio nagrinėjimo metu LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojos A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b. l. 127-129, t. 3, b. l. 148). Liudytoja A. Š. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra teisingi.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja A. Š. paaiškino, kad į ligoninę K. G. buvo atvežtas 2008-09-30 apie 22.10 val., jis nieko nekalbėjo, tik dejavo, jo galva buvo kruvina. Vėliau jis atsigavo, pasakė pavardę G., skundėsi skausmu šone, tačiau daugiau nieko jai nesakė ir jie nekalbėjo. Greitosios pagalbos medikai pasakė, kad atvežtam asmeniui buvo sumuštas pilvas ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį. R. L. į priėmimo skyrių atvežė policijos pareigūnai, jis buvo surakintas antrankiais, agresyviai nusiteikęs ir į kalbas nesileido, plūdo policininkus. Atvykus tyrėjai nusiramino ir ji paėmė kraują girtumo laipsniui nustatyti. R. L. nieko apie įvykio aplinkybes nekalbėjo, tik rėkė ant policininkų. Ant R. L. kaklo matėsi paraudimas, tačiau jis neminėjo, kad prieš šį būtų vartotas koks nors smurtas (1 t. b. l.127-129, t. 3, b. l. 148).
Teisminio nagrinėjimo metu LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojos A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b. l. 137-139, t. 3, b. l. 149). Liudytoja A. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra teisingi.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja A. M. paaiškino, kad jai budint, 2008-09-30 vakare, į priėmimo skyrių buvo atvežtas K. G. bei R. L., kuriam reikėjo nustatyti blaivumą. R. L. buvo agresyviai nusiteikęs, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, muistėsi. R. L. visaip trukdė jam nustatyti blaivumą. Ant R. L. kūno matė sužalojimus, kuriuos nurodė akte, apie konfliktą ir smurto vartojimą nieko nepasakojo. Jis tik aiškino, kad yra nepagrįstai sulaikytas. Atvežę R. L. pareigūnai paaiškino, kad pastarasis sulaikytas dėl girtumo, viešos tvarkos pažeidimo, ir dėl kito žmogaus, buvusio kameroje, sužalojimo. R. L. nesiskundė, kad prieš jį pareigūnai būtų vartoję smurtą (t. 1, b. l. 137-139, t. 3, b. l. 149).
Teisminio nagrinėjimo metu LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojos J. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b. l. 140-142, t. 4, b. l. 46-48). Liudytoja J. J. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra teisingi. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja J. J. paaiškino, jog jos budėjimo ligoninėje metu buvo atvežtas K. G., jis kentė vidaus skausmus. Kartu su S. M. vežė K. G. tyrimams, jis pasakojo, kad jį sumušė policininkas, o po sumušimo į kamerą buvo įstumtas kitas žmogus. Nežino, ar šį pasakojimą girdėjo S. M.. Vėliau apklausta J. J. nurodė, kad apie sužalojimo aplinkybes K. G. jai pasakojo, kai jie buvo palatoje Nr. 208, bet ne vežant tyrimams.
2010-11-15 teismo posėdžio metu liudytoja J. J. nurodė, kad kai K. G. jai pasakojo, kad jį sumušė policijos darbuotojai, tai palatoje buvo ir daugiau ligonių, tačiau negali nurodyti jų pavardžių. K. G. jai nepasakojo vietos, kur buvo sumuštas, smurtavusio policijos darbuotojo pavardės nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu po protokolu pasirašyti atsisakė.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu patvirtinama, kad J. J. buvo pateiktos šešių asmenų nuotraukos, tačiau K. G. ji neatpažino. (t. 5, b. l. 10-11)
2010-11-15 teismo posėdžio metu liudytoja S. M. paaiškino, kad 2008-09-30 į Vilkaviškio ligoninę buvo pristatytas sužalotas K. G., jis buvo paguldytas į 208 palatą. Iš kitų asmenų pasakojimo girdėjo, kad K. G. sumušė policijos darbuotojai. Jo neklausė, kas jį sumušė, nepamena, ar pats K. G. jai pasakojo, kas jį sumušė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2010-01-20 (t. 4, b. l. 15-17) S. M. paaiškino, kad ligoninėje K. G. pasakojo, kad jį sumušė policijos darbuotojai, o ne tas asmuo, kuris apkaltintas. Tačiau konkrečių sumušimo aplinkybių ir jį sumušusių asmenų pavardžių neįvardijo. Tai girdėjo ir slaugytoja J. J..
Negalėjo nurodyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu 2009-07-31 apklausta sakė, kad su K. G. nekalbėjo, nes jis buvo sunkios būklės, ir neaiškino, kad iš jo sužinojo, jog buvo sumuštas policijos darbuotojų. Teigia, kad tie parodymai neteisingi. Teisingi parodymai yra duoti 2008-10-03.
Teisminio nagrinėjimo metu LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojos S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008-10-03 apklausta S. M. nurodė, kad ligoninėje K. G. jai sakė, kad jį sumušė „stribai“, iš šio pasakymo suprato, kad jį sumušė policijos pareigūnai. (t. 1, b. l. 145-147)
Ikiteisminio tyrimo metu 2009-07-31 prokuroro apklausta S. M. nurodė, kad K. G. neklausė, jis nesakė, kas atsitiko, kas sužalojo, jis mažai kalbėjo, tik dejavo, buvo sunkios būklės. Dėl ankstesnių parodymų, kur aiškino, jog iš K. G. pasakojimo sužinojo, kad jį sumušė „stribai“, nurodė, kad jis pats nieko nesakė, tai girdėjo tik iš svarstymų ligoninėje, vieni kalbėjo, kad gal sumušė „stribai“, kiti svarstė kitaip, bet tai buvo tik svarstymai, nieko konkretaus. Protokolą pasirašė neįsigilinusi, ją ne taip suprato apklausęs asmuo. (t. 1, b.l. 148-149)
Liudytoja G. F. paaiškino, kad 2008-10-01 dirbo Vilkaviškio ligoninėje Traumatologiniame skyriuje. Pamainą perėmė iš S. M. ir J. J.. Jos pasakojo, kad K. G. sumušė policijos darbuotojai. Po K. G. mirties iš 205 palatos atėję du ligoniai, kurių pavardžių nežino, pasakojo, kad iš K. G. pasakojimo jiems žinoma, jog K. G. sumušė policijos pareigūnai. Pats K. G. apie sužalojimo aplinkybes jai nieko nepasakojo.
Teisme liudytoja V. B. paaiškino, kad 2008-10-01 dirbo Vilkaviškio ligoninės Traumatologiniame-chirurginiame skyriuje. Slaugytojos J. J. ir S. M. perduodamos budėjimą pasakė, kad yra sumuštas ligonis, kad jis atvežtas iš policijos. Kalbantis su J. J., G. F., S. M., kažkuri pasakė, kad K. G. minėjo, jog jį sumušė policijos pareigūnai, o K. G. neva sumušęs ir apkaltintas žmogus yra nekaltas. Vienas iš 205 palatos pacientų, kurio pavardės nepamena, sakė, kad K. G. jam yra nurodęs, jog jį sumušė policijos pareigūnai. Jai pačiai K. G. neįvardijo jį sumušusio asmens.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad jis dirba Vilkaviškio ligoninėje. Pamena, kad 2008-09-30 į ligoninę buvo atvežtas sunkios būklės K. G., buvo sumušta jo galva, lūžę šonkauliai. Jis buvo pusiau sąmoningas, apie sužalojimo aplinkybes nepasakojo. Policijos darbuotojai pasakojo, kad K. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į policiją, jį sumušė kitas kameroje buvęs asmuo.
Liudytojas V. R. paaiškino, kad jis gydėsi Vilkaviškio ligoninėje ir buvo 205 palatoje. Toje pačioje palatoje gulėjo ligonis K. G., tačiau su juo nebuvo pokalbio apie tai, kas jį sužalojo. Jis mirė. Iš K. G. tėvuko girdėjo pasakojimą, kad K. G. sumušė policininkai, tačiau neteko girdėti, kad pats K. G. savo tėvukui pasakotų, kas jį sužalojo. Tyrime nesakė, kad girdėjo tėvuko pasakojimą, nes niekas neklausė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. G. paaiškino, kad ji lankė ligoninėje sūnų K. G., bet jis neaiškino, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo. Kiti ligoniai pasakojo, kad jį sumušė policijoje. Jie daugiau nieko nežinojo, todėl suprato, kad sūnus K. G. jiems daugiau nieko nepasakojo. (t. 1, b. l. 71-72)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. paaiškino, kad ligoninėje lankė K. G., jo sveikatos būklė buvo sunki. Jis pasakė, kad jį sumušė policijoje. Su K. G. besigydantys ligoniai apie K. G. sumušimo aplinkybes nepasakojo, nes negirdėjo, nepasakojo ir slaugytojos.(t. 1, b. l. 73-74)
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad jis gydėsi Vilkaviškio ligoninėje, jo palatoje gulėjo sumuštas žmogus. Sumuštas žmogus jam nepasakojo, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį sumušė. Medicinos personalui jis (A. G.) nepasakojo apie K. G. sužalojimo aplinkybes, nesakė, kad K. G. sumušė policijos darbuotojai.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad jis gydėsi Vilkaviškio ligoninėje, jo palatoje gulėjo sumuštas žmogus. Sumuštas žmogus jam nepasakojo, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį sumušė. Medicinos personalui jis (A. S.) nepasakojo apie K. G. sužalojimo aplinkybes, nesakė, kad K. G. sumušė policijos darbuotojai.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas S. P. paaiškino, kad jis gydėsi Vilkaviškio ligoninėje, jo palatoje gulėjo sumuštas žmogus. Sumuštas žmogus jam nepasakojo, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį sumušė. Medicinos personalui jis (S. P.) nepasakojo apie K. G. sužalojimo aplinkybes, nesakė, kad K. G. sumušė policijos darbuotojai.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas J. G. paaiškino, kad jam gydantis vilkaviškio ligoninėje niekada neteko girdėti pasakojimo, kad ligoninėje gydomą ligonį būtų sumušę policijos pareigūnai, o jis pats tokių aplinkybių niekam nėra pasakojęs.
Liudytoja Ona A. G. paaiškino, kad 2008-09-30 matė, kad K. G. buvo nedaug išgėręs ir stovėjo prie vartelių. Sustojo policijos automobilis, policijos darbuotojas jį pagriebęs įtempė į automobilį ir išvežė. K. G. buvo sveikas, nesužalotas.
Teisme apklausta liudytoja V. D. paaiškino, kad 2008-09-30 iš Marijampolės grįžo R. L., jie susitiko netoli Vilkaviškio rajono policijos komisariato. Jis pasigedo telefono aparato ir garsiai piktinosi. Prie jų priėjo policijos pareigūnas ir pareikalavo, kad R. L. dėl dingusio telefono eitų į policiją aiškintis. R. L. nenorėjo eiti, todėl policijos pareigūnas prieš jį panaudojo fizinį smurtą, nutempė jį į policiją. Vėliau ji nuėjo į policijos komisariatą, teiravosi, ar paleis R. L.. Matė, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, ant neštuvų nešė žmogų.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad iš policijos buvo perimtas tyrimas dėl K. G. nužudymo. Buvo nustatyta, kad jį nužudė R. L.. Versija, kad K. G. sumušė policijos darbuotojai, nepasitvirtino.
2008-09-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilkaviškio mieste, Vytauto g. 6, tai yra Vilkaviškio rajono policijos komisariato laikinojo sulaikymo kameros patalpa. Įvykio vietos apžiūros metu rastos raudonos spalvos dėmės ir monetos. Paimtos nuoskutos. (t. 1, b. l. 5-8)
2009-12-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilkaviškio mieste, Vytauto g. 6, tai yra Vilkaviškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpa, kurioje yra monitorius. Jo ekrano vaizdas padalintas į keturias dalis, dvi dalys rodo vaizdus iš laikino sulaikymo kamerų. Kitoje patalpoje yra laikinojo sulaikymo kameros. (t. 1, b. l. 9-12)
Viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės pažymoje nurodyta, kad K. G. gydytas VšĮ Vilkaviškio ligoninėje nuo 2008-09-30, o 2008-10-01 mirė. (t. 1, b. l. 13)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 76/11(01) konstatuota, kad K. G. mirties priežastis buvo krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu ir kairio plaučio sužalojimu, oro bei kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi trauminiu šoku, kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu. K. G. kūne nustatyti šie sužalojimai: 1) muštinė žaizda dešiniame žande, kraujosruva dešinio momens – smilkinio minkštuosiuose audiniuose. Šie sužalojimai paaiškinami dviem smūgiais rankomis ar kojomis, kurie tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 2) kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai tarp priekinės ir užpakalinės pažastinių linijų su kepenų mažosios skilties apatinio – užpakalinio paviršiaus paviršiniais plyšimais, VIII-IX šonkaulių lūžiai priestuburinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio apatinės skilties nugarinio paviršiaus sužalojimu. Šie sužalojimai paaiškinami ne mažiau kaip dviem smūgiais kojomis, tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi; 3) odos nubrozdinimas kairio žasto priekiniame paviršiuje. Šis sužalojimas paaiškinamas vienu smūgiu koja ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kelių valandų laikotarpiu iki ligonio pristatymo į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių 2008-09-30, 22.10 val. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais smūgiais. Sužalojimų pobūdis atitinka tikėtiną jų padarymo mechanizmą, tai yra smūgiavimą rankomis ar kojomis. K. G. kūne nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmas iš esmės sutampa su liudytojų R. K., V. B., R. P., A. G. nurodytomis sužalojimo padarymo aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimų padarymo laiką valandos tikslumu negalima. Mirtį lėmę krūtinės ląstos sumušimai buvo padaryti trauminiais poveikiais į krūtinės ląstos kairę pusę, jie nėra paaiškinami vienu trauminiu poveikiu. (t. 6, b. l. 59-68)
Specialisto išvadoje Nr. M 259/08(09) nustatyta, kad K. G. konstatuota muštinė žaizda veide, nubrozdinimas kairėje rankoje, kraujosruva minkštuosiuose galvos audiniuose, padaryti - 3 poveikiais, ir, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; paviršinis kepenų plyšimas su pakraujavimu į pilvo ertmę, 4 šonkaulių lūžimas kairiajame šone – 2 poveikiais, ir vertinamas kaip nesunkus sveiktos sutrikdymas; konstatuoti šonkaulių lūžimai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu ir plaučių sužalojimu bei kraujo išsiliejimu į kairiąją krūtinplėvės ertmę padaryti - 1 poveikiu ir vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Mirtis įvyko nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio šonkaulių lūžimu, kas komplikavosi nukraujavimu į kairiąją krūtinės ertmę. (t. 1, b. l. 15-19).
Specialisto išvadoje Nr. KM 1/09(09) konstatuota, kad K. G. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir Vilkaviškio rajono PK pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, t. y. spardant kojomis ir suduodant rankomis. (t. 1, b. l. 25).
Specialisto išvadoje Nr. DM 69/09(01) R-602/09 nustatyta, kad diagnozė – VI -VII kairės pusės šonkaulių lūžiai, kairės pasieninės ir plautinės krūtinplėvės sužalojimas, oras kairėje krūtinplėvės ertmėje, oras po oda krūtinės ląstos kairėje, lengvo smegenų sukrėtimo sindromas ir muštinė žaizda dešiniame skruoste K. G. iš esmės buvo nustatyta teisingai, tačiau nevisiškai, nes nebuvo nustatyti kiti šonkaulių lūžiai ir kraujo išsiliejimas į krūtinplėvės ertmę bei kepenų plyšimas. Gydant K. G. 2008-09-30 - 2008-10-01 VšĮ Vilkaviškio ligoninėje gydymo klaidų, lėmusių jo tolesnį sveikatos būklės pablogėjimą ir mirtį, nenustatyta. (t., 1, b. l.38-44)
Vilkaviškio rajonopolicijos komisariato (pristatytų asmenų) apskaitos žurnale yra įrašas Nr. 327 apie tai, kad K. G. pristatytas 2008-09-30 20.50 val. Taip pat yra įrašas Nr. 328 apie tai, kad pristatytas R. L.. Abu asmenys pristatyti dėl girtumo. (t. 1, b. l. 77)
Administracinio sulaikymo protokolai patvirtina, kad 2008-09-30 20.25 val. V. S. sulaikė K. G. dėl ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, o 2008-09-30 21.10 val. sulaikė R. L. dėl ATPK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. (t. 2, b. l. 78, 80)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad 2008-11-10 R. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2008-09-30 jis padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. (t. 2, b. l. 90-91)
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-11-11 nutartimi byla grąžinta tirti iš naujo, o 2009-05-29 teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. ( t. 2, b.l. 12,13)
Vilkaviškio rajono PK darbuotojų L. S. ir R. K. 2008-09-30 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad K. G. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą dėl ATPK 178 straipsnyje numatyto padaryto pažeidimo. (t. 1, b. l. 79, 80)
Vilkaviškio rajono PK darbuotojo L. S. 2008-09-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. L. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymo. (t. 1, b. l. 89)
Iš 2009-01-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu L. S. nurodė R. L. sulaikymo vietą, pristatymo į policijos komisariatą aplinkybes. (t. 1, b. l. 92-95)
Vilkaviškio rajono policijos komisariato pažymoje pateikiami duomenys apie tai, kad nuo 2008-09-30 9 val. iki 2008-10-01 9 val. Vilkaviškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje dirbo specialistas V. B., vyresnysis postinis L. S., postinis R. K.. (t. 1, b. l. 83)
Iš 2009-01-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu R. K. parodė vietą kameroje ir patvirtino, jog matė, kaip R. L. smurtavo prieš K. G., sudavė jam tris kartus į galvą. (t. 1, b. l. 86-88)
Iš 2009-01-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. patvirtino, jog matė, kaip R. L. smurtavo prieš K. G., sudavė smūgius jam į krūtinę. (t. 1, b. l. 100-103)
Iš 2009-01-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu R. P. patvirtino, jog matė, kaip R. L. smurtavo prieš K. G., sėdėdamas du - tris kartus spyrė gulinčiam į krūtinę, o po to stovėdamas tris - keturis kartus spyrė į šoną ir galvą. (t. 1, b. l. 106-108)
Iš 2009-01-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. G. patvirtino, kad R. L. smurtavo prieš K. G., spyrė du kartus į šoną. (t. 1, b. l. 111-113)
2008-10-01 E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji nuvyko į Vilkaviškio ligoninės Chirurginį skyrių, tačiau apklausti K. G. nepavyko dėl sunkios būklės. Paklausus, kas sumušė ir kokioje vietoje, K. G. pasakė, kad kas sumušė, nežino, bet buvo Vilkaviškio rajono PK laikino sulaikymo kambaryje. (t. 1, b. l. 177)
2008-10-02 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu nustatyta, kad R. L. sutikus sausas kraujo pavyzdys paimtas ant marlės tampono. (t. 2, b. l 41)
2008-10-02 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu nustatyta, kad paimta R. L. rankų plaštakų nuoplovos. (t. 2, b. l. 42)
2008-10-02 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu nustatyta, kad paimta R. L. nagų ir panagių turinys. (t. 2, b. l. 43)
2008-10-02 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu nustatyta, kad paimta R. L. plaukų. (t. 2, b. l. 44)
2008-10-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. L. pateikė juodos spalvos kelnes, žalios spalvos sportinį švarkelį. ( t. 2, b. l. 45)
2008-10-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad VšĮ Vilkaviškio rajono skyriaus slaugytojos padėjėja pateikė K. G. rūbus: megztuką, švarką, kelnes, apatinius, baltinius. (t. 2, b. l. 46)
2008-10-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad buvo paimta K. G. sauso kraujo, plaukų pavyzdys, rankų nagai. (t. 2, b. l. 47)
Specialisto išvadoje Nr. S542/08 (01) patvirtinama, kad nuoskutose nuo grindų yra K. G. kraujas (99,9999999999 proc. tikimybė). Ant R. L. sportinių kelnių, sportinio švarko, nuoplovose nuo jo rankų yra R. L. kraujas (99, 9999999999 proc. tikimybė). Ant K. G. kelnių žmogaus kraujo nerasta, ant K. G. švarko, megztinio yra žmogaus kraujo pėdsakai, kam priklauso, pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Nuoplovose nuo R. L. rankų ir nagų nuokarpose su panagių turiniu biologinės kilmės dalelių, tinkančių identifikuoti kitą asmenį, negauta. K. G. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu biologinės kilmės dalelių, tinkančių identifikuoti kitą asmenį, negauta. (t. 2, b. l. 54-58)
Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2008-11-13 pažymoje nurodyta, kad nuo 2008-09-30 Vilkaviškio rajono policijos komisariate Operatyvaus valdymo poskyryje vaizdo stebėjimo kameros bei monitoriai veikė, buvo galima stebėti komisariato teritoriją bei laikino sulaikymo patalpas, tačiau dėl techninių gedimų neveikė skaitmeninis įrašymo įrenginys, dėl to nėra išlikusių vaizdo įrašų. (t. 2, b. l. 2)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-03 pažymoje nurodyta, kad vaizdo stebėjimo sistema, dingus elektros tiekimui, išsijungia. Atsiradus energijos tiekimui, automatiškai įsijungia vaizdo stebėjimo funkcija, įrašymo funkciją reikia aktyvuoti mechaniniu (rankiniu) būdu. Kad automatiškai atsinaujintų vaizdo įrašymo funkcija po elektros tiekimo trikdžių, galimybių nėra. (t. 2, b. l. 4)
2009-01-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Vilkaviškio rajono PK OP specialistas A. K. pateikė vaizdo stebėjimo sistemos (duomenys neskelbtini) kietąjį diską WD 3200AAJB, Nr. S/N WCARW4037964. (t. 2, b. l. 15)
2009-01-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Vilkaviškio rajono PK OP specialistas A. K. pateikė vaizdo stebėjimo sistemos AVT (duomenys neskelbtini) prietaisą Nr. 6LG10077 ir maitinimo bloką. (t. 2, b. l. 16)
2009-02-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Vilkaviškio rajono PK OP specialistas A. K. pateikė įrenginio DVR 16 M instrukciją ir techninę dokumentaciją – iš viso 27 lapai. (t. 2, b. l. 17)
2008-01-08 buvo paskirta užduotis atlikti informacinį technologinį, t. y. vaizdo stebėjimo įrenginio ir kietojo disko, tyrimą. (t. 2, b. l. 20)
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(221)-IS1-6788 nurodyta, kad tyrimui pateiktame standžiajame diske WD 3200AAJB WD Caviar SE, S/N WCARW4037964 nėra išlikusio vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas 2008-09-30 įvykis. Atstatyti ištrintų vaizdo įrašų, padarytų vaizdo įrašymo įrenginiu (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi techninių galimybių. Dėl kokios priežasties vaizdo įrašymo įrenginys ar vaizdo kameros buvo išjungti, kada vaizdo įrašymo įrenginys buvo išjungiamas bei kada galimai buvo ištrinti vaizdo įrašai, patikrinti nėra techninių galimybių. ( t. 2, b. l. 25-26).
Specialisto išvadoje Nr. G 1010/08(09) patvirtinama, kad R. L. konstatuotos kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimai abiejų klubų ir kairio kelio bei blauzdos srityse galėjo būti padaryti kietais bukabriauniais daiktais. R. L. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 2, b. l. 187).
Specialisto išvadoje Nr. KG 6/09(09) nurodyta, kad R. L. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek Vilkaviškio rajono PK pareigūno, tiek R. L. nurodytomis aplinkybėmis. (t. 2, b. l. 189)
Specialisto išvada patvirtina, kad 2008-09-30 23.50 val. R. L. paimtas kraujas ir nustatyta, jog kraujyje rasta 1, 98 promilės etilo alkoholio (t. 2, b. l. 180)
Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2009-12-15 pažymoje nurodyta, kad pagal 2008-09-28 įrašą Operatyvaus valdymo poskyrio pamainos pareigūnų budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnale budėjimo metu buvo dingusi elektra ir budėtojų padalinyje neveikė visa kompiuterinė įranga. Atstačius elektros energijos tiekimą, turima vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema automatiškai vykdo tik vaizdo stebėjimo funkciją, tačiau skaitmeninio vaizdo įrašymo aktyvinimo funkcija nebuvo atlikta, nes vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema buvo įsigyta neseniai ir dar nebuvo žinomos visos įrangos funkcijos ir galimybės. Už vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistemos priežiūrą atsakingo nebuvo. (t. 3, b. l. 179)
Vilkaviškio ligoninės 2010-06-10, 2011-01-12 pažymose nurodyta, kad 2008-09-30 – 2008-10-01 Vilkaviškio ligoninės Chirurgijos ir traumatologijos ortopedijos skyriuose 205 palatoje gydėsi: J. G., J. M., V. R., 208 palatoje: A. S., A. G., S. P.. (t. 5, b. l. 25, 166)
2010-04-12 – 2010-04-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 38/10(01) konstatuota, kad tyrimui pateiktose kompaktinėje plokštelėje nuotraukose pėdsakų (dėmių), panašių į kraujo dėmes, susidarymo mechanizmas yra toks: nuotraukose Nr. l, Nr. 4 ir Nr. 5 pėdsakų (dėmių), panašių į kraujo dėmes, iš kitų dėmių neišskirta, todėl pasisakyti apie kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmą pagal šias nuotraukas negalima. Nuotraukose Nr. 2 ir Nr. 3 ant grindų matosi pėdsakas (dėmė), panašus į kraujo dėmę. Kadangi negalima išskirti pėdsako morfologinių požymių, todėl pasisakyti apie šio pėdsako (dėmės), panašios į kraujo dėmę, susidarymo mechanizmą pagal šias nuotraukas negalima. Nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 7 ant grindų fragmento matosi nufotografuotas tas pats pėdsakas (dėmė), panašus į kraujo dėmę. Nustatyti į kraujo dėmę panašaus pėdsako (dėmės) morfologiniai požymiai rodo, kad pėdsakas (dėmė) galėjo susidaryti kraujui patenkant iš kraujavimo šaltinio, pvz., toje pakylos vietoje gulėjusio nukentėjusiojo K. G. dešinio žando srities odos žaizdos. Aplink šį įvardintą į kraujo dėmę panašų pėdsaką (dėmę) išskirti kitų į kraujo dėmes panašių pėdsakų (dėmių) nėra galimybės. Nuotraukoje Nr. 8 esanti pėdsakų (dėmių), panašių į kraujo dėmių, grupė galėjo susidaryti galimai kraujui užtyškant. Užtiškimo kryptis keliuose pėdsakuose yra iš apačios į viršų, kituose pėdsakuose užtiškimo krypties išskirti negalima. Į kraujo dėmes panašūs pėdsakai galėjo susidaryti užtyškant iš kraujuojančio paviršiaus, pvz., K. G., gulinčiam ant pakylos grindų prie kairės sienos, suduodant smūgį į dešiniojo žando sritį, kur padaryta odos žaizda. Vertinant pėdsakų (dėmių), panašių į kraujo dėmes, susidarymo mechanizmą tirti pateiktose nuotraukose, K. G. padarant jam veido srities sužalojimą, kuris buvo kraujavimo šaltiniu, galėjo būti tokioje padėtyje, kaip nurodo liudytojai, t. y. gulėjo ant pakylos prie kairės laikino sulaikymo kameros sienos. Pėdsakai (dėmės), panašūs į kraujo dėmes, ant Vilkaviškio rajono PK laikino sulaikymo kambario kairės sienos, susidarę užtyškant, ir ant grindų, susidarę patekant, galėjo atsirasti K. G. būnant Vilkaviškio rajono PK pareigūnų parodymų patikrinimo įvykio vietoje nurodytoje vietoje ir būdu. (t. 5, b. l. 37-45)
Teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai patvirtina faktą, kad 2008-09-30 Vilkaviškio rajono policijos komisariato laikino sulaikymo kambaryje R. L. smurtavo prieš K. G., sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis, taip jį sužalojo ir nuo patirto sužalojimo K. G. mirė. Taigi byloje nustatyta, kad R. L. tyčia nužudė K. G.. Šią išvadą patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys.
Administracinio teisės pažeidimo protokolai, Vilkaviškio rajono policijos komisariato darbuotojų L. S., R. K. tarnybiniai pranešimai patvirtina aplinkybę, kad 2008-09-30 K. G. ir R. L. buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, kadangi jie padarė administracinį teisės pažeidimą. Liudytojai L. S., R. K. patvirtino aplinkybę, kad jie sulaikė ir pristatė į policiją sveiką ir nesužalotą K. G.. Kaltinamojo R. L., liudytojų (policijos darbuotojų) R. K., L. S., V. B., R. P., A. G. parodymai patvirtina, kad R. L. ir K. G. buvo patalpinti į tą pačią laikino sulaikymo kamerą.
Liudytojai (policijos darbuotojai) R. K., V. B., R. P., A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai ir vienodai aiškino, kad matė, jog 2008-09-30 kameroje R. L. smurtavo prieš K. G., sudavė smūgius rankomis ir kojomis, jį sužalojo, todėl K. G. buvo išvežtas į Vilkaviškio ligoninę. Analogiškas aplinkybes minėti liudytojai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.
Liudytojų (Vilkaviškio ligoninės darbuotojų) A. Š., A. M., J. J., S. M., G. F., V. B., V. J. parodymais nustatyta, kad 2008-09-30 iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato į ligoninę buvo atvežtas sunkios būklės sužalotas K. G., kuris buvo gydomas, o 2008-10-01 ligoninėje mirė.
Liudytojai (Vilkaviškio ligoninės pacientai) A. G., A. S., S. P., J. G. patvirtino, kad jie gydėsi Vilkaviškio ligoninėje ir gulėjo vienoje palatoje su ligoniu K. G., jo sveikatos būklė buvo sunki.
Viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės pažymoje patvirtinama, kad K. G. gydytas VšĮ Vilkaviškio ligoninėje nuo 2008-09-30, mirė 2008-10-01.
Fizinio smurto panaudojimo prieš K. G. faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodytas K. G. padarytų sužalojimų pobūdis, mechanizmas, laikas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 76/11(01) konstatuota, kad K. G. mirties priežastis buvo krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu ir kairio plaučio sužalojimu, oro bei kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi trauminiu šoku, kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu. K. G. kūne nustatyti šie sužalojimai: 1) muštinė žaizda dešiniame žande, kraujosruva dešinio momens – smilkinio minkštuosiuose audiniuose. Šie sužalojimai paaiškinami dviem smūgiais rankomis ar kojomis ir tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 2) kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai tarp priekinės ir užpakalinės pažastinių linijų su kepenų mažosios skilties apatinio – užpakalinio paviršiaus paviršiniais plyšimais, VIII-IX šonkaulių lūžiai priestuburinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio apatinės skilties nugarinio paviršiaus sužalojimu. Šie sužalojimai paaiškinami ne mažiau kaip dviem smūgiais kojomis, tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi; 3) odos nubrozdinimas kairio žasto priekiniame paviršiuje. Šis sužalojimas paaiškinamas vienu smūgiu koja ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kelių valandų laikotarpiu iki ligonio pristatymo į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių 2008-09-30, 22.10 val. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais smūgiais. Sužalojimų pobūdis atitinka tikėtiną jų padarymo mechanizmą, tai yra smūgiavimą rankomis ar kojomis. K. G. kūne nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmas iš esmės sutampa su liudytojų R. K., V. B., R. P., A. G. nurodytomis sužalojimo padarymo aplinkybėmis. Mirtį lėmę krūtinės ląstos sumušimai buvo padaryti trauminiais poveikiais į krūtinės ląstos kairę pusę, jie nėra paaiškinami vienu trauminiu poveikiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turi pagrindą tikėti policijos darbuotojų R. K., V. B., R. P., A. G. parodymais apie tai, kad kaltinamasis sudavė kelis smūgius rankomis, spardė K. G., smūgiai buvo suduoti į galvą, krūtinę, nes ir specialisto išvada patvirtino aplinkybę, kad sužalojimai rasti nurodytose kūno vietose, jie padaryti ne mažiau kaip penkiais poveikiais, suduodant rankomis, spardant, ir būtent 2008-09-30.
Taip pat specialisto išvada patvirtino aplinkybę, kad K. G. mirties priežastimi buvo krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu ir kairio plaučio sužalojimu, oro bei kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi trauminiu šoku, kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu. Gi byloje nustatyta, kad smūgius į krūtinę nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jis padarė K. G. sužalojimus, kurie lėmė jo mirtį.
Policijos darbuotojų parodymai apie tai, kad kameroje R. L. smurtavo prieš K. G., nėra vienintelis įrodymas byloje, nes, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, po įvykio apžiūrėjus kamerą, kurioje buvo patalpinti K. G. ir R. L., ir, kaip nurodo policijos darbuotojai, kad jie matė kaltinamojo smurtą prieš K. G., joje rastas kraujas. Tai duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad kraujas atsirado kaip mušimo pasekmė.
Kaltinamasis R. L. neigia smurtavęs prieš K. G. ir nurodo, kad jį sumušė policijos darbuotojai. Teismas daro išvadą, kad šiai versijai patvirtinti byloje duomenų nepakanka. Kaltinamojo aiškinimą, kad jis nemušė K. G., paneigia liudytojų R. K., V. B., R. P., A. G., tiesiogiai mačiusių smurtavimo faktą, parodymai ir patvirtinusių aplinkybę, jog jie matė, kaip kaltinamasis R. L. mušė K. G..
Teismas daro išvadą, kad liudytojų – policijos darbuotojų parodymais yra pagrindo tikėti, nes jie neturi priežaščių apkalbėti kaltinamąjį. Liudytojų parodymai apie kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš K. G. buvo nuoseklūs, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be to, šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį. Taip pat parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Juo labiau kad jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai, kt.
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. pripažino, kad spyrė į koją gulinčiam K. G., jokių sužalojimų nepastebėjo (t. 2, b. l. 131). Taigi pripažino smurtavęs prieš K. G.. Vėliau apklaustas kaltinamasis aiškino, kad koja tik pajudino gulintį K. G.. Taigi iš šių parodymų matyti, kad R. L. patvirtino aplinkybę, jog jį patalpinus į kamerą, K. G. buvo nesužalotas, nes aiškino, kad: „sužalojimų nepastebėjo“.
Liudytojai R. K., L. S. patvirtino, kad jie K. G. nemušė, pristatytas į policiją jis buvo sveikas ir nesužalotas, tai atitinka ir kaltinamojo R. L. parodymus ikiteisminiame tyrime (t. 2, b. l. 131). Kad iki pristatymo į policiją K. G. buvo sveikas ir nesužalotas, patvirtino liudytojų V. B., O. A. G. parodymai.
Kad įvykio dieną policijoje K. G. sumušė ir sužalojo R. L., policijos darbuotojai tą pačią dieną informavo medikus ir tyrėją (A. M., A. K., L. U., E. K. parodymai).
Kaltinamojo teisme nurodytas aplinkybes apie tai, kad K. G. buvo sužalotas iki kaltinamojo patalpinimo į kamerą, teismas vertina kritiškai, nes ši aplinkybė nepatvirtinta kitais bylos duomenimis. Todėl ir kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip gynybos priemonę ir siekimą išvengti atsakomybės.
Kaltinamasis savo nekaltumą grindžia liudytojų J. J., S. M. parodymais, kurie patvirtina, kad K. G. joms pasakojo, jog jį sumušė policijos darbuotojai.
Teisme, kaip ir ikiteisminiame tyrime, apklausta liudytoja J. J. nurodė, kad ligoninėje jai K. G. nurodė, kad jį sumušė policijos darbuotojas. Tačiau vertinama ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. atsisakė pasirašyti apklausos protokolą. Jos parodymai nebuvo nuoseklūs apie tai, kada jai K. G. aiškino sužalojimo aplinkybes. Vienu atveju nurodė, kad K. G. jai pasakojo, kad jį sumušė policininkas, kai buvo vežamas tyrimams, kitu atveju - palatoje. Tačiau negalėjo nurodyti, kokie ligoniai tuo metu buvo palatoje ir girdėjo pasakojimą. Taip pat negalėjo nurodyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad J. J. neatpažino K. G..
Teismui apklausus palatoje buvusius ir ligoninėje besigydžiusius ligonius, jie nenurodė aplinkybių, jog būtų girdėję K. G. pasakojimą apie tai, kad jį sužalojo policijos darbuotojas. Apklausti liudytojai V. R., A. G., A. S., S. P., J. G., kurie kartu gydėsi ir gulėjo toje pačioje palatoje, nepatvirtino aplinkybės, kad K. G. jiems būtų skundęsis, jog jį sumušė policijos darbuotojai.
Teismas daro išvadą, kad esant minėtoms aplinkybėmis negalima remtis liudytojos J. J. parodymais ir daryti išvadų, kad K. G. sumušė policijos darbuotojas. Juo labiau kad ji nėra tiesiogiai mačiusi, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis sumušė K. G.. O byloje esantys kiti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, nei nurodo J. J., tai yra kad K. G. sumušė R. L., o ne policijos darbuotojai. Be to, liudytojos J. J. parodymai prieštarauja kitų liudytojų - medicinos darbuotojų parodymams, kurie patvirtino, kad pristačius į ligoninę K. G., jo sveikatos būklė buvo sunki, jis nekalbėjo, tik dejavo, skundėsi skausmu (liudytojų A. Š., A. M., V. J. parodymai).
Liudytojos S. M. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme taip pat nebuvo nuoseklūs, vienodi, todėl teismas jais remtis negali. Be to, ji taip pat kaip ir J. J. nėra asmuo, kuris tiesiogiai būtų matęs sužalojimo aplinkybes, todėl negali patvirtinti kaltinamojo keliamos versijos, kad K. G. sužalojo kiti asmenys. Teismas abejoja S. M. aiškinimu, kad K. G. neva sakęs, jog jo sumušimu apkaltintas nekaltas asmuo, nes pristačius K. G. į ligoninę, jam dar negalėjo būti žinoma, kas kaltinamas jo sumušimu.
Teisme apklausta liudytoja V. B., G. F., A. Š., V. J. nurodė, kad K. G. jiems nepasakojo apie sužalojimo aplinkybes. Liudytojos G. F., V. B. nurodė, kad iš kitų asmenų pasakojimo žino apie tai, kad K. G. sužalojo policijos darbuotojai, tačiau jis pats to joms nesakė.
2008-10-01 E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji vyko į Vilkaviškio ligoninės Chirurginį skyrių, tačiau apklausti K. G. nepavyko dėl sunkios būklės. Paklausus, kas sumušė ir kokioje vietoje, K. G. pasakė, kad kas sumušė, nežino, bet buvo Vilkaviškio rajono PK laikino sulaikymo kambaryje (t. 1, b. l. 177). Taigi iš tyrėjos parodymų matyti, kad po įvykio K. G. jai nenurodė, jog jį sumušė policijos pareigūnai ir nurodė, kad buvo sumuštas laikino sulaikymo kameroje, o koks asmuo įvardinti negalėjo. Tai natūralu, nes jis su kaltinamuoju R. L. nebuvo pažįstami, todėl ir negalėjo nurodyti jo pavardės.
Tuo, kad K. G., būdamas ligoninėje, kitiems asmenims nepasakojo sužalojimo aplinkybių, yra pagrindas tikėti, nes šią aplinkybę patvirtino kartu su juo 205, 208 palatose besigydę ligoniai.
Tuo, kad K. G., būdamas ligoninėje, kitiems asmenims nepasakojo sužalojimo aplinkybių, yra pagrindas tikėti, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausti artimi K. G. asmenys nurodė, kad net jiems K. G. nenurodė, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. G. (motina) paaiškino: ji lankė ligoninėje sūnų K. G., bet jis neaiškino kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo. Kiti ligoniai pasakojo, kad jį sumušė policijoje. Jie daugiau nieko nežinojo, todėl suprato, kad sūnus K. G. jiems daugiau nieko nepasakojo (t. 1, b. l. 71-72) Taigi iš liudytojos S. G. parodymų matyti, kad S. G. sužinojo tik aplinkybę, kad K. G. buvo sumuštas policijoje, tačiau ne tą aplinkybę, kad jį sumušė policijos pareigūnai. S. G. nurodė: „Jie (ligoniai) daugiau nieko nežinojo, todėl suprato, kad sūnus K. G. jiems daugiau nieko nepasakojo“.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. (miręs) paaiškino, kad ligoninėje lankė K. G., jo sveikatos būklė buvo sunki. Jis pasakė, kad jį sumušė policijoje. Su K. G. besigydantys ligoniai apie K. G. sumušimo aplinkybes nepasakojo, nes negirdėjo, nepasakojo ir slaugytojos. (t. 1, b. l. 73-74) Taigi, kaip matyti iš liudytojo V. G. parodymų, jam K. G. taip pat neįvardijo aplinkybės, kad jį sumušė policijos darbuotojai, tik nurodė, kad iš K. G. pasakojimo sužinojo, kad jis buvo sumuštas policijoje.
Taigi iš S. G., V. G. parodymų matyti, kad jiems K. G. tik nurodė, kad buvo sumuštas policijoje, ir neaiškino, kad jį sumušė policijos darbuotojai. Todėl nėra pagrindo tikėti nukentėjusiojo M. G. teisme duotų parodymų dalimi, kur jis aiškino, kad iš S. G. ir V. G. pasakojimo sužinojo, jog K. G. sumušė policijos darbuotojai. Be to, vertinama ta aplinkybė, kad teisme M. G. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė visas aplinkybes ir tyrime sakė tiesą, kur nustatyta, kad iš senelių jis sužinojo, jog K. G. buvo sumuštas policijoje, o pats K. G. jam nėra sakęs, kas jį sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. nurodė, kad iš močiutės pasakojimo sužinojo, kad K. G. buvo sumuštas policijoje, tai ji sužinojusi iš gydytojų. Negalėjo pasakyti, ar jį sumušė policininkai, ar kiti asmenys (t. 1, b. l. 48-49). Teisme apklaustas nurodė, kad seneliams medikai pasakojo, kad buvo sumuštas policijoje. Pats su K. G. jis nekalbėjo, nes šis buvo nesąmoningas (t. 3, b. l. 142-143). Taigi M. G. netvirtino, kad iš kitų asmenų būtų sužinojęs apie tai, kad K. G. sumušė policininkai. Jis tik patvirtino aplinkybę apie tai, kad girdėjo pasakojimą, jog K. G. buvo sumuštas policijoje, tačiau kas sumušė, nežino. Taigi M. G. parodymai nėra vienodi ir nuoseklūs, jis tik paskutiniame teismo posėdyje pradėjo tvirtinti apie tai, kad seneliai jam pasakojo, jog K. G. jiems pasakojo, kad sumušė policininkai. O aplinkybės apie tai, kad K. G. pats būtų pasakojęs, M. G. nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis aiškino, kad seneliai sužinojo iš medikų, jog K. G. buvo sumuštas policijoje.
Teismas nustatė, kad S. G. ir V. G. parodymai visiškai atitinka aplinkybę, kad K. G. buvo sumuštas policijos patalpose, o tai visiškai atitinka liudytojų R. K., V. B., R. P., A. G. (policijos pareigūnų) parodymus, jog policijos kameroje jį sumušė R. L.. Minėti liudytojai patvirtino, kad dalį smurto veiksmų jie stebėjo per monitorių, kuris buvo budėtojo patalpoje, o dalį veiksmų matė įėję į kamerą, kuomet atbėgo gelbėti mušamo K. G. ir atitraukė kaltinamąjį nuo mušamo asmens.
Teismas turi pagrindą tikėti, kad policijos darbuotojai per monitorių matė kaltinamojo atliktus veiksmus, nes įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilkaviškio mieste, Vytauto g. 6, tai yra Vilkaviškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpa, kurioje yra monitorius. Jo ekrano vaizdas padalintas į keturias dalis, dvi dalys rodo vaizdus iš laikino sulaikymo kamerų. Kitoje patalpoje yra laikino sulaikymo kameros.
Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2008-11-13 pažymoje nurodyta, kad nuo 2008-09-30 Vilkaviškio rajono policijos komisariate Operatyvaus valdymo poskyryje vaizdo stebėjimo kameros bei monitoriai veikė, buvo galima stebėti komisariato teritoriją bei laikino sulaikymo patalpas, tačiau dėl techninių gedimų neveikė skaitmeninis įrašymo įrenginys, dėl to nėra išlikusių vaizdo įrašų.
Vilkaviškio rajono policijos komisariato pažymoje pateikiami duomenys apie tai, kad nuo 2008-09-30 9 val. iki 2008-10-01 9 val. Vilkaviškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje dirbo specialistas V. B., vyresnysis postinis L. S., postinis R. K.. (t. 1, b. l. 83)
Vilkaviškio rajono policijos komisariato (pristatytų asmenų) apskaitos žurnale yra įrašas Nr. 327 apie tai, kad K. G. pristatytas 2008-09-30, 20.50 val. Taip pat yra įrašas Nr. 328 apie tai, kad pristatytas R. L.. Analogiškos aplinkybės patvirtinamos Vilkaviškio rajono policijos komisariato darbuotojų L. S. ir R. K. tarnybiniuose pranešimuose.
Esant šiems duomenims, yra tikra, kad 2008-09-30 anksčiau minėti policijos darbuotojai buvo Vilkaviškio rajono policijos komisariato budėtojų dalyje ir per monitorių bei betarpiškai kameroje matė kaltinamojo R. L. atliktus smurtinius veiksmus prieš K. G., nes abu asmenys buvo sulaikyti, pristatyti į policiją ir patalpinti vienoje kameroje.
Liudytojas R. M. patvirtinto aplinkybę, kad prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir nenustatė fakto, kad K. G. būtų sumušę policijos pareigūnai.
Paminėti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis R. L. smurtavo prieš K. G., sudavė smūgius rankomis, kojomis, jį sužalojo ir dėl patirto sužalojimo K. G. mirė. Taip jį nužudė. Įvertinama ta aplinkybė, kad suduoti keli smūgiai ir į kūno vietas, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, nukentėjusysis spardytas. Sužalojimų pobūdis rodo, kad smūgiai buvo stiprūs, nes lūžo net keli šonkauliai, pažeistas plautis, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris ir buvo mirties priežastis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius į galvą, krūtinę, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas smūgius į galvą, krūtinę žmogui ir turėdamas gyvenimiškos patirties, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp R. L. veiksmų ir atsiradusių padarinių – K. G. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina smurto pobūdį, suduotų smūgių skaičių, smurto nutraukimo priežastis (mušta rankomis, spardyta, keli poveikiai, smurtavimą nutraukė policijos darbuotojai).
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmus būtina perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį.
Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas bei rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, tyčia nužudė K. G..
Daroma išvada, kad kaltinimo dalis, jog nužudymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, nepasitvirtino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte nurodyta, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl aiškaus visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko policijos laikino sulaikymo kameroje. Įvykio metu kameroje buvo du asmenys, tai kaltinamasis R. L. ir K. G.. Kitų asmenų kameroje nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų žinojęs, jog per monitorių jį stebi policijos darbuotojai, ir norėjęs, kad jie matytų jo atliekamus veiksmus. Taip pat nenustatyta kaltinamojo tyčia pažeisti viešąją tvarką ar paniekinti nukentėjusįjį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis piktinosi dėl to, kad policijos darbuotojai jį sulaikė ir patalpino į kamerą. Kaltinamasis nurodė, kad K. G. prašė, jog jis išimtų cigaretes, bet tas nevykdė prašymo, todėl jam spyrė koja (parodymai tyrime), pajudino koja (parodymai teisme). Todėl teismas daro išvadą, kad dėl to kaltinamasis ir supyko bei smurtavo prieš K. G.. Nenustatyta, kad smurtauta iš chuliganiškų paskatų, kad kaltinamasis niekino elementarias moralės ir elgesio normas, rodė aiškų visuomenės negerbimą ar tai padarė be dingsties. Be to, vertinama ta aplinkybė, kad laikino sulaikymo kamera nėra vieša vieta. Taigi nenustatyta, kad nužudymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Teismo nuomone, kaltinamasis smurtavo dėl pykčio ir asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju. Taip pat buvo piktas dėl to, kad jis (kaltinamasis) sulaikytas. Tiek policijos, tiek medicinos darbuotojai patvirtino aplinkybę, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo agresyvus. Todėl yra pagrindas daryti išvadas, kad jis pyktį išliejo smurtaudamas prieš K. G..
Teismas, skirdamas bausmę R. L., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas asmeninio konflikto metu, iš pykčio.
Kaltinamasis teistas, administracine tvarka nebaustas.
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
R. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi ją paskyrus bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1438,90 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 64-66). Civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi įrodytas. Žala patirta dėl K. G. gydymo, jis sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl žalą privalo atlyginti dėl nusikaltimo padarymo kaltas asmuo.
Nukentėjusysis M. G. pareiškė 2080 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti ( t. 1, b.l. 54).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į žalos atlyginimą turi ir kiti mirusiojo giminaičiai.
BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusysis M. G. prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 2080 Lt turtinei žalai atlyginti.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodyta bei patvirtinama, kad nukentėjusiojo motina O. S., kuriai atstovauja M. G., turėjo 1460 Lt laidojimo išlaidų. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas iš dalies, jis pagrįstas bylos duomenimis (t. 1, b. l. 57), turėta išlaidų dėl K. G. laidojimo, taigi padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, nes dalis civilinio ieškinio neįrodyta, todėl atmestina. Be to, M. G. nurodė, kad iš valstybės gavo 1000 litų pašalpą, todėl ši suma minusuojama iš įrodyto ieškinio sumos (1460-1000 = 460). Priteistina 460 Lt.
Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė jos dydį - prašo priteisti 30000 litų.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 11 punkte nurodyta, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystės). Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas. Pritartina praktikai, kad kitiems Lietuvos Respublikos BPK 38 straipsnyje, Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai).
Teismas pažymi, kad K. G. buvo M. G. dėdė. Toks giminystės ryšys nepatenka į aukščiau išvardintų asmenų sąrašą.
Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad iki mirties juos siejo itin artimi, glaudūs santykiai. Priešingai, byloje nustatyta, kad jie pykosi, 2008-09-30 M. G. skambino į policiją, kvietė ją atvykti, buvo nepatenkintas netinkamu K. G. elgesiu.
Taip pat nukentėjusysis nepateikė duomenų ir apie tai, kad po sužalojimo ir K. G. gydantis ligoninėje jis lankė ar itin rūpinosi K. G..
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Tačiau iš M. G. civilinio ieškinio matyti, kad jis neturtinę žalą grindžia ta aplinkybe, kad pablogėjo senelių sveikata, jie nuolat serga, sunkiai vaikšto, jiems reikės padėti namų ruošoje, taip pat reikės juos išlaikyti ir jais rūpintis. Taigi teismas pažymi, kad tokios išlaidos nėra neturtinės žalos dalykas.
Esant šioms aplinkybėms M. G. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-09-10 nutarimu laikinai apribotos R. L. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą ne mažiau kaip už 33518,98 Lt (t. 2, b. l. 143). Jis paliekamas galioti iki žalos atlyginimo įvykdymo.
Pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo 150,30 Lt valstybei, nes kelionės išlaidos LR BPK 104 straipsnio pagrindu atlygintos liudytojoms G. F., J. J., specialistui V. K., o pagal LR BPK 105 straipsnio nuostatas minėta suma priteistina iš kaltinamojo.
Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kaltinamajam paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105, 297, 301-303 straipsniu,
nusprendė:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-06-08 nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį ir nuteistąjį suėmus.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-10-01 iki 2010-02-28.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki įsiteisės nuosprendis.
Priteisti iš R. L. 460 Lt turtinei žalai atlyginti M. G..
M. G. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.
Priteisti iš R. L. 1438,90 Lt turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteisti iš R. L. 150,30 Lt (proceso išlaidas) valstybei.
Iki žalos atlyginimo įvykdymo paliekamas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-09-10 nutarimu, kuriuo laikinai apribotos R. L. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtą ne mažiau kaip už 33518,98 Lt.
Daiktus: kraujo pavyzdžius, plaukų pavyzdžius, nagų nuokarpas, nagų turinį, nuoskutas, nuoplovas, sunaikinti. Laiškus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.