Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-281-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
1S-281-579/2020
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00643-2008-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-281-579/2020Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00643-2008-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2020 m. sausio 29 d. priimtą nutarimą Nr. 357-16 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį galutine 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-16 nutarta taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos bausmės, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, siekdamas spręsti turimas problemas, jis dalyvavo ne tik privalomose, tačiau ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. R. L. pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo keletą specialybių, šiuo metu jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Be to, nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi (nuo 82 iki 62 balų pagal OASys metodiką), t. y. jis padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog būdamas laisvėje nuteistasis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad anksčiau R. L. teistas net šešis kartus už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikalstamas veikas, šiuo metu realią laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Praeityje nuteistojo atžvilgiu kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau probacijos sąlygos buvo pažeistos, R. L. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip ir pakartotinio smurtinio elgesio rizika, vis dar vertinama kaip vidutinė. Teismas atkreipė dėmesį ir į nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat alkoholio vartojimo problemą, pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, dėl ko sprendė, jog R. L. daroma pažanga dar nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nuosekliai laikysis įstatymų imperatyvų ir daugiau nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. L. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas stengėsi sumenkinti, paneigti Komisijos nutarimo pagrįstumą, tačiau būtent socialiniai darbuotojai, psichologai, mokytojai ir kiti su nuteistaisiais dirbantys asmenys geriausiai juos pažįsta ir gali objektyviai charakterizuoti. Teismas suklydo arba buvo suklaidintas, teigdamas, kad jis nevykdo vienos socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. nelanko bibliotekos. Iš tiesų, jis lankosi net trijose bibliotekose – pataisos namų, psichologinio centro ir krikščioniškos katalikų koplytėlės bibliotekoje. Nuteistojo teigimu, jis daug skaito, nemažai knygų jam yra atvežę ir artimieji.

5.2. Skundo autorius pažymi, kad yra atlikęs reikšmingą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri paveikė jo asmenybę bei mąstyseną, sudarė sąlygas jam keistis pozityvia linkme. Bausmės pradžioje jis nenorėjo susitaikysi su esama padėtimi, todėl maištavo, darė nustatytos tvarkos pažeidimus, už ką pataisos namų administracijos buvo baudžiamas. Vėliau, padedant psichologams, dvasininkams, jis pradėjo keisti požiūrį į savo gyvenimą, atsisakė kriminalinės subkultūros nuostatų, nusprendė keisti ydingas charakterio savybes, todėl pradėjo lankyti įvairias psichologines programas, terapijas. 2017 m. jis perėjo tęsti bausmės atlikimą į reabilitacijos būrį, kur vykdoma programa asmenims, priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

5.3. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo teiginiu, kad jo turimi finansiniai įsipareigojimai apsunkins integraciją į visuomenę, taip pat gali paskatinti vengti legalaus darbo. Vienas jo išsikeltų gyvenimo tikslų yra gyventi be skolų ir legaliai dirbti, dėl ko jis bendradarbiauja su antstoliais ir kiek išgali dengia įsiskolinimus. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, o uždirbtus pinigus stengiasi atsakingai paskirstyti skolų dengimui, sūnaus išlaikymui bei šiek tiek pasilieka neliečiamoje sąskaitoje santaupoms. R. L. teigimu, likusi padengti skolos dalis nėra tokia didelė, kad būdamas laisvėje jis negalėtų jos atlyginti, gaudamas net ir minimalų atlyginimą. Nuteistasis pažymi, kad nėra išlaikomas artimųjų, tačiau buvo laikotarpis, kai pataisos įstaigoje nedirbo, tuomet jam finansiškai padėdavo artimieji, kas rodo, jog iškilus sunkumams pastarieji neabejotinai jam padėtų su jais susitvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atmeta nuteistojo skundą. R. L. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kuriais nepatvirtintas Komisijos nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas.

9. Byloje esantys duomenys liudija, kad R. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistasis priklauso ne žemos, tačiau vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (62 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, R. L. šis teistumas nėra pirmasis, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka taip pat ne pirmą kartą, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką ir pozityvesnį elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam sudėtinga. Ypač svarbu tai, jog R. L. teismas ne kartą yra parodęs pasitikėjimą, kurio šis nepateisino. Nuteistajam keturis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir vieną kartą lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. R. L. du kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taip pat nesilaikė ir lygtinio paleidimo taikymo apribojimų. Net jei bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos būdavo tinkamai įgyvendinamos, po kurio laiko nuteistasis ir vėl nusikalsdavo. Taigi, trumpalaikis laisvės atėmimas jam nebuvo efektyvus ir reikiamo poveikio neturėjo, nors šiuo metu R. L. teigia su specialistų pagalba pakeitęs savo mąstyseną bei elgseną, tačiau svaraus kriminogeninių veiksnių mažėjimo teisėjų kolegija nenustatė. Nors aptarta kriminalinė istorija yra nuteistojo praeitis, kurios negalima sureikšminti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau būtent šie duomenys padeda identifikuoti sritis, kurias nuteistasis turi keisti, siekdamas sėkmingos probacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu R. L. tikslinga toliau būti taisomam izoliuotam nuo visuomenės, nes tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba tam tikra apimtimi reaguoti į jam teikiamus pasiūlymus bei pagalbą, renkantis nenusikalstamą gyvenimo kelią. Šią išvadą sustiprina ir aplinkybė, kad Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. atmetė nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, pažymėdama, jog nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas, todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu dar nepasiekti.

11. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad R. L. pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu mokinosi ir baigė 11 ir 12 klases. Be to, jis turi įgijęs elektriko, mūrininko, plytelių klojėjo specialybes, pataisos namuose papildomai įgijo baldžiaus, suvirintojo, tekintojo ir apdailininko specialybes. Nuteistasis apie 2 metus 9 mėnesius dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, nuo 2019 m. balandžio 30 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Šie duomenys atspindi teigiamas R. L. nuostatas darbo atžvilgiu, vis dėlto, jo darbinis užimtumas nebuvo nuoseklus, pataisos įstaigoje jis dirbo nepilnai trejus metus, nors bausmę atlieka daugiau nei septynerius metus. Be to, pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad būdamas laisvėje nuteistasis daugiausiai dirbdavo neoficialiai, nes vengdavo antstolių vykdomų išieškojimų iš darbo užmokesčio. Nors šiuo metu R. L. teigia savanoriškai bendradarbiaujantis su antstoliais ir jų tikrai nevengiantis, tačiau Socialinio tyrimo išvada liudija, kad antstoliams kas mėnesį pervedama suma (10 eurų) yra daugiau simbolinė, nei realiai atspindinti pastangas mažinti turimus finansinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad per paskutinius metus į nuteistojo asmeninę sąskaitą pervesta 2133,60 Eur suma, per tą patį laikotarpį išleista 1511,91 Eur. Iš šių pinigų R. L. kas mėnesį siunčia antstolei po 10 Eur, taip pat tam tikrą sumą siunčia motinai (iš viso per metus 430 Eur), kuri pinigus perduoda nuteistojo sūnaus finansinei paramai. Aptartos aplinkybės liudija, kad R. L. turimų skolų mažinimui galėtų skirti gerokai didesnes sumas, tačiau daugiausia finansų nuteistasis skiria savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl vertinti, kad jis atsakingai paskirsto gaunamas lėšas, nėra pagrindo. Nors sutiktina su nuteistuoju, kad likusi neatlyginta suma nėra didelė – 3067,22 Eur, tačiau atsižvelgiant į vangų įsiskolinimų dengimą, spręsti, jog R. L. būnant laisvėje pastangos panaikinti esamus finansinius įsipareigojimus staiga pasidarys gerokai efektyvesnės bei spartesnės, nepagrįsta.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingai probacijai trukdo ir nuteistojo turima priklausomybė alkoholiui bei kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus teiginius, kad R. L., būdamas laisvėje, alkoholį vartodavo kas savaitę, alų kiekvieną dieną. Nuteistasis taip pat yra vartojęs narkotines medžiagas – kanapes. Dauguma R. L. nusikaltimų, kaip ir paskutinysis, kuris sukėlė itin skaudžias, negrįžtamas pasekmes (atimta žmogaus gyvybė), buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui. Nors nuteistasis pripažįsta alkoholio vartojimo įtaką nusikaltimų darymui ir stengiasi šią problemą spręsti, vis dėlto, daryti išvadą, jog ši problema nebėra aktuali, nėra objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad R. L. dalyvavo Anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimuose, taip pat (duomenys neskelbtini) pataisos namų priklausomybes turinčių asmenų socialinės reabilitacijos programoje, tačiau pastarosios neužbaigė, nes pataisos įstaigos darbo zonos meistrai intensyviai kvietė jį dirbti. Taigi, nuteistasis nesugebėjo suderinti darbinio užimtumo ir socialinės reabilitacijos programos lankymo, t. y. pasirinko darbą, o ne priklausomybės problemos sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paviršutiniškas požiūris į piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, formalus užsiėmimų lankymas neleidžia daryti patikimos išvados, jog įvairių programų lankymas padėjo nuteistajam atsakingiau žiūrėti į turimą priklausomybę.

13. Pateiktos medžiagos duomenimis R. L. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu jis dvylika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bei du kartus buvo paskatintas. Nors paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau paskutinė jų gauta 2018 m. sausio 7 d., vadinasi, galiojančių nuobaudų R. L. nebeturi tik nuo 2019 m. sausio 7 d. Minėti du paskatinimai gauti 2019 m. kovo ir rugsėjo mėnesiais, tuo tarpu nuobaudos buvo gaunamos nuosekliai nuo pat bausmės atlikimo pradžios iki 2018 m. pradžios. Pažymėtina ir tai, kad dauguma nuteistojo padarytų drausmės pažeidimų yra pasikartojantys (pavyzdžiui, pataisos įstaigoje draudžiamas turėti daiktas – mobilaus ryšio telefonas, pas nuteistąjį buvo rastas net penkis kartus), kas rodo, jog R. L. piktybiškai nesilaiko nustatytų taisyklių reikalavimų, taip pat nevykdo administracijos nurodymų. Toks požiūris į nustatyto režimo laikymąsi patvirtina, kad įstatymų imperatyvų nuteistasis nesugebės laikytis ir būdamas laisvėje, taigi R. L. dar nėra vertas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Šią išvadą patvirtina ir nuo paskutinio vertinimo nežymiai sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nuo 64 balų sumažėjo iki 62 balų pagal OASys metodiką). Be to, iš šiuo metu nustatytų 62 balų 22 balai yra dinaminiai, t. y. dar galimi koreguoti, vadinasi R. L., aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose, dar gali patekti į žemos rizikos nuteistųjų grupę.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisija savo nutarime padarė nepagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo. Apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, pagrįstai pažymėjo, jog R. L. nepadarė pakankamos pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismo nutartis yra tinkamai motyvuota, ji nėra pažeidžianti nacionalinės ar tarptautinės teisės nuostatas. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė