- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-128-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13306-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Decorum projektai“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „STATKORPAS“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Aivaro projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Betono takas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Decorum projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „STATKORPAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Decorum projektai“, tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Aivaro projektai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Betono takas“ dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „STATKORPAS“ (toliau – UAB ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Decorum projektai“ (toliau – UAB ir atsakovė) 65 538,20 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą.
3. Prašymą grindė tuo, kad VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Pagal kitą viešai prieinamą, finansinėmis ataskaitomis bei VSDF duomenimis pagrįstą informaciją, atsakovės įmonėje 2024 m. rugsėjo 26 d. dienai dirbo 6 darbuotojai, metinis grynasis pelnas už praeitus metus tesudarė 45 086 Eur, ilgalaikis turtas (t. y. likvidus ir tikėtinai galintis būti realizuotas kilnojamasis turtas) buvo vertas tik 44 925 Eur. Tai rodo, kad atsakovės atžvilgiu ieškoma ginčo suma yra didelė. Todėl tuo atveju, jei atsakovė teismo proceso metu perleistų bent dalį savo turimo, nedidelės vertės kilnojamojo turto ar lėšų tretiesiems asmenims arba sumažėtų atsakovės įmonės veiklos pelningumas, savalaikis ir tinkamas teismo sprendimo įvykdymas dėl jai didelės ieškinio sumos ir išlaidų sumokėjimo taptų akivaizdžiai neįmanomas arba ženkliai pasunkėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 65 538,20 Eur, taip pat leidžiant atsakovei atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išmokėti atlyginimus darbuotojams. Teismas nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.
5. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamo turto, pagal viešai prieinamus finansinę ataskaitą bei Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos duomenis iš www.rekvizitai.vz.lt atsakovės įmonėje 2024 m. rugsėjo 26 d. dirbo 6 darbuotojai, metinis grynasis pelnas už praeitus metus sudarė 45 086,00 Eur, ilgalaikis turtas (t. y. likvidus ir tikėtinai galimas realizuoti kilnojamasis turtas) buvo vertas 44 925,00 Eur, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovės atžvilgiu reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, todėl yra tikimybė, kad ateityje gali kilti grėsmė tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes atsakovė subrangos sutartį įvykdė tinkamai, per subrangos sutartyje nustatytus terminus, atsakovė paklojo tik grindų dangą, o už grindų pagrindo įrengimą nebuvo atsakinga ir jai nepriklausė tikrinti, koks yra grindų pagrindo drėgnumas. Akivaizdu, kad ieškinys nepagrįstas ir nėra pirmosios sąlygos laikinų apsaugos priemonių taikymui.
6.2. Teismo motyvas dėl to, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti pavojus teismo sprendimo įvykdymui, yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, taikius laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkės, nes dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė turės nutraukti komercinę ūkinę veiklą, negaus pajamų ir dėl to nevykdys įsipareigojimų pagal šiuo metu vykdomas sutartis, negalės įsigyti prekių sutarčių vykdymui, negalės gauti paslaugų, atsiskaityti už energiją ir panašiai, ir dėl to bankrutuos. Bankrutavusi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė su ieškove neatsiskaitys, vykdys kitus įsipareigojimus.
6.3. Argumentai apie didelę ieškiniu pareikštų reikalavimų sumą (63 000 Eur) ir duomenys apie atsakovės finansinę padėtį paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui įrodyta. Atsakovės nesąžiningumo, kaip grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui, nepatvirtina jokie į bylą pateikti įrodymai, jų ieškovė iš viso nenurodo. Teismas nutartyje taip pat tokių aplinkybių nenurodo. Atsakovė nevengs atsiskaityti su ieškovu, jeigu bus toks priimtas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Ieškovės motyvuoto ir argumentuoto ieškinio turinys bei jį pagrindžiantys didelio spektro įrodymai akivaizdžiai ir neabejotinai patvirtino tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Atsakovės procesinė pozicija (dėl nesutikimo su ieškiniu) ir jos deklaratyvūs teiginiai apie ieškinio tariamą nepagrįstumą, nėra pagrindas konstatuoti ieškinio tikėtino pagrįstumo nebuvimą ir teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.2. Atsakovės atžvilgiu ieškoma ginčo suma yra didelė. Todėl tuo atveju, jei atsakovė teismo proceso metu perleistų bent dalį savo turimo, nedidelės vertės kilnojamojo turto ar lėšų tretiesiems asmenims arba sumažėtų atsakovės įmonės veiklos pelningumas, savalaikis ir tinkamas teismo sprendimo įvykdymas dėl jam didelės ieškinio sumos ir išlaidų sumokėjimo taptų akivaizdžiai neįmanomas arba ženkliai pasunkėtų. Atsakovės atskirojo skundo teiginiai, jog atsakovė nevengs atsiskaityti su ieškove, jei teismas tenkintų ieškinį, yra tiesiog deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir nesudaro jokio pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
7.3. Atsakovei, turinčiai galimybę skųsti nutartį apeliacine tvarka, buvo sudaryta akivaizdi galimybė kartu su savo atskiruoju skundu sąžiningai atskleisti teismui turimą tikslią ir detalią informaciją apie savo finansinę būklę, turimą konkretų turtą, turtines teises bei įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir pan., ir tokiu būdu įrodyti bei leisti teismui objektyviai įsitikinti atsakovės teiginių apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui tariamą nebuvimą pagrįstumu. Atsakovė, akivaizdžiai vengdama pateikti teismui bet kokią konkrečią, su savo finansine būkle susijusią informaciją, ir pagrįsti savo atskirojo skundo teiginius, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 65 538,20 Eur. Ieškinys grindžiamas tuo, kad subrangovas (šiuo atveju - atsakovė), atlikęs nekokybišką darbą, už jo garantinius defektus yra tiesiogiai atsakingas rangovui (šiuo atveju - ieškovei), kuris turi teisę pareikšti subrangovui reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė ne tik pažeidė savo sutartinį ir įstatyminį įsipareigojimą dėl tinkamo/kokybiško darbų atlikimo, bet ir įstatyme nustatytą prievolę bendradarbiauti ir informuoti savo užsakovą (šiuo atveju - ieškovę) apie aplinkybes, keliančias grėsmę darbų kokybei. Taigi, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Aplinkybę, ar ieškovės ieškinys yra pagrįstas, teismas nuspręs išnagrinėjęs bylą iš esmės.
12. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovės elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, t. y. kad atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkinti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai nekilnojamojo turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Ieškinyje išsakytos abejonės dėl ieškinio sumos dydžio ir atsakovės realaus pajėgumo įvykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti turto areštą. Nors, kaip nurodė teismas, pagal viešai prieinamus finansinę ataskaitą bei Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos duomenis iš www.rekvizitai.vz.lt, atsakovės įmonėje 2024 m. rugsėjo 26 d. dirbo 6 darbuotojai, metinis grynasis pelnas už praeitus metus sudarė 45 086,00 Eur, ilgalaikis turtas (t. y. likvidus ir tikėtinai galimas realizuoti kilnojamasis turtas) buvo vertas 44 925,00 Eur, tačiau tik šios aplinkybės savaime nereiškia, kad bendrovė apskritai nevykdo veiklos. Be to, iš viešai skelbiamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų matyti, kad atsakovė valstybės biudžetui mokestinės nepriemokos neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė skolos biudžetui taip pat neturi, įmonėje yra apdrausti 7 asmenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant šį procesinį klausimą, nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024). Taigi, atsakovė neturėjo įrodinėti savo sąžiningumo, geros turtinės padėties bei galimybių įvykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nepateikė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atsakovės turtui netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATKORPAS“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.