- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-342-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00082-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ligonių kasa), 25 000 Eur neturtinės žalos ir 4 358,45 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų išieškant nuostolius ne teismo tvarka.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl kairės kojos čiurnos kulkšnių lūžio jai buvo atlikta operacija. Operacija atlikta netinkamai, liekant lūžgalių poslinkiui ir pėdos panirimui. Praėjus 10 dienų po pirmosios operacijos buvo reikalinga antra operacija. Ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kuri pripažino, kad prašoma atlyginti žala atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas ir nusprendė ieškovės prašymą patenkinti iš dalies, atlyginant 258,12 Eur turtinės žalos ir 4 700 Eur neturtinės žalos. Ieškovė su tokiu atlygintinos žalos dydžiu nesutinka.
3. Užtrukus gydymui, buvo konstatuota osteoporozė ir net nuspręsta taikyti stacionarinę reabilitaciją, siekiant atstatyti judesius čiurnoje ir judėjimo funkciją. Taikius reabilitaciją, kojos (čiurnos) skausmingumas išliko net vartojant nuskausminamuosius. Buvo tęsiamos konsultacijos su gydytojais dėl tolesnių diagnostinių ir gydymo veiksmų, svarstomas net sąnario keitimo poreikis. Išliko čiurnos mobilumo apribojimas, kojos skausmingumas. Dėl kairės kojos pėdos (čiurnos) nuolatinių skausmų negalima aktyviai sportuoti, leisti laisvalaikio, keliauti, grybauti, pakilti į antrą aukštą, sunku rasti avalynę. Dėl to prašo priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
4. Prašo atlyginti ir turtinę žalą, kurią sudaro 4 358,45 Eur netektos pajamos. Ieškovė 2023 m. kovo-gegužės mėn. gavo 1 257,39 Eur/mėn. vidutinį darbo užmokestį ((duomenys neskelbtini), pamainos vadovė). Buvo nedarbinga nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d., todėl netektos pajamos skaičiuotinos taip: iš šešių mėnesių netektų pajamų sumos (7 544,34 Eur) atimamas iš (duomenys neskelbtini) už 2023 m. birželio mėn. 9 dienas gautas darbo užmokestis (483,43 Eur), kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) išmokėta ligos išmoka (2 702,46 Eur), o tai sudaro 4 358,45 Eur netektų pajamų. Sodros sprendimu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovei nebebuvo skiriamos ligos išmokos (priežastis – apdraustajam asmeniui, gaunančiam valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus).
5. Mano, kad Komisija nepagrįstai netektų pajamų dydį suskaičiavo tik už 10 dienų. Dėl netinkamai atliktos operacijos reikėjo atlikti antrą operaciją, siekiant pašalinti sukeltas neigiamas pasekmes, kurių liekamieji neigiami reiškiniai išliko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei A iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Ligonių kasos, 516,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų privalomoje ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje, ir 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių Komisijos išvadas ir sudarančių pagrindą spręsti dėl neišvengiamos žalos ar paciento tyčios ar dėl didelio neatsargumo, prisidėjusių prie žalos atsiradimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti išvadomis dėl žalos padarymo fakto ir atlygintinumo, kaip tai nustatyta PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje.
8. Teismas nustatė, kad Komisija nusprendė atlyginti 4 700 Eur neturtinę žalą, tačiau ieškovė su tokiu dydžiu nesutinka ir prašo priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Su tokiu ieškovės reikalavimu teismas nesutiko, nurodęs, kad jis, atsižvelgiant į patirtas netektis, aiškiai per didelis ir neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų.
9. Teismo vertinimu, Komisija, atsižvelgdama į konkretų pažeidimą, nustatė teisingą ir visiškai pakankamą atlygintinos žalos dydį, nustatytas žalos atlyginimas jau yra sumokėtas.
10. Teismas nustatė, kad Komisija dėl netinkamai atliktos operacijos nusprendė atlyginti 258,12 Eur turtinę žalą, kurią skaičiavo taip: nedarbingumas ir ligos išmoka nuo 2023 m. birželio 11 d. iki 2023 m. birželio 22 d., t. y. 11 kalendorinių dienų, iš kurių 9 darbo dienos, gauta ligos išmoka – 394,74 Eur; darbo užmokesčio kovo-gegužės mėn. darbo dienos vidurkis – 72,54 Eur x 9 d. d., iš viso – 652,86 Eur; atėmus gautą 394,74 Eur dydžio ligos išmoką, netektos pajamos sudaro 258,12 Eur.
11. Teismo vertinimu, toks skaičiavimas nėra visiškai teisingas ir pagrįstas. Nurodė, kad antroji operacija buvo atlikta po 10 dienų ir nėra jokios abejonės, jog pacientės gijimas, atlikus ne vieną, o dvi operacijas, sulėtėjo, buvo sudėtingesnis, ligos laikotarpis tęsėsi ne 10 dienų, o, tikėtina, triskart ilgiau, todėl ieškovei atlygintiną sumą nusprendė padidinti iki 774,36 Eur (258,12 Eur x 3). Atėmęs jau išmokėtą sumą, teismas ieškovei priteisė 516,24 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
12. Ieškovės teiginius, kad osteoporozės požymius, išlikusius skausmus bei judėjimo ribojimus nulėmė ne trauma, o netinkamai atlikta operacija, teismas įvertino kaip neįrodytus. Pažymėjo, kad siūlymų papildomai įrodinėti liekamųjų reiškinių sąsajas ne su trauma, o su netinkamai atlikta operacija, paskiriant ekspertizę, ieškovė atsisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė A apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Ligonių kasos, 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo iš esmės grindžiama teismų praktika, suformuota bylose dėl gyvybės atėmimo, nors nagrinėjamoje byloje apeliantei neturtinė žala kilo dėl sveikatai padaryto sužalojimo (pakenkimo). Asmens (paciento) sveikatos sužalojimo atveju tiesiogiai nukenčia pats pacientas, kuriam padaroma tiek fizinė, tiek dvasinė žala (pakenkimai), kuriuos jis išgyvena žalos padarymo metu. Sukeltas neigiamas fizines ir dvasines pasekmes ieškovė išgyvens ir ateityje, kol bus jaučiamos sveikatos sutrikdymo (pakenkimo) neigiamos pasekmės.
13.2. Teismas nevertino individualių ieškovės neturtinės žalos dydį nustatančių kriterijų. Po ligoninėje netinkamai atliktos operacijos pacientei reikėjo kelių kitų chirurginių operacijų, taikytos anestezijos, antibakterinis ir kitas medikamentinis ilgalaikis nuskausminimo gydymas. Visa tai pacientei kėlė ypač stiprias neigiamas emocijas, baimę dėl sveikatos ir gyvybės, ji stipriai išgyveno ir išgyvena, nes gydymo procesas tęsiasi.
13.3. Vadovaujantis eksperto (duomenys neskelbtini) išvadomis, operacija (duomenys neskelbtini) ligoninėje nebuvo tinkamai atlikta – išliko kulkšnių lūžgalių poslinkis ir pėdos panirimas. Toks ligoninės specialistų elgesys bei ligoninės pozicija rodo visišką nepagarbą pacientei ir jos teisėms net akivaizdaus sveikatos pakenkimo atveju. Prašo pripažinti, kad pacientės sveikatai buvo padaryta žala dėl didelio neatsargumo ir į tai atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį.
13.4. Ieškovė dėl kairės kojos pėdos (čiurnos) nuolatinių skausmų, esant krūviui, negali aktyviai sportuoti, leisti laisvalaikio, keliauti. Reoperacija pareikalavo papildomų kairės kojos randų, kartu matosi, kad koja kreiva.
13.5. Pirmosios instancijos teismas ieškovei buvo nustatęs pernelyg aukšto įrodinėjimo standarto pareigą, nes nėra aišku, kokiu būdu apeliantė galėtų gauti įrodymus apie tai, kaip atskirti ieškovei vėliau kilusias fizines ir moralines pasekmes (ar dėl pačios traumos, ar dėl ligoninės netinkamai atliktos operacijos). Jei nebūtų ligoninės akivaizdžiai nekokybiškų paslaugų (nuo operacinės iki išleidimo į namus, matant rentgeno nuotraukoje panirimus ir poslinkius), nebūtų nagrinėjamos bylos.
13.6. Neturtinės žalos dydis yra per mažas, nepakankamas atkurti apeliantės pažeistų teisių pusiausvyrą.
Atsiliepimas
14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Ligonių kasos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismo sprendimas netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovės reikalavimas, lyginant su jos patirtomis netektimis, yra aiškiai per didelis.
14.2. Teismas teisingai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių Komisijos išvadas bei sudarančių pagrindą spręsti dėl neišvengiamos žalos ar paciento tyčios ar dėl didelio neatsargumo, prisidėjusių prie žalos atsiradimo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėl netinkamai atliktos operacijos ligoninėje ji patyrė žalą, kuri truko ilgiau nei 10 dienų. Bylą nagrinėjant teisme buvo galimybė atlikti deontologinę ekspertizę, kuri patvirtintų ar paneigtų Komisijos nustatytas žalos atsiradimo ir masto aplinkybes, tačiau apeliantė tokios galimybės atsisakė.
14.3. Komisijos sprendimas yra pagrįstas specialiosiomis žiniomis, teisingas ir priimtas įvertinus tiek ieškovės nusiskundimus, tiek sveikatos priežiūros įstaigos paaiškinimus, tiek medicininę dokumentaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad pacientė A 2023 m. birželio 9 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubiosios pagalbos skyrių dėl apie 23 val. patirtos kojos traumos – kairės čiurnos skausmo, tinimo. Po apžiūros atlikus rentgenogramą pacientei nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) – abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, čiurna. Pacientė buvo stacionarizuota į Traumatologijos ortopedijos skyrių, paskirti reikiami tyrimai, atlikta kojos operacija. Po operacijos praėjus 10 dienų pacientei 2023 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atlikta antra kojos operacija.
18. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo (jos dydžio). Apeliantė (ieškovė) A, nesutikdama su skundžiamu sprendimu atmesti jos ieškinio reikalavimą dėl 25 000 Euro neturtinės žalos atlyginimo, teigia, kad jai Komisijos nustatytas ir atlygintas neturtinės žalos dydis yra pernelyg mažas, savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog toks neturtinės žalos dydis teisingas ir pakankamas, nevertino individualių ieškovės neturtinės žalos dydį nustatančių kriterijų, nustatė ieškovei pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, be to, sprendimas pagrįstas teismų praktika bylose dėl gyvybės atėmimo, nors neturtinė žala buvo padaryta ieškovės sveikatai.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
20. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 30 punktas; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 68 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-823/2023, 32 punktas).
23. Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-823/2023, 33 punktas).
24. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010; 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-823/2023, 35 punktas).
25. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad A dėl patirtos kairės kojos traumos 2023 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atlikta operacija. Iš Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendime užfiksuotų eksperto gydytojo ortopedo traumatologo (duomenys neskelbtini), įvertinusio pacientės medicininę dokumentaciją ir rentgenogramas, paaiškinimų (atsakymų) nustatyta, kad gydymo taktika (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo pasirinkta tinkama, tačiau pati operacija nebuvo atlikta gerai – išliko kulkšnių lūžgalių poslinkis ir pėdos panirimas. Dėl to, praėjus 10 dienų po operacijos (2023 m. birželio 20 d.), pacientei (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atlikta antra pakartotinė operacija, kurios metu, remiantis (duomenys neskelbtini) Komisijos sprendime užfiksuotais paaiškinimais, išorinė kulkšnis buvo fiksuota plokštele ir septyniais sraigtais bei vienu tarpfragmentiniu sraigtu, vidinė kulkšnis fiksuota dviem kaniuliuotais sraigtais, pėdos panirimo nėra, lūžgaliai pilnai reponuoti. Iš Komisijai atsakymus pateikusio gydytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimų taip pat nustatyta, kad antros operacijos buvo galima išvengti, jei pirmoji operacija būtų atlikta tinkamai. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad pacientė ilgai jautė skausmą čiurnoje, lėtai atsistatinėjo judesiai, buvo nuspręsta taikyti stacionarinę reabilitaciją, siekiant atstatyti judesius čiurnoje ir judėjimo funkciją.
26. Taigi aptarti bylos duomenys patvirtina, kad dėl netinkamai atliktos pirmos kojos operacijos, gydymo procesas užsitęsė – pacientei reikėjo atlikti pakartotinę operaciją, taikytas medikamentinis gydymas skausmui malšinti, dėl užtrukusio gydymo lėčiau atsistatinėjo judesiai, be to, užsitęsė nedarbingumo laikotarpis ir dėl to ieškovė patyrė turtinę žalą (pirmosios instancijos teismas priteisė 516,24 Eur turtinės žalos atlyginimą, dėl kurio ginčo nebėra). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad dėl netinkamai atliktos pirmos operacijos ir dėl to užsitęsusio gydymo bei judėjimo funkcijos atsistatymo, jaučiamų skausmų buvo apribota pacientės galimybė, kaip ji nurodo, aktyviai sportuoti, leisti laisvalaikį, keliauti, ilgiau vaikščioti. Neabejotina, kad visa tai sukėlė ieškovei ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, neigiamas emocijas, išgyvenimus dėl sveikatos.
27. Kita vertus, teisėjų kolegija negali nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsiradę liekamieji reiškiniai, tokie kaip osteoporozės požymiai, išlikę skausmai ir judėjimo ribojimai, yra nulemti išskirtinai tik netinkamai atliktos pirmosios operacijos ir nėra pačios traumos pasekmė. Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė jai pernelyg aukšto įrodinėjimo standarto pareigą, nes neaišku, kokiu būdu ieškovė galėtų įrodyti, kad kilusios pasekmės yra ne dėl pačios traumos, o ne dėl netinkamai atliktos operacijos, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė ieškovei atlikus byloje ekspertizę įrodinėti liekamųjų reiškinių sąsajas, tačiau ieškovė tokios ekspertizės atsisakė.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas prieš tai aptartas aplinkybes, t. y. ieškovės patirtos traumos pobūdį, dėl netinkamai atliktos operacijos patirtas neigiamas pasekmes (atlikta antra operacija, užsitęsęs gydymo ir gijimo procesas, fiziniai skausmai, judėjimo ir kiti nepatogumai, emociniai išgyvenimai ir pan.), patirtos turtinės žalos dydį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos nustatyta ir ieškovei atlyginta 4 700 Eur neturtinė žala yra pakankama ir atitinkanti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
29. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuojant, kad Komisijos nustatyta ir atlyginta neturtinė žala buvo teisinga ir pakankama, yra grįstas teismų praktika bylose dėl gyvybės atėmimo, o ne dėl sveiktos sužalojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma vertybė ir nė vienas atvejis nėra ir negali būti identiškais. Neturtinė žala patiriama individualiai, o tai reiškia, jog kiekvieno asmens išgyvenimai yra skirtingi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio bei siekdamas parinkti teisingą ir kuo labiau ieškovės patirtus negatyvius padarinius švelninančią kompensaciją, nesant analogiškų bylų, analizavo tiek panašius (dėl sveikatos sužalojimo), tiek ir ne tokius panašius (dėl gyvybės atėmimo) atvejus ir, juos apibendrinęs, konstatavo, kad Komisijos nustatytas ir ieškovei atlygintas 4 700 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas ir adekvatus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Ištyrusi ir įvertinusi visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, apeliantės nurodytas jos patirtas neigiamas pasekmes ir išgyvenimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad Komisijos nustatyta ir ieškovei atlyginta 4 700 Eur neturtinė žala būtų nepakankama ar neteisinga.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl atmetęs ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Apeliantės A apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
32. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Ligonių kasos, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patirtų išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.