- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2-1520-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00082-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovei E. A., ieškovės atstovui advokatui M. S., atsakovės atstovui G. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos 25 000 Eur neturtinės žalos ir 4 358,45 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 450 Eur dydžio išlaidų susijusių su patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka. Nurodė, kad:
1.1. Marijampolės ligoninėje pacientei operacija dėl kairės čiurnos kulkšnių lūžimo buvo atlikta netinkamai, liekant lūžgalių poslinkiui ir pėdos panirimui, dėl to praėjus 10-iai dienų po pirmosios operacijos buvo reikalinga atlikti antrą operaciją. Ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau - Komisija), kuri pripažino, kad prašoma atlyginti žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas ir sprendė ieškovės prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinti iš dalies atlyginant tik 258,12 eurus turtinės žalos ir 4 700 eurus neturtinės žalos. Ieškovė su tokiu atlygintinos žalos dydžiu nesutinka.
1.2. Užtrukus gydymui, buvo konstatuota osteoporozė ir net nuspręsta taikyti stacionarinę reabilitaciją, tikslu atstatyti judesius čiurnoje ir judėjimo funkciją. Taikius reabilitaciją, kojos / čiurnos skausmingumas išliko, net vartojamų nuskausminamųjų fone. Todėl tęsiamos konsultacijos su gydytojais dėl tolesnių diagnostinių ir gydymo veiksmų, svarstomas net sąnario keitimo poreikis. Išliko čiurnos mobilumo apribojimas, kojos skausmingumas. Dėl kairės kojos pėdos / čiurnos nuolatinių skausmų, esant krūviui, negalima aktyviai sportuoti, leisti laisvalaikio, keliauti, grybauti net pakilti į antrą aukštą, sunku rasti avalynę. Dėl to ieškovė prašo priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos.
1.3. Ieškovė taip pat prašo atlyginti ir turtinę žalą. Ieškovės prašymas Komisijai dėl turtinės žalos sudarė dvi dalys: netektos pajamos 4 358,45 Eur sumai ir išlaidos, susijusias su negalėjimo valdyti mechanine pavarų dėže transporto priemonės 3 0000 Eur sumai. Ieškovė prašo atlyginti / priteisti pilnai netektas pajamas 4 358,45 Eur sumai, dėl kitų išlaidų reikalavimo nereiškia.
1.4. Pagal pateikiamus dokumentus, ieškovė 2023 m. kovo - gegužės mėn. gavo pajamas: 1) 1257,39 Eur/mėn. vidutinį darbo užmokestį (Maxima). Ieškovė iki įvykio ir po įvykio gavo ir gauna vienišo asmens išmoką - 34,89 Eur ir neįgalumo išmoką - 184,30 Eur. Todėl šių išmokų neįtraukė į skaičiavimus, nes nepasikeitė jų dydis, koks buvo prieš įvykį, toks liko ir po įvykio. Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2023-06-10 iki 2023-11-29, todėl netektos pajamos skaičiuotinos taip: iš šešių mėnesių netektų pajamų sumos (7 544,34 Eur) atimti gautos iš Maximos už 2023 m. birželio 9 dienas darbo užmokesčio sumos (483,43 Eur) kartu su Sodros išmokėta ligos išmokų sumą (2 702,46 Eur), t.y. lygu 4 358,45 Eur netektų pajamų suma. Pažymėtina, kad Sodros sprendimu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovei nebeskyrė ligos išmokų (priežastis, nes apdraustajam asmeniui, gaunančiam valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus). Ieškovė mano, kad Komisija nepagrįstai paskaičiavo tik už 10 dienų netektų pajamų dydį, nes dėl pirmos netinkamai atliktos operacijos reikėjo atlikti antrą operaciją, siekiant šalinti sukeltas neigiamas pasekmes, kurių liekamieji neigiami reiškiniai išlieka ir šiai dienai. Todėl ieškovė ieškiniu prašo priteisti netektų pajamų 4 358,45 Eur sumai, t.y. padidinti 4 100,33 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovės sveikatos sutrikimai, negalavimai ir nepatogumai didžiąja dalimi yra ne netinkamai atliktos operacijos pasekmė, o patirtos kairės čiurnos traumos pasekmė. Komisija vadovaudamasi pasitelkto eksperto – ortopedo traumatologo V. P. ekspertine išvada konstatavo, kad dėl netinkamai atliktos operacijos gydymas užsitęsė 10 dienų ilgiau ir šia apimtimi prasitęsė pacientės gydymo trukmė ir nedarbingumas dėl ko ieškovė patyrė papildomus dvasinius išgyvenimus ir skausmą. Komisija nenustatė, kad dėl netinkamai atliktos operacijos gydymas būtų užsitęsęs ilgiau kaip 10 dienų ir dėl netinkamai atliktos operacijos būtų atsiradę liekamieji reiškiniai. Ieškovės reikalavimas priteisti tokią didelę neturtinę žalą nepagrindžiamas jokių išskirtinių aplinkybių buvimu, leidžiančių padaryti išvadą, kad jos praradimai ir išgyvenimai buvo tokie dideli, kad padaryta žala pinigine išraiška sudaro 25 000 Eur ir net daugiau kaip penkis kartus viršija Komisijos nustatytą. Atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 450 Eur dydžio žalos, susijusi su jos patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka, nes to nenumato teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023-06-09 23.58 val. ieškovė atvyko į VšĮ Marijampolės ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, patyrusi kairės čiurnos traumą. Pacientei po apžiūros atlikus rentgenogramą, diagnozuotas abiejų kulkšnių lūžimas su poslinkiu ir pėdos panirimu, ji hospitalizuota į traumatologijos ortopedijos skyrių. Skyriuje, ruošiant operaciniam gydymui, atlikti reikiami tyrimai. Gydymo taktika Marijampolės ligoninėje buvo pasirinkta tinkama, tačiau ekspertas ortopedas traumatologas nustatė, kad Marijampolės ligoninėje pacientei operacija dėl kairės čiurnos kulkšnių lūžimo buvo atlikta netinkamai, liekant lūžgalių poslinkiui ir pėdos panirimui, todėl praėjus 10-iai dienų po pirmosios operacijos buvo atlikta antra operacija.
4. Ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri pripažino, kad prašoma atlyginti žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas ir sprendė ieškovės prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinti iš dalies atlyginant 258,12 eurus turtinės žalos ir 4 700 eurus neturtinės žalos
5. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu dėl žalos dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos ir 4 358,45 Eur turtinės žalos atlyginimą.
6. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas; tai yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žalos atlyginimo tvarką, kai žala yra susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja PTŽSAĮ redakcija, kuri įtvirtino „žalos be kaltės“ modelį. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebeturi prievolės drausti civilinę atsakomybę, o PTŽSAĮ nustatytomis sąlygomis ir tvarka moka įmokas į sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti. Paciento sveikatai padaryta žala atlyginama iš minėtos sąskaitos lėšų. Komisija nustato, ar žala sveikatai buvo padaryta, nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 str. 6 d.).
7. PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, kad Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad turi būti nustatyta ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala; ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir dėl to žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
8. Paminėtas teisinis reglamentavimas neeliminuoja ir bendrų civiliniame kodekse įtvirtintų materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aptariamu atveju CK 6.284, 6.250 straipsnių nuostatų, taikymą.
9. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
10. Komisija, vertindama ieškovės pretenzijas nustatė, kad pacientė kreipėsi į Marijampolės ligoninę 2023-06-09 23 val. 23 min., patyrusi kairės čiurnos traumą. Gydymo taktika Marijampolės ligoninėje buvo pasirinkta tinkama. Tačiau operacija dėl kairės čiurnos kulkšnių lūžimo buvo atlikta netinkamai, liekant lūžgalių poslinkiui ir pėdos panirimui, ko pasekoje praėjus 10-iai dienų po pirmosios operacijos buvo atlikta antra operacija. Komisijos nuomonė didžiausią žalą sveikatai pacientė patyrė įvykus traumai, tačiau dėl netinkamai atliktos Marijampolės ligoninėje operacijos pacientei reikėjo atlikti antrą operaciją. Visa tai lėmė užsitęsusi gydymą, patirtus emocinius išgyvenimus ir skausmą. Įvertinusi surinktos informacijos visumą, Komisija konstatavo, kad žala pacientės sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Marijampolės ligoninėje buvo padaryta. Šios žalos buvo galima išvengti, žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas.
11. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių žalos nustatymo komisijos išvadas bei sudarančių pagrindą spręsti dėl neišvengiamos žalos ar paciento tyčios ar dėl didelio neatsargumo, prisidėjusių prie žalos atsiradimo, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti išvadomis dėl žalos padarymo fakto ir atlygintinumo, kaip tai nustatyta PTŽSAĮ įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje.
Dėl neturtinės žalos dydžio
18. Komisija sprendė, kad ieškovei atlygintina 4 700 eurų dydžio neturtinė žala. Ieškovė nurodo, kad nustatytas žalos dydis yra per menkas ir reikalauja priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos. Teismas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka ir sprendžia, kad ieškovės reikalavimas lyginant su jos patirtomis netektimis yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų praktikos.
19. Teismų praktikos sprendžiant analogiškus ginčus nėra, tačiau pavyzdžiui: Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-775-236/2020, paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą staiga tėvo netekusiai ieškovei priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-458-516/2017, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą priteisti sūnums po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
21. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-281-407/2021, paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, kuriuo motinos netekusiems pilnamečiams vaikams priteista po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovams, atsižvelgė į tai, kad ieškovai yra sukūrę savo šeimas, turi vaikų, gyvena atskirai nuo tėvų;
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą, kai mirusio pilnamečio vaiko motinai priteista 32 000 Eur;
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/20079, paliko nepakeistą sprendimą, kuriuo moteriai priteista 11 584,80 Eur, kadangi moters organizme tarp kepenų inksto buvo palikta adata.
24. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad Komisija, atsižvelgdama į konkretų pažeidimą nustatė teisingą ir visiškai pakankamą atlygintinos žalos dydį, kuris jau yra sumokėtas. Be to ieškovės netektys yra sąlygotos ne tik netinkamo gydymo, bet ir patirtos traumos, kuri buvo pirmoji sąlyga sveikatos sutrikdymams kilti.
Dėl turtinės žalos
25. Komisija nustatė, kad dėl netinkamai atliktos operacijos užtruko pacientės gydymas, nes po 10 d. operaciją teko kartoti, todėl sprendė atlyginti 258,12 eurus turtinės žalos už papildomas nedirbtas darbo dienas. Žalą paskaičiavo taip: Nedarbingumas ir ligos išmoka nuo 2023-06-11 iki 2023-06-22 t. y. 11 kalendorinių dienų, iš kurių 9 darbo dienos. Gauta ligos išmoka 394,74 eurai. Darbo užmokesčio kovo-gegužės darbo dienos vidurkis 72,54 euras x 9 d. d. viso 652,86 euras, atėmus gautą ligos išmoką 394,74 eurus, nustatomos netektos pajamos 258,12 eurų.
26. Tačiau teismo vertinimu toks skaičiavimas nėra visiškai teisingas ir pagrįstas. Išties antroji operacija buvo atlikta po 10 d., tačiau nėra jokios abejonės, kad pacientės gijimas atlikus ne vieną, o dvi operacijas tikrai sulėtėjo, buvo sudėtingesnis ir jos ligos laikotarpis prasitęsė ne 10 dienų, o tikėtinai triskart ilgiau, todėl ieškovei atlygintina suma didintina iki 774,36 eurų (258,12*3). Atėmus jau išmokėtą sumą, ieškovei priteistina 516,24 Eur turtinei žalai atlyginti.
27. Ieškovės teiginiai, kad osteoporozės požymiai, išlikę skausmai bei judėjimo ribojimai yra sąlygoti ne traumos, o netinkamai atliktos operacijos, nėra įrodyti. Teismo nevienkartinio siūlymo papildomai įrodinėti liekamųjų reiškinių sąsajas ne su trauma, o su netinkamai atlikta operacija ekspertizės pagalba ieškovė atsisakė.
28. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5% dydžio metinės procesinės palūkanos nuo papildomai išmokėtinos 516,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl išlaidų susijusių su išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka
29. Ieškovė prašo priteisti 450 Eur dydžio išlaidų susijusių su patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka. Šis reikalavimas tenkintinas, nes ieškovė šias išlaidas patyrė savo teises atstovaudama Komisijoje ir jos yra protingo dydžio. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje e2A-24-910/2024).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai atmestų ir tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nors nagrinėjamu atveju teismas priteisė ne visą ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos sumą, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo esmę, būtų pagrįsta spręsti dėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidų (suteikta advokato pagalba) sumos priteisimo iš atsakovės (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 išaiškinta: „Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.“ Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina visa jos patirtų 1 250 Eur advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidų suma, kuri atsakovui nėra didelė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie SAM (į. k. 191351679) ieškovei E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 516,24 Eur turtinei žalai atlyginti, 5% dydžio metines procesines palūkanas nuo 516,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 450 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas, patirtas privalomoje ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje bei 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.