- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- 2YT-39461-854/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kreditorius
- „Šaltinėlis“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas „Šaltinėlis“ Tauragės vaikų globos namai, antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, taigi, skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Nurodo, jog laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjo teigimu, valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Taip pat nurodo, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pažymi, kad skundžiamu atveju pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.
2017-09-08 gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma panaikinti taikytą areštą ir grąžinti pareiškėjui pinigus. Paaiškino, jog pareiškėjas jokių pajamų, išskyrus kelis mamos siunčiamu eurus būtiniausioms reikmėms, negauna. Pareiškėjas yra neįgalus, 50 proc. nedarbingas. Be to, jam paskirta maža bausmė, todėl gauti darbą pataisos namuose yra neįmanoma. Antstolis areštavo sąskaitą, pareiškėjas neturi galimybės nusipirkti ūkinių reikmenų, elektros.
Antstolis Dainius Šidlauskas 2017-08-22 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į pastarąsias lėšas. CPK 668 straipsnyje nurodyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, jog tai turi būti grynųjų pinigų sumą, neviršijanti Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-154/2016 konstatavo, jog „Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas“.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas „Šaltinėlis“ Tauragės vaikų globos namai teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdomosios bylos Nr. 0178/10/01256 duomenimis nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-04-21 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikams kas mėnesį po 200 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2010-01-12 iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš skolininko V. G., išieškotojas Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracija (vykd. b. l. 1-2, 4). Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (vykd. b. l. 43). 2017-07-31 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-50025, nurodydamas, jog areštuoja 11142,03 Eur išlaikymo skolos (iki 2017-08-01), 65 Eur per mėnesį kiekvieno išlaikytinio išlaikymui iki pilnametystės (2 išlaikytiniai) ir 952,32 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 12094,35 Eur, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 50). 2017-07-31 priimtu patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S17-50142 antstolis, vadovaudamasi CPK 733-743 straipsniais, Marijampolės pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas nurodė išskaityti 70 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. l. 47). Duomenų, kad pagal skundžiamą 2017-07-31 patvarkymą būtų nurašytos skolininko piniginės lėšos, esančios Marijampolės pataisos namuose, byloje nėra (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punktu, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Vadovaujantis šiuo straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas klaidingai aiškina minėtą kasacinio teismo nutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, taip pat CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Taigi siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Byloje nustatyta, kad skundžiamo antstolio 2017-07-31 patvarkymo pagrindu buvo areštuota 12094,35 Eur skolininkui priklausančių lėšų suma (11142,06 Eur skolos ir 952,32 Eur vykdymo išlaidų), esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė jam priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, kilmės, t. y. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko įkalinimo įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog lėšos yra pervedamos jo artimųjų tam, kad pareiškėjas galėtų tenkinti būtiniausius savo poreikius, todėl CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Taigi šioje byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančias lėšas, kurios priklausytų pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, be to, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad pagal skundžiamą 2017-07-31 patvarkymą apskritai būtų buvusios nurašytos skolininko piniginės lėšos, esančios Marijampolės pataisos namuose, o pareiškėjas teismui kartu su skundu dėl antstolio veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą 0178/10/01256 ir atlikdamas jose išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo V. G. skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.