- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-551-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- K. A.
- Trečiasis asmuo
- A. A., K. T.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismo procesinis Nr. 2-35-3-01085-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 121.21
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-330-632/2014 pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims A. A. ir K. T. dėl nuompinigių, skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė K. A. prašė priteisti iš atsakovo A. M. 5233 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. vasario mėn. ieškovė ir trečiasis asmuo A. A. su atsakovu sudarė žodinę gyvenamojo namo nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 150 Lt dydžio nuomos mokestį. Atsakovas šio savo įsipareigojimo nevykdė, dėl to susidarė 3600 Lt dydžio nuompinigių įsiskolinimas. Ieškovė atsakovo bei trečiojo asmens K. T. naudai bei interesais su UAB „Omnitel“ sudarė sutartį, pagal kurią gautą kompiuterį perdavė atsakovui bei trečiajam asmeniui K. T., o jie įsipareigojo mokėti UAB „Omnitel“ įmokas pagal sutartį. Šio savo įsipareigojimo atsakovas nevykdė. Atsakovas ieškovei taip pat skolingas 183 Lt už suvartotą elektros energiją ir 280 Lt už prekes.
Atsiliepimas
Atsakovas savo atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Ieškovė neturėjo teisės išnuomoti gyvenamojo namo. Atsakovui pradėjus naudotis gyvenamuoju namu, įsiskolinimas už elektros energiją jau buvo susidaręs. 150 litų nuomos kaina neatitinka tikrovės, nes gyvenamas namas yra avarinės būklės. Nesutiko, jog ieškovė, sudariusi sutartį su UAB „Omnitel“, atsakovui perdavė kompiuterį.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iš atsakovo A. M. priteisė 5233 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 117,74 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. A..
Nustatė, kad A. A. yra teisėtas namo valdytojas, kuris turėjo teisę nuomoti šį namą. Atsakovas A. M., sutikdamas, kad ieškovei yra skolingas pagal UAB „Omnitel“ sutartį susidariusį įsiskolinimą, 2013-04-12 savo ranka pasirašė įsipareigojimą kas mėnesį nuo 1 iki 25 d. ieškovei mokėti po 300 litų už tai, kad iš jos banko sąskaitos UAB „Omnitel“ pagal sutartį nuskaičiavo 1170 Lt sumą. Sutikdamas, kad ieškovei už nuomą nemokėjo ir už du metus įsiskolino 3600 Lt, 2013-04-12 savo ranka pasirašė įsipareigojimą kas mėnesį nuo 1 iki 25 d. sumokėti nuompinigių įsiskolinimą po 300 Lt. Sutikdamas, kad ieškovei yra skolingas: kovo mėnesį 90 Lt, balandžio mėnesį 60 Lt, už elektrą 183 Lt, už maišą 130 Lt, 2013-04-18 savo ranka pasirašė įsipareigojimą nuo gegužės mėnesio mokėti įsiskolinimą po 300 Lt per mėnesį iki mėnesio 25 dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti 2014 m. vasario 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Teismas padarė neteisingą išvadą, jog A. A. turi teisę nuomoti namą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas. Ieškovė neturėjo teisės išnuomoti gyvenamojo namo, reikalauti mokėti nuomą ir kelti turtinius reikalavimus teisme.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė sudarė sutartį su UAB „Omintel“ ir neva perdavė atsakovui kompiuterį. Kompiuteris nebuvo perduotas ir nebuvo pasirašyta jokia sutartis. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad perdavė atsakovui kompiuterį, o atsakovas jį priėmė ir įsipareigojo sumokėti nustatytą sutartyje pinigų sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė K. A. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo A. A. yra sutuoktiniai. A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo dalį namų valdos. LR CK 3.92 straipsnio 1 dalis numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš apelianto nuompinigių, kurie yra jos ir trečiojo asmens A. A. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantas būtų prisiėmęs įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove už jam perduotą kompiuterį. Įrodymai yra tokie: ieškovės paaiškinimai, apelianto rašytinis įsipareigojimas, trečiųjų asmenų A. A. ir K. T. paaiškinimai, liudytojos R. G. parodymai, garso įrašas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.
Dėl ieškovės teisės išnuomoti turtą ir reikalauti nuompinigių.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog ieškovė neturėjo teisės išnuomoti gyvenamojo namo, reikalauti mokėti nuomą ir kelti turtinius reikalavimus teisme ir mano, jog šis motyvas yra nepagrįstas.
Byloje yra nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo A. A. yra sutuoktiniai (40 b. l.). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , priklausė trečiojo asmens A. A. mirusiam tėvui (39 b. l.). A. A. yra priėmęs palikimą po J. A. mirties (41 b. l.). Atsakovo mama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savo dalį yra perrašiusi atsakovui (2014-01-13 teismo posėdžio garso įrašas, 36:37). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo dalį namų valdos.
LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįsta pajamas ir vaisius, gautus iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto. LR CK 3.92 straipsnio 1 dalis numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Trečiasis asmuo A. A. paaiškino, kad su atsakovu ir K. T. sudarė žodinę nuomos sutartį, sutarė, kad mokės po 150 litų už nuomą ir, kiek sunaudos, mokės už elektrą (63 b. l.). Nurodė, kad dėl nuomos tarėsi su žmona. Derybose dėl namo nuomos dalyvavo trečiasis asmuo A. A., ieškovė ir atsakovas. Nurodė, kad ieškovės ir jo bendru sutarimu, skolos iš atsakovo daugiausia reikalavo ieškovė (2014-01-13 teismo posėdžio garso įrašas 41:29, 43:22-43:50). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo išvados, jog gyvenamąsias patalpas atsakovui ir K. T. išnuomojo trečiasis asmuo A. A. ir ieškovė bendru sutarimu. Tiesiog nuomos reikalus bendru sutuoktinių sutarimu tvarkė ieškovė K. A.. Trečiasis asmuo A. A. ieškovės ieškinį palaikė. Akivaizdu, kad dėl kreipimosi į teismą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – nuompinigių priteisimo buvo bendras sutuoktinių sutarimas.
Dėl atsakovo prievolės atsiskaityti ieškovei už perduotą kompiuterį, „Omnitel“ paslaugas.
Apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog perdavė atsakovui kompiuterį, o atsakovas jį priėmė ir įsipareigojo sumokėti nustatytą sutartyje pinigų sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-02-08 su UAB „Omnitel“ yra sudaryta sutartis dėl kompiuterio ir ryšio paslaugų (54-60 b. l.). Sutartį sudarė ieškovė. Atsakovas, pasirašė skolos raštelį ir įsipareigojo dengti įsiskolinimą už kompiuterį, paimtą iš UAB „Omnitel“ (8 b. l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas teismo posėdžio metu išklausęs garso įrašą nepateikė jokių pastabų ( 2014-02-13 teismo posėdžio garso įrašas, 25:47). Minėtame garso įraše nėra užfiksuota, kad atsakovas nesutiktų su tuo, jog jam yra perduotas kompiuteris, jog jis neįsipareigoja mokėti už kompiuterį ir paslaugas ar, kad nesutinka su įsiskolinimo suma – 1170 Lt.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai (skolos raštelis, garso įrašas, liudytojų parodymai) pagrindė šį ieškinio reikalavimą, o šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto A. M. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.