- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- 1-1807-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26875-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kaltinamasis
- N. D.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, 2020-07-08 ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. N. D. 2020 m. liepos 7 d. apie 23 val. 15 min Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įžūliu elgesiu, tai yra tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų suduodamas kumščiais ir spirdamas į įvairias kūno vietas D. M., padarydamas plėštinę žaizdą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, odos nubrozdinimus riešuose ir plaštakose, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.
K. N. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 7 d. jis pirmas paskambino D. M., reiškė jam pretenzijas dėl beprasmiškos savo sutuoktinės, kuri nuskendo plaukdama kartu su D. M. baidare, pyko ant D. M. dėl santykių su jo sutuoktine, kaltino jį dėl pašlijusio vedybinio gyvenimo, sutuoktinės mirties. D. M. užsiminus, kad reikia išsiaiškinti ir pakvietus jį atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), jis suprato, kad reikės aiškintis iš jėgos pozicijų. Į D. M. nurodytą vietą apie 23 val. jis atvyko kartu su savo keturiais draugais. Automobiliui, kurį vairavo vienas iš jo draugų, sustojus, pamatęs kieme D. M., nieko nelaukdamas, iššokęs iš automobilio, pribėgęs prie D. M., nieko jam nepasakęs, sudavė smūgius kumščiais į galvos, veido sritį. Nuo smūgių D. M. nugriuvus ant žemės, spardė jį. Kiek smūgių sudavė, kiek kartų įspyrė, negali pasakyti, tačiau smūgių buvo ne vienas ir ne du, jo smurtiniai veiksmai truko apie pusantros minutės. Į konfliktą nei jo, nei D. M. draugai, kurie stovėjo nuošalyje, nesikišo. Kalbomis nebandė aiškintis susidariusios situacijos, važiuodamas susitikti su D. M. buvo pasirengęs muštynėms. Nukentėjusiojo jis neatsiprašė, civilinio ieškinio neatlygino, nes, jo nuomone, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra ženkliai per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Katlinamojo N. D. kaltė įrodyta.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. (b. l. 45-46, 50-51) parodė, kad 2020 m. liepos 7 d. apie 14 val. jis su draugais A. K. ir V. K. nuvyko į Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančią kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini), S. P. prie jų prisijungė vėliau. Sodyboje jie žvejojo, poilsiavo, vartojo alkoholį. Jam skambinėjo N. D., kuris jam grasino, sakė, kad jis nebegyvens, priekaištavo dėl žmonos. Jis leido laiką su N. D. žmona, nes jie skyrėsi, tačiau N. D. dėl to labai pyko. 2020 m. liepos 5 d. jam su N. D. žmona būnant Latvijoje ir plaukiojant jūroje, atsitikus nelaimei, ji nuskendo, dėl ko N. D. ėmė jam skambinėti, grasinti susidorojimu. Apie 23 val. į sodybą atvyko juodos spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobilis, iš kurio išlipo N. D. ir dar keturi asmenys, kurių jis nepažinojo. Du asmenys priėjo prie jo draugų ir neleido eiti prie jo, o N. D. su dar vienu asmeniu, nieko nesakę, iš karto priėjo prie jo ir pradėjo jį mušti. Pirmą smūgį jam į galvą sudavė N. D., jis nugriuvo ant žemės. Ar gulintį ant žemės jį mušė tik N. D., ar mušė ir su juo kartu buvęs asmuo, jis tiksliai nežino, nes buvo užsidengęs galvą rankomis ir nematė. Kiek jam smūgių sudavė rankomis ir kojomis nežino, tačiau labai daug, kadangi jis prarado sąmonę. Jam buvo prakirsti skruostas, antakis, susidarė kraujosruvos ant veido, su kaire akimi jis keletą dienų nematė. Dėl sumušimo jis reikš 2 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. (b. l. 66-67) parodė, kad 2020 m. liepos 7 d. apie 14 val. kartu su D. M. ir V. K. atvažiavo į Kelmės rajone esančią kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini), už dviejų valandų atvažiavo S. P.. Sodyboje jie žvejojo, žaidė krepšinį, gėrė alų. Jiems būnant sodyboje D. M. pastoviai skambino žuvusios draugės vyras N., jie kalbėdavosi. Apie 23 val. į kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini) automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo D. M. žuvusios draugės vyras N. su savo draugais, kurių jis nepažinojo, kiek jų buvo, pasakyti negali. Pastebėjo, kad link D. M. eina N. ir jam iš paskos kiti kartu su juo atvykę asmenys. Kas vyko tarp D. M. ir atvykusių asmenų jis nematė, kadangi jis buvo kitoje automobilio pusėje. Jis suprato, kad vyksta konfliktas, tačiau kas ką sakė ar darė, jis nematė. Konfliktas truko gal apie vieną minutę laiko ir N. su savo draugais, susėdę į automobilį, išvažiavo. D. M. gulėjo šalikelėje, buvo sąmoningas. Jis suprato, kad atvykę asmenys jį sumušė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. (b. l. 72-73) parodė, kad į sodybą (duomenys neskelbtini) atvyko tikslu, kad D. M. prasiblaškytų po draugės žūties. Būnant sodyboje D. M. vis skambindavo, jis sakė, kad jam skambinėja žuvusios draugės vyras N. D.. Apie 23 val. 15 min į sodybą (duomenys neskelbtini) automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo N. D. su savo draugais, kurių jis nepažinojo ir kiek jų buvo pasakyti negali, nes nematė. Jie tuo metu buvo prie administracijos pastato esančioje aikštelėje. Iš automobilio išlipo N. D. ir dar du asmenys. N. D. greitai priėjo prie D. M., jam iš paskos ėjo ir kiti du asmenys. Jis suprato, kad jie atvyko sumušti D. M., todėl iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Skambindamas girdėjo daug smūgių garsų. Jam kalbant telefonu atvykę asmenys susėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis, baigęs kalbėti telefonu, priėjo prie D. M., kuris sėdėjo ant žemės, rankomis užsidengęs galvą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. (b. l. 77-78) parodė analogiškai kitiems liudytojams, papildomai parodė, kad iš automobilio (duomenys neskelbtini) išlipę trys asmenys nuėjo tiesiai prie D., o kiti du stovėjo atokiau, jis suprato, kad bus konfliktas, norėjo nueiti prie D., tačiau du asmenys atsisuko į jį ir pradėjo eiti link jo, suprato, kad jei eis, gali būti sumuštas, todėl atsitraukė toliau. D. pamatė gulintį ant žemės, o du asmenys jį spardė. Kai atvyko tie asmenys, jie be žodžių iš karto priėjo prie D. ir jį pradėjo mušti. Viskas įvyko labai greitai. Paskui visi automobiliu atvykę asmenys susėdo į automobilį ir išvažiavo.
Akistatos tarp nukentėjusiojo D. M. ir įtariamojo N. D. metu (b. l. 81-83) nukentėjusysis D. M. iš dalies patvirtino įtariamojo N. D. paaiškinimus, nurodė, kad jis nematė, kad kas daugiau be D. jį būtų mušęs.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados tiriamosios dalies (b. l. 26) matyti, kad 2020 m. liepos 8 d. 00 val. 45 min nukentėjusysis D. M. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ Šiaulių ligoninę, kur po apžiūros nustatytas paviršinis galvos sužalojimas, dešinio skruosto srityje plėštinė žaizda, apimanti odą ir paodį apie 4-5 cm ilgio, plaštakų/riešų srityje paviršiniai nubrozdinimai, kairėje periokulinėje srityje poodinė hematoma (pacientui sunku atmerkti akį), skruosto žaizda išplauta, revizuota ir suklijuota medicininiais klijais, pacientas išleistas ambulatoriniam gydymui ir stebėjimui. Atlikus tyrimą iš medicininių dokumentų, pateikta išvada, kad D. M. padaryti sužalojimai: plėštinė žaizda dešiniame skruoste, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimai riešuose ir plaštakose, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kelių trauminių poveikių pasekoje D. M. padaryti sužalojimai, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas sužalojimų skaičius; D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Aptartų įrodymų visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad atsiradusią nesantaiką tarp kaltinamojo N. D. ir nukentėjusiojo D. M., būtent kaltinamais nutarė išspręsti iš jėgos pozicijų, smurtu. Atvykęs į nukentėjusiojo nurodytą vietą, kurioje jis ilsėjosi su draugais, kaltinamasis net nebandė jį kamuojamus klausimus spręsti taikiai, kalbantis išsiaiškinti iškilusius neaiškumus, nukentėjusįjį užsipuolė nieko nepaskęs. Kad nukentėjusysis D. M., kviesdamas kaltinamąjį išsiaiškinti, nebuvo numatęs santykius aiškintis jėga, patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir tai, kad atvykus kaltinamajam, jo draugai stovėjo atokiau, pats nukentėjusysis mušamas nesipriešino, į konfliktą jo draugai nesivėlė, nukentėjusiojo nuo kaltinamojo smurto proveržio negynė.
Kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, ne tik sukėlė jam fizinį skausmą, jį sužalojo, bet ir kitų nukentėjusiojo draugų akivaizdoje viešoje vietoje demonstravo įžūlų elgesį, kartu rodė nepagarbą pažįstamiems, buvusiems ir laisvalaikį kartu su nukentėjusiuoju leidusiems asmenims, taip sutrikdė jų poilsį, kartu ir visuomenės rimtį, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį. Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl neteisėtų kaltinamojo N. D. veiksmų kilus tik šiems padariniams, t. y. nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.
Nukentėjusiojo D. M. tvirtinimu, nors jis ir nematė, kas jam sudavė smūgius, tačiau iš smūgių gausos spėja, kad jį sumušė ne vienas kaltinamasis. Liudytojas S. P. taip pat parodė, kad jo draugą spardė du asmenys. Pažymėtina, kad teismas nagrinėja baudžiamąsias bylas pagal prokuroro pareikštus kaltinimus. Ikiteisminio tyrimo metu asmenys, kurie kartu su kaltinamuoju buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo sumušant nukentėjusįjį, nenustatyti. Kaltinamasis šių asmenų nenurodė, pripažino, kad visus smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam sudavė jis vienas. Iš kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo parodymų abejonių nekyla, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis nekelia abejonių, kad tokius sužalojimus galėjo sukelti ir vieno asmens nukentėjusiajam suduoti smūgiai rankos kumščiais ir įspiriant kojomis.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis D. M. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 62), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje jis nurodė, kad jam buvo prakirsti dešinysis skruostas ir dešinysis antakis, atsirado kraujosruva kairės akies srityje, dėl ko jis negalėjęs atmerkti akies. Dėl šių sužalojimų jautė skausmą ir nepatogumą, negalėjęs dvi savaites išeiti iš namų, eiti į darbą.
Teisme nukentėjusysis D. M. paaiškino, kad dėl sužalojimų veide jis patyrė daug nepatogumų, jam ne tik skaudėjo, bet jis kurį laiką negalėjo atmerkti akies, dėl ko buvo pablogėjęs regėjimas. Dėl plėštinės žaizdos skruoste jam susidarė randas, kuris matomas iki šiol. Dėl sužalojimų negalėjo sportuoti, dalyvauti pliažo tinklinio ir krepšinio varžybose, buvo nedarbingas. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Jis neskaičiuoja negautų pajamų, neprašo jų priteisti, tačiau nori, kad už patirtą skausmą, nepatogumus, suvaržymus jam būtų kompensuota priteisiant 2 000 Eur.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).
Aplinkybių, kurios pagrįstai leistų daryti išvadą, kad paties nukentėjusiojo D. M. didelis neatsargumas turėjo įtakos žalai atsirasti, nenustatyta. Tai, kad jis kvietė kaltinamąjį išsiaiškinti, nurodė vietą kurioje jis yra, nesuteikia pagrindo jo veiksmus pripažinti provokuojančiais ir iššaukiančiais staigų kaltinamojo nevaldomų emocijų proveržį. Visų pirma, kaltinamasis pirmas paskambino ir reiškė pretenzijas nukentėjusiajam. Šios aplinkybės kaltinamasis neginčijo, pripažino, kad jis jautė neapykantą nukentėjusiajam dėl sutuoktinės mirties. Nukentėjusiojo kvietimas išsiaiškinti buvo išsakytas telefonu, todėl kaltinamasis, manydamas, kad tai kvietimas išsiaiškinti jėga, turėjo galimybę tokio kvietimo nepriimti, paprasčiausiai ignoruoti nukentėjusiojo skambučius ar žinutes. Kaip jau minėta, nukentėjusiojo ir jo draugų elgesys, atvykus kaltinamajam su draugais, patvirtina, kad nukentėjusysis nebuvo pasirengęs aiškintis iš jėgos pozicijų, kaltinamojo mušamas nesipriešino, nei vienas iš nukentėjusiojo draugų į kaltinamojo smurtinius veiksmus tokiu pat būdu neatsakė.
Neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl abejonių nekyla, kad nukentėjusysis jautė skausmą, nepatogumus, diskomfortą. Akivaizdu, jog dėl patirto veido sužalojimo - kraujosruvų veide, akies sumušimo, prakirsto skruosto - nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio D. M. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad po sumušimo buvo nedarbingas kelias savaites, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teisme jis tvirtino, kad dėl plėštinės žaizdos skruoste jam yra likęs randas, tačiau jis pas medicinos ekspertus vykti atsisakė, todėl objektyvių duomenų dėl rando dydžio, jo pobūdžio, išnykimo ar šalinimo galimybių nėra. D. M. dėl kaltinamojo neteisėto smurto proveržio buvo pažemintas draugų akivaizdoje, buvo nutrauktas jo poilsis kaimo turizmo sodyboje, tačiau nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų dvasinių traumų būtų kreipęsis pagalbos į psichologus ar psichiatrus. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo įvardytas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Įvertinus tai, kad neteisėti kaltinamojo veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu truko trumpai, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nežymiai, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad nukentėjusiajam už patirtą skriaudą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą teisinga piniginė kompensacija, priteistina iš kaltinamojo, būtų 700 Eur.
K. N. D. dirbantis, darbingas, nukentėjusiajam žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl nėra pagrindų mažinti iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kaltinamojo turtinės padėties ar kitų jam palankių aplinkybių.
Dėl bausmės.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-106/2011, Nr. 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).
Kaltinamasis N. D. kaltę pripažino, tačiau jis visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neatskleidė, nenurodė asmenų, buvusių kartu su juo veikos padarymo metu, nukentėjusiojo neatsiprašė, nesistengė pašalinti neteisėtos veikos padarinių, todėl jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
K. N. D. neteistas (b. l. 104-105), tačiau nuskalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo metu jis buvo padaręs nusikaltimą savo sutuoktinės atžvilgiu, jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto 2020 m. birželio 26 d. A. D. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos 2020 m. liepos 8 d. prokuroro nutarimu (b. l. 107-110), patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. liepos 16 d. nutartimi (b. l. 112-113), nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, BK 38 straipsnio pagrindu. Ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu ir šioje byloje nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, iškilusiais problemas spręsti neteisėtais būdais, demonstruojant jėgą ir pranašumą, nusikalsta ne pirmą kartą, todėl jam skirtina griežtesnė nei švelniausia bausmės rūšis, numatyta BK 284 straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas rodo nedidelį jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamasis darbingas, dirba įmonės direktoriumi (b. l. 120), jam tikslinga skirti bausmę - piniginę baudą. Kadangi jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių šalinti ar sušvelninti jis nesistengė, nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl jam skirtina didesnė nei minimalaus dydžio bauda, įstatymo numatyta už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kaltinamasis N. D. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, byla baigta nagrinėti, todėl kardomąją priemonę šiuo metu skirti netikslinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
N. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 78 (septyniasdešimt aštuonių) MGL dydžio – 3 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) – bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti 52 (penkiasdešimt dviejų) MGL dydžio – 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) – baudą.
Kardomosios priemonės neskirti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš N. D. nukentėjusiajam D. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nustatyti, kad N. D. paskirtą baudą privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.
Išaiškinti N. D., kad vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.