Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-22-513/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: e2A-22-513/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00607-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: Ž. L.
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai

Kategorijos

3.2.6.12.1Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-22-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00607-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.1; 2.6.16.8.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui Ž. L. dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovo Ž. L. priešieškinį Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai dėl valstybinės žemės nuomos teisės pripažinimo ir kitų su žemės sklypo formavimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Ž. L. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinti valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį sunykusį pastatą – kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro ir sutvarkyti teritoriją.

2. Atsakovas Ž. L. priešieškiniu prašė pripažinti, kad 1) jis turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono pastatui – kavinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą koreguoti Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), teritorijoje, kad būtų suformuotas kitos paskirties (komercinės paskirties) objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas pastatui – kavinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, 3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją organizuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, koregavimo procedūrą, kurios tikslas – suformuoti kitos paskirties (komercinės paskirties) objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypą pastatui – kavinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, 4) įpareigoti Aplinkos ministeriją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą koreguoti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, patvirtintą aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, ir teritorijoje, reikalingoje pastatui – kavinei eksploatuoti, nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurios apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimams neprieštarautų kitos paskirties (komercinės paskirties) objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypo suformavimas pastatui – kavinei eksploatuoti, 5) įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, koregavimo procedūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas ir atsakovas Ž. L. įpareigotas per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinti teritorijoje valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantį sunykusį pastatą – kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro ir sutvarkyti teritoriją valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iki tinkamos naudoti būklės.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas 1995 m. vasario 14 d. sutartimi iš UAB „Rimba“ nusipirko medinį namelį, esantį (duomenys neskelbtini), be vietos nusikėlimui. Palangos miesto savivaldybė 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 25/97UK-205 atsakovui išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą pastatui – kavinei eksploatuoti, nuomos terminas – iki 3 metų. Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-02/2002 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad šis 134,44 kv. m ploto pastatas yra nekilnojamasis daiktas, pastato teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 m. rugsėjo 23 d., jos pagrindas – nurodytas teismo sprendimas.

5. Teismas nustatė, kad žemės sklypas atsakovo kavinės pastatui eksploatuoti nebuvo suformuotas ir valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pratęsta ar sudaryta iš naujo. Pagal detalųjį teritorijos ir miesto planą, Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ginčo valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys dėl Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo, nes 2016 m. spalio 3 d. padaryta išvada, kad miško plotas (duomenys neskelbtini), neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, kadangi teritorija yra užstatyta. Tačiau teismas pažymėjo, kad šių duomenų pagrindu valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimas neatliktas ir teritorija pagal minėtą schemą yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, o Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos duomenys laikomi teisingais, kol nepaneigti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

6. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. liepos 3 d. atsakovui priklausantis medinis pastatas sudegė, 2022 m. gegužės mėnesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad vizualiai apžiūrėjus objektą (duomenys neskelbtini), matomos objekto nudegusios medinių konstrukcijų dalys: nudegę / apanglėję rąstiniai pastato pamatų poliai, nudegusios medinės grindų sijos ir kiti medinių pastato konstrukcijų nudegusių dalių fragmentai. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 28 d. išduotas statybos leidimas atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato kapitalinio remonto darbus panaikintas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu. Statybos leidimas panaikintas dėl to, kad nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio pritarimas (susitarimas) atlikti statybą leidžiančiame dokumente nurodytus statybos darbus. Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. sudarė servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo sutartį, kuria atsakovui valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), suteikta teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Ieškovės teigimu, sutartis sudaryta dar galiojant teisme nuginčytam statybos leidimui, jį nuginčijus sutartis taip pat nutrūko, tačiau neatlikti sutarties nutraukimo formalumai.

7. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.2 punktą gali būti parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 28 punkte.

8. Teismas nurodė, jog, statiniui sunykus, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal paskirtį, o žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti, todėl kitos paskirties žemės sklypas prie pastato likučių negali būti formuojamas. Pastato liekanos nėra ir negali būti naudojamos pagal paskirtį, nes pastatas nefunkcionuoja ir nėra eksploatuojamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog nuo pastato įsigijimo 1995 metais ir vėliau iki 2011 metais įvykusio gaisro pastatą eksploatavo ir naudojo pagal tikslinę kavinės paskirtį.

9. Teismas taip pat nurodė, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti sudaryti šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto nuomos sutartį. Asmeniui suteikiama galimybė be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esančiais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinius (kvartalas (duomenys neskelbtini), žymėjimas – (duomenys neskelbtini)) teritorijoje (duomenys neskelbtini), nurodytas laikinas pastatas (baras, daiktų saugojimas, nuoma, dušai, 15 vietų) ir laikinas žemės sklypo plotas 400 kv. m (20x20), teritorijos naudojimo paskirtis – rekreacinė. Teismas nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2, 3 punktų nuostatas detaliuoju planu suplanuotose teritorijose formavimo ir pertvarkymo projektu negali būti formuojami nauji žemės sklypai. Be to, pagal Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ir pakeistą 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, kuriuose jokie statiniai, taip pat ir kavinė, negali būti statomi ar pastatyti, remontuojami ar rekonstruojami.

11. Teismas nusprendė, jog natūra likusio pastato nėra, žemės sklypas jam eksploatuoti neformuojamas, o likę griuvėsiai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas. Teismas pažymėjo, jog suprasdamas teisines pasekmes atsakovas neskundė atsisakymo formuoti sklypą. Teismas taip pat pažymėjo, kad 1995 m. vasario 14 d. atsakovas įsigijo pastatą be vietos nusikėlimui, pagal Palangos miesto detaliojo plano sprendinius atsakovo įsigytą pastatą numatyta nugriauti, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 8 punkte nurodyta, kad pastatas įsigytas nugriauti. Taigi, atsakovo pastatas (jo liekanos) nėra skirtas eksploatuoti, o nesant objektyvių duomenų ir įrodymų apie jo eksploatavimą, darytina išvada, kad atsakovo pastatas niekada pagal paskirtį nebuvo eksploatuojamas. Teismas pažymėjo, kad po 2011 metų pastato gaisro jo liekanos ir sklypas iki šiol nėra sutvarkyti, išvalyti, todėl padarė išvadą, kad atsakovas ne tik niekada neeksploatavo pastato, bet ir nesirūpina sudegusio pastato liekanų sutvarkymu, o pastatas faktiškai yra išnykęs, neišlikęs, likusi tik jo teisinė registracija, taigi, formuoti žemės sklypą prie tokio statinio nėra teisinių prielaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė teisės reikalauti žemės sklypo suformavimo prie nugriauti įsigyto pastato liekanų, dėl to yra nepagrįstas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos.

12. Vertindamas ieškinio pagrįstumą teismas nurodė, jog pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo. Valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra valstybės turtas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Teismas nurodė, jog atsakovas, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jokių teisių į žemės sklypą nebeturėjo, todėl, gera valia neatlaisvinęs valstybinės žemės sklypo, įpareigotinas tai padaryti šiuo teismo sprendimu. Netenkinęs priešieškinio teismas remdamasis tais pačiais argumentais konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

13. Atsakovas Ž. L. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atmesti, o jo priešieškinį patenkinti.

14. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai taikytos ir aiškintos valstybinės žemės nuomą be aukciono reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ir netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai.

15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad byloje nėra įrodymų apie pastato eksploatavimą iki 2011 m. kilusio gaisro. Mano, kad šios aplinkybės egzistavimas ar neegzistavimas nėra reikšmingas ir nesudarė pagrindo atmesti reikalavimą dėl teisės į nuomą pripažinimo. Mano, kad teismas turėjo vertinti ne situaciją, buvusią iki 2011 m., o situaciją, buvusią po 2011 m., kuri patvirtina jo teisę išsinuomoti valstybinės žemės dalį, reikalingą pastatui eksploatuoti.

16. Pažymi, kad buvo ėmęsis aktyvių veiksmų atstatyti pastatą, o Nacionalinė žemės tarnyba iki pat 2018 m. pabaigos, kol 2018 m. rugpjūčio 24 d. gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro raštą su reikalavimu imtis priemonių pažeidimams pašalinti, jokių pretenzijų dėl žemės atlaisvinimo ir pastato netinkamo eksploatavimo nereiškė. Priešingai, tiek Palangos miesto savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba manė, kad jis pagrįstai naudojasi žeme, t. y. Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 314, derino maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (atstatymo) projektą, 2018 m. kovo 28 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSKR-33-180328-00003, Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-302-(14.16.104) neprieštaravo dėl pastato kapitalinio remonto ir 2018 m. balandžio 25 d. sudarė servituto sutartį žemės sklypui. Taigi, jis savo iniciatyva ėmėsi veiksmų, kad pastatas būtų atstatytas ir eksploatuojamas dar iki reikalavimo atlaisvinti žemės sklypą, todėl teismas turėjo vertinti būtent šias aplinkybes.

17. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus ir sprendimą pagrindė tik formaliai konstatavęs, kad pastatas šiuo metu yra sunykęs ir nėra ir negali būti eksploatuojamas. Argumentuoja, kad pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas; būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą, o asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apelianto nuomone, egzistuoja visos sąlygos išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, t. y. sklypas yra užstatytas statiniais ar įrenginiais; statiniai turi aiškią funkcinę priklausomybę ar apibrėžtą naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdį; sklypas užstatytas statiniais ar įrenginiais, kuriuos savininkas ketina naudoti. Pirmosios instancijos teismas situaciją vertino formaliai ir konstatavo, kad pastatas yra sunykęs, jis nėra ir negali būti eksploatuojamas, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl statybos leidimo panaikinimo net nebuvo ginčo, jog maitinimo paskirties pastato kapitalinio remonto (atstatymo) projekte ir statybos leidime yra teisingai nurodyta statybos darbų rūšis – kapitalinis remontas, t. y. viešosios institucijos pripažino aplinkybę, kad pastatas nėra visiškai sugriuvęs / sunaikintas.

19. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 suformuotą precedentą. Nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl Nekilnojamo turto registre registruoto pastato, kuris dėl išorinių jėgų poveikio – gaisro neteko didžiosios dalies savo konstrukcijų (liko tik pamatai), savininko teisės atstatyti pastatą ir ne aukciono tvarka įgyti valdymo teises į valstybinę žemę pastatui eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principus ir nurodė, kad nustatant, ar statinys yra išnykęs, reikia vadovautis požymiais, įtvirtintais statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, pagal kurio 8.5 punktą statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Neegzistuojant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad statinys yra išnykęs, kad statinio išnykimo juridinis faktas turėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o nuosavybės teisės – išregistruotos. Tik nustačius, jog statiniai yra išnykę ir nenaudojami ir negali būti atkurti, galima būtų daryti išvadą, kad nėra teisinių prielaidų žemės sklypui apie tokį statinį formuoti. Teigia, kad pastatas nėra visiškai sunaikintas ir gali būti atstatytas, jis aktyviai siekia tai padaryti ir naudoti pastatą pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

20. Argumentuoja, kad ginčijamu sprendimu buvo visiškai paneigta jo nuosavybės teisė ir iš jos kylanti teisė atstatyti jam priklausantį gaisro suniokotą pastatą. Pažymi, kad statybos leidimo panaikinimo priežastis – teisių į žemę neturėjimas. Valdžios institucijos elgesys, kai iš asmens reikalaujama atlikti tai, kas objektyviai yra neįmanoma dėl pačios institucijos draudimo, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą neturint žemės valdymo ir naudojimo teisių, tuo pačiu atsisakant šias teises suteikti, yra nepateisinamas.

21. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pastato užimamą teritoriją jis tik aptvėrė, tačiau teritorija yra apleista, neprižiūrėta, apaugusi daugiamečiais medžiais, krūmais. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams – iš prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 13 d. faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. FAK-906 pridėtų fotofiksacijų aiškiai matyti, kad aptverta teritorija nėra apžėlusi nei krūmais, nei medžiais, žolė nušienauta. Šie įrodymai patvirtina, kad jis rūpinasi pastato užimama teritorija, ją prižiūri nuosekliai, ilgą laiką.

22. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pastato pirkimo–pardavimo sutarties nuostata apie pastato įsigijimą nukelti, taip pat ta aplinkybe, kad 1997 m. nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs. Teigia, kad teisę į lengvatinę valstybinės žemės nuomą valstybinėje žemėje esančiam pastatui eksploatuoti garantuoja įstatymas, o ne tokio pastato pirkimo sutarties sąlygos ar anksčiau galiojusios nuomos sutarties terminas. Pažymi, kad šiuo metu egzistuoja visos įstatymo nustatytos prielaidos tam, kad jam būtų išnuomota pastatui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, ir tai yra vienintelė reikšminga aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl teisės į nuomą vadovavosi ne įstatymu, garantuojančiu lengvatinę nuomos teisę, tačiau kitomis aplinkybėmis, kurios negali būti laikomos teisiškai reikšmingomis.

23. Taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Mano, jog tai nepaneigia jam įstatymo garantuojamos teisės į lengvatinę valstybinės žemės, reikalingos pastatui eksploatuoti, nuomą. Be to, byloje buvo nustatyta, kad ginčo teritorija iš tiesų nepatenka į miškų teritoriją, t. y. tiek Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendime, tiek ir atsiliepime nurodyta, jog Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenys, įregistruoti Kadastre, tikslintini, išbraukiant iš miško žemės ploto 0,015 ha teritoriją, kuri neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų (žemės naudmenos – užstatyta teritorija). Taigi, pastato eksploatavimui aktuali žemės sklypo dalis nėra miškas, o toks teisinis statusas nepanaikintas tik dėl Aplinkos ministerijos neveikimo. Be to, Miškų įstatymas numato savarankišką miško naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis pagrindą – teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

24. Argumentuoja, jog pripažinus teisę į pastatui eksploatuoti reikalingos sklypo dalies nuomą, turi būti tenkinti ir išvestiniai priešieškinio reikalavimai, o ieškinys atmestas.

Atsiliepimas

25. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, jokių teisių į užimtą žemę valstybinės žemės sklype neturėjo. Pastatas – kavinė buvo įsigytas nugriauti, todėl, pasibaigus su Palangos miesto savivaldybe sudarytos 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 25/97ŪK-205 terminui (3 metai) ir atsakovui gera valia neatlaisvinus valstybinės žemės, jis pagrįstai įpareigotas tai padaryti šiuo teismo sprendimu.

26. Pažymi, kad vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis kitos paskirties valstybinės žemės nuomą ir pardavimą ne aukciono būdu, t. y. lengvatine tvarka, valstybinė žemė išnuomojama su esmine sąlyga – reikalingumu užtikrinti joje esančių eksploatuojamų statinių tinkamą naudojimą ir tik tokio ploto, koks yra būtinas šiai eksploatacijai (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260).

27. Taip pat pažymi, kad žemės sklypas pastatui – kavinei eksploatuoti nebuvo suformuotas ir valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir Ž. L. nebuvo sudaryta. Susiklostė faktinė situacija, kad nors valstybinės žemės sklypas suformuotas kitu tikslu ir pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą galėjo būti naudojamas tik miško ūkiui, tačiau sutapo, kad pastatas pateko į teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas.

28. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams. Taip pat Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai.

29. Taip pat nurodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka valstybinės žemės išnuomojimo ne aukcionu būdu sąlygą.

Atsiliepimas

30. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas įsigilino į bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

31. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir tinkamai įvertino ginčo žemės sklypo paskirtį, išsamiai argumentavo padarytas išvadas.

32. Nurodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato teisę asmenims išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono, jeigu tokia žemė užstatyta asmenims priklausančiais statiniais, ir tokią teisę sieja su būtinybe eksploatuoti statinį pagal paskirtį. Pažymi, kad asmenų teisė išsinuomoti valstybinę žemę nėra absoliuti ir, jeigu nustatoma, kad statinys sunykęs, statinys ir valstybinė žemė nenaudojami, išnyksta teisė tokią valstybinę žemę nuomoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 metais įvykus gaisrui virš žemės buvusios pastato konstrukcijos sudegė, ginčo pastatas yra sunykęs, neeksploatuojamas. Dėl to valstybinės žemės sklypas negali būti išnuomojamas ar parduodamas statiniui eksploatuoti be aukciono. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog netenkinus atsakovo reikalavimo pripažinti teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono, netenkintini ir kiti atsakovo reikalavimai, susiję su sklypo suformavimu. Taip pat mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, nes valstybinės žemės sklypas yra valstybės turtas.

33. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad Tarnybai nėra priskirtos funkcijos vykdyti valstybinės žemės nuomos procedūras, detaliųjų planų koregavimo procedūras ir priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, todėl šių funkcijų Tarnyba nevykdo ir už jas nėra atsakinga. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios yra numatytos įstatymų leidėjo, todėl šiame ginče teismo sprendimas neturės jokios įtakos Tarnybos teisių apimčiai, nesukels jokio šio juridinio asmens teisinės padėties pasikeitimo, todėl Tarnyba turėtų būti pašalinta iš šios civilinės bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas atsakovo priešieškinis dėl teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono pripažinimo ir kitų reikalavimų ir patenkintas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys įpareigoti atsakovą atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinį skundą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

38. Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 ir kt.).

39. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Detaliau šiuos santykius reglamentuojančių jau minėtų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

40. Vadinasi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą teisė nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka yra garantuojama visiems valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams visą statinių saugaus naudojimo laikotarpį, jeigu jie tinkamai įgyvendina nuosavybės teisę ir, be kita ko, vykdo pareigą tinkamai prižiūrėti statinius ir tokiu būdu užtikrina galimybę naudoti juos pagal paskirtį, tai reiškia ir galimybę gauti tą ekonominę naudą, kuri paprastai gali būti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, nes valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams, kurie nuosavybės teisę įgyvendina ir pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, o tai reiškia ir netekimą galimybės gauti tą ekonominę naudą, kuri paprastai gali būti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises, nėra garantuojama teisė nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka valstybinės žemės sklypą, kuris būtų reikalingas statiniams naudoti, jeigu statinius būtų galima naudoti pagal paskirtį. Tokiu reguliavimu užtikrinama teisinga visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkų teisių pusiausvyra.

41. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimus atmetė iš esmės dėl to, kad konstatavo, jog atsakovui priklausantis pastatas faktiškai yra sunykęs ir neeksploatuojamas bei nenaudojamas pagal paskirtį, todėl tokiam statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas ir be aukciono išnuomojamas valstybinės žemės sklypas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

42. Nustatyta, kad atsakovas Ž. L. 1995 m. vasario 14 d. sutartimi iš UAB „Rimba“ nusipirko medinį namelį, esantį (duomenys neskelbtini), be vietos nusikėlimui. Palangos miesto savivaldybė 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 25/97UK-205 atsakovui išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą pastatui – kavinei eksploatuoti, nuomos terminas – iki 3 metų. Duomenų, kad nuomos sutartis būtų pratęsta, galiojanti ar sudaryta nauja, byloje nėra. Priešingai, apeliantas būtent ir siekia, kad būtų suformuotas ir be aukciono išnuomotas valstybinės žemės plotas, jo teigimu, reikalingas pastatui eksploatuoti.

43. Įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-02/2002 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovo įsigytas 134,44 kv. m ploto pastatas yra nekilnojamasis daiktas. 2011 m. liepos 3 d. kilo gaisras ir atsakovui priklausantis medinis pastatas sudegė. Nekilnojamojo turto registre pastatas – kavinė įregistruotas 2011 m. rugsėjo 23 d., pastato paskirtis – maitinimo.

44. Nustatyta, kad atsakovui priklausantis pastatas yra valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Šis miškų ūkio paskirties rekreacinių miškų naudojimo būdo žemės sklypas buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 16SK-248-(14.16.110.) „Dėl žemės sklypo (Palangos miestas, 108 kvartalas (duomenys neskelbtini) sklypai) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija). Valstybinės žemės sklypas nebuvo formuojamas pastatui eksploatuoti, o pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą buvo formuojamas kaip miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio teritorijoje yra minėto teismo sprendimo pagrindu įregistruotas atsakovui priklausantis pastatas. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prašydamas suformuoti valstybinės žemės sklypą jam priklausančiam pastatui eksploatuoti, tačiau buvo atsisakyta tai daryti, iš esmės konstatavus, jog atsakovui priklausantis pastatas yra sunykęs, neeksploatuojamas, o teritorija, kurioje yra pastatas, apleista, neprižiūrėta.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32. Detaliojo plano kvartalo Nr. 1 sprendiniuose nurodyta: objektas (duomenys neskelbtini) – laikinas pastatas (baras, daiktų saugojimas, nuoma, dušai 15 vietų): nugriovus pastatą užstatymo plotas nedalinamas, laikinas pastatas siūlomas su šlaitiniu stogu; kraigo aukštis iki 6 m: laikinas nuomojamo sklypo plotas 400 kv. m (20 m x 20 m); maksimalus laikino pastato užimamas plotas – 20 proc., teritorijos naudojimo paskirtis – rekreacinė. Pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą 2008 m. gruodžio 30 d. Tarybos sprendimu Nr. T2-317 (TPDR Nr. T00046543), ginčo teritorija suplanuota kaip valstybinis pajūrio miškas, ginčo pastatas patenka ir į Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, teritoriją, kuri priskiriama MRe – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkai) kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Taip pat žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje); patenka į teritoriją, esančią valstybinės reikšmės miškų plotuose bei pajūrio juostoje; jam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatyta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos ir miško naudojimo apribojimai.

46. Vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 205-16-V atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenys, įregistruoti Miškų valstybės kadastre, tikslintini ir iš miško žemės ploto išbrauktina 0,015 ha teritorija, kuri neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, kadangi yra užstatyta teritorija. Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. S-1611-19 buvo patikslinti Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, tačiau Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūros nebuvo baigtos. Valstybinė miškų tarnyba parengė Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija, kaip viena iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos derintojų, nepritarė parengtai Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemai nurodžiusi, jog vyksta teisminiai ginčai pagal Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSKR-33-180328-00003 atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus panaikinimo ir ši civilinė byla.

47. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 176-20-V sudaryta komisija atliko patikrinimą Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype ir nustatė, kad šis taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei nustatytus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (apie 2,5 ha ploto) ties objektu – pastatu – kavine pagrįstai priskirta miško žemei, nes joje nustatyti iškirstų medžių kelmai (6 vnt.), o išlikusių pastato – kavinės pamatų vietoje esanti teritorija (kuri Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. S-1611-19 išregistruota iš Miškų kadastro) neatitinka miškui ir miško žemei nustatytų reikalavimų, nes šioje teritorijoje yra teisėtas pastatas. Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. liepos mėn. rašte (elektroninis dokumentas be tikslios datos ir numerio) nurodyta, jog rengiami dokumentai ir Aplinkos ministerijai bus siūloma patikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukiant 0,015 ha ploto teritoriją, kuri neatitinka miškui ir miško žemei nustatytų reikalavimų. Apeliantas pats nurodo, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teritorija šiuo metu yra priskirta valstybinės reikšmės miškų teritorijai.

48. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tai, kad pastatas iki gaisro 2011 metais buvo neeksploatuojamas, bet tai, kad jis savo iniciatyva ėmėsi aktyvių veiksmų atstatyti pastatą (atlikti jo kapitalinį remontą), t. y. siekia naudoti pastatą pagal paskirtį, kad buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai ir statybos leidimas atlikti kapitalinį pastato remontą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai nepagrįsti.

49. Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. išdavė specialiuosius architektūrinius reikalavimus pastato kapitalinio remonto projektui rengti. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad tik po trejų metų, t. y. 2016 m. lapkričio 22 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d., Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Palangos miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama atsakovo prašymą dėl sklypo suformavimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, o ši 2017 m. sausio 13 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir 2017 m. vasario 22 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prašydama inicijuoti 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 25/97UK-205 nutraukimą, jeigu sutartis vis dar yra galiojanti, ir pastato išregistravimą. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 22 d. raštas siųstas ir atsakovui, taigi, nepagrįsti jo teiginiai, kad iki pat 2018 m. pabaigos pretenzijų jam niekas nereiškė. Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 15 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad minėtu adresu esantis pastatas yra sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas, teritorija apleista, neprižiūrėta, o žemės sklypas prie šio pastato liekanų nenaudojamas, apaugęs daugiamečiais medžiais, krūmais, žole, priverstas šiukšlių ir atliekų. Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 21 d. sprendimu nurodė, jog faktiškai nesant pastato žemės sklypas prie jo negali būti formuojamas, nepaisant Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 22 d. rašte ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 21 d. sprendime nurodytų aplinkybių, atsakovo užsakymu 2018 m. parengtas statinio kapitalinio remonto (atstatymo) techninis projektas, kuriame nurodyta, kad po kapitalinio remonto darbų bus formuojamas sklypas pastatui eksploatuoti. Teisėjų kolegija pažymi, jog techniniame projekte pateiktos pastato 2011 m. birželio 13 d. fotonuotraukos, kuriose užfiksuota pastato būklė, buvusi iki gaisro. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. kovo 28 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSKR-33-180328-00003, Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. sudarė servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo sutartį, kuria atsakovui, kaip servituto turėtojui, valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), suteikta teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Tačiau 2018 m. kovo 28 d. išduotas statybos leidimas atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato kapitalinio remonto darbus panaikintas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pagal prokuroro, ginančio viešą interesą, pareiškimą, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų gavęs naują statybos leidimą, kad statyba (kapitalinis remontas) ginčo teritorijoje iš viso būtų galima atsižvelgiant į teritorijos statusą. Taigi, faktinė situacija ir pastato būklė nėra pakitusios lyginant su situacija po 2011 m. liepos 3 d. kilusio gaisro, o byloje esančių atliktų vėlesnių faktinių patikrinimų vietoje duomenys patvirtina aplinkybę, kad pastatas yra sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas iki pat šiol: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. gegužės 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuota, kad yra išlikę objekto apdegusių / apanglijusių rąstinių pamatų polių, apdegusių medinių grindų sijų, medinių grindų fragmentų, medinių terasų dalių, kitos statinio dalys nėra išlikusios, o žemės sklypas prie šio pastato liekanų nėra naudojamas ir pridėtos fotonuotraukos patvirtina šias aplinkybes.

50. Teisėjų kolegija pažymi ir aplinkybę, jog pastatą atsakovas 1995 m. vasario 14 d. įsigijo be vietos nusikėlimui. Taigi, jau nuo pat įsigijimo momento 1995 m. apeliantui tai buvo žinoma ir suvokiama, šios aplinkybės nekeičia faktas, kad vėliau įsigytas pastatas pripažintas nekilnojamuoju daiktu, o apeliantas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad pastato nukelti nereikės. Juo labiau tai nėra apelianto nuosavybės teisių pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantas, būtent ši aplinkybė yra esminė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog 1995 m. įsigijęs pastatą – medinį namelį be vietos nusikėlimui – tik 2002 m. kreipęsis į teismą dėl jo pripažinimo nekilnojamuoju daiktu, o jo teisinę registraciją atlikęs tik po gaisro 2011 m., kai faktiškai pastatas buvo sunaikintas, ir iki 2016 m. pabaigos daugiau neatlikęs jokių veiksmų, rodančių realų ketinimą eksploatuoti pastatą, panaikinus 2018 m. išduotą statybos leidimą ir nesant duomenų apie jokius kitus atsakovo atliktus veiksmus, sudaro pagrindą konstatuoti, kad apelianto teiginiai apie jo aktyvius veiksmus ir siekį atstatyti pastatą bei ketinimą jį naudoti yra labiau deklaratyvūs nei pagrįsti. Apeliantas, įsigydamas iš esmės bevertį pastatą, kurį iš karto pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta nugriauti, t. y. 1995 m. vasario 14 d. sutartyje suformuluota „be vietos nusikėlimui“, ir neketindamas naudoti bei nenaudojęs jo pagal paskirtį, pareikštu priešieškiniu siekia įgyvendinti tariamą teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, suteikiamą tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju pastatas buvo maitinimo paskirties – kavinė, jis nei pagal šią, nei pagal jokią kitą paskirtį iš viso nebuvo naudojamas ne tik iki 2011 m. liepos 3 d. gaisro, bet ir iki šiol, ilgiau kaip 27 metus nuo pat įsigijimo. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad, neturėdamas teisės į sklypą, atsakovas dėl valstybės institucijų kaltės negalėjo įgyvendinti pastato savininko teisių ir pastato prižiūrėti ar rekonstruoti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui visus 27 metus nuo pastato įsigijimo buvo trukdoma įgyvendinti savo teises tinkamai pagal paskirtį ir naudojimo būdą eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausantį statinį.

51. Vien faktinis pastato, o šiuo atveju – jo liekanų, egzistavimas, priešingai, nei teigia apeliantas, savaime nėra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, savaime sudaranti pagrindą konstatuoti teisę į lengvatinę (ne aukciono tvarka) valstybinės žemės nuomą. Nustatyta, kad žemės sklype nėra jokių savarankiškai funkcionuojančių ar galinčių funkcionuoti statinių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas bylose dėl valstybinės žemės suteikimo ar perdavimo naudotis yra išaiškinęs, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011, 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022).

52. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas visiškai sunykęs, nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas pastatu iš viso būtų naudojęsis ir jį prižiūrėjęs. Aplinkybė, kad sklype egzistuoja statinio liekanos, leidžia konstatuoti, kad statinio eksploatuoti nėra galimybės, o išlikusi tik jo teisinė registracija. Taigi būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022), t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu, o ne tariamu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

53. Taigi, akivaizdu, kad per 27 metus apeliantas nei naudojo (iki gaisro), nei atstatė sunykusį pastatą, nei pateikė įrodymus, kad turi realių ketinimų tai padaryti ateityje. Antstolės 2017 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat neįrodo teritorijos priežiūros ir pastato naudojimo pagal paskirtį. Tai, kad atsakovas, prieš antstolei užfiksuojant faktines aplinkybes, teritoriją nušienavo, išpjovė krūmus ir pan. sutvarkė, niekaip nepaneigia fakto, kad pastatas nėra naudojamas.

54. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 suformuotu precedentu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje byloje buvo kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo derinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – statinį (gyvenamąjį namą) egzistavimo ir šių teisių įgyvendinimo, formuojant žemės sklypą šiam statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį (nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 27, 30 punktai). Taigi apelianto nurodytos civilinės bylos ir šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykai nesutampa. Be to, nesutampa ir kitos faktinės aplinkybės: apelianto nurodytoje byloje pastatas nebuvo įgytas su sąlyga – be vietos nusikėlimui, o teritorija nepriklausė valstybinės reikšmės miškams ir Pajūrio juostai, kaip yra nagrinėjamu atveju.

55. Pažymėtina, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-302-(14.16.104) neprieštaravo pastato kapitaliniam remontui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-876-438/2021 pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo būtent ir buvo konstatuota, jog byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. rašto „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus“ vertinimo, t. y. dėl to, ar šiuo raštu žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys, patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba davė atsakovui sutikimą atlikti statinio kapitalinio remonto darbus, ar ne. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog 2018 m. vasario 21 d. raštu nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta šios institucijos valia dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo, o tai, kad pati institucija nevertino savo 2018 m. vasario 21 d. rašto kaip sutikimo atsakovui vykdyti kapitalinio remonto darbus, patvirtina ir vėlesnis, 2018 m. rugsėjo 26 d., Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir reikalavimo pašalinti sunykusį pastatą. Taigi, apeliantas nepagrįstai iš naujo siekia, kad kitaip būtų įvertintos aplinkybės ir administracinis aktas, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

56. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje dėl statybos leidimo panaikinimo nebuvo ginčo, jog maitinimo paskirties pastato kapitalinio remonto (atstatymo) projekte ir statybos leidime yra teisingai nurodyta statybos darbų rūšis – kapitalinis remontas, teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje administracinėje byloje tai iš viso nebuvo nagrinėjimo dalykas ir nebuvo vertinama, ar statybos rūšis nurodyta teisingai ir ar iš viso tokia statyba yra galima ginčo teritorijoje. Dėl to nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tokiu būdu, t. y. nekeldamos ginčo dėl statybos rūšies, nurodytos statybą leidžiančiame dokumente, viešosios institucijos pripažino aplinkybę, kad pastatas nėra visiškai sugriuvęs / sunaikintas. Pažymėtina ir tai, kad administracinėje byloje taip pat nebuvo aiškintasi pastato būklė, o, kaip minėta, statybos leidimas yra panaikintas ir duomenų apie tai, kad atsakovas šiuo metu turėtų galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, byloje nėra ir atsakovas nenurodo.

57. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Taigi, ieškovė, kaip valstybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, gindama valstybės interesus, nustačiusi, kad atsakovas jokiais pagrindais neturi teisės valdyti ir naudotis valstybinės žemės sklypu, su ieškiniu pagrįstai kreipėsi į teismą siekdama, kad būtų atlaisvintas valstybinės žemės sklypas. Įvertinusi ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir ieškinio dalyką teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovui atlaisvinti valstybinę žemę pašalinant pastato liekanas, sutvarkant žemės sklypą ir panaikinant sunykusį pastatą, įsigytą nugriauti, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.95 straipsnis).

58. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialinės ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo pagrįstų teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

59. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartoja, taip pat ir šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta klaida ir neteisingai nurodytas (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo kadastro numeris, t. y. vietoje Nekilnojamojo turto registre nurodyto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas (CPK 276 straipsnis) ir tai nelaikytina apeliacinio skundo patenkinimu.

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ištaisyti rašymo apsirikimą Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant teisingą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis