- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- e2-6984-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10565-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- SKYUP MT Limited
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei SKYUP MT Limited dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skycop.com“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės SKYUP MT Limited (toliau – ir atsakovė) 1 800 Eur kompensaciją, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad reikalavimą grindžia Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004). Paaiškino, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas 2024 m. gruodžio 29 d. skrydžiu Vilnius (VNO) – Hambantota (HRI), Nr. U5 5392 (toliau ir – Skrydis), pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių L. S., B. S. ir R. S. atžvilgiu, nes skrydis vėlavo atvykti 3 valandas. Atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartyse skrydžio numeris nurodytas kaip MT 5392, kituose dokumentuose kaip U5 5392, SKYIP MT IATA kodas yra U5, todėl neatitikties tarp nurodytų duomenų nėra. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, atšaukus skrydį, keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu, keleiviai gauna: 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; 600 Eur kompensaciją visų skrydžių, kuriems netaikomi a) arba b) punktai, atveju. Nors Reglamento Nr. 261/2004 tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų nemalonų ir nepatogumų aukos. Pretenzija buvo kreiptasi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė užsienio bendrovė SKYUP MT Limited 2025 m. gegužės 9 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinyje išdėstyta pozicija ir reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes atsakovei pateiktos pretenzijos nebuvo tinkamai pasirašytos, t. y. įgaliojimai nebuvo patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Toks įgaliojimų pateikimas neatitinka teisinių reikalavimų bei atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1 punkto, pagal kurį bet koks reikalavimas turi būti pateiktas raštu tiesiogiai vežėjui, o jei tai daroma per trečiuosius asmenis – kartu su tinkamai patvirtinta atstovavimo teise. Nurodė ir tai, kad atsakovei pateikus ieškovei prašymą pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir tinkamai pasirašytas pretenzijas, ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti atstovavimo teisę, todėl pretenzija ieškovės atžvilgiu nebuvo nagrinėjama. Atsakovės nuomone, kad toks reikalavimas nėra tinkamai pateiktas, nes kompensacijos išmokėjimas sukuria teisines, finansines ir mokestines pasekmes, todėl turi būti užtikrintas tinkamas asmens, kuris reiškia reikalavimą, identifikavimas. Ieškovė neįvykdė pirminės ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros, todėl jos teisė teikti ieškinį šiuo metu yra iš esmės neįgyvendinta.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB „Skycop.com“ 2025 m. birželio 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad tokio tipo bylose kaip ši nėra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus, svarbu, kad pranešime būtu informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui, todėl ieškovė gali kreiptis su ieškiniu tiesiogiai į teismą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė būdama sąžininga, dar prieš kreipiantis į teismą, kreipėsi į atsakove su pretenzija, tačiau atsakovė tyčia siekdama vilkinti procesą ir piktybiškai nemokėti kompensacijų ieškovei, nurodė, kad ieškovės pateikti atsakovei dokumentai yra netinkami. Tačiau, ieškovei pasikreipus į teismą ir pateikus tuos pačius dokumentus, t. y. tą pačią reikalavimo perleidimo sutartį bei pretenziją, atsakovei dėl dokumentų tinkamumo abejonių nekilo. Atsakovė sukūrė tokias vežimo sąlygas tam, kad maksimaliai apriboti keleivių teises. Atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1. punkte nurodyta sąlyga nepagrįstai riboja keleivių (vartotojų) teisę naudotis teisinės apsaugos priemone, perleidžiant reikalavimo teisę į atsakovę, todėl yra nesąžininga. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip tik siekis maksimaliai apriboti keleivių teises ir išvengti Reglamento Nr. 261/2004 imperatyviai įtvirtintų oro linijų bendrovės pareigų. Pažymėjo, kad atsakovė galėtų nepatirti jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, gavusi pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Atsakovės nesąžiningas elgesys lėmė tai, kad ieškovė neturėdama kitos išeities buvo priversta kreiptis į teismą dėl atsakovės tinkamo kompensacijų mokėjimo. Atsakovė neginčija to, kas ieškovei priklauso pagal Reglamentą Nr. 261/2004, tai reiškia, jog pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas buvo teisėtas ir pagrįstas, o tai sudaro pagrindą, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmusias priežastis, priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/200 priteisimo.
6. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad keleiviai gauna 600 Eur dydžio kompensaciją visų skrydžių, kuriems netaikomas a) arba b) punktai, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.
7. Nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio keleiviai praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.
8. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl kompensacijos susidarymo fakto ir jos dydžio, tačiau atsakovė teigia, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes su pateiktomis pretenzijomis nebuvo pateikti tinkamai pasirašyti įgaliojimai, o atsakovei pateikus ieškovei prašymą pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir tinkamai pasirašytas pretenzijas, ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, todėl atsakovė gautos pretenzijos nenagrinėjo.
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė vykdo oro pervežimo paslaugas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. S., B. S. ir R. S. (toliau – keleiviai) įsigijo bilietus į atsakovės 2024 m. gruodžio 29 d. vykdomą skrydį Nr. U5 5392 maršrutu Vilnius (VNO) – Hambantota (HRI). Skrydis vėlavo atvykti 3 valandas, t. y. buvo atidėtas, keleiviai skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Keleiviai 2025 m. sausio 11 d., 2025 m. sausio 13 d. ir 2025 m. sausio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovei perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 tam, kad pastaroji teismine tvarka ją išieškotų iš atsakovės. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo.
12. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pretenzijos nenagrinėjo, nes ji nebuvo tinkamai pasirašyta, t. y. įgaliojimai nebuvo patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Atsakovės teigimu, toks įgaliojimų pateikimas neatitinka teisinių reikalavimų bei atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad ,,bet kokia pretenzija dėl netinkamo keleivio ar bagažo pervežimo turi būti pateikta raštu tiesiogiai oro linijoms ir įteikta arba išsiųsta per Monrealio konvencijoje nustatytą terminą prieš įtraukiant trečiuosius asmenis, reiškiančius pretenziją keleivio vardu“, o jei tai daroma per trečiuosius asmenis – kartu su tinkamai patvirtinta atstovavimo teise, todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme, kol ši procedūra nebus tinkamai įvykdyta. Atsakovė pažymėjo, kad pateikė ieškovei prašymą pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir tinkamai pasirašytas pretenzijas, tačiau ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, todėl pretenzija ieškovės atžvilgiu nebuvo nagrinėjama.
13. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad tokiose bylose nėra taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1. punkte nurodyta sąlyga nepagrįstai riboja keleivių (vartotojų) teisę naudotis teisinės apsaugos priemone, perleidžiant reikalavimo teisę į atsakovę, todėl yra laikytina nesąžininga.
14. Pagal bendrąją pareigos įrodinėjimo taisyklę, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remiasi. Nors atsakovė nurodė, kad prašė ieškovės pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir pasirašytas pretenzijas, bet ieškovė šio reikalavimo neįvykdė ir dėl to atsakovė pretenzijos nenagrinėjo, tačiau nei su atsiliepimu, nei su per teismo nustatytą papildomą terminą atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad informavo ieškovę apie galimai netinkamai (ne kvalifikuotu elektroniniu parašu) pasirašytą pretenziją ir jos nenagrinėjimą (CPK 12, 178 straipsnis). Be to, su pretenzija atsakovei buvo pateiktos ir keleivių pasirašytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, todėl atsakovei neturėjo kilti atsiliepime akcentuojamo asmenų identifikavimo neaiškumų.
15. Teismas, vertindamas šalių argumentus dėl keleivių reikalavimo teisių perleidimo (ne)atitikties atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1 punktui, pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio nuostatas prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. vasario 29 d. priimtame prejudiciniame sprendime byloje C11-23, nurodė, kad Reglamento 261/2004 15 straipsnis turi būti aiškinamas tai, kad pagal jį draudžiama į vežimo sutartį įtraukti sąlygą, draudžiančią perleisti teises, kuriomis pagal šio reglamento nuostatas naudojasi oro transporto keleivis skrydį vykdančio oro vežėjo atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, neturi pagrindo vadovautis atsiliepime cituojamomis atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1. punkto nuostatomis dėl pretenzijų pateikimo tvarkos, kuriomis ribojamas trečiųjų asmenų, reiškiančių pretenziją keleivio vardu, įtraukimas.
16. Atsakovė apie keleivių reikalavimo teisių perleidimo faktą informuota pateikiant pretenziją. Pretenzija ir keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys atsakovei taip pat įteiktos su ieškiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
17. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą, daro išvadą, kad atsakovė tiek apie reikalavimo teisių perleidimą, tiek apie reikalavimą išmokėti kompensaciją informuota tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neįvykdė pirminės ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros ir dėl to neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu.
18. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo ieškovės prašomos priteisti kompensacijos susidarymo fakto ar jos dydžio, t. y. už kiekvieną keleivį atlyginti po 600 Eur, iš viso 1 800 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad skrydis vėlavo 3 valandas, t. y. buvo atidėtas, o byloje nesant duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė ieškovei kompensaciją būtų sumokėjusi, konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai pakankami pagrįsti, jog ji įgijo teisę gauti 1 800 Eur kompensaciją iš oro vežėjos ir šį reikalavimą tenkina.
19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
21. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju abi šios sąlygos egzistuoja, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 23 d) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
23. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5. Ieškinys šiuo atveju parengtas 2025 m. I ketvirtį, todėl taikant 2024 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 335,9 Eur, maksimalią ieškinio parengimo išlaidų sumą sudarytų 5 839,75 Eur suma.
25. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2025 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymas ir 2025 m. gegužės 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ZIP-2011), iš viso – 767 Eur.
26. Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai tenkino ieškinio reikalavimus, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 767 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
27. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovės Maltos Respublikoje registruotos bendrovės SKYUP MT Limited, registracijos Nr. C103645, 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 767 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.