Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas terminuota laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta M. S. bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmės, paskirtos 2017 m. lapkričio 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2017 m. lapkričio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, kurios buvo subendrintos 2018 m. balandžio 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 7 (septyni) mėnesiai ir 5 (penkios) dienos, subendrintos – prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės 7 (septynių) mėnesių ir 5 (penkių) dienų, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta – terminuotas laisvės atėmimą vieneriems metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo M. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis M. S. nesutinka su jam paskirta bausme, prašo jam skirti areštą arba atidėti bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės M. S. skyrimo klausimas.

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas M. S. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą, praėjus vos keturioms dienoms po paleidimo, teistas 12 kartų, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai neskyrė M. S. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų švelnesnių bausmės rūšių, tarp jų ir arešto, nes kaip jau buvo minėta, M. S. teistas net 12 kartų, naują smurtinę nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą, jog jam anksčiau ne kartą buvo taikytos ir švelnesnės bausmės rūšys bei taikytas realus laisvės atėmimas, tačiau šių bausmių skyrimas neturėjo pakankamo auklėjamojo, taisomojo poveikio nuteistojo elgesiui, ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, M. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.

7.1. Aptartos aplinkybės, įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. S. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

7.2. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2018 m. balandžio 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys) ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę.

7.3. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnametį sūnų, registruotas Užimtumo tarnyboje, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

8. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. S. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek anksčiau aptartą M. S. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

9. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo M. S. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą.