Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. liepos 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 3 mėnesiams, 2) 2019 m. birželio 10 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 16 MGL bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. M. 2019 m. birželio 9 d. apie 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Druskininkuose, M. K. Č. gatvėje prie pastato Nr. 76, tyčia vandališkais veiksmais sugadino (sunaikino) svetimą turtą – automobilį „M. B.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį mažajai bendrijai (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), t. y. nulaužė (sudaužė) automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį 545,14 Eur vertės, sugadino dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį (sudaužė veidrodėlio stiklą) 57,70 Eur vertės, sugadino variklio dangtį 250,00 Eur vertės, sugadino (subraižė) kairės pusės priekines (vairuotojo pusės) automobilio duris 146,00 Eur vertės, sugadino (subraižė) dešinės pusės priekines (keleivio pusės) automobilio duris 110,00 Eur vertės, tuo bendrai sugadindamas (sunaikindamas) 1 671,23 Eur vertės MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio turto, tęsdamas nusikalstamą veiką, dėl menkavertės priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t. y. durdamas peiliu S. G. į kūno sritį, nukentėjusiajam S. G. padarė sužalojimą – pjautinę žaizdelę kairio žasto srityje, kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo – minėtais vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta nuo vaikystės, su juo kartu dirbo Anglijoje. Būnant Anglijoje nukentėjusiajam paskolino pinigų, kurių dalį nukentėjusysis grąžino, o likusius 50 Eur žadėjo grąžinti grįžęs į Lietuvą atostogų. 2019 m. birželio mėn. per atostogas grįžo į Lietuvą, 2019 m. birželio 9 d. Druskininkuose, prie M. K. Č. g. 76 namo susitiko nukentėjusįjį, pastarasis su draugu D. S. (D. S.) ir dar kažkokiu nepažįstamu asmeniu važiavo automobiliu „M. B.“ iš aikštelės. Sustojęs prie jo, nukentėjusysis pro langą išmetė jam 30 Eur ir nieko nesakęs nuvažiavo. Pasiėmęs pinigus nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, pavalgyti ir nuėjo prie Alkos tvenkinio, kur gėrė alų, valgė. Tuo metu buvo susipykęs su drauge, grįžus į Lietuvą buvo sulaikytas už anksčiau padarytą nusižengimą, gavo baudą, nukentėjusysis jį ignoravo, jo elgesys jam nepatiko, dėl visų šių aplinkybių susierzino, todėl eidamas nuo tvenkinio prie nukentėjusiojo namo aikštelėje pamatęs nukentėjusiojo automobilį sugalvojo jį subraižyti. Prieš pradėdamas gadinti automobilį parašė nukentėjusiajam SMS žinutę, jog jei jis neišeis, apgadins jo automobilį ir iš pykčio dėl visų nesėkmių nuspyrė abu automobilio veidrodėlius, su turėtu peiliu subraižė dvejas automobilio dureles, kapotą. Jam gadinant automobilį, iš laiptinės išbėgo nukentėjusysis su D. S. ir dar kažkokiu nepažįstamu vyriškiu, kurie pamatę jo rankoje peilį, išsibėgiojo. Vienas iš jų įbėgo į laiptinę, kitas nubėgo į stadioną, o nukentėjusysis pradėjo bėgti link parduotuvės „Norfa“, jis laikydamas rankoje peilį nusivijo nukentėjusįjį ir jį pasivijus tarp jų kilo grumtynės, jis dūrė peiliu, įbrėžė nukentėjusiajam, iš nugaros pribėgo D. S., kuris jį pargriovė ant žemės ir laikė, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pažeidus viešąją tvarką įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Nukentėjusysis S. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena ir dirba Londone, nuo vaikystės pažįsta kaltinamąjį, su juo kartu mokėsi vienoje klasėje, jam surado darbą Anglijoje. Būnant Anglijoje pasiskolino iš kaltinamojo 50 Eur, kuriuos pažadėjo grąžinti grįžęs į Lietuvą. 2019 m. birželio 6 d. grįžęs į Lietuvą atostogauti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 9 d. apie 23 val. Druskininkuose su draugu D. S. važiuojant išsinuomotu automobiliu, M. K. Č. gatvėje pastebėjo einantį kaltinamąjį, sustojo prie jo ir padavė jam 30 Eur. Kaltinamasis pradėjo konfliktuoti, pastebėjo, kad kaltinamasis yra neblaivus, todėl nekreipdamas į jį dėmesio nuvažiavo prie namų, kur automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie M. K. Č. g. 76 namo, pastatė automobilį. Su draugu D. S. nuėjo pas jį į namus, parėjęs į namus pamatė kaltinamojo į mobilųjį telefoną parašytą žinutę išeiti į kiemą. Įtarė, kad gali būti kažkas negero, todėl paprašė draugo eiti kartu su juo. Išėjus į kiemą pamatė, kad kaltinamasis dešinėje rankoje laikydamas peilį atbėga link jų, D. S. įbėgo atgal į laiptinę, jis pradėjo bėgti nuo laiptinės, o kaltinamasis bėgo paskui jį. Bėgant pajuto, kad kaltinamasis bando durti jam į nugarą, todėl pasisuko šonu ir kaltinamasis peiliu kliudė jo marškinėlius priekinėje dalyje bei kairės rankos žastą, jautė fizinį skausmą. Po dūrio tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu atėmė iš kaltinamojo peilį, tuomet prie jų pribėgo D. S., kuris padėjo nuraminti ir sulaikyti kaltinamąjį bei paskambino policijai, o jis peilį nunešęs padėjo ant išsinuomoto automobilio dangčio. Automobilio kairės ir dešinės pusės veidrodėliai buvo sugadinti, variklio dangtis subraižytas, suprato, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis. Dėl padaryto sužalojimo niekur nesigydė, kaltinamasis jo atsiprašė, jam atleido ir pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 61-62, 65).

Liudytojas D. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis 2019 m. birželio 6 d. grįžo į Lietuvą, kur buvo iki 2019 m. birželio 17 d. 2019 m. birželio 9 d. apie 22 val. su nukentėjusiuoju automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjosi po Druskininkų miestą. Apie 23 val. M. K. Č. gatvėje, ties pastatu Nr. 76, pastebėjo einantį kaltinamąjį, nukentėjusysis pasakė, kad kaltinamajam turi atiduoti skolą, todėl privažiavo prie jo ir atidaręs vairuotojo durelių langą padavė kaltinamajam 30 Eur bei pasakė, kad likusius atiduos vėliau. Iš kaltinamojo eisenos, jo nekoordinuotų judesių bei agresyvaus reikalavimo atiduoti visus pinigus suprato, kad kaltinamasis yra girtas. Nukentėjusysis nenorėdamas bendrauti su neblaiviu kaltinamuoju uždarė langą ir nuvažiavo link M. K. Č. g. 76 namo, kur automobilių stovėjimo aikštelėje palikę automobilį nuėjo pas nukentėjusįjį į namus. Būnant namuose nukentėjusysis iš kaltinamojo gavo pranešimą išeiti į kiemą, nes apgadino automobilį. Išėjus į kiemą pastebėjo, kad apgadinti abu automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio vaizdo veidrodėliai, dešinės pusės veidrodėlis kabojo ant laido, iš kito veidrodėlio buvo iškritęs stikliukas, buvo subraižytas priekinis variklio dangtis. Kaltinamasis šaukė ateiti ir ėjo link jų, pamatęs, kad kaltinamasis dešinėje rankoje laiko peilį, nukentėjusysis pasileido bėgti nuo kaltinamojo į priešingą pusę, o jis užsidarė laiptinėje, kad kaltinamasis negalėtų jo sužaloti. Kaltinamajam praėjus pro laiptinę, išėjo iš laiptinės ir pradėjo bėgti paskui kaltinamąjį, kuris su peiliu rankoje vijosi nukentėjusįjį. Nubėgus apie 100 m sušuko kaltinamajam sustoti, visi sustojo ir kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiojo dūrė peiliu nukentėjusiajam ties nugaros sritimi, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės, nukentėjusysis atėmė iš kaltinamojo peilį, jis pribėgo prie jų, pargriovė kaltinamąjį ir jį pakėlęs nuvedė į automobilių stovėjimo aikštelę, buvo iškviesti policijos pareigūnai (2 t., b. l. 26-27).

Liudytojas R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Šį automobilį 2019 m. birželio 6 d. dešimčiai dienų davė naudotis nukentėjusiajam S. G.. Nukentėjusysis 2019 m. birželio 10 d. paskambinęs pranešė, kad Druskininkuose buvo užpultas ir užpuolimo metu buvo apgadintas minėtas automobilis. Tą pačią dieną nuvykęs į Druskininkus, iš nukentėjusiojo pasiėmė automobilį ir jį apžiūrėjęs pamatė, kad yra nulaužtas automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, sugadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, nes jame nebuvo stiklo, apgadintas variklio dangtis, subraižytos abi automobilio priekinės durelės. Dėl automobilio apgadinimo bendrijai padaryta viso 1 671,23 Eur turtinė žala, kuria sudaro sugadintų detalių vertė ir atliktas darbas už automobilio remontą. Automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, todėl į ją kreipėsi dėl draudimo išmokos (1 t., b. l. 122-123, 137-138).

Liudytojas, AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2020 m. liepos 30 d. buvo apdraustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo kompanijoje 2019 m. birželio 12 d. pranešta, jog 2019 m. birželio 10 d. buvo apgadinta minėta transporto priemonė, ekspertai apžiūrėję šį automobilį nustatė, kad reikia keisti automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės priekinių durelių stiklą, priekinių durelių kairės pusės stiklo nikeliuotą juostą, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodžio stiklą bei remontuoti variklio gaubtą, priekinės kairės ir dešinės pusių duris, dešinės pusės veidrodžio dangtelį. Pagal remonto sąmatą žala yra vertinama 1 381,18 Eur (be PVM) (1 t., b. l. 161-162).

Iš 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 26 d. pareiškimų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ policijai pranešė, jog 2019 m. birželio 10 d. Druskininkuose, M. K. Č. gatvėje buvo apgadintas bendrijai priklausantis automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus nustatyta, jog nulaužtas kairės pusės išorinis veidrodėlis sugadinant jo tvirtinimą ir valdymą, kurio vertė 545,14 Eur, sudaužytas dešinės pusės išorinio veidrodėlio stiklas bei sugadintas jo mechanizmas, kurio vertė 57,70 Eur, subraižytas priekinis variklio dangtis, kurio vertė 250,00 Eur, subraižytos kairės pusės priekinės durelės, kurių vertė 146,00 Eur, subraižytos dešinės pusės priekinės durelės, kurių vertė 110,00 Eur, dėl turto sugadinimo bendrijai padaryta viso 1 671,23 Eur (su PVM) žala (1 t., b. l. 107, 108).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Druskininkuose, prie M. K. Č. g. 76 namo esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio variklio dangčio matomas galimai aštriu daiktu padarytas vingiuotas įbrėžimas, ant variklio dangčio padėtas peilis su juodos spalvos rankena, automobilio kairėje pusėje esantis veidrodėlis sugadintas, jo plastmasinis korpusas kabo ant elektros laido, iš dešinės pusės esančio veidrodėlio iškritęs stikliukas su mechanizmu, kuris kabo ant elektros laido, apžiūros metu paimtas peilis su juoda plastmasine rankena, kuris pridėtas prie bylos pakete Nr. 2 (1 t., b. l. 37-48).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš nukentėjusiojo S. G. paimti įvykio metu dėvėti marškinėliai trumpomis rankovėmis (1 t., b. l. 68), kuriuos apžiūrėjus nustatyta, jog marškinėlių priekinėje dalyje, 223 mm nuo viršutinės dalies, ties krūtinės sritimi yra du pažeidimai, kurio vieno dydis 27 mm, kito – 20 mm, marškinėlių priekinėje apatinėje dalyje ir nugarinėje dalyje yra įvairaus dydžio ir formos kraujo dėmės, po apžiūros marškinėliai pridėti prie bylos pakete Nr. 1 (1 t., b. l. 77-78).

Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H 910608 (1 t., b. l. 174) ir transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 111621414 (1 t., b. l. 168) patvirtina, kad automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2019 m. birželio 10 d. 00.06 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba atvykti į policiją dėl nukentėjusiojo S. G. sužalojimo, apžiūrėjus nukentėjusįjį, jam preliminariai diagnozuotas paviršinis kairės rankos žasto srityje sužalojimas peiliu (1 t., b. l. 92-93).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 522/2019 (06) matyti, kad nukentėjusiajam S. G. nustatyta pjautinė žaizdelė kairio žasto srityje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, aštriu daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2019 m. birželio 9 d. apie 23.25 val., duriant peiliu). Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 100).

Iš alkotesterio tikrinimo rezultatų matyti, kad kaltinamasis 2019 m. birželio 10 d. 00.04 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,68 promilių girtumas (3 t., b. l. 33).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis L. M. pažeidė viešąją tvarką, kadangi jis tyčia viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje – vandališkais veiksmais, pasireiškusiais MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „M. B.“ veidrodėlių spardymu, dviejų durelių ir variklio dangčio braižymu peiliu bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį, pažeidė nukentėjusiojo S. G. teisę į ramią ir saugią aplinką, demonstravo nepagarbą kartu su nukentėjusiuoju į aikštelę išėjusiam liudytojui ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamasis panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę priežastį (susierzinęs ir supykęs dėl gyvenime patiriamų nesėkmių, jog nukentėjusysis jį ignoruoja, jo vertinimu su juo nepagarbiai elgiasi), nulaužė nukentėjusiojo naudojamo automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, sudaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklą, peiliu subraižė kairės ir dešinės pusės priekines duris bei variklio dangtį, dūrė peiliu nukentėjusiajam į kūno sritį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, prieš kitus jo veiksmus mačiusius asmenis demonstravo jėgą, peilį panaudojo vietoje, kur bet kuriuo metu galėjo ateiti ir kitų asmenų, dėl tokių veiksmų tiek pats nukentėjusysis, tiek nuo kaltinamojo į laiptinę pabėgęs, o vėliau atitraukęs kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo D. S. neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, išgąstį, o tai vertinama, kaip nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-507/2013, 2K-229/2014, 2K-10-696/2015, 2K-117-303/2016, 2K-103-689/2019 ir kt.).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau kaltinamasis teismo posėdyje teigė, kad jo apsvaigimas įtakos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo. Visgi teismas, įvertinęs kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį – 1,68 promilių, padarytos nusikalstamos veikos mechanizmą, t. y. jog kaltinamasis susierzinęs ir pykdamas dėl gyvenime patiriamų nesėkmių, nukentėjusiojo ignoravimo bei jo vertinimu nepagarbaus nukentėjusiojo elgesio, ne tik, kad vandališkais veiksmai sugadino nukentėjusiojo naudotą automobilį, bet ir nesukontroliavęs savo elgesio sužalojo nukentėjusįjį turėtu peiliu, sprendžia, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas aiškiai susilpnino savikontrolę, sugebėjimą nusiraminti ir suteikė kaltinamajam nevaldomos agresijos, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tuo pagrindu, darytina išvada, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuris buvo padarytas viešoje vietoje, panaudojant peilį. L. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu (teistumas išnykęs ((BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 4 dalis)), tačiau anksčiau buvo nuteistas už vagystę, kurią padarė būdamas nepilnametis, 2015 m. rugsėjo 27 d. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir už šį baudžiamąjį nusižengimą buvo nuteistas tik 2019 m. birželio 10 d., t. y. kitą dieną po šios nusikalstamos veikos padarymo, kadangi jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų (3 t., b. l. 18-24), tris kartus yra baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, nuobaudos galiojančios (3 t., b. l. 82), nusikaltimu padaryta žala draudimo bendrovei neatlyginta, duomenų, jog turėtų psichikos bei priklausomybės ligų, nėra, nedirba. Kaltinamasis gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur dirbo individualiai, šeimos neturi, Lietuvos Respublikoje turto neturi (3 t., b. l. 30-32). Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę ir be ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro leidimo išvyko į Jungtinę Karalystę, kur slapstėsi bei padarė nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus (3 t., b. l. 104-107), sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų, todėl siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnyje sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo amžių, byloje nustatytas lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nukentėjusiojo išreikštą poziciją, nustatytina artima minimaliai šios bausmės trukmei (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis L. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kaltinamasis L. M. nuo 2019 m. birželio 9 d. 23.35 val. iki 2019 m. birželio 10 d. 16.17 val. (viena para) buvo laikinai sulaikytas (2 t., b. l. 56-59), vykdant Europos arešto orderį jis suimtas Jungtinėje Karalystėje ir 2021 m. kovo 19 d. pargabentas į Lietuvą, kur teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartimi suimtas Lietuvoje, suėmimo pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 20 d. (2 t., b. l. 125-127, 3 t., b. l. 141), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kaltinime (suėmime) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamojo gynėjas teismo posėdyje prašė įskaityti į bausmės laiką kaltinamojo Jungtinėje Karalystėje suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. bei nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 19 d. Pažymėtina, kad BK 66 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-681/2006). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. M. 2020 m. kovo 4 d. išduotas Europos arešto orderis (2 t., b. l. 161-165). Pagal šį orderį L. M. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas (pristatytas į teismą) 2020 m. balandžio 22 d. (3 t., b. l. 151) ir tą pačią dieną Vestminsterio Magistratų teismo paleistas už užstatą (3 t., b. l. 122), taigi nors kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad kaltinamasis nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Jungtinėje Karalystėje buvo kardomajame kalinime, tai paneigia į bylą pateiktas orderis dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo gynėjo prašomą laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. nėra pagrindo. Iš į bylą pateiktos informacijos apie laiką, praleistą kalėjime iki ekstradicijos, ekstradicijos orderio – 1 dalies (EXT01), lygtinio paleidimo pažymų ir įspėjimų apie priežiūrą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (3 t., b. l. 104-107, 108-127) matyti, kad kaltinamasis L. M. Jungtinėje Karalystėje laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki perdavimo Lietuvos Respublikai (2021 m. kovo 19 d.) buvo kalėjime ir šiuo laikotarpiu kalėjime buvo laikomas ne tik pagal Europos arešto orderį, bet taip pat jis nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 8 d. atlikinėjo Vestminsterio Magistratų teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis L. M. Jungtinėje Karalystėje kardomajame kalinime pagal Europos arešto orderį buvo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 8 d. iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai (2021 m. kovo 19 d.), šis kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis), o kaltinamojo gynėjo prašymas į bausmę įskaityti laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 8 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašė kaltinamajam atidėti bausmės vykdymą, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę (praeityje yra teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra linkęs pažeidinėti įstatymus), tai, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės slapstėsi Jungtinėje Karalystėje, kur padarė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, Lietuvos Respublikoje oficialios gyvenamosios vietos neturi (objektyvių duomenų, kad kaltinamojo nurodytas dėdė leis jam gyventi jo namuose, byloje nėra), nėra saistomas darbo ir šeimos socialiniais ryšiais, sprendžia, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Civilinis ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 671,23 Eur turtinės žalos, kurią sudaro sugadintų detalių vertė ir automobilio remontas, atlyginimo (1 t., b. l. 129). Į bylą pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 19688816 patvirtina, kad civiliniam ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirta žala sugadinus automobilį yra atlyginta (2 t., b. l. 17), pats civilinis ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 6 d. informavo teismą, kad dėl automobilio sugadinimo padarytus nuostolius atlygino draudimo bendrovė ir jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (3 t., b. l. 98), todėl procesas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ byloje yra pareiškęs 1 301,95 Eur civilinį ieškinį už civiliniam ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtą draudimo išmoką (2 t., b. l. 1). Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį bei 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Iš pateikto civilinio ieškinio bei byloje esančių dokumentų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 168). Kaltinamasis L. M. susierzinęs ir supykęs dėl gyvenime patiriamų nesėkmių, jog nukentėjusysis jį ignoruoja, jo vertinimu su juo nepagarbiai elgiasi, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo metu nukentėjusiojo naudoto automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlių spardymu, durelių ir variklio dangčio braižymu peiliu, nulaužė šio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, sudaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklą, subraižė kairės ir dešinės pusės priekines duris bei variklio dangtį, taip padarydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 301,95 Eur (be PVM) turtinę žalą (2 t., b. l. 6-16). AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis transporto priemonių draudimo sutartimi, už sugadintą automobilį išmokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 301,95 Eur draudimo išmoką (2 t., b. l. 17), tuo pagrindu pripažintina, kad dėl kaltinamojo L. M. veiksmų civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patyrė žalą, kurią pagrįstai prašo atlyginti iš kalto asmens (BPK 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.1015 straipsnis). Kaltinamasis L. M. pripažįsta civilinį ieškinį, neginčija jo dydžio, civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas bei įrodytas byloje esančia medžiaga, todėl civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo L. M. civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas 1 301,95 Eur žalos atlyginimas.

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis L. M. pareiškė prašymą civilinį ieškinį atlyginti dalimis, kas mėnesį mokant po 200 - 300 Eur, pirmą įmoką įmokant areštuotais pinigais. Pagal BPK 113 straipsnį, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal CPK 284 straipsnį ir formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik tada, kai nustatoma sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių skolininkui labai sunku įvykdyti sprendimą, tačiau teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Remiantis teismų praktika, tik išimtiniais atvejais sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas, be to, skolininkas (šiuo atveju kaltinamasis) turi įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra sudėtinga (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-91/2015, 1A-474/2015). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių sunkią kaltinamojo materialinę padėtį, o vien tai, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neturi turto ir negauna pajamų, atsižvelgiant į tai, kad iki jo suėmimo jis gan ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur dirbo ir gavo pajamas, nesudaro pagrindo jo materialinę padėtį vertinti sunkia. Atsižvelgiant į tai, kad teismas išdėstyti žalos atlyginimą dalimis gali tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, byloje nesant duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl kaltinamojo itin sunkios materialinės padėties, kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad kaltinamasis gali kreiptis į civilinį ieškovą – AB „Lietuvos draudimas“, siekdamas sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris gali būti sudaromas ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą (CPK 595 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą civilinį ieškinį, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokuroro Antano Baranausko 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu skirtas laikinas L. M. nuosavybės teisių apribojimas, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta (3 t., b. l. 10-11). Gavus duomenis apie pas kaltinamąjį rastus pinigus, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokuroras 2021 m. balandžio 9 d. papildomai priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2021 m balandžio 9 d. iki 2021 m. spalio 9 d. laikinai apribojo L. M. nuosavybės teises į jo turtą – 241,15 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, uždraudžiant jais disponuoti (3 t., b. l. 127-128). Šiuo nuosprendžiu civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintinas, todėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokuroro 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. M. turtui – 241,15 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, saugomų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2021 m. balandžio 27 d. kvitą Nr. 013928, uždraudžiant jais disponuoti – paliktinas iki priteistos žalos pagal civilinį ieškinį visiško atlyginimo (BPK 151 straipsnio 1 dalis, 116 straipsnis).

Byloje pateiktas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas išspręsti 1 616,70 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo perėmimu pagal Europos arešto orderį, atlyginimo klausimą (3 t., b. l. 155). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal teismų praktiką valstybės patirtos išlaidos, susijusios su kaltinamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-20/2011, 2K-342/2013). Bylos medžiaga nustatyta, kad L. M. 2019 m. birželio 10 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju ir jam tą pačią dieną paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 40, 42-43, 61-62). Atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis be ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro leidimo išvyko į Jungtinę Karalystę, kur slapstėsi, dėl ko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu jam paskelbta paieška (2 t., b. l. 75), o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė pakeista į suėmimą (2 t., b. l. 115-116). 2020 m. kovo 4 d. išduotas Europos arešto orderis dėl L. M. suėmimo ir perdavimo Lietuvos Respublikai (2 t., b. l. 160-165) bei 2021 m. kovo 19 d. L. M. iš Jungtinės Karalystės pargabentas į Lietuvą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo pargabenimo išlaidas nulėmė paties kaltinamojo veiksmai, visos pargabenimo metu patirtos išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais (3 t., b. l. 146-150), todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis) ir iš kaltinamojo L. M. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteistinos 1 616,70 Eur išlaidos, susijusios su kaltinamojo pargabenimu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis L. M. gan ilgą laiką gyveno Didžioje Britanijoje, kur dirbo, Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi, objektyvių duomenų apie jo galimybę apsigyventi Lietuvoje, byloje nėra, Lietuvoje jo nesaisto jokie tamprūs darbiniai, šeiminiai, socialiniai ryšiai, jam šiuo nuosprendžiu yra skiriama laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad kaltinamojo suėmimo pagrindai neišnyko, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, saugomas prie bylos pakete Nr. 2 (1 t., b. l. 37-38) bei savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo S. G. pateikti marškinėliai, saugomi prie bylos pakete Nr. 1 (1 t., b. l. 77-78), kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, L. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaityti L. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 10 d. ir vykdant Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje suėmime bei po perdavimo Lietuvos Respublikoje suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2021 m. kovo 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 25 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 25 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Procesą dėl civilinio ieškovo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinio ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. M. akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 1 301,95 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų vieno euro 95 ct) žalos atlyginimą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokuroro 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirtą laikiną L. M. nuosavybės teisių apribojimą į 241,15 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, uždraudžiant jais disponuoti, palikti iki akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ priteistos 1 301,95 Eur žalos pagal civilinį ieškinį visiško atlyginimo.

Priteisti iš L. M. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įstaigos kodas 188785847, naudai 1 616,70 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiolikos eurų 70 ct) išlaidas, susijusias su kaltinamojo pargabenimu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą prie bylos pakete Nr. 2, ir marškinėlius, saugomus prie bylos paketas Nr. 1, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.