Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Zaburienei, atsakovui I. K., atsakovo atstovui advokatui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Duomenų apie ieškovo neatvykimo į posėdį priežastis teismas neturi. Teismo posėdyje dalyvauja ieškovo atstovas, todėl byla teismo posėdyje nagrinėjama iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010 m. gegužės 26 d., 2011 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. sausio 9 d. pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius atitinkamai 27.500,00 Lt, 27.500,00 Lt ir 18.000,00 Lt sumai. 2010 m. gegužės 26 d. vekselyje padarytas ieškovo prierašas, kad atsakovas pinigus gavo. Ieškovas pripažino, kad atsakovas yra sumokėjęs 1.500,00 Lt, todėl viso prašo priteisti iš atsakovo 71.500,00 Lt. Atsakovas pripažįsta 25.000 Lt pagal 2010 m. gegužės 26 d. vekselį gavimo faktą. Taip pat neneigia prievolės dėl 2.500 Lt pagal šį vekselį egzistavimą. Atsakovas teigia, kad 2011 m. gegužės 3 d. vekseliu ir 2012 m. sausio 9 d. vekseliu tik patvirtino esamą 27.500,00 Lt skolą, kurios likutis 2012 m. sausio 9 d. buvo 18.000 Lt, kadangi iki 2012 m. balandžio 20 d. atsakovas grąžino ieškovui 9.500,00 Lt. Po 2012 m. sausio 9 d. vekselio išrašymo, atsakovas 2012 m. balandžio 20 d. sumokėjo ieškovui papildomai 1.500,00 Lt, todėl skolos likutis 2012 m. balandžio 25 d. buvo 16.500,00 Lt, ką patvirtino ir pats ieškovas atsiųstame el. laiške. Nurodo, kad pagal 2011 m. gegužės 3 d. vekselį ir 2012 m. sausio 9 d. vekselį ieškovas atsakovui pinigų neperdavė.

Atsakovas teigia, kad pasirašęs 2011 m. gegužės 3 d. vekselį suplėšė jam ieškovo grąžintą 2010 m. gegužės 26 d. vekselio originalą, o pasirašydamas 2012 m. sausio 9 d. vekselį, suplėšė 2011 m. gegužės 3 d. pasirašyto vekselio originalą. LR CPK 202 str. numato, kad jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Bylos nagrinėjimo metu ištyrus teismui pateiktus vekselius nustatyta, kad byloje yra atsakovo pasirašytų vekselių originalai. To neneigia ir teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys. Todėl teismas laiko, kad 2010 m. gegužės 26 d., 2011 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. sausio 9 d. vekseliai yra tinkamos ieškovo reikalavimų įrodinėjimo priemonės (LR CPK 177, 178, 202 str.)

Dėl ieškovo prievolės pagal 2010 m. gegužės 26 d. paprastą neprotestuotiną vekselį

Teismas konstatuoja, kad praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiais atvejais būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. LR CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. LR CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nustatyta, kad 2010 m. gegužės 26 d. pasirašytas vekselis, kuriuo atsakovas I. K. besąlygiškai įsipareigojo iki 2010 lapkričio 26 d. sumokėti ieškovui V. V. 27.500,00 Lt. I. K. patvirtino, kad prievolė grąžinti vekselyje nurodytą pinigų sumą egzistuoja, kadangi pinigai jam buvo perduoti, prievolės sumokėti vekselyje nurodytos sumos neneigia. Šalys nurodė, kad pinigai buvo skolinami. Paskolos sutartis yra priskiriama realinių sutarčių rūšiai, todėl siekiant konstatuoti sutarties sudarymo faktą yra būtinas sutarties dalyko perdavimas kontrahentui. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas patvirtino, kad pinigai pagal išduotą vekselį buvo perduoti paskolos teisinių santykiu pagrindu. Todėl darytina išvada, kad šalis tikrai siejo sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, paskolos sutartis laikytina sudaryta (LR CPK 268 str. 5 d., LR CK 6.870 str.). Atsakovas (paskolos gavėjas) privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 str.).

Dėl prievolės pagal 2011 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. sausio 9 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. sausio 9 d. pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius atitinkamai 27.500,00 Lt ir 18.000,00 Lt sumai. Ieškovas teigia, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu jis perdavė atsakovui atitinkamai 27.500,00 Lt ir 18.000,00 Lt. Atsakovas teigia, kad su ieškovu nebuvo susitarta dėl paskolos, tariamas paskolos dalykas po vekselio pasirašymo atsakovui perduotas nebuvo, todėl paskolos sutartis dėl 27.500,00 Lt ir 18.000,00 Lt nebuvo sudaryta ir atsakovui nekyla prievolė grąžinti vekseliuose nurodytas sumas. Kaip jau minėta vekselis kaip vertybinis popierius praleidus jo pateikimo apmokėti terminą yra negaliojantis. Tačiau vėlgi atkreiptinas dėmesys į minėtą teismų praktiką, kad tokiu atveju vekselis tampa paprastu rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). LR CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (LR CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t.y. paskolos raštelis atitinka LR CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (LAT nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Nagrinėjamoje byloje 2011 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. sausio 9 d. paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose, priešingai nei 2010 m. gegužės 26 d. vekselyje, nėra jokio įrašo patvirtinančio pinigų perdavimo atsakovui faktą. Todėl konstatuotina, kad pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, t.y. ieškovui (LR CPK 178 str.). Ieškovas ieškinyje nurodė, o ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas dar du kartus atsakovui paskolino pinigus atitinkamai 27.500,00 Lt ir 18.000,00 Lt, pinigai buvo skolinti mokant grynais, tačiau teismui nėra pateikiami jokie minėtas aplinkybes patvirtinti duomenys, o atsakovas neigia, kad ieškovas jam perdavė daugiau nei 25.000 Lt. Ieškovas nurodė, kad pirmą kartą 27.500,00 Lt paskolino atsakovui pinigus verslui, baro atidarymui. Atsakovas šių aplinkybių neneigia. Verslas nepavyko, baras buvo parduotas. Ieškovas teigia, kad kitus 27.500,00 Lt taip pat skolino, bet dėl kokių priežasčių nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo skolinti pinigai nurodyti negalėjo. Ieškovo atstovė teigia, kad pinigai buvo skolinami, kadangi buvo naudinga skolinti, nes atsakovas mokėjo palūkanas, tačiau palūkanų sumos dydžio negalėjo nurodyti, taip pat negalėjo nurodyti, kada ir kokio dydžio palūkanos buvo mokamos, nors posėdžio metu patikino, kad ieškinio pozicija su ieškovu yra suderinta. Be to, ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovo teigimu visi pinigai skolinti atsakovo verslui, tačiau 2011 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. sausio 9 d. vekseliai pasirašyti jau po to, kai paaiškėjo, jog pagal 2010 m. gegužės 26 d. vekselį paskolinti pinigai verslui panaudoti nesėkmingai, todėl mažai tikėtina, kad vidutiniškai apdairus žmogus (bonus pater familias) ir toliau būtų skolinęs kontrahentui pinigus. Be to, liudytoja G. K. parodė, kad atsakovas po susitikimų su ieškovu, kuomet buvo pasirašyti 2011 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. sausio 9 d. vekseliai, pinigų neparsinešė. Esant minėtoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į įrodymų tikimybių pusiausvyros principą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad paskolos dalykas, t.y. 27.500,00 Lt ir 18.000,00 Lt, atsakovui buvo perduotas. Kaip jau minėta 2011 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. sausio 9 d. vekseliai patvirtina atsakovo įsipareigojimo egzistavimą, tačiau nepatvirtina, paskolos dalyko perdavimo atsakovui fakto, todėl nėra galima daryti išvados, kad atsakovo įsipareigojimas pagal vekselius yra kilęs paskolos teisinių santykių pagrindu, kaip nurodo ieškovas, ir paskolos sutartis yra sudaryta. Atitinkamai nėra galima daryti išvados, kad atsakovui yra kilusi pareiga grąžinti gautą paskolos dalyką ieškovui (LR CK 6.873 str.).

Dėl atsakovo įvykdytos prievolės dalies pagal 2010 m. gegužės 26 d. vekselį

Atsakovas teigia, kad pagal paskolos sutartį su atsakovu įsipareigojo grąžinti 27.500 Lt. Viso atsakovui grąžino 11.000 Lt (9.500 Lt ir 1.500 Lt). Atsakovas neneigia, kad atsakovas yra grąžinęs 1.500 Lt, tačiau nesutinka su ieškovo teiginiu, kad yra grąžinta ir 9.500 Lt paskolos dalis. LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, o paskolos sutarties atveju – dviejų tūkstančių litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl sandorio įvykdymo tuo atveju, kai šalys nesilaiko rašytinės sandorio formos reikalavimų, nustatytų įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išaiškino, kad sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Taigi ir pagal įstatyme (LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.65 straipsnis) nustatytą reglamentavimą, ir formuojamą teismų praktiką atsakovui tenka rizika įrodyti sandorio įvykdymą. LR CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, todėl paskolos gražinimo faktui nustatyti teismas nesiremia bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais, kad atsakovas yra grąžinęs 9.500 Lt paskolos dalį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateikta atsakovo siųsto (šia aplinkybę patvirtino ieškovo atstovė teismo posėdžio metu) elektroninio laiško kopija, kurioje nurodytas skolos likutis (b.l. 39). Pastebėtina, kad elektroniniame laiške nurodytas paskolos likutis sutampa su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl paskolos gražinimo. Atsakovo nurodytos paskolos grąžinimo aplinkybės yra nuoseklios ir neprieštaraujančios viena kitai bei elementariai logikai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo nurodomos aplinkybės susijusios su paskolos atsakovui suteikimu ir jos gražinimu, yra nenuoseklios ir neišsamios, bei vadovaudamasis įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, laiko įrodytu aplinkybę, kad atsakovas taip pat grąžino ir 9.500 Lt paskolos dalį ir likusią negražintos paskolos dalį sudaro 16.500 Lt (27.500 Lt – 9.500 Lt – 1.500 Lt). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas įrodė 16.500 Lt susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 16.500 Lt įsiskolinimas. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90). Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja aplinkybių, kurios susijusios su palūkanų pagal šalių paskolos sutartį dydžiu, mokėjimo terminais, jų gražinimu nustatytais terminais ir kt., ir kurios pagal šalių apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Šie bei kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (LR CPK 185 str.).

Dėl procesinių palūkanų

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme t.y. nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2190,00 Lt žyminis mokestis, 1605,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas I. K. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kadangi yra patenkinta 22,6 procentų ieškovo reikalavimų, iš atsakovo I. K. ieškovui priteistinos 858,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. K. 16.500,00 Lt (šešiolika tūkstančių penki šimtai litų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 858,00 Lt (aštuoni šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. V..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.