- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-665-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06603-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- I. K.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-665-253/2013
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-06603-2012-1)
2013 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo I. K. 71 500 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas pagal 2010-05-26, 2011-05-03 ir 2012-01-09 paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Ieškovas tris kartus atsakovui paskolino pinigus atitinkamai 27 500 Lt, 27 500 Lt ir 18 000 Lt, pinigai skolinti mokant grynais. Atsakovas visos skolos negrąžino, vengia bendrauti su ieškovu, slapstosi. Atsakovas pagal 2012-01-09 vekselį yra sumokėjęs 1 500 Lt, todėl pagal jį prašo priteisti tik 16 500 Lt, o ne 18 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo I. K. 16 500 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-06-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 858 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. V., kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2010-05-26 pasirašytu vekseliu atsakovas I. K. besąlygiškai įsipareigojo iki 2010-11-26 sumokėti ieškovui V. V. 27 500 Lt. Teismas darė išvadą, kad šalis tikrai siejo sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, paskolos sutartį laikė sudaryta ir konstatavo, jog atsakovas (paskolos gavėjas) privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka. 2011-05-03 ir 2012-01-09 paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose, priešingai nei 2010-05-26 vekselyje, nėra jokio įrašo patvirtinančio pinigų perdavimo atsakovui faktą. Ieškovas nenurodė pinigų pagal minėtus vekselius skolinimo priežasčių, nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo skolinti pinigai, nors teigė, kad pinigai buvo skolinami už palūkanas, negalėjo nurodyti palūkanų sumos dydžio, kada ir kokio dydžio palūkanos buvo mokamos, 2011-05-03 ir 2012-01-09 vekseliai pasirašyti jau po to, kai paaiškėjo, jog pagal 2010-05-26 vekselį paskolinti pinigai verslui panaudoti nesėkmingai, todėl teismas vertino esant mažai tikėtina, kad vidutiniškai apdairus žmogus (bonus pater familias) ir toliau būtų skolinęs kontrahentui pinigus. Teismas taip pat vertino, kad atsakovo nurodytos 11 000 Lt paskolos grąžinimo aplinkybės yra nuoseklios ir neprieštaraujančios viena kitai, atsakovo siųsto elektroninio laiško kopijoje nurodytas skolos likutis sutampa su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl paskolos gražinimo, tuo tarpu ieškovo nurodomos aplinkybės susijusios su paskolos atsakovui suteikimu ir jos gražinimu, yra nenuoseklios ir neišsamios, todėl laikė įrodyta aplinkybę, kad atsakovas taip pat grąžino ir 9 500 Lt paskolos dalį ir likusią negražintos paskolos dalį sudaro 16 500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 55 000 Lt skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vekselio esmę, bei nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą ir tokiais savo veiksmais pažeidė procesinės teisės normas. Tai, kad ant vekselių, kuriuos atsakovas išrašė 2011-05-03 ir 2012-01-09, nėra įrašo, patvirtinančio pinigų perdavimo atsakovui faktą, nepaneigia vekselio, kaip vertybinio popieriaus, esmės ir besąlyginio atsakovo įsipareigojimo sumokėti ieškovui vekseliuose nurodytas sumas. Be to, ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo lėšų ir turėjo galimybę paskolinti atsakovui 73 000 Lt. Ieškovas laikosi nuomonės, kad 2011-05-03 ir 2012-01-09 atsakovo pasirašyti paprastieji vekseliai, kaip skolos rašteliai patvirtina, jog atsakovas juose nurodytas pinigų sumas gavo ir įsipareigojo grąžinti vekseliuose nurodytu laiku, todėl ieškovą ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas grąžino 9 500 Lt skolą
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Taip pat nurodo, kad 2011-05-03 ir 2012-01-09 vekseliai negali būti laikomi vertybiniai popieriais dėl prieštaravimo ĮPVĮ 77 str. 2 d. 2 p. (nėra besąlyginio įsipareigojimo sumokėti nurodytą sumą), taip pat nesilaikytos realizavimo tvarkos ir terminų. Ieškovas laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, dėl to vekseliai prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą. Atsakovas nurodo, kad negavo iš ieškovo jokių pinigų sumų pagal minėtus vekselius, o ieškovas neįrodė šių pinigų perdavimo (paskolinimo) atsakovui, todėl atsakovas jų neprivalo grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 71 500 Lt skolos, kuri grindžiama trimis paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, priteisimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas I. K. išrašė apeliantui V. V. tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2010-05-26 vekselį 27 500 Lt sumai, 2011-05-03 vekselį 27 500 Lt sumai ir 2012-01-09 vekselį 18 000 Lt sumai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo taikymo materialinių teisės normų, reglamentuojančių vekselio, kaip vertybinio popieriaus, esmę. Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Byloje apeliantas nurodė, kad laiku nepranešė atsakovui apie neapmokėtą vekselį, taigi apeliantas pripažino, kad praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Apelianats nesilaikė vekselio, kaip vertybinio popieriaus, realizavimo tvarkos ir terminų, dėl šios priežasties jo vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad tokiu atveju vekselis tampa paprastu rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi pagal pradinį teisinį santykį. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
Bylos nagrinėjimo metu apeliantas V. V. nurodė, kad 2010-05-26, 2011-05-03 ir 2012-01-09 vekseliuose nurodytas pinigų sumas paskolino atsakovui I. K., t. y. nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Kadangi nurodomų atsakovui suteiktų paskolų sumos yra didesnės nei LR CK 6.871 str. 1 d. numatyta riba, tokioms paskolos sutartims taikomi įstatymo numatyti privalomi rašytinės sandorio formos reikalavimai. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių, taigi paskolos teisiniams santykiams konstatuoti ir paskolos sutarties sudarymo faktui pripažinti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (LR CK 6.870 str. 1, 2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga. Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia paskolos raštelio ar kitokio skolos dokumento atitikimas LR CK 6.871 str. 3 d. reikalavimams. Kai paskolos raštelyje ar kitokiame skolos dokumente aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, šio fakto paneigimo įrodinėjimo našta tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (LR CPK 12 str., 178 str.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas I. K. apeliantui grąžino ne tik 1 500 Lt, bet ir 9 500 Lt sumą, taip pat su išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas gavo 27 500 Lt bei 18 000 Lt sumas pagal 2011-05-03 ir 2012-01-09 vekselius. Atsakovas I. K. byloje paaiškino, kad 2011-05-03 ir 2012-01-09 pasirašytais vekseliais buvo siekta patvirtinti esamą skolinį įsipareigojimą. Iš 2011-05-03 ir 2012-01-09 vekselių turinio matyti, kad šiuose dokumentuose nepatvirtinamas pinigų perdavimo atsakovui faktas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtuose dokumentuose nurodomų pinigų sumų perdavimo įrodinėjimo naštą priskyrė apeliantui (pinigų davėjui). Įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, kad pinigai pagal 2010-05-26 vekselį buvo atsakovui perduoti verslo tikslais, tačiau verslas nepasisekė dar iki antrojo vekselio išrašymo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog apeliantas neįrodė papildomų 27 500 Lt bei 18 000 Lt pinigų perdavimo atsakovui, taigi ir papildomų paskolos sutarčių sudarymo (LR CK 6.871 str. 3 d.). Nors, apelianto teigimu, jo metinės pajamų deklaracijos patvirtina, jog jis turėjo lėšų nurodyto dydžio paskoloms suteikti, tačiau iš byloje pateiktų 2006–2009 m. apelianto metinių pajamų deklaracijų negalima daryti išvados apie jo turėtas lėšas, suteiktas paskolas 2010–2012 m. laikotarpiu. Darytina išvada, kad yra labiau tikėtina, jog šalių tikrieji ketinimai pasirašant minėtus vekselius nebuvo pagrįsti nauju prievoliniu teisiniu santykiu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ieškovo atsakovui siųstame elektroniniame laiške, kurio kopija pateikta byloje, nurodoma 18 000 Lt suma sietina su skolos likučiu pagal 2012-01-09 vekselį, kaip savarankišką sandorį.
Nustatyta, kad 2010-05-26 vekselyje padarytas įrašas, jog atsakovas pinigus gavo. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad iš apelianto gavo 27 500 Lt sumą pagal 2010-05-26 vekselį, įsipareigojo ją grąžinti ir iki 2012-04-20 sumokėjo ieškovui iš viso 11 000 Lt. Atsakovo nurodomas aplinkybes dėl bendros 11 000 Lt skolos sumos grąžinimo patvirtina ir byloje pateikta apelianto atsakovui I. K. siųsto elektroninio laiško kopija, kurioje nurodytas atsakovo skolos likutis – 16 500 Lt. Nors apeliantas nurodo, kad su atsakovu buvo susitarę dėl palūkanų, kurias atsakovas mokėjo, tačiau skundžiamame sprendime įvertina aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė, su kuria ieškovo pozicija buvo suderinta, negalėjo nurodyti tikslių aplinkybių dėl palūkanų sumos dydžio, jų mokėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, atmestinas argumentas, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Ieškovas pagal 2010-05-26 vekselį reiškė reikalavimą dėl 27 500 Lt skolos. Nustačius, kad atsakovas šią sumą pasiskolino iš ieškovo ir grąžino ieškovui 9 500 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui V. V. priteisė likusią nesumokėtą paskolos dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.