Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-02 · Administracinė byla Nr. AS-143-226-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Iv-677-437/2013Sprendimas · 2013-02-11Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-10-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-502-51-14Nutartis · 2014-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
AS-143-226-12
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00400-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
G. M., A. J., H. K., J. K., M. A. K., G. J.
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės administracijai, V. V.
Kategorijos
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143-226/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00400-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 70.6; 15.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. M., A. J., H. K., J. K., M. A. K. ir G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. M., A. J., H. K., J. K., M. A. K. ir G. J. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai, V. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. vasario 24 d. (gauta teisme) bei 2011 m. kovo 28 d. (gauta teisme) ir pareiškėjai G. M., A. J., H. K., J. K., M. A. K. ir G. J. (toliau – ir pareiškėjai) 2011 m. spalio 17 d. (gauta teisme) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovų Elektrėnų savivaldybės administracijos ir V. V. (toliau – ir atsakovai) solidariai pareiškėjos, kuri pagal įgaliojimą atstovauja kitiems pareiškėjams, naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovų solidariai pareiškėjos, kuri pagal įgaliojimą atstovauja kitiems pareiškėjams, naudai 17 300 Lt turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovų solidariai pareiškėjos, kuri pagal įgaliojimą atstovauja kitiems pareiškėjams, naudai visas bylinėjimosi išlaidas; 4) grąžinti pareiškėjai sumokėtą 750 Lt žyminį mokestį.

Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja, atvykusi tvarkyti artimųjų kapų, rado pavogtą nuo U. K. kapavietės metalinę tvorelę. Po Trakų rajono apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo paaiškėjo, kad tvorelę išgriovė ir išvežė į metalo laužą kapinių prižiūrėtojas Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių seniūnija, vadovaujama seniūnės V. V. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimais, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsakovai nurodė, kad tai, jog metalinė tvorelė nukelta tvarkant kapines, pareiškėja sužinojo 2007 m. spalio 20 d., todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas baigėsi 2010 m. spalio 20 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi nutraukė bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 85–87 str., 101 str. 6 p.).

Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos Kazokiškių seniūnas 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-10 ,,Dėl komisijos sudarymo“ sudarė Kazokiškių seniūnijoje esančių kapinių kapaviečių priežiūros komisiją. Ši komisija tvarkė Kazokiškių kapines ir nuo netvarkomų – apleistų kapaviečių nuėmė senas sulūžusias tvoreles, kurios buvo remontuotinos, trukdė prieiti ir tvarkyti kapavietę. Nuimtas tvoreles tam tikrą laiką (porą mėnesių) laikė prie bažnyčios varpinės, o vėliau išvežė į metalo supirktuvę. Pareiškėjai teigė, kad ginčo kapavietė buvo prižiūrima, tvorelė nesurūdijusi, kad pašalindami tvorelę padarė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašė priteisti pinigines sumas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 15, 19, 23, 25 punktais. Nustatė, kad Kazokiškių seniūnija, ruošdamasi Kazokiškių bažnyčios 400 metų jubiliejaus šventei 2007 m., nusprendė sutvarkyti kapines, išmesti šiukšles, sulūžusius aptvarus. Todėl nuo neprižiūrimų kapų 2007 m. pavasarį nukėlė sulūžusias tvoreles. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 23 punktą, kapinių prižiūrėtojas, nustatęs, kad kapas yra netvarkomas daugiau kaip metus, privalėjo raštu įspėti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina kapavietę sutvarkyti, ir tik per metus nuo įspėjimo, jos nesutvarkius, turi teisę savo iniciatyva organizuoti neprižiūrimos kapavietės tvarkymą. Teisminio nagrinėjimo metu apklausęs pareiškėjus teismas nustatė, kad nė vienas iš jų nebuvo įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, todėl pranešti apie kapinių tvarkymą konkrečiam asmeniui seniūnija negalėjo. Kazokiškių seniūnė V. V. patvirtino, kad prižiūrinčių kapines asmenų žurnalas anksčiau nebuvo vedamas, todėl duomenų apie kapus prižiūrinčius asmenis nebuvo. Kaip liudytojai apklausti asmenys tvirtino, kad per mišias kunigas skelbė apie tvarkomas kapavietes ir prašė kreiptis, jeigu yra pretenzijų dėl nuimtų tvorelių. G. M. teigė esanti tas asmuo, kuris tvarkė ginčo kapavietę, tačiau neneigė, kad nebuvo pateikusi seniūnijai savo kaip kapavietės tvarkytojos duomenų. Komisija, kuri sprendė kapavietės priežiūros klausimus, buvo sudaryta 2006 m. gruodžio 19 d., o ginčo tvorelė nukelta ir pašalinta 2007 m. vidurvasary. Kapinių tvarkymo taisyklės nenumatė kokios nors prievolės seniūnijoms imtis priemonių ir kokiais nors kitais būdais ieškoti konkrečiose kapavietėse palaidotų asmenų palikuonių ir juos informuoti apie būtinumą prižiūrėti kapavietes. Teismas, įvertinęs įrodymus, pažymėjo, jog pareiškėjai nurodė prieštaringas aplinkybes dėl kapavietės priežiūros ir dėl lankymosi kapinėse. Atsakovų parodymai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu liudytojai teigė, kad tvarkė tik tas kapavietes, kurios buvo apleistos, nuėmė nuo apleistų kapaviečių tik tas tvoreles, kurios buvo surūdijusios ir netinkamos naudoti, bronzinių tvorelių kapinėse nematė. Pastarųjų parodymai buvo vienodi, sutapo tarpusavyje. Seniūnija kaip savivaldos institucija privalo rūpintis jos teritorijoje esančiomis kapinėmis. Todėl teismas padarė išvadą, jog neįrodyta, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ir nuėmė bei išmetė tvorelę nuo tinkamai tvarkomos ir prižiūrėtos kapavietės. Pažymėjo, jog pareiškėjos, kitų pareiškėjų, jų kviestos liudytojos parodymai dėl tvorelės dydžio ir metalo, iš kurio ji buvo pagaminta, akivaizdžiai skyrėsi. Priešpriešinti šiuos prieštaringus parodymus atsakovo parodymams, nuginčyti atsakovo naudai liudijusių asmenų parodymus, nesant objektyvių duomenų, teismas nelaikė galimu. Todėl šias aplinkybes laikė neįrodytomis. Nurodė, kad kaip įrodymą dėl tvorelės būklės, jos išvaizdos ir vertės pareiškėjai teismui pateikė uždarosios akcinės bendrovės ,,Robinta“ (toliau – UAB ,,Robinta“) atliktą turto vertės nustatymo ataskaitą Šioje ataskaitoje nurodyta, kad U. K. kapo tvoros atkuriamoji vertė yra 15 700 Lt. Teismas įvertino šią ataskaitą. Teismas taip pat įvertino uždarosios akcinės bendrovės ,,Skena“ (toliau – UAB ,,Skena“) atlikto vertinimo ataskaitą. Pažymėjo, jog vertintojų ir eksperto parodymai prieštaravo tiek tarpusavyje, tiek nustatytoms bylos nagrinėjimo metu aplinkybėms, daromos išvados buvo grindžiamos niekuo nepagrįstomis, akivaizdžiai neteisingomis aplinkybėmis arba prielaidomis. Todėl teismas ataskaitų išvadas vertino kaip neobjektyvias, nepagrįstas ir jas atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjai save įvertino kaip asmenis, atsakingus už kapavietės priežiūrą, tačiau nė vienas iš jų nebuvo pateikęs duomenų kapinių prižiūrėtojui – seniūnijai (Kapinių tvarkymo taisyklių 20 p.). Todėl seniūnija neturėjo galimybės informuoti pareiškėjos apie vykdomus tvarkymus. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad seniūnija būtų pažeidusi kokius nors norminių aktų reikalavimus. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovų veiksmai buvo teisėti. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis numato pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nenustačius šių neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Teismas nustatė, kad pareiškėjai apie tvorelės nuėmimą sužinojo 2007 m. spalio 20 d., o į teismą kreipėsi 2011 m. vasario 24 d., t. y. praėjus beveik trejiems su puse metų. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjai neprašė termino atnaujinti, todėl atsakovų prašymas dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstas ir tenkinamas.

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jie apie kapo tvorelės nuėmimą sužinojo 2007 m. spalio 20 d., o į teismą kreipėsi 2011 m. vasario 24 d., t. y. praėjus beveik trejiems su puse metų. Tik gavusi Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. vasario 29 d. nutarimą pareiškėja suprato ir faktiškai suvokė, kad jos teisė yra pažeista. Senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2008 m. vasario 29 d., nes tik iš šio prokuratūros nutarimo paaiškėjo, kad pareiškėjai buvo padaryta žala. Kadangi pareiškėja apie savo pažeistą teisę sužinojo 2008 m. vasario 29 d., o į teismą kreipėsi 2011 m. vasario 24 d., įstatymo nustatytas trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas nėra praleistas. Kitiems pareiškėjams apie jų pažeistus interesus tapo žinoma vėliau, kadangi jie negyvena kartu su pareiškėja, o vienas iš pareiškėjų H. K. jau daug metų gyvena užsienyje. Pareiškėjai 2011 m. spalio 24 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydami juos taip pat įtraukti į bylą pareiškėjais ir atlyginti jiems padarytą žalą. Skundas paduotas per įstatymo nustatytą terminą.

2. Atsakovai, viešojo administravimo subjektai, kuriems kaip valdžios institucijoms keliami aukštesni elgesio ir pareigų, rūpestingumo ir atidumo standartai, ne tik pažeidė Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatas, bet ir nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė jiems žalą – neteisėtai nuėmė ir sunaikino kapavietės tvorelę, kuri jiems buvo svarbi ne tik emociniu, bet ir kultūriniu, istoriniu požiūriu, ir dėl to jie patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Robinta“ ir UAB „Skena“ ataskaitose nurodyti turto vertintojo ir eksperto parodymai prieštaravo nustatytoms bylos nagrinėjimo metu aplinkybėms, daromos išvados buvo grindžiamos niekuo nepagrįstomis, akivaizdžiai neteisingomis aplinkybėmis arba prielaidomis. Su tokiais teismo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti ir jie atmestini kaip nepagrįsti. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad pateiktų ataskaitų išvados yra prieštaringos, nepagrįstos ir todėl atmestinos.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Pareiškėjai praleido skundo padavimo senatį.

2. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie turi teisę į skundą.

3. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad patyrė 20 000 Lt neturtinę žalą.

4. Pareiškėjai nepagrindė turtinės žalos dydžio.

5. Skunde neteisingai nurodomos faktinės aplinkybės, neišsamiai ir neobjektyviai išdėstoma situacija ir teisinis aplinkybių įvertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, nustatęs, kad yra praleistas CK nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, administracinę bylą nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.

ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas nustato, kad administracinė byla turi būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Ši procesinės teisės norma aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 32 ir 33 straipsniuose nustatytas taisykles, reglamentuojančias skundų (prašymų) administraciniam teismui pateikimo terminus, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pagrindą atsisakyti priimti skundą (prašymą), kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, be to, atsižvelgiant į šios normos paskirtį bei lingvistinę konstrukciją. Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu nutraukti bylą galima tada, kai nustatoma, jog skundo pateikimo teismui metu skundą turėjo būti atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (dėl termino skundui paduoti praleidimo). Ieškinio senaties terminus, jų taikymo pagrindus, teisinę reikšmę pareikštam reikalavimui ir kitus klausimus, susijusius su ieškinio senaties terminų taikymu, reguliuoja ne ABTĮ, o CK. Ieškinio senaties termino praleidimas nėra pagrindas atsisakyti priimti skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nes CK 1.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Kadangi atsisakyti priimti skundą (reikalavimą) dėl žalos atlyginimo dėl ieškinio senaties termino pabaigos negalima, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą taip pat negalima.

CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne bylą nutraukti. Administracinių bylų teisenoje ši norma reiškia, kad teismas, nustatęs, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, bylą ne nutraukia, o sprendimu atmeta skundą (prašymą). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino procesinį terminą kreiptis į teismą su ieškinio senaties terminu, kurį reglamentuoja materialinės teisės normos, ir, nustatęs, kad senaties terminas praleistas, o pareiškėjai neprašo jo atnaujinti, administracinę bylą nutraukė. ABTĮ 101 straipsnyje, nustatančiame administracinių bylų nutraukimo pagrindus, nenumatyta, kad administracinė byla gali būti nutraukta pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Išdėstyti argumentai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-331/2001 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, psl. 255–258), 2004 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-130/2004, 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-240/2006, 2007 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-130/2007) (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog praleistas ieškinio senaties terminas, neturėjo teisinio pagrindo administracinę bylą nutraukti, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. M., A. J., H. K., J. K., M. A. K. ir G. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas