Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-11 · Byla Nr. Iv-677-437/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
Iv-677-437/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00400-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
G. M., A. J., H. K., J. K., Mečislovo A
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės administracijai, V. V.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-677-437/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00400-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjams G. M., A. J., pareiškėjų atstovui advokatui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų G. M., A. J., H. K., J. K., Mečislovo A. K., G. J. skundą atsakovėms Elektrėnų savivaldybės administracijai, V. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai G. M., A. J., H. K., J. K., Mečislovas A. K., G. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintais skundais (t.1, b. l. 1-2, 13-17; t. 2, b. l. 1-7, t 3, b.l. 48-58 ). 2012-10-24 teisme registruotame patikslintame skunde pareiškėjai prašo: 1. Priteisti solidariai iš atsakovų: G. M. 5 000 Lt neturtinės žalos; A. J. 5 000 Lt neturtinės žalos; H. K. 5 000 Lt neturtinės žalos; J. K. 5 000 Lt neturtinės žalos; Mečislovui A. K. 5 000 Lt neturtinės žalos; G. J. 5 000 Lt neturtinės žalos; 2. Priteisti iš atsakovų solidariai pareiškėjai G. M. 1 600 Lt žalos, patirtos dėl apmokėjimo už turto vertinimą (1200 Lt) ir už žalos kapui nustatymą (400 Lt); 3. Priteisti turtinės žalos iš atsakovų solidariai: G. M. 2 617 Lt; A. J. 2 617 Lt; H. K. 2 617 Lt; J. K. 2 617 Lt; Mečislovui A. K. 2 617 Lt; G. J. 2 617 Lt. Paaiškina, kad pareiškėja G. M., atvykusi tvarkyti artimųjų kapų į Elektrėnų savivaldybėje, Kazokiškių seniūnijoje esančias prie Kazokiškių bažnyčios senąsias kapines, rado pavogtą nuo U. K. kapavietės metalinę tvorelę. Kapavietėje mėtėsi tvorelės pamatų betono liekanos, šalia paminklo buvo likęs tvorelę laikantis kampas. Po Trakų rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo paaiškėjo, kad kapų tvorelę išgriovė ir išvežė į metalo laužą kapinių prižiūrėtojas - Elektrėnų savivaldybės, Kazokiškių seniūnija, seniūnės V. V. nurodymu. Kazokiškių seniūnė V. V., pasitelkusi seniūnijoje viešuosius darbus dirbusius darbuotojus, nurodė jiems nugriauti nuo U. K. kapavietės metalinę tvorelę, kuri kartu su kitomis tvorelėmis buvo išvežta į metalo laužą. Pažymi, kad be U. K. kapavietės šiose kapinėse yra dar senelių kapavietės. Vertina, kad dėl Elektrėnų savivaldybės ir Kazokiškių seniūnės V. V. neteisėtų veiksmų buvo padaryta tiek materialinė, tiek neturtinė žala. Buvo pažeminta pareiškėjų šeimos ir giminės garbė rūpintis ir išsaugoti artimųjų atminimą, ir jį skiepyti ateinančioms kartoms. Pažymi, kad giminaičiai A. J., H. K., J. K. ir M. A. K. bei G. J., siekdami apginti savo pažeistus interesus, dėl neteisėtais Elektrėnų savivaldybės bei Kazokiškių seniūnės V. V. veiksmais išniekinto U. K. kapo, įgaliojo pareiškėją G. M. atstovauti juos šioje byloje. Mirusioji U. K. A. J., H. K., J. K. ir M. A. K. taip pat kaip ir pareiškėjai G. M. yra prosenelė, o pareiškėjai G. J. - senelė. Vertina, kad atsakovai nesilaikė tokių elgesio taisyklių ir teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitiems asmenims žalos, tai pat pažeidė ir nevykdė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimo Nr. 144 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų - kapinėse esantys statiniai prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymu nustatytą statinių naudojimo ir priežiūros tvarką (29 punktas), nutarimus panaikinti kapines, pripažinimą kitokio visuomenės poreikio viršenybę, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Palaikų perlaidojimo ir kapaviečių statinių perkėlimo tvarka nustatomos nutarime dėl kapinių panaikinimo (taisyklių 37 punktas). Pažymi, kad ginčo metu kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką reglamentavo Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau tekste - Taisyklės). Šių taisyklių 15 p. nustatė, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ar skirta kapavietė (atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo), o jo duomenys nurodomi specialiame žurnale. Kazokiškių seniūnė V. V. patvirtino, kad, žurnalas, kuriame užpildoma informacija kas prižiūri konkretų kapą, nebuvo pildomas iki 2008 metų. Tokiu būdu buvo pažeistos Kapinių tvarkymo taisyklės, kadangi toks žurnalas tūrėjo būti vedamas. Pažymi, jog pareiškėja G. M. ne vieną kartą buvo nuėjusi pas Kazokiškių seniūnę, pagal galiojančią tvarką, įsirašyti į kapus prižiūrinčių asmenų žurnalą, tačiau seniūnė jos į kapus prižiūrinčių asmenų žurnalą dėl neaiškių priežasčių neįrašė. Tokiu būdu, nesilaikant Kapinių tvarkymo taisyklių ir pagal nustatytą tvarką nepildant žurnalo, kuriame nurodomi už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenys, dėl pačių atsakovų kaltės jie neturėjo duomenų, kas prižiūri U. K. kapavietę. Seniūnė V. V. patvirtino, kad seniūnija nesiėmė jokių priemonių pranešti, kad asmenys, kurie nori būti įrašyti kaip už kapaviečių priežiūrą atsakingi asmenys, informuotų seniūniją. Pasak seniūnės kapaviečių prižiūrėtojai būdavo registruojami tik tada, kai jiems būdavo išduodami leidimai laidoti. Tokiu būdu, seniūnija nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir tokiu savo neveikimu užkirto kelią ir nesudarė sąlygų asmenims, norintiems būti įrašytais kaip kapavietę prižiūrinčiais asmenimis, tokiu atveju kai į jų prižiūrimą kapavietę niekas daugiau nebus laidojama. Remiantis Kapinių tvarkymo taisyklių 23 p. jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva savivaldybė (seniūnija) arba religinė bendruomenė ar bendrija, gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, ir tada jos tvarkymas būtų organizuotas Taisyklių 25 p. nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 23 p. nuostatomis, 2007 metais, kada pirmą kartą buvo apžiūrėtos Kazokiškių kapinės ir nuspręsta, kad kai kurios kapavietės yra neva neprižiūrimos, kapinių prižiūrėtojas turėjo raštu įspėti U. K. kapavietę prižiūrinčią pareiškėją G. M. ir tik per metus laiko nuo įspėjimo, jei kapavietė būtų buvusi nesutvarkyta, turėjo teisę savo iniciatyva imtis kapavietės priežiūros. Tačiau kaip numatė Taisyklių 23 p. nei pareiškėja G. M., kurią kiti giminaičiai buvo paskyrę atsakinga už prosenelės kapavietės priežiūrą, nei kiti pareiškėjai pagal nustatytą tvarką nebuvo įspėti. Duomenų apie kapavietę prižiūrinčius asmenis atsakovai neturėjo iki 2008 metų, kaip reikalavo Taisyklių 15 p., nepildė žurnalo, kuriame nurodomi už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenys. Todėl dėl pačių atsakovų kaltės, jie neturėjo galimybės tinkamai informuoti pareiškėjų. Atsakovai, viešojo administravimo subjektai, kuriems kaip valdžios institucijoms keliami aukštesni elgesio ir pareigų, rūpestingumo ir atidumo standartai, dėl savo pačių kaltės neturėdami duomenų apie kapavietę prižiūrinčius asmenis, nesiėmė jokių kitų priemonių informuoti pareiškėjus apie tai, kad priimtas sprendimas jų giminės kapavietę pripažinti neprižiūrima. Kaip liudytojais apklausti asmenys tvirtino, kad per mišias kunigas skelbė apie tvarkomas kapavietes ir prašė kreiptis, jeigu yra pretenzijų dėl nuimtų tvorelių. Pažymi, kad tvorelės buvo nuimtos neteisėtai, nes atsakovai tinkamai neįspėję pareiškėjų ir kitų asmenų, nepraėjus vienerių metų nuo įspėjimo terminui apskritai neturėjo teisės nuimti kapaviečių tvorelių, tame tarpe ir ginčo tvorelės. Pareiškėjai nėra vietiniai gyventojai, o į kapines atvyksta nors ir dažnai, tačiau ne visada turi galimybę lankytis mišiose ar atvykti būtent tą dieną kai vyksta mišios, šiuo atveju kunigo pranešimas per mišias dėl atliekamų kapinių tvarkymo darbų, nėra laikytinas pakankama priemone tinkamai informuoti kapavietes prižiūrinčius asmenis. Pažymi, kad Kazokiškių seniūnė V. V. patvirtino, kad jokių pranešimų prie kapinių ir vietinėje spaudoje dėl kapinių tvarkymo darbų taip pat neskelbė. Vertina, kad atsakovai nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė pareiškėjams žalą - neteisėtai nuėmė ir sunaikino kapavietės tvorelę, kuri pareiškėjams buvo svarbi ne tik emociniu, bet ir kultūriniu, istoriniu požiūriu, ir dėl ko pareiškėjai patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Pažymi, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala, kurią sudaro šie nuostoliai: remiantis turto vertės nustatymo ataskaita Reg. Nr. 674/57 dėl U. K. kapo tvoros, esančios Kazokiškių k., Elektrėnų sav. nugriovimo, padaryta žala paskaičiuota atkuriamosios vertės (kaštų) metodu yra 15 700 Lt (penkiolika tūkstančių septyni šimtai litų). Vertina, kad atitinkamai kiekvienam iš pareiškėjų proporcingai turėtų būti priteista po 2 617 Lt žalos (15 700 Lt/6 = 2 617 Lt). 2. Turto vertinimas kainavo (2011-10-10 SF serija ROBI Nr. 0000113 pateikta byloje) 1 200 Lt . Žalos nustatymas kapui kainavo 400 Lt (keturi šimtai litų). G. M., siekdama nustatyti padarytą žalą, buvo priversta kreiptis į kvalifikuotus ekspertus, dėl ko ji vertina, kad patyrė viso 1 600 Lt nuostolių (tiesioginių išlaidų) (l 200 Lt + 400 Lt = 1 600 Lt), visą turtinę žalą įvertina 17 300 Lt.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paaiškina, kad neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, tačiau neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pareiškėjai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą kiekvienas individualiai vertina po 5 000 Lt. Pažymi, kad pareiškėjai patyrė šoką dėl atsakovų neteisėtų ir savavališkų veiksmų, dvasinį, emocinį diskomfortą bei išgyvenimus, patirtus dėl artimos giminaitės kapo suniokojimo ir autentiškos metalinės kapavietės nugriovimo bei kitas reikšmingas aplinkybes (autentiška kapavietės metalinė tvorelė buvo svarbi ne tik dvasiniu ar emociniu požiūriu, bet ir nacionaliniu, istoriniu bei kultūriniu), taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Pažymi, kad turi būti taikomas solidariosios atsakomybės principas remiantis LR CK 6.279 str. 1 d., pagal kurią bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, nes žalą padarė abu atsakovai.

Dėl skundo padavimo senaties termino paaiškina, kad santykius, susijusius su žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimą reglamentuoja LR CK ir LR viešojo administravimo įstatymas. LR CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Remiantis LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). 2007-10-20 pareiškėjai G. M., A. J. bei G. J., atvykę į kapines pamatė, kad ant jų prosenelės U. K. kapo nebėra kapo tvorelės. Tačiau šis momentas nelaikytinas skundo padavimo senaties termino pradžia, kadangi pareiškėjams tuo momentu, t.y. 2007-10-20 atvykus į kapines ir pamačius, kad dingo kapavietės tvorelė dar nebuvo žinoma ir jie nesuprato, kad jų teisės yra pažeistos. Pareiškėjams nieko nebuvo žinoma apie jokius atliktus kapinių tvarkymo darbus ar kokias nors kitas priežastis, dėl ko nuo jų prosenelės kapo buvo nuimta tvorelė. Nežinant dėl kokių priežasčių nuo kapo dingo tvorelė ir pirmiausia manant, kad tai vagių darbas, pareiškėja G. M. su 2007-12-11 prašymu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės prokuratūrą, kad ši savo ruožtu pradėtų ikiteisminį tyrimą ir nustatytų kaltus, dėl tvorelės dingimo, asmenis. Trakų rajono apylinkės prokuratūra, 2008-02-29 nutarimu nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal G. M. pareiškimą ir nurodė, kad dėl kapo tvorelės sunaikinimo ji gali kreiptis į teismą, kadangi prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą nustatė, kad tvorelė nuo G. M. prosenelės U. K. kapo buvo nuimta 2007 metų vasaros viduryje, o vėliau išvežta į metalo laužą, tikslu sutvarkyti Kazokiškių kapines. Sprendimą dėl kapo tvorelės nuėmimo priėmė tam specialiai sudaryta komisija, o tvorelės griovimo darbus atliko Kazokiškių seniūnė V. V., pasitelkusi seniūnijoje viešuosius darbus dirbusius darbuotojus. Tik gavusi Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008-02-29 nutarimą pareiškėja G. M. suprato ir faktiškai suvokė, kad jos teisė yra pažeista, kadangi iki to momento, t.y. iki kol buvo priimtas minėtas 2008-02-29 nutarimas, nebuvo žinoma dėl kokių priežasčių nuo prosenelės kapo buvo dingusi tvorelė ir ar yra padaryta žala - ar ji pavogta, ar nuimta dėl kitų priežasčių, nebuvo aišku ar tvorelė bus surasta, ar ji sunaikinta ir kas dėl to kaltas. Tik gavus 2008-02-29 prokuratūros nutarimą tapo aišku ir G. M. suvokė, kad yra pažeista jos ir kitų pareiškėjų teisė, todėl atitinkamai nuo to momento t.y. nuo 2008-02-29 atsirado teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2008-02-29, nes tik iš šio prokuratūros nutarimo paaiškėjo, kad buvo padaryta žala. Pažymi, kad tik viena iš pareiškėjų, G. M. nuo 2008-02-29 sužinojo ir suprato apie savo pažeistą teisę ir padarytą žalą, o kitiems pareiškėjams apie jų pažeistus interesus tapo žinoma vėliau, kadangi tik po to kai pareiškėja G. M. gavo 2008-02-29 prokuratūros nutarimą ir tapo aišku kas kaltas dėl tvorelės dingimo, pareiškėja G. M. informavo kitus giminaičius - pareiškėjus apie susidariusią situaciją. Todėl pareiškėjams A. J., G. J., H. K., J. K., M. A. K. apie neteisėtai nuo kapo nuimtą kapavietės tvorelę ir tokiais neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais padarytą žalą jiems tapo žinoma gerokai vėliau, t.y. jiems tapo žinoma apie padarytą žalą po to, kai pareiškėja G. M. gavo 2008-02-29 prokuratūros nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja G. M., siekdama apginti pažeistus interesus su 2011-02-21 ieškiniu kreipėsi į teismą (ieškinys teisme gautas 2011-02-24). Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja G. M. apie pažeistą teisę sužinojo 2008-02-29, o kiti pareiškėjai dar vėliau - tik po to, kai pareiškėja G. M. gavo 2008-02-29 prokuratūros nutarimą ir juos informavo, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011-02-24, įstatymo nustatytas trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas nėra praleistas, todėl laikytina, kad skundas paduotas per nustatytą terminą. Vertina, kad pareiškėjai skundą padavė per nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CK nuostatų, susijusių su ieškinio senaties taikymu, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai.

Pareiškėjai G. M. ir A. J. bei jų atstovas advokatas G. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovai Elektrėnų savivaldybės administracija ir V. V. atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka (t 3, b.l. 68-76). Vertina, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo senatį. Iš pridėto Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008-02-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad kapinėse pareiškėja sužinojo, jog tvorelė nukelta tvarkant kapines ir kad ji tai sužinojo 2007-10-20. Patikslinto skundo teiginys, kad G. M. 2007-12-11 kreipėsi į prokuratūrą manydama, kad kapo tvorelė buvo pavogta vagių, ir, kad pareiškėjams nebuvo žinoma apie jokius atliktus kapinių tvarkymo darbus, prieštarauja Trakų rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr.87-2-067-07 medžiagai, kurioje yra jos pačios paaiškinimas, iš kurio matyti, kad G. M. apie tai, kad metalinė tvorelė nuo ginčo kapavietės buvo patraukta Kazokiškių seniūnijos darbuotojų, sužinojo 2007-10-20 kartu su kitais pareiškėjais lankydamasi kapinėse. LR CK 1.125 str. 8 d. numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. LR CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas baigėsi 2010-10-20, tačiau ieškovė G. M. tik 2011-02-21 su ieškiniu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą. Ieškovės 2011-02-21 ieškinys teismui buvo pateiktas 2011-02-24, taigi akivaizdu, kad jis yra pateiktas praleidus ieškinio senatį. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja G. M. teigė, kad 2007-10-20 kapinėse ji sužinojo, jog tvorelė nukelta tvarkant kapines, o patikslintame skunde ji teigia, kad tai sužinojo tik 2008-02-29, gavusi prokuratūros nutarimą.

Pažymi, kad G. M. teisme veikia visų pareiškėjų vardu, be to, G. M. teigia, kad ji yra visos giminės įpareigota prižiūrėti ir tvarkyti ginčo kapą (tai tvirtino ir kiti pareiškėjai ir liudytojai: V. L. (t 1 b.l. 120; t. 2 b.l. 62), M. A. K. (t 1 b.l. 122, 121, t. 2 b.l. 59), todėl visų esamų ir galimai būsimų pareiškėjų (anot M. A. K., jų giminė labai plati (t 1 b.l. 122, 121, t. 2 b.l. 59), sužinojimo apie tvorelės nukėlimą tvarkant kapines data laikytina ta, kurią apie tai sužinojo pati G. M., todėl teismas teisingai nustatė dieną, nuo kurios pareiškėjai sužinojo apie savo ginčytinai pažeistą teisę. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie G. M. pareiškimo prisijungę pareiškėjai prieš tai buvo apklausti byloje kaip liudytojai. Mano, kad pareiškėjų ir liudytojų statusas toje pačioje byloje nėra tarpusavyje suderinamas, todėl pastarieji negali būti laikomi pareiškėjais, o jeigu jie yra laikomi pareiškėjais, tai jų kaip liudytojų parodymai šioje byloje neturi įrodomosios galios.

Pažymi, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie turi teisę į skundą. Pareiškėjai nurodo, kad nuo U. K. kapavietės buvo pavogta metalinė tvorelė ir kad jie dėl to patyrė 20 000 Lt (patikslintame skunde padidino šią sumą iki 30 000 Lt ir išskaidė ją į 6 dalis - kiekvienam pareiškėjui po 5 000 lt) neturtinę žalą bei 17 300 (patikslintame skunde padidindami šią sumą 2 litais) Lt turtinę žalą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad būtent jie ar bent vienas iš jų yra už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys, kad jiems ar bent vienam iš jų buvo išduotas leidimas laidoti palaikus ginčo kapavietėje, kad jų visų ar bent vieno iš jų jėgomis ar lėšomis, ar jo naudai buvo pastatyta metalinė kapo tvorelė ir kad tai apskritai yra U. K. kapas. Byloje pateiktas Kazokiškių seniūnijos 2011-09-26 raštas Nr.26.03-11 patvirtina, kad pareiškėjai nėra už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys, o ir jų tapimas tokiais yra labai probleminis, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą kapinių prižiūrėtojas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis. Ten pat numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo yra tas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Pareiškėjai nepateikė ir Elektrėnų savivaldybės administracija, taip pat ir Kazokiškių seniūnija neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjų prašymu būtų išduotas leidimas laidoti jų prašyme nurodytus asmenis ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša, todėl Elektrėnų savivaldybės administracijos Kazokiškių seniūnija neturi teisinio pagrindo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašyti G. M. ar kitų pareiškėjų, kaip už kapaviečių priežiūrą atsakingo asmens, duomenų. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokių duomenų savivaldos institucijos ir negali turėti, nes tarpukario Lietuvoje gimimo, jungtuvių ir mirimo aktus atlikinėdavo įvairių konfesijų dvasininkai, o civilinę metrikaciją veikė tik Klaipėdos krašte (Lietuvos istorija, V. D.-Sruogienė, Vilnius, „Vyturys“, 1990 m., 351 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte numatyta laidojančio asmens pareiga prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Ši pareiga kartu suponuoja ir šio asmens teisę reikalauti iš kitų asmenų nedaryti žalos kapavietei ir reikalauti tą žalą atlyginti. Pareiškėjai nėra už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingi laidojantys asmenys, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Pažymi, kad Kazokiškių seniūnijos ir Kazokiškių bažnyčios bendromis pastangomis vykdyto kapinių sutvarkymo metu ginčo kapas ir paminklas buvo labai seni ir apleisti, todėl paminkle negalima buvo nei įžvelgti, nei apčiuopti nei vardo, nei pavardės. Ir tik po 2011-04-15, t. y. po to, kai seniūnijos ir parapijos darbuotojai sutvarkė nežinomo asmens - ginčo kapą jo paminkle atsirado ar buvo paryškintas, ar atnaujintas, ar perdarytas tekstas „KOZLOWSKA URSULIA URODZONA, 1863. R. ZMARLA, 1938. R.“. Kitoje ginčo kapo paminko pusėje nuo seno buvo ir yra išlikęs ir gerai įskaitomas iškaltas su U. K. niekuo nesiejamas tekstas: „Hier ruhot in Gott mein theurer G. L. Fridrich ECKARDT gel. 5 Febr 1828, gest. 26 Juny 1869. Friede seiner Asche“ (tai patvirtina Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus 2011-07-14 raštu Nr. 13.1-64 pateiktos nuotraukos). Kazokiškių seniūnija neturi faktinių duomenų apie tai, kokie asmenys ir kada buvo palaidoti ginčo kape. Šios aplinkybės iki šiol neleidžia daryti išvadų, kurie konkrečiai asmenys yra palaidoti ginčo kape, todėl šie juridinę reikšmę turintys faktai suinteresuotų asmenų prašymu turi būti nustatinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiškėja G. M. 2011-09-09; 2011-09-12; 2012-03-17; 2012-06-06; 2012-07-10; 2012-09-18 raštais kreipėsi į Kazokiškių seniūniją ir Elektrėnų savivaldybės administraciją dėl jos įtraukimo į žurnalą kaip asmens, atsakingo už ginčo kapavietės priežiūrą (ir su tuo susijusiais klausimais). Pareiškėja G. M. į šiuos prašymus gavo motyvuotus pagrįstus neigiamus atsakymus 2011-09-26; 2012-06-05; 2012-07-04; 2012-09-05 ir 2012-10-23 raštais. Nė vieno iš neigiamų atsakymų pareiškėja G. M. įstatymu nustatytais terminais teismui neskundė.

Atsakovai vertina, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad patyrė 30 000 Lt neturtinę žalą. LR CK 6.251 str. 1 d. yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Pareiškėjai nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad jie patyrė tokią didelę neturtinę žalą ar kad jie apskritai patyrė bet kokią neturtinę žalą. Pareiškėja G. M. skunde nurodė, kad dėl kapo tvorelės dingimo ji patyrė 20 000 Lt neturtinę žalą o patikslintu skundu net 6 pareiškėjai nurodo, kad dėl to paties įvykio visi jie (įskaitant ir G. M.) patyrė neturtinę žalą, kurią bendrai įvertino ta pačia 20 000 Lt suma. Paskutiniame patikslintame skunde nemotyvuotai padidino šią sumą iki 30 000 Lt ir išskaidė ją į 6 dalis - kiekvienam pareiškėjui po 5 000 lt. Skunde neatskleidžiama, kokiu būdu jų patirta neturtinė žala padidėjo nuo 20 000 iki 30 000 Lt. Neturtinei žalai atsirasti neužtenka ir viešojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumo (nors nagrinėjamu atveju to neteisėtumo ir nėra), nes ne kiekvienas neteisėtas veiksmas, o tik tas, kuris konkrečiai nurodytas įstatymuose (kaip nurodoma LR CK 6.250 str.) užtraukia neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju įstatymai nenustato, kad už skundžiamus viešojo administravimo subjekto veiksmus gali kilti neturtinės žalos atsakomybė. Todėl nėra pagrindo tenkinti skundo.

Atsiliepimas

Atsakovai vertina, kad pareiškėjai nepagrindė turtinės žalos dydžio. Patikslinto skundo 6 lape teigiama, kad bendra jų patirta turtinė žala sudaro 17 300 Lt, ir 11 lape teismo prašo priteisti 17 302 Lt turtinę žalą. Vertina, kad turto vertės nustatymo ataskaita negali būti objektyvi, nes vertės nustatymas atliktas atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktą neteisingą informaciją. Turto vertės nustatymo ataskaita ydinga, nes vertintojas vertino objektą, kurio nematė ir negalėjo matyti. Ataskaitos 5 lape nurodoma, kad vertinimas yra atliekamas remiantis užsakovo pateiktomis žiniomis apie vertinamą nekilnojamąjį turtą ir duomenų banko informacija apie nekilnojamojo turto rinką. Metalinė kapo tvorelė pagal LR CK 4.2. str. nelaikoma nekilnojamuoju turtu. Ataskaitos 21 lape nurodoma, kad vertinami žalvario tvorelės atstatymo kaštai. Pareiškėja G. M. ir jos kviesti liudytojai teismą įtikinėjo, kad tai buvo kalta iš bronzos metalo tvorelė. Atsakovų kviesti liudytojai patvirtino, kad ta tvorelė buvo plieninė, surūdijusi ir apkerpėjusi. Iš ataskaitos turinio matyti, kad atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į svarbias faktines aplinkybes - kad ginčo kape buvo plieninė, surūdijusi ir apkerpėjusi tvorelė, kuri gadino kapo ir kapinių vaizdą, dėl savo aukščio ir vartelių stokos trukdė patekti į kapo vidų tvarkyti kapo, kapas buvo apleistas, apžėlęs velėna. Be to, atsakovams nebuvo suteikta galimybė užduoti turto vertintojams klausimų, todėl jis ir nebuvo atliktas objektyviai. Be to, Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodytos tvorelės atstatymo sąnaudos yra akivaizdžiai smarkiai padidintos. Rinkoje tokių kainų nėra. 2007 m. vasarą Elektrėnų savivaldybės administracijos Kazokiškių seniūno 2006-12-19 įsakymu Nr. V-10 sudaryta Kazokiškių seniūnijoje esančių kapinių kapaviečių priežiūros komisija, kurios nariai: V. V., Kazokiškių seniūnė, A. K., Kazokiškių parapijos administratorius, K. G., Kazokiškių bažnyčios prižiūrėtoja, ir D. Š., Kazokiškių seniūnijos darbininkė, kapinėse prie Kazokiškių bažnyčios apžiūrėjo kapus, kurie netvarkomi daug metų ir apie kuriuos seniūnija ir parapija neturi jokių žinių (žinių apie tai, kas palaidota šiuose kapuose ir kas turėtų ar galėtų juos prižiūrėti). Komisija kolegialiai nusprendė pripažinti šias kapavietes neprižiūrimomis ir kolegialiai nutarė jas sutvarkyti, nes paliekant taip, kaip buvo, būtų toleruojama nepagarba palaidotiems asmenims ir darkomas bendras kapinių vaizdas. Viena iš tokių kapaviečių buvo ir ginčo kapavietė. Kadangi pastaroji kapavietė buvo labai apleista, daug metų netvarkoma, apžėlusi lauko žolėmis ir aptverta sena metaline surūdijusia ir apkerpėjusia tvorele, paminkle negalima buvo nei įžvelgti, nei apčiuopti nei vardo, nei pavardės, komisija nusprendė tvorelę pašalinti, kad galima būtų nekliudomai tvarkyti kapavietę (pjauti žolę, grėbti lapus). Priimtas komisijos sprendimas buvo įvykdytas bendromis seniūnijos darbuotojų ir parapijos pastangomis. Metalinės tvorelės nuo kapų (taip pat ir nuo ginčo kapo) buvo nuimtos, o vėliau kun. A. K. paprašė, kad metalo supirkimu užsiimantys asmenys neatlygintinai išsivežtų šį metalo laužą, kas ir buvo padaryta. Šias aplinkybes teismui paliudijo liudytojai kun. A. K. ir D. Š.. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių skundo teiginius, kad Kazokiškių seniūnė V. V. nurodė darbuotojams nugriauti nuo ginčo kapavietės metalinę tvorelę. Kazokiškių seniūnė V. V. apskritai nedalyvavo kapinių tvarkymo darbuose, nes nuo 2007-06-18 iki 2007-07-03 atostogavo (tai patvirtina pridedamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis). Kazokiškių seniūnė V. V. nesprendė nuimtų nuo kapaviečių tvorelių išgabenimo iš kapinių klausimo. Todėl skunde pateikti kaltinimai seniūnei nėra pagrįsti. Pažymi, kad pašalinant nuo ginčo kapo metalinę tvorelę, buvo siekiama užtikrinti tinkamą kapavietės priežiūrą, pareiga atlikta tinkamai, todėl buvo elgiamasi teisėtai ir nesudarytos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti. Įtraukimo į žurnalą atsakingu už kapo priežiūrą asmeniu klausimu G. M. į Kazokiškių seniūniją kreipėsi tik 2011-09-09 ir 2011-09-19, t. y. praėjus 4 metams po neprižiūrėtų kapaviečių sutvarkymo, todėl dėl 2011 metais pateiktų G. M. prašymų Kazokiškių seniūnija negalėjo apie G. M. galėjimą prižiūrėti ginčo kapavietę žinoti 2007 metų vasarą kuomet kartu su parapija sprendė neprižiūrimų kapaviečių klausimą. Pažymi, kad iki 2007 metų vasaros, kuomet buvo sprendžiamas neprižiūrimų kapaviečių klausimas, Kazokiškių seniūnija neturėjo jokios informacijos apie tai, kas palaidotas ginčo kape ir kas turėtų ar galėtų jį prižiūrėti. Neturėdama šios informacijos Kazokiškių seniūnija negalėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 23 punkto, numatančio, kad jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. G. M. duomenys negalėjo atsirasti šiame žurnale nei iki 2008 metų, nei po jų ne dėl tokio žurnalo nepildymo, o dėl to, kad seniūnija neturėjo ir šiuo metu neturi duomenų, patvirtinančių, kad G. M. prašymu būtų išduotas leidimas laidoti jos prašyme nurodytus asmenis ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša (žurnalas būtų teisės aktų nustatyta tvarka užpildytas, jei tam būtų teisinis ir faktinis pagrindas). G. M. negalėjo ir šiuo metu negali būti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašyta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Neturi pagrindo teiginys, kad kapinių prižiūrėtojas, prieš atlikdamas skundžiamus veiksmus, turėjo raštu įspėti pareiškėją G. M., nes vadovaujantis Taisyklių 23 p. įspėti buvo reikalaujamą už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, o G. M. nebuvo ir nėra už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, seniūnija neturėjo duomenų, kad G. M. ar koks nors kitas asmuo gali būti kokiais nors ryšiais susijusi su ginčo kapaviete.

Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų duomenų neturėjimas neatleidžia kapinių prižiūrėtojo (seniūnijos) nuo pareigos užtikrinti tinkamą kapinių priežiūrą. Seniūnija neturėjo realios galimybės prieš kapo sutvarkymą įspėti už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens (nes to asmens nebuvo) ir vis tiek privalėjo spręsti tinkamos kapinių priežiūros klausimą, nes tai įpareigojo Taisyklių 16 p. įpareigojantį kapinių prižiūrėtoją kapinėse palaikyti švarą ir tvarką, tvarkyti kapaviečių skyrimą, atlikti kitas šiose Taisyklėse ir sutartyje su savivaldybe (seniūnija), religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Pažymi, kad patikslintame skunde liko neatskleista kokią teisės normą ir kokiais veiksmais atsakovai pažeidė.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė V. V. ir atsakovės Eleektrėnų savivaldybės administracijos atstovas pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2006-12-19 Elektrėnų savivaldybės administracijos Kazokiškių seniūnės V. V. įsakymu Nr. V-0 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Kazokiškių seniūnijoje esančių kapinių kapaviečių priežiūros komisija (t 1, b.l. 35).

Pareiškėja 2007-12-17 su pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono prokuratūrą dėl kapo tvorelės dingimo, kuri 2008-02-29 priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nustatė, kad tvorelė nuo U. K. kapo, esančio Kazokiškių kapinėse buvo nuimta kapinių sutvarkymo tikslu (t 1, b.l. 19-20).

Liudytoja apklausta V. L. parodė, kad velionė U. K. buvo jos močiutė - mamos mama. Tais metais, kai buvo sunaikinti nuimta tvorelė, giminių kapus sutvarkė prieš Sekmines. Tuomet tvorelė dar buvo, o kai atvyko sutvarkyti kapo prieš Visų šventųjų dieną, jos jau nerado. U. K. kapą įpareigota tvarkyti jauniausia giminės atstovė G. M., kuri Kazokiškėse turi sodybą ir dažnai ten atvažiuoja. Nuimta tvorelė buvo senoviška, kiek pamena, kapas visada buvo aptvertas ta pačia tvorele, kuri galėjo būti apytiksliai 1,5 m ilgio ir 2,5 m pločio, tiksliai pasakyti negali, padaryta iš bronzos. Tvorelė buvo stipri, geros būklės. Lyginant su šalia esančia G. M. senelių kapavietės tvorele, nuverstoji tvorelė buvo šiek tiek mažesnė. Liudytoja buvo nuėjusi aiškintis į seniūniją. Sekretorė pasakė, kad tuo klausimu reikia kreiptis į kunigą, kuris viską tvarkė (t 1 b.l. 120; t 2 b.l.62).

Liudytojas A. K. parodė, kad jis yra Kazokiškių bažnyčios administratorius. Kapinės yra savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Kapinės, esančios prie pat bažnyčios, prižiūrimos bendru susitarimu. Bažnyčiose nebuvo ir nėra fiksuojama konkreti palaidojimo vieta, t. y. kapas. Kai jį paskyrė į Kazokiškes, bažnyčia ir kapinės buvo labai apleistos

Jis ne kartą ragino žmones tvarkyti kapus. Per dvejus metus kol buvo tvarkoma bažnyčia, buvo matyti kurie kapai tvarkomi, kurie ne. Apie tai, kad bus nuimamos netvarkomų kapų tvorelės, jis pranešė per pamokslą. Nuo kapų nuimtos tvorelės apie du mėnesius gulėjo prie bažnyčios varpinės. Norintys galėjo jas pasiimti, tačiau niekas neėmė, bet atnešė dar daugiau. Paminklų nelietė, bažnyčios lėšomis 12 avarinės būklės paminklų sutvarkė. Kapines šiek tiek aptvarkė ir nutarė, kad esantys gyvi giminės, jei norės, galės pasilaidoti giminės kapavietėje. Nuo tada prasidėjo visos problemos. Ar buvo surašomas kapų apžiūros aktas nežino. Dalyvavo apžiūrint kiekvieną kapą. Atrinkti kapai tikrai buvo apleisti ir neprižiūrėti ilgą laiką. Kapų nuo kurių buvo nukeltos tvorelės nuotraukose nefiksavo. Tai, kad po žiemos ant kapo yra plastmasinė gėlė ar žvakės liekana, nerodo, kad kapas yra prižiūrimas. Jų atneša ir savo artimųjų pagerbti atėję žmonės, tačiau netvarko. Tvorelių išvežimą organizavo jis pats. Lėšų nei seniūnija, nei parapija neturėjo. Laužo išvežimo paslauga buvo teikiama kaip pagalba bažnyčiai ir dokumentuose nebuvo įforminta. (t 1 b.l. 119-120).

Liudytoja apklausta D. Š. paaiškino, kad jau 6 metus gyvena Kazokiškėse, anksčiau gyveno kaime, esančiame 6 km nuo Kazokiškių. Kaime kur anksčiau gyveno, kapinių nebuvo, todėl aplinkinių kaimų žmonės buvo laidojami Kazokiškių kapinėse, jose taip pat yra palaidoti jos giminės. Kazokiškių žmones maždaug pažįsta. Kas buvo U. K. ir kas jos giminaičiai nežino. Pareiškėjos G. M. ir jos mamos nepažįsta. Kapinėse dirba kaip seniūnijos darbuotoja. Kapinių priežiūros komisijoje dalyvavo. Ginčo tvorelė jai buvo iki liemens, surūdijusi, juoda, be vartelių; tvorelė stovėjo, nebuvo nuvirtusi. Metalą pagal rūšį atskiria, tvorelė buvo pagaminta iš paprastos geležies. Kapavietėje yra likusi viena detalė – kampuotis. Buvo priimtas sprendimas minėtą tvorelę nuimti. Ją kilstelėjo ir ji nusiėmė, liko tik kampuotis, įkaltas į žemę. Minimas kapas buvo neprižiūrimas. Reikėjo griebti lapus, ravėti žolę, o tvorelė trukdė atlikti šiuos darbus. Lelijos ar kitos gėlės ten neaugo. Dabar ant kapo kažkas pasodinta, bet anksčiau gėlių nebuvo. Nėra mačiusi, kad kiti kapai būtų sutvarkyti naudojant brangaus metalo elementus. Kapinėse vagysčių pasitaiko, todėl bronzinė neįbetonuota tvorelė jau senai būtų dingusi (t 1 b.l. 123-124).

Liudytoja apklausta K. G. parodė, kad ji Kazokiškių kaime gyvena virš 30 metų. Kazokiškių kapinėse prie bažnyčios yra jos tėvų, senelių, tetų ir sesutės kapai. Žino, kad bažnyčia su seniūnija tvarkė kapines, nes bažnyčioje dirba 23 metus. Ne visi kapai buvo apleisti, tačiau tie, kuriuos tvarkė bažnyčia ir seniūnija, buvo labai apleisti: tvorelės surūdiję, supuvę, kapavietės žolėmis užžėlusios ir netvarkytos. Visi parapijiečiai tarėsi, kad kapus reikia sutvarkyti. Negali pasakyti, ar tarp nuo kapaviečių patrauktų tvorelių buvo bronzinių. Kapinėse nematė bronzinių tvorelių. Nuėmė tik tas tvoreles, kurios buvo labai blogos: sulankstytos ir surūdijusios. Tvorelės nuimtos nuo trijų apleistų, neprižiūrimų kapų. Ji pati atidavė savo senelių ir tėvų kapų tvoreles. Nuimtos tvorelės prie varpinės stovėjo du mėnesius. Kunigas per pamokslą pasakė, kad prašo ateiti pas jį tuos žmones, kurie reikalauja nuimtų tvorelių. Niekas į kunigo prašymą neatsiliepė. Kunigas per mišias informavo, kad ketina nuimti tvoreles . Mišios laikomos tik šeštadieniais ir sekmadieniais, būna apie 50-70 žmonių. Jie nuėmė tris tvoreles, kitas patys žmonės nusikėlė. Kapai nuo kurių nuėmė surūdijusias, be vartelių tvoreles buvo ilgai neprižiūrėti. Iš pradžių ant jų matė gėles, vėliau neatsimena. Kad ant tų kapų buvo gėlių ir žvakių, matė po visų Šventųjų dienos (t 2 b.l. 60).

Liudytoju apklaustas A. P. Bigelis ir pareiškė, kad jis yra UAB „Robinta“ darbuotojas, buvo vertinamas nekilnojamasis turtas – kapinių tvorelė. Pats buvo nuvykęs į kapines, kur stovėjo nuversta tvorelė. Ar tai buvo meninė vertybė, jis pasakyti negali; gali pasakyti kokia tos tvorelės atstatomoji vertė. Jis yra nekilnojamojo turto vertintojas, vadovavo vertinimo procesui, o vertinimą atliko Pyragienė. Jie aprašė kapą, antkapį ir likučius, liudijančius, kad tas kapas buvo aptvertas. Realiai tvorelės rasta nebuvo. Kreipėsi į prižiūrintį tą kapą asmenį, kad pateiktų duomenis apie tai kokia tai buvo tvorelė. Jiems buvo pateiktas eskizinis projektas. UAB „Skena“ apskaičiavo tos tvorelės kainą. Nustatant vertę, skaičiuodami rėmėsi UAB „Skena“ skaičiavimais ir eskiziniu projektu. Buvo nuvykę pas vietos gyventoją, kalbantį pusiau lietuviškai, pusiau lenkiškai ir tas asmuo pasirašė po eskizu – tai R. Ž., t.y. patvirtino, kad buvo tvorelė. Kai turto vertintojai neturi visos reikiamos informacijos, jie turi teisę kreiptis pas kitus ekspertus ar specialistus, siekiant gauti papildomą informaciją. Jis pats nėra žalvario specialistas, todėl ir kreipėsi pas ekspertą, kuris tas žinias turi, kuris atliko tos tvorelės skaičiavimus ir nustatė statybinę vertę. Tas specialistas tai A. Z.. Jis nustatė tvorelės statybinius skaičiavimus ir jos statybų vertę, kuri buvo panaudota tvorelės atstatymo sąnaudoms nustatyti pagal turto vertinimo įstatymą. Nagrinėjamas nekilnojamojo turto vertinimas buvo sudėtingas, jis konsultavosi su Zeltiniu. UAB „Skena“ apskaičiavimus jiems pateikė G. M.. Apskaičiuodami tvorelės atstatymo vertę, turėjo tik minėtą tvorelės eskizą. Tvorelės projekto neruošė, nes nesudėtingiems statiniams projektas nereikalingas. Zeltinis nustatė statybos vertę, o jie nustatė E. M. padarytą žalą, nuėmus kapavietės tvorelę. Žala buvo apskaičiuota atkuriamosios vertė metodu. Komentuodamas akte nurodytus vertės nustatymo-skaičiavimo kriterijus, liudytojas aiškino, kad akte nurodyto ekonominio nusidėvėjimo neskaičiavo, nes ekonominio nusidėvėjimo nėra. Funkcinio nusidėvėjimo neskaičiavo, nors toks kriterijus akte nurodytas. Jų naudojama turto vertinimo metodika ekonominio ir funkcinio nusidėvėjimo leidžia neskaičiuoti, kadangi tiems skaičiavimams nėra metodikos. Fizinį nusidėvėjimą skaičiavo ne tvorelei, o jos pamatams. Turto funkcinio nusidėvėjimo paskaičiuoti negalima, nes nėra skaičiavimo metodikos. Tvorelės pamatų vertė buvo nustatyta pagal A. Z. skaičiavimus, nurodytus lentelėje. Atsakydamas į dalyvaujančių posėdyje asmenų klausimus, liudytojas teigė, kad jis vertino žalą, patirtą netekus tos tvorelės, kurią reikia atstatyti tokią, kokia buvo anksčiau, o A. Z. vertino tvorelės atstatymo darbus. Jis nustatė, kad tvorelė atrodė taip, kaip nupiešta eskize, kurį pateikė pareiškėja ir UAB „Skena“. Buvo renkami duomenys internete apie tvoreles ir kryžius, tačiau šia informacija nesinaudota. Duomenų apie tvorelės istorinę vertę nėra, nes nėra pačios tvorelės. Kuoliukų duomenis jam pateikė užsakovė, o jis vadovavosi šiais duomenimis. Kokia buvo tvorelės būklė, ar buvo surūdijusi- pareiškėja jiems nieko nesakė, ar visi tvorelės kampai buvo pritvirtinti – pareiškėja nieko nesakė, bet daro išvadą, kad buvo pritvirtinti visi keturi kampai, nes kitaip negali būti. Apžiūrint kapavietę matėsi pamatų likučiai, tačiau patys pamatai nebuvo kasinėjami. Matėsi įtvirtintas metalinis pamatų kampuotis. Ar išlikę tvorelės pamatų blokeliai jie netyrė ir žemės nekasinėjo, tačiau du kampuočiai, prie kurių turėjo būti tvirtinama tvorelė, tikrai matėsi. Tvorelės būklę vertino pagal tai, ką sakė pareiškėja. Nuotraukų, padarytų apžiūrint kapavietę, pakako vertei nustatyti (t 2 b.l. 88-94).

Liudytoja apklausta R. P. parodė, kad atliko tvorelės vertinimą. Faktinė medžiaga, kuria ji rėmėsi – tai objekto apžiūra. Apžiūros vietoje tvorelės nebuvo, buvo likęs tik paminklas bei aplūžusių pamatų likučiai. Jie vertino tai, ko nebuvo. Buvo pasitelktas statybos ekspertas, kuris viską apskaičiavo ir padarė sąmatą. Remiantis šia sąmata ir taikant atstatomosios vertės metodą, buvo apskaičiuota buvusios tvorelės vertė. Atlikdama vertinimą ji turėjo schemą – eskizą, kadangi tos buvusios tvorelės nematė, tai negalėjo jos įvertinti. Todėl buvo pasitelktas statybos ekspertas, kuris nustatė kiek kainuotų atstatomieji darbai. Atlikdama vertinimus ji vadovavosi statybos eksperto pateikta verte ir vertino tvorelę, kurios nėra ir nebuvo mačiusi. Kad tvorelė buvo pagaminta iš žalvario ji suprato iš parodymų ir pareiškėjos pateiktos informacijos. Atlikdama vertinimą ji turėjo A. Z. padarytą sąmatą ir ataskaitą. Kadangi nebuvo jokio nusidėvėjimo, tai buvo tik sudaryta sąmata dėl naujo tokio pat objekto sukūrimo. Jie nusprendė, kad reik taikyti vien atstatomąjį metodą. Ar statinys, kurį vertino, buvo suprojektuotas, ji nežino. Ji negalėjo apskaičiuoti nei didesnės, nei mažesnės vertės už tą, kurią nurodė statybos ekspertas. Liudytoja teigė, jog rėmėsi Turto vertinimo metodika. Teigia, jog vieną kartą tikrai buvo nuvykusi į vietą. Apžiūrint kapavietę dalyvavo A. B., J. P., užsakovė ir A. Z.. Kaip turto vertintoja ji neturi teisės nei kasti nei matuoti, tad rėmėsi tuo, ką paskaičiavo statybos ekspertas. Vertinant statinius jie vadovaujasi VĮ registrų centras duomenimis. Rašydama turto vertinimo atskaitą ji jau buvo gavusi iš įmonės direktoriaus A. Z. paskaičiavimus (t 2 b.l. 105-107).

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad turi teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statinių grupė: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Jam buvo pateiktas užsakymas padaryti Kazokiškių seniūnijoje nuverstos kapavietės tvorelės žalos sąmatą. Buvo nuvykę į vietą ir pamatė kapavietę, tačiau neturėjo duomenų, kuriais remiantis galėtų skaičiuoti. Jam buvo pateiktas tvorelės eskizas, pasirašytas kelių liudytojų. Pateiktame eskize buvo nurodyti tvorelės matmenys ir medžiaga, iš kurios ji buvo pagaminta. Jis neteigia, kad būtent taip buvo realybėje, jis tik tenkino prašymą ir rėmėsi pateikta medžiaga, nes pats tos tvorelės nematė. Paskaičiavo kapinių tvorelės, pagamintos iš bronzos, lokalinę sąmatą remdamasis Aplinkos ministerijos aprobuotais ir rekomenduotais įkainiais. Jo paskaičiuoti įkainiai rodo, kiek kainuotų šiandien pastatyti užsakovo pageidaujamą tvorelę, tai orientacinė suma. Nesančią tvorelę vertino pagal užsakovo pateiktą eskizą. Realių tvorelės duomenų neturėjo, rėmėsi tik informacija, kurią pateikė užsakovai. Kapavietėje buvo vienintelis surūdijęs įbetonuotas kampuotis, kurio paskirtis – pritvirtinti tvorelę, kad jos nepavogtų. (t 2 b.l. 107-108).

Pareiškėjai teismui pateikė UAB „Robinta“ sudarytą turto vertės nustatymo ataskaitą (Reg. Nr. 674/57), pagal kurią kapo tvorelė vertinama kaip nekilnojamasis turtas, o dėl jos nugriovimo padaryta 15 700 Lt žala. (t 1, b.l.133-167). Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas surašytas 2011-09-09 (t 1 b.l.157). Byloje yra ir UAB „Skena“ padarytos žalos nustatymo 2011-09-09 atskaita Nr. 11-09/06, kurią atliko statinio ekspertas A. Z.. Apskaičiuotas kapo aptvėrimo tvorelei atstatyti reikalingos lėšos darbus atliekant rangovinei organizacijai – 15 718,87 Lt (t.1 b.l.162-164, 165).

UAB „Robinta“ 2011-10-10 pareiškėjai G. M. išrašė sąskaitą faktūrą 1200 Lt sumai už padarytos žalos rinkos vertės nustatymą (t 1, b.l. 132).

UAB „Skena“ 2011-09-14 pareiškėjai išdavė kasos pajamų orderį 400 Lt sumai už žalos nustatymą kapui (t 1, b.l. 131).

Pažymėtina, kad pareiškėja G. M. 2008-12-02 pareiškime Elektrėnų savivaldybės tarybai ir Elektrėnų savivaldybės merui pripažino, kad 2007 metais per vėlines nuvykusi į senąsias Kazokiškių kapines, nerado prosenelės U. K. kapo tvorelės, buvo likęs tik vienas jos kampas (t 1, b.l. 9). Pareiškėjai skunde ir patikslintuose skunduose toliau tvirtina, kad tai buvo ne tvorelės kampas, bet ją laikantis kampas. Pareiškėja G. M. 2007-12-11 prašyme Trakų rajono apylinkės prokuratūrai dėl velionės kapo išniekinimo pripažino, kad nuo U. K. kapo buvo pavogta geležinė tvorelė, buvo išlikęs tik vienas tvorelės kampas (baudžiamosios bylos medžiaga, b.l. 9-11). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tai paprasto, nespalvoto metalo kampuotis (t 1, b.l. 36-37, 70-72, 98). Aplinkybę, kad tvorelė buvo paprasto metalo byloje patvirtino liudytojai D. Š., K. G.. Šių liudytojų parodymai sutapo su pareiškėjos G. M. 2008-12-02 pareiškime Elektrėnų savivaldybės merui ir Elektrėnų savivaldybės tarybai pateikta informacija, kad yra išlikęs vienas tvorelės kampas. Pažymėtina, kad turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. 1 rašoma, jog kampuotis buvo įbetonuotas į tvorelės pamatą (t 1 b.l. 157). Taigi, teismas tiki minėtu G. M. paaiškinimu, kad išlikęs ne tvorelę laikantis strypas, o tvorelės kampas. Minėtų liudytojų parodymai tai patvirtina. Liudytoju apklaustas kunigas A. K. patvirtino, kad surūdijosios, aplankstytos tvorelės buvo nuimtos nuo apleistų kapų. Vertintina, kad tvorelė buvo paprasto metalo. Atsakovė V. V., kunigas A. K., K. G., D. Š. teigė, kad kapavietė buvo apleista, neprižiūrima, tvorelė metalinė, surūdijusi ir klibanti. Todėl buvo priimtas sprendimas tvorelę nuimti. Atsakovų parodymai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu liudytojai teigė, kad tvarkė tik tas kapavietes, kurios buvo apleistos, nuėmė nuo apleistų kapaviečių tik tas tvoreles, kurios buvo surūdijusios ir netinkamos naudoti, bronzinių tvorelių kapinėse nematė. Pastarųjų parodymai buvo vienodi, sutapo tarpusavyje. Seniūnija kaip savivaldos institucija privalo rūpintis jos teritorijoje esančiomis kapinėmis. Vertintina, jog neįrodyta, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ir nuėmė bei išmetė tvorelę nuo tinkamai tvarkomos ir prižiūrėtos kapavietės. Komisija tvarkė Kazokiškių kapines ir nuo netvarkomų – apleistų kapaviečių nuėmė senas sulūžusias tvoreles, kurios taip pat trukdė prieiti ir tvarkyti kapavietę.

Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką tvorelės pašalinimo metu (2007 metų vasarą) reglamentavo Vyriausybės 2006 02 13 nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Taisyklių 15 punktas nustato, kak už kapavietės priežiūrą atsako asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Jo duomenys nurodomi specialiame žurnale. Kapinių prižiūrėtojas šiuos asmenis supažindina su Taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi kapavietę prižiūrėti arba sudaryti jos priežiūros sutartį su kitais asmenimis, kad kapavietė būtų tvarkinga. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms (Taisyklių 19 p.). Taisyklių 23 p. buvo nustatyta, kad jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva savivaldybė (seniūnija) arba religinė bendruomenė ar bendrija, gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, ir tada jos tvarkymas būtų organizuotas šių Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 25 punktas numatė, kad Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė (seniūnija) arba religinė bendruomenė ar bendrija, kuri pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys tvarkyti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į savivaldybę (seniūniją) arba religinę bendruomenę ar bendriją. Asmuo gali būti paskirtas atsakingu už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą savivaldybės sprendimu, o konfesinėse kapinėse, kurių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, – religinės bendruomenės ar bendrijos leidimu. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių Taisyklių 19 punktą. Kazokiškių seniūnija ruošdamasi nusprendė sutvarkyti kapines, todėl nuo neprižiūrimų kapų 2007 metų pavasarį nukėlė sulūžusias tvoreles. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nė vienas pareiškėjų nebuvo įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, todėl pranešti apie kapinių tvarkymą konkrečiam asmeniui seniūnija negalėjo. Liudytojai parodė, kad apie kapaviečių tvarkymą, tvorelių nuėmimą kunigas pranešė per pamokslą. Pareiškėjai tvirtino, kad už kapo tvarkymą atsakinga buvo paskirta G. M.. Kapinių tvarkymo taisyklės nenumatė kokios nors prievolės seniūnijoms imtis priemonių ir kokiais nors kitais būdais ieškoti konkrečiose kapavietėse palaidotų asmenų palikuonių ir juos informuoti apie būtinumą prižiūrėti kapavietes. Pažymėtina, kad G. M. seniūnijoje negalėjo būti įrašyta kapą tvarkančiu asmeniu, nes ji nebuvo U. K. laidojusiu asmeniu. Dėl kitų pareiškėjų įrašymo seniūnijoje kapą tvarkančiais asmenimis, seniūnija negalėjo išspręsti, nes jie tuo klausimu į seniūniją nesikreipė. Tokiu būdu, seniūnija neturėjo galimybės informuoti pareiškėjų apie vykdomus tvarkymus. Tačiau duomenų neturėjimas apie mirusiosios giminaičius seniūnijos neatleido nuo pareigos tvarkyti jos teritorijoje esančias kapines. Vertintina, kad atsakovų veiksmai teisėti.

Pagal LR CK 6.271 str. 1 d. žalą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi, žalos atlyginimo galima reikalauti tik iš savivaldybės valdžios institucijų, bet ne iš konkretaus valdžios institucijos tarnautojo. Žalos atlyginimo byloje V. V., kaip institucijos atstovė – Kazokiškių seniūnė, negali būti atsakove, reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Net ir tuo atveju, jeigu ir būtų buvusi konstatuota jos kaltė, žalos atlyginimas iš institucijos atstovo negalėtų būti priteistas. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. LR Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas vertina, kad pareiškėjai šį terminą praleido. Pareiškėja G. M., apklausta liudytoja Trakų rajono apylinkės prokuratūroje, 2008-02-08 parodė, kad ji 2007-10-20 buvo atvykusi į Kazokiškių kapines, kur palaidota jos prosenelė U. K. ir nerado kapo tvorelės. Apklausos protokole fiksuoti jos parodymai, kur ji pripažino, jog kadangi kapinėse buvo nemažai žmonių, pastarųjų ėmė klausinėti ir žmonės pasakė, jog tvorelę nukėlė seniūnijos pasamdyti žmonės (baudžiamosios bylos medžiaga, b.l. 9-11). Taigi, šie jos paliudijimai patvirtina, jog apie aplinkybę, kad kapo tvorelė buvo nuimta Kazokiškių seniūnijos samdytų žmonių, G. M. sužinojo jau 2007-10-20 būdama kapinėse iš jose buvusių kitų žmonių. Šis pareiškėjos G. M. liudijimas patikimai patvirtina, kad ji apie tvorelės dingimą sužinojo ne po to, kai gavo 2008-02-29 Trakų rajono prokuratūros nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl tvorelės dingimo nutrauktas. Pareiškėja į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2011-02-24, praleidusi sutrumpintą trijų metų ieškininės senaties terminą (t 1, b.l. 1-2). LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. G. M. ir kiti pareiškėjai – A. J., H. K., J. K., M. A. K., G. J. tvirtina, kad būtent G. K. jie buvo įgalioję tvarkyti velionės U. K. kapą. Pareiškėjai neginčija šio įgaliojimo fakto. Vertintina, kad kiti pareiškėjai taip pat praleido trijų metų ieškinio senaties terminą, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią apie kapo tvorelės dingimą sužinojo jų įgaliota pareiškėja G. M. (LR CK 2.137 sr. 1 d.).

Mirusioji U. K. A. J., H. K., J. K. ir M. A. K. taip pat kaip ir pareiškėjai G. M. yra prosenelė, o pareiškėjai G. J. - senelė.

Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie turi teisę į skundą. Pareiškėjai nurodo, kad dėl U. K. kapavietės tvorelės dingimo jie patyrė 30 000 litų neturtinę žalą, kiekvienas po 5000 Lt ir 17 302 Lt turtinę žalą (kiekvienas po 2617 Lt). Be to, pareiškėja G. M. nurodo, kad ji turėjo 1600 litų dėl žalos nustatymo. Prašo šias sumas priteisti. Tačiau nepateikiami įrodymai, kad jiems buvo išduotas leidimas laidoti palaikus kapavietėje. Neįrodinėja, kad kapo tvorelė buvo pastatyta jų lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą kapinių prižiūrėtojas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis. Nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo yra tas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų G. M., A. J., H. K., J. K., Mečislovo A. K., G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Raimondas Blauzdžius