- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- eI3-6645-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00881-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų
- Trečiasis asmuo
- T. K.
- Pareiškėjas
- Jonaičių medžiotojų klubas
- Advokatai
- Algimantas Šindeikis
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
nuotoliniame teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų technologijas dalyvaujant pareiškėjo atstovams G. Š. ir advokatui Algimantui Šindeikiui,
2021 m. rugsėjo 7 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundą atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K. dėl dalies protokolo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Jonaičių medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 4 (toliau – ir Protokolas) dalį, kuria buvo nutarta, kad <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokotų kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.
Teigia, kad Komisija 2020 m. spalio 23 d. surašė žemės ūkio pasėlių apžiūros aktą, kuriame buvo pažymėta, kad buvo išmatuoti 3 bareliai. Bendras žemės pasėlio būklės įvertinimas atliktas drono pagalba pažeistų plotų matavimams. 2020 m. lapkričio 20 d. pateiktas UAB „GeoNovus“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 22 d. buvo atliktas ūkininko T. K. (toliau – ir ūkininkas) kukurūzų laukų matavimai padarytos žalos nustatymui. Matavimai atlikti profesionaliu geodeziniams matavimams skirtu dronu ir fotogrametrine programine įranga. Gautame fotogrametriniame modelyje buvo pažymėti sunaikinti plotai ir apskaičiuota, jog sunaikintų plotų suma yra 3 ha, o tai sudaro apie 13.64 proc. viso lauko ploto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad nesutikdamas su Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu padaryta išvada, su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ir prašė panaikinti Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. protokolo dalį. Teismas 2021 m. kovo 2 d. administracinėje byloje Nr. eI2-2728-583/2021 priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, panaikino skundžiamo protokolo dalį ir įpareigojo Komisiją priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo nuomone Komisija atlikdama sunaikintų pasėlių apžiūrą ir priimdama sprendimą nukrypo nuo 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatų. Atkreipia dėmesį, jog Komisija priimdama naują sprendimą nesivadovavo teismo pateiktais išaiškinimais ir iš esmės priėmė tapatų sprendimą.
Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių: nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.
Pažymi, kad Protokolas buvo surašytas apžiūros akto pagrindu, tai yra pagrindas analizuoti apžiūros akto trūkumus, kadangi tai yra esminis dokumentas, kurio pagrindu yra nusprendžiama kokia žala padaryta, ar žala bus atlyginta ir kokio dydžio žala bus atlyginta medžiojamiesiems gyvūnams sunaikinus žemės ūkio pasėlius.
Akcentuoja, jog Komisija priimdama naują sprendimą, naujos apžiūros neatliko ir vadovavosi tuo pačiu apžiūros aktu, kuris turėjo esminių trūkumų ir kuriame nebuvo nurodyta esminė informacija apie ūkininko patirtos žalos nustatymą. Šiuo atveju neįmanoma nustatyti ar apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ūkininko žemės ūkio pasėliams buvo laikomasi Metodikos nuostatų. Apžiūros akte nėra pažymėtas bendras plotas, kuriame nustatyti žemės ūkio pasėlių pažeidimai, nėra nurodyta kiek procentų pasėlių buvo sunaikinta bei nėra nurodyta, kokio dydžio plote jie buvo sunaikinti. Visose minėtose apžiūros akto grafose yra palikti tik tušti langeliai. Taip pat nebuvo išskirti atskiri pažeistų pasėlių laukai, kuriuose būtu nustatomas atskiras pažeistų pasėlių pažeidimo intensyvumas. Tik Komisijos protokole teigiama, kad buvo pažeistas 3 ha dydžio plotas, tačiau dėl apžiūros akto trūkumų neįmanoma nustatyti nei kaip šis plotas buvo apskaičiuotas, nei kurioje vietoje šis plotas yra nustatytas. Pažymi, jog ir teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendime konstatavo, jog apžiūros aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi jame nėra pateikti duomenys, kurie pagrįstu apskaičiuotos žalos dydį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėmis, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis. Iš Protokolo turinio matyti, jog Komisija priimdama sprendimą vadovavosi UAB „GeoNovus“ drono pateiktais matavimais, Taip pat Komisija Protokole neneigia, kad dronui, kurio pagalba Komisija nustatė ūkininko patirtą žalą nebuvo atlikta metrologinė patikra. Pabrėžia, jog teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendime jau buvo konstatavęs minėtą aplinkybę, pareiškėjo teiginiai, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant nesertifikuotas matavimo priemones, yra pagrįsti. Akivaizdu, kad Komisija dar kartą priėmė neteisėtą sprendimą, kuris dėl tų pačių priežasčių buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl skundžiama Protokolo dalis taip pat turėtu būti panaikinta kaip nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo atstovai G. Š. ir advokatas Algimantas Šindeikis prašė skundą tenkinti, jame pateiktų argumentų pagrindų.
Atsiliepimas
Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato kada ši prievolė atsiranda. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, valdytojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ar hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės ploto naudotojas. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Nagrinėjamu atveju tokia Komisija buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 21 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Šioje administracinėje byloje Protokolas priimtas vykdant teismo sprendimą byloje Nr. eI2-2728-583/2021, kurioje priimtu sprendimu teismas panaikino Komisijos protokolą Nr. 3. Pareiškėjas tiek pirmą kartą, tiek šį kartą teikdamas skundą, iš esmės ginčija nustatytą žalą, kurios dydis abiem atvejais yra identiškas. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde neginčija 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 23 d. apžiūros aktų, kurių pagrindu surašytas Protokolas. Teigia, kad apžiūros aktuose buvo užfiksuoti visi reikšmingi faktiniai duomenys, juos pasirašė pareiškėjo atstovas. Apžiūros aktai buvo surašyti pasėlių pakenkimo vietoje, ūkininko pateikto prašymo pagrindu. Tiek apžiūros aktų, tiek Protokolų turinys patvirtina, jog šiuose administraciniuose aktuose nurodytos faktinės aplinkybės apie padarytą žalą.
Paaiškino, jog Komisija apskaičiuodama ūkininkui padarytos žalos dydį vadovavosi Metodikos 7, 7.1 ir 7.2 punktais, Protokole nurodydama konkretų plotą, kuriame pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų, iš Protokolo turinio matyti, kad iš 19,80 ha kukurūzų lauko ploto visiškai sunaikinti 3 ha ploto, taip pat įvertintas ūkininko pasėlių pakenkimo intensyvumas apskaičiuotas procentais, todėl pareiškėjo teiginiai, jog nėra aišku kiek procentų pasėlių buvo sunaikinta, kokio dydžio plote šie pasėliai buvo sunaikinti. Protokole taipogi buvo nustatyta, jog ūkininkui nereikėjo imtis jokių pasėlių apsaugos priemonių, kadangi kukurūzų laukas nėra miško apsuptyje ir yra didesnis negu 3 ha sklypo ploto.
Teigia, kad apžiūros vietoje nebuvo galimybės fiziškai atlikti pakenktų pasėlių plotų matavimų, kadangi kukurūzai - aukšti augalai ir kitomis matavimo priemonėmis išmatuoti pakenkto ploto dalis buvo neįmanoma, bendru Komisijos narių, Pareiškėjo atstovų ir ūkininko sutarimu buvo kreiptasi į UAB „GeoNovus“ dėl pažeistų plotų išmatavimo. Svarbu pažymėti tai, kad nei vienas apžiūroje dalyvavęs asmuo, tarp jų ir Pareiškėjo atstovai, tuo metu nepareiškė jokių pretenzijų dėl netinkamų matavimo priemonių. 2020 m. lapkričio 20 d. buvo gautas UAB „GeoNovus“ paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad profesionaliu geodeziniams matavimams skirtu dronu ir fotogrametrine programine įranga buvo atlikti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių kukurūzų laukų padarytos žalos matavimai, tokiu būdu nustatyta, kad sunaikintų laukų plotų suma yra 3 ha, kas sudaro 13,63 % nuo viso lauko ploto, visi šie duomenys užfiksuoti Komisijos protokole. Taigi, pažeistų pasėlių plotas, jo dydis nustatytas pagal UAB „ GeoNovus“ pažymoje pateiktus duomenis.
Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo 1.2. punkte numatyti ilgio matai, naudojami medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti (išskyrus matavimo priemones, naudojančias globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus), kas reiškia, kad dronui, kaip matavimo priemonei, naudojančiai globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus, metrologinė patikra nėra privaloma. Administracijos nuomone minėtas teisinis reguliavimas įrodo, jog pareiškėjo teiginiai, kad matavimo priemonėmis, kuriomis buvo nustatyta ūkininko patirta žala nebuvo atlikta metrologinė patikra, yra teisiškai nereikšmingos.
Administracija akcentuoja, kad Protokolas, kuriuo apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis, pagrįstas išsamiais skaičiavimais. Komisijos visapusiškai nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina pasėlių pakenkimo būklę ir žalos atsiradimo aplinkybes, reikšmingas žalos apskaičiavimui. Abejoti tiek apžiūros aktuose, tiek pačiame Protokole nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, fotonuotraukomis, kuriuose matosi pasėlių pakenkimo intensyvumas, nėra jokio pagrindo. Komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų Pareiškėjas neigdamas žalos nustatymo aplinkybes jokių įrodymų patvirtinančių priešingai, nei buvo nustatyta Protokole, nepateikė. Taigi nėra pagrindo abejoti nustatytų faktinių duomenų, fiksuojant padarytos žalos faktinį dydį, teisėtumu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 4 dalies, kuria konstatuota, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas ūkininko prašymas „Dėl šernų daromos žalos“, kuriame buvo prašoma atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams.
Medžioklės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2021-01-01) 18 straipsnio 1 dalis teigia, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu, 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-1125 „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisija“ sudarė Komisiją. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Komisija nagrinėdama ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl šernų padarytos žalos atlyginimo, 2021 m. spalio 1 d. nuvyko į pažeistą kukurūzų lauką ir surašė žemės ūkio pasėlių apžiūros aktą. Analizuojant minėto akto turinį nustatyta, kad patikrinime dalyvavo keturi Komisijos nariai, ūkininkas ir Klubo atstovas G. Š.. 2020 m. spalio 1 d. akte konstatuojama, jog šiuo metu nėra galimybės atlikti bendro žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimą, kadangi dar nėra nuimtas derlius. Nuspręsta atlikti pakartotinę patikrą vietoje kai pažeistame lauke bus nuimtas kukurūzų derlius.
Pakartotinė pažeisto kukurūzų lauko patikra vietoje atlikta 2020 m. spalio 23 d. Patikros vietoje metu nustatytos aplinkybės buvo įformintos 2020 m. spalio 23 d. žemės ūkio pasėlių apžiūros akte (toliau – ir Aktas). Akte teigiama, kad kukurūzų lauko bendras plotas – 19,81 ha, patikrinimo metu buvo išmatuoti 3 bareliai nepažeistų kukurūzų, pažeistų plotų matavimas atliktas drono pagalba. Patikrinimo metu dalyvavo ir Aktą pasirašė keturi Komisijos nariai, ūkininkas ir trys Klubo atstovai.
Akto pagrindu Komisija 2020 m. lapkričio 27 d. vykusio posėdžio metu surašė protokolą Nr. 3. Jame teigiama, kad Komisija nagrinėjo ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą, susipažino su jo pateiktais dokumentais. Bendru ūkininko ir Klubo atstovo susitarimu, UAB „GeoNovus“ drono pagalba buvo atlikti sunaikintų pasėlių matavimai. Taip pat Komisija atliko 3 barelių matavimus nepažeistame kukurūzų ploto lauke. Šie matavimai atlikti pasėlių tankumo ir derlingumo nustatymui. Pabrėžiama, jog pasėliai atitinka geros būklės agrotechnikos reikalavimus, o sunaikintas pasėlių plotas – 3 ha. Protokole konstatuojama, jog ūkininkui padaryta žala siekia 2396,85 Eur.
Pažymėtina, jog Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. protokolas Nr. 3 buvo skundo administracinėje byloje dalyku. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ir teismo prašė panaikinti Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. protokolo Nr. 3 dalį, kurioje buvo nuspręsta, kad žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokotų kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.
Teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2728-583/2021 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti ir Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 3 panaikino. Protokolo panaikinimas grąžino šalis į status quo ante ir sukūrė Komisijai pareigą iš naujo išnagrinėti ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą. Pažymėtina, jog proceso šalys 2021 m. kovo 2 d. sprendimo neskundė apeliacine tvarka ir jis 2021 m. balandžio 2 d. įsiteisėjo.
2021 m. kovo 2 d. sprendimu teismas konstatavo, kad Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. protokolas Nr. 3 neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų – jame nebuvo nurodyta kaip buvo apskaičiuotas pakenktas žemės ūkio pasėlių plotas, nepateikta informacija apie pasėlio pakenkimo intensyvumą ar dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos Ūkininko netekto derliaus kiekio, kaip buvo apskaičiuota patirta žala. Taip pat teismas nurodė, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad ūkininko patirtos žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant nesertifikuotą matavimo priemonę – UAB „GeoNovus“ droną, yra pagrįsti, kadangi tai prieštarauja Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms.
Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judcata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).
Iš Protokolo turinio nustatyta, jog Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. posėdis buvo organizuotas siekiant įvykdyti teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2728-583/2021. Protokole teigiama, kad Komisija sudaryta vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu ir nagrinėjo ūkininko prašymą dėl šernų padarytų nuostolių kukurūzų lauke. Protokole paaiškinama, kad sunaikintų pasėlių matavimai buvo atlikti pasitelkiant profesionalų geodeziniams matavimams skirtą UAB „GeoNovus“ droną. Nurodoma, kad dronui meteorologinė patikra neatlikta, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, jog remiantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo” nuostatomis matavimo priemonėms, naudojančioms globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus, metrologinė patikra nėra būtina. Protokole nurodoma, kad ūkininkui nereikėjo imtis jokių pasėlių saugos priemonių, kadangi kukurūzų laukas nėra miško apsuptyje ir jo plotas yra didesnis nei 3 ha. Pateikiama informacija kaip buvo apskaičiuota ūkininko patirta žala ir konstatuojama, jog padarytos žalos dydis – 2396,85 Eur.
Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog Komisija pakartotinai nagrinėdama ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą ir apskaičiuodama ūkininko patirtos žalos dydį naujų duomenų nerinko ir pakartotinai rėmėsi 2020 m. spalio 23 d. patikros vietoje surinktais duomenimis. Protokole laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo” patvirtinto Teisinio metrologinio reglamentavimo skirtims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 1.2 punkto nuostatomis, 2020 m. spalio 23 d. drono pagalba surinkti duomenys neprieštarauja Metrologijos įstatyme įtvirtintoms teisės normoms ir gali būti naudojami apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydį.
Sąrašo 1.2 punktas numato, kad metrologinė patikra yra būtina ilgio matams, naudojamiems medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti (išskyrus matavimo priemones, naudojančias globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus). Iš minėtos nuostatos turinio akivaizdu, kad metrologinė patikra nėra būtina matavimo priemonės turinčioms GPS imtuvus tik tuo atveju kai yra atliekami medienos ir žemės naudmenų matavimai. Nagrinėjamu atveju GPS imtuvą turinti matavimo priemonė (dronas) buvo naudojamas ne medienos ar žemės naudmenoms apskaičiuoti, o ūkininko patirtai žalai sunaikinat pasėlius nustatyti ir apskaičiuoti.
Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Vadovaujantis nurodyta teisės norma darytina išvada, jog tais atvejais, kai matavimo priemonės naudojamos apskaičiuojant patirtos žalos dydį, teisinė metrologinė patikra yra imperatyvaus pobūdžio ir išimtis GPS imtuvus turinčioms matavimo priemonės nėra numatyta.
Taip pat pabrėžtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-2728-583/2021 konstatavo, jog UAB „GeoNovus“ drono pagalba surinktų duomenų naudojimas apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydį prieštarauja Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-2728-583/2021 šalys yra identiškos, todėl 2021 m. kovo 2 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės yra privalomos visoms šalims ir remiantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis UAB „GeoNovus“ drono pagalba surinktų duomenų panaudojimo nelegitimumus nėra įrodinėjamas iš naujo.
Kaip ir anksčiau minėta Protokolu nustatytos aplinkybės ir apskaičiuotos ūkininko patirtos žalos dydis yra iš esmės grindžiamas UAB „GeoNovus“ drono pagalba surinktų duomenų pagrindu, t. y. žalos dydis apskaičiuotas remiantis matavimo priemone, kuriai nebuvo atlikta teisinė metrologinė patikra. Komisija savarankiškai tik trijose skirtinguose vietose, naudojant sertifikuotą liniuotę, išmatavo po vieną kvadratinį metrą sunaikintų pasėlių plotą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų bei burbuolių skaičiavimą ir išmatavo pasirinktinai paimtų kukurūzų burbuolių ilgį. Šie duomenys nėra pakankami padarytos žalos dydžio nustatymui, todėl konstatuojama, kad tiek sunaikintų pasėlių plotas, tiek padaryta žala nėra tinkamai nustatyta.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog naudojant droną jo surinktą informacija (net nevertinat legitimumo aspektu) nei planine nei skaitmenine ar kokia kitokia forma nebuvo pateikta susipažinimui nei Komisijos nariams, Klubo atstovams, nei teismui, todėl iš vis nėra galimybės jos patikrinti ar Protokole nurodomi duomenys apie medžiojamųjų gyvūnų galimai sunaikinto kukurūzų lauko plotą, procentą, sunaikinimo incentyvumą ir t.t. yra teisingi.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu konstatuojama, jog 2021 m. balandžio 21 d. Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti posėdžio protokolas Nr. 4 neatitinka teisės aktų reikalavimų – apskaičiuotos patirtos žalos dydis yra grindžiamas matavimo priemone, kuri nebuvo įvertinta pagal Metrologijos įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundas tenkintintas ir Protokolas naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas Jonaičių medžiotojų klubas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1354,00 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 21-05-03, 2021 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 21-09-01, 2021 m. gegužės 21 d. mokėjimo pavedimo išrašą ir 2021 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo pavedimo išrašą. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas advokatui Algimantui Šindeikiui iš viso sumokėjo 1354,00 Eur. 968,00 Eur už skundo parengimą, 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir 363,00 Eur už susipažinimą su Administracijos atsiliepimu, konsultacijas, pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. rugsėjo 7 d. vykusiame teismo posėdyje.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundas teismui pateiktas 2021 m. gegužės 21 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1524,2 Eur.
Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3810,5 Eur (1524,25 * 2.5). Pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 968,00 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėta byla iš esmės yra analogiška teisme nagrinėtai administracinei bylai Nr. eI2-2728-583/2021. Minėtoje byloje šalys, ginčo dalykas, teisinė argumentacija iš esmės tapačios. Bylose pareiškėją atstovavo tas pats atstovas – advokatas Algimantas Šindeikis. Akivaizdu, jog ši nagrinėjama byla yra kartotinė, joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl naujų teisinių klausimų, pareiškėjo atstovui situacija buvo puikiai žinoma ir abejose skunduose pateikiami analogiški argumentai. Teisėjų kolegijos nuomone įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog visos prašomos sumos už skundo paregimą priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priteistinos sumos dydis mažintinas ir pareiškėjo naudai priteistina 50 proc. prašomos sumos – 484,00 Eur (968 ; ½ ).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr., pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017), tokie veiksmai, kaip konsultacijos, susipažinimas su dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo dalimi. Susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Vadovaujantis cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuotina, jog advokato išvados pateikimas dėl Protokolo teisėtumo, susipažinimas su kitų procesų šalių pateiktais atsiliepimais į skundą, pasirengimas atstovauti klientą teismo posėdyje nėra atskiras savarankiškas veiksmas, o apima atstovavimą teisme, todėl šioje apimtyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
Remiantis teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. informacinės pažymos duomenimis, 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio pradžia – 13.21 val., pabaiga – 14.08 val. (iš viso 47 min). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu konstatuotina, jog posėdžio trukmė yra viena valanda. Šiuo atveju aktualus yra 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1566,4 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma siekia 156,64 Eur (1566,4 * 0.1). Akivaizdu, jog pareiškėjo, už jo interesų atstovavimą teisme, prašoma priteisti 363,00 Eur dydžio suma viršija Rekomendacijose nustatyta maksimalų priteistiną užmokestį, todėl pareiškėjo prašymas šioje apimtyje tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir pareiškėjui iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 640,64 Eur (484,00 + 156,64) bei sumokėto 23,00 Eur žyminio mokesčio atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundą tenkinti.
Panaikinti Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2021 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolą Nr. 4, kuriuo nutarta, kad: „<...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokotų kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.“.
Pareiškėjui Jonaičių medžiotojų klubui iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteisti 640,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.