Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 44 MGL (2 200 Eur) bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. N. kaltinamas tuo, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d., apie 17.40 val., gyvenamojo namo virtuvės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,43 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną L. N., t. y., tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, panaudodamas fizinę jėgą prieš savo žmoną, viena ranka pastūmė ją, dėl ko ši atsitrenkė kaire ranka į sieną ir pajuto skausmą, tokiu būdu tyčia sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis R. N. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. apie 14.00 val. grįždamas iš darbo, pakeliui užvažiavo pas draugą. Draugo namuose išgėrė apie 0,7 l. degtinės, po to, jo brolis pavežė jį iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur tuo momentu buvo jo žmona bei dukra G. N.. Užėjus namo, tarp jo ir dukros įvyko žodinis konfliktas dėl tarpusavio priešiškų santykių. Konflikto metu jis nuėjo į virtuvės patalpas, kur sudaužė lėkštes, toliau prie jo priėjo žmona, siekdama patraukti jį nuo spintos, kur buvo lėkštės, kad jų nesudaužytų. Tuo momentu jis ranka paėmė savo žmoną už rankos bei patraukė nuo savęs, tuo momentu galimai jai ir sukėlė fizini skausmą. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, su savo žmona norės susitaikyti bei jos atsiprašyti už padarytą veiką. Iki tol jokių smurto atvejų jų šeimoje nebuvo, gyveno draugiškai.

Motyvuojamoji dalis

3. Papildomai apklaustas R. N. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Anksčiau davė parodymus, kuriuos visiškai patvirtina. Su žmona L. N. susitaikė, prašo tyrimą jo atžvilgiu nutraukti. Jo pastovus gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini).

4. Kaltinamojo R. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: 2024 m. gruodžio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu; nukentėjusiosios L. N. parodymais; 2025 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu (apžiūrėti 2 vaizdo garso įrašai iš „Body“ kamerų); 2025 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu (apžiūrėti 2 bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašai paimti iš policijos registro); 2024 m. gruodžio 6 d. alkotesterio parodymais.

5. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2– 3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

6. Kaltinamajam R. N. BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma. Nukentėjusiajai L. N. 2025 m. gegužės 15 d. išsiųstas pranešimas dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusioji 2025 m. gegužės 19 d. el. laišku pareiškė, kad sutinka, skundo neteiks.

7. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos bylą baigti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

9. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014)

10. BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai

11. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

12. Be paties R. N. parodymų jo kaltę patvirtina ir 2024 m. gruodžio 6 d. surašytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47761-24 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies, požymius, iš kurio matyti, kad L. N. pareiškė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis R. N. atvažiavo namo girtas, pradėjo rėkti, šūkauti, daužyti buitinius daiktus ir psichologiškai smurtauti prieš ją ir jos dukrą G. N.. Protokole taip pat užfiksuoti liudytojos L. N. parodymai apie įvykį, ji nurodė, jog žodinio konflikto metu R. N., rėkdamas ant jos bei dukros, nuėjo į virtuvę, paėmęs virtuvines lėkštes, jas pradėjo daužyti į žemę, po lėkščių daužymo priėjo prie jos ir pastūmė ją viena savo ranka, dėl jo pastūmimo jautė fizinį skausmą, skausmą vertina 5 balais iš 10 balų. Protokole užfiksuota ir įvykio vietos apžiūra – patekus į virtuvę, matoma per visą virtuvės perimetrą išdaužyti indai ir jų šukės. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. N. patvirtino anksčiau duotus parodymus, papildė, kad, kai R. N. ją pastūmė, ji atsitrenkė į kambario sieną kaire ranka ir jai skaudėjo, greitosios medicinos pagalbos (GMP) atsisakė, nes sužalojimai nebuvo padaryti, tik sukeltas fizinis skausmas, civilinio ieškinio neteiks, nes vyras žalą atlygino, su juo susitaikė. 2025 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas (apžiūrėti 2 vaizdo garso įrašai iš „Body“ kamerų), kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurias pasakojo nukentėjusioji ir jos dukra (liudytoja). Nukentėjusioji nurodė, kad: „jisai pradėjo bujoti, ant dukros garsiai rėkė, stumdė, mane stumdė, aš vos nenugriuvau“, į pareigūnų klausimą, ar pajuto fizinį skausmą, nukentėjusioji atsakė, kad fizinį skausmą pajuto. Liudytoja G. N. parodė, kad prieš ją fizinis skausmas naudotas nebuvo. Kaltinamasis R. N. nurodė, kad grįžo namo neblaivus, su žmona susipyko, išdaužė indus, žmonos niekada nelietė, pažymėjo, jog „niekada jokio smurto nedarau prieš žmoną“. 2025 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole (apžiūrėti 2 BPC garso įrašai paimti iš policijos registro) užfiksuota, kad moteris kviečia policiją, kadangi „vyras girtas triukšmauja labai“. Liudytojos G. N. parodymai apie įvykį, kad tėvas atvažiavo išgėręs, pradėjo kabinėtis, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, kalbėti nebūtus dalykus, pradėjo daužyti indus ir kitus daiktus, konfliktas įsiplieskė apie 17 val. iki to, kad tėvas (R. N.) pastūmė mamą (L. N.) ir ji nukrito. 2024 m. gruodžio 6 d. alkotesterio parodymai, kad R. N. 2024 m. gruodžio 6 d., 18.57 val., nustatytas 2,43 promilių neblaivumas.

13. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad R. N. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d., apie 17.40 val., gyvenamojo namo virtuvės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,43 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną L. N., tokiu būdu tyčia sukeldamas nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą.

14. Taigi, R. N. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei) kvalifikuoti teisingai, kadangi jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bausmės skyrimo

15. Skirdamas kaltinamajam R. N. bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir nėra saistomas prokurorės siūloma ar kaltinamojo pageidaujama bausme (jos rūšimi ir dydžiu) (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-84-350/2024; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-8-1035/2023).

16. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

17. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

18. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam R. N. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 9 mėnesių laikotarpį; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

19. Skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. N. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis ankščiau Lietuvos Respublikoje teistas pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo paskirta 44 MGL (2 200 Eur) bauda (bauda sumokėta), baustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis, turi vaikų. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sutiko duoti parodymus, nurodė savo padarytos veikos aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie R. N. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (iš kaltinamojo žodžių nesigydė).

20. Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, sukeltas pasekmes, jų sunkumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. N. už BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką prokurorės siūlomą bausmės rūšį bei dydį – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. N. bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas)

21. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino visiškai, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. N. bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

22. Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

23. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

24. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi redakcija nustatė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (2008 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. X-1597). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, šiuo metu galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nelaikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, todėl vadovaujantis pastarąja teisės norma R. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

25. Į R. N. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 6 d. 18 val. 45 min. iki 2024 m. gruodžio 7 d. 12 val. 31 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną, vadovaujantis teismo baudžiamojo įsakymo dieną galiojančia kaltinamojo teisinę padėtį švelninančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija, prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

26. Kaltinamajam R. N. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama.

27. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, BPC garso įrašas ir „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašas paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos (Nr. e1-739-1246/2025) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Civilinis ieškinys šioje byloje nėra pateiktas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. N. bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. N. – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. N. bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į R. N. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2024 m. gruodžio 6 d. 18 val. 45 min. iki 2024 m. gruodžio 7 d. 12 val. 31 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, R. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašą ir „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos (e1-739-1246/2025).

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.