Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui J. T. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. sausio 26d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-471/2016 J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 22 str. 1d. 178 str.2d., iš J. T. nuspręsta priteisti nukentėjusiajam S. G. 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2016m. balandžio 20d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš J. T. priteista S. G. 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo, o pripažinus S. G. teisę į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2016m. balandžio 29d. Kelmės rajono apylinkės teisme pagal S. G. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-471/2016 ( b.l.194-195, 1 tomas) dėl žalos atlyginimo užvesta civilinė byla ir 2016m. birželio 21d.paskirtas teismo posėdis į kurį ieškovas neatvyko, gautas jo atstovės prašymas nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Ieškovas S. G. civiliniame ieškinyje, kurį pateikė baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-471/2016 ( 1 tomas, b.l.194-195) nurodė, kad 2015-08-24 laikotarpiu nuo 04 val. iki 07 val. , iš jo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas jam priklausantis automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį rado sudaužytą, automobilio remontas kainuos apie 1000 Eur, kuriuos prašė priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio J. T..

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. nurodė, kad 2015-08-24 , apie 04 val. iš namų išvažiavo į laukus, kieme paliko savo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus grįžo apie 07 val. ir automobilio neberado. Apie 07 val. 30 min. jam paskambino V. M. ir pranešė, kad netoli jo namų ant kelio stovi jam ( S. G.) priklausantis automobilis. Automobilis buvo apgadintas: įlenktas galinis bamperis, visi žibintai ir posūkiai išdaužyti, automobilis užsivedė, tačiau nevažiavo, nes buvo sugadinta sankaba bei greičių dėžė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žalos dydį pagrindžiančių įrodymų nei prie ieškinio nei vėliau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nei pateikdamas atsiliepimą į nuteistojo J. T. apeliacinį skundą( b.l.1-2, 4 tomas), kuriame nuteistasis teigė, kad „automobilį, kuris rinkoje vertas 200 Eur, įvertino 1000Eur, tai visiškas absurdas, nes už tokią sumą penkias tokias mašinas galima nupirkti“ ieškovas S. G. nepateikė. Nors atsiliepime į nuteistojo J. T. apeliacinį skundą ieškovas S. G. nurodė, kad automobilio rinkos vertė tikrai buvo ne mažesnė kaip 1000 Eur, bei patikslino, kad naujos padangos buvo įpjautos, sankaba sudeginta, greičių dėžė sugadinta, išdaužytos lempos, kad mašiną remontuoti neturi iš ko, nes naujų detalių įsigijimui ir remontui reikėtų apie 1000 Eur, tačiau kaip minėta nei dėl remontuotinų ar keistinų detalių, nei dėl automobilio vertės visumoje, jokių įrodymų ieškovas nepateikė. Pastebėtina ir tai, kad apie automobilio padangų sugadinimą užsiminta tik atsiliepime į apeliacinį skundą, anksčiau tokios aplinkybės nebuvo nurodytos nei civiliniame ieškinyje nei S. G. atstovės pasisakymuose, duomenų apie padangų sugadinimą nėra ir bylos medžiagoje - pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nei foto lentelėse( b.l.58-73, 1 tomas). Apeliacinės instancijos teismui perdavus klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka ir dėl to Kelmės rajono apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą ( Nr. 2-616-322-2016) bei paskyrus byloje parengiamąjį teismo posėdį ieškovui S. G. teismo nutartimi dar kartą buvo išaiškinta teisė pateikti į posėdį ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus ( b.l.10), tačiau vėlgi jokie įrodymai pateikti nebuvo, ieškovas S. G. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą ( b.l.14) nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra. Prašyme ieškovas , be kita ko , nurodė, kad sugadinto automobilio remontas su keistinomis detalėmis jam būtų kainavęs 1000 Eur, už automobilio defektavimą dar būtų tekę sumokėti 200 Eur, todėl apsisprendė sugadintą automobilį parduoti ir pardavė kaip metalo laužą, nes nėra jokių galimybių atsiimti iš atsakovo J. T. pinigus už sugadintą automobilį.

Baudžiamojoje byloje pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka civilinę bylą teismas nagrinėja vadovaudamasis CPK normų reikalavimais bei atitinkamomis materialiosios teisės normomis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja , kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra, taigi šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti jo prašomo patenkinti civilinio ieškinio dydį( Lietuvos CPK 42 str.5d., 135 str., 177 str.). Teisę į civilinio ieškinio patenkinimą S. G. pripažino apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. G. civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai ir jam buvo priteista 1000 Eur turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai motyvavo savo sprendimą tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl padarytos žalos dydžio.

Kaip jau minėta, iškėlus civilinę bylą, situacija nepasikeitė, civilinėje byloje jokių įrodymų, apie padarytos žalos dydį, išskyrus ieškovo( nukentėjusiojo S. G.) teiginius, nėra. Iš ieškovo prašymo turinio akivaizdu, kad ieškovas įrodymų nebepateiks, nes iki šiol jų nepateikė ir prašė teismo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Prašyme( b.l.14)ieškovas nurodė, kad automobilio remontas su detalių keitimu n būtų kainavęs 1000 Eur, tačiau ši suma niekuom nepagrįsta, joks defektinis automobilio aktas nesurašytas( ieškovas motyvavo tai kaip papildomas išlaidas, kurių nuteistasis neatlygins) ir nurodė, kad pardavė automobilį į metalo laužą, vėlgi šiam teiginiui nepateikdamas jokių įrodymų - kada, kam ir už kokią sumą automobilį pardavė, nors tai neabejotinai turėtų reikšmės žalos dydžio nustatymui.

Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, tačiau tokių aplinkybių šioje civilinėje byloje nėra.

Ieškovas neįrodė ieškinio, nors jam buvo sudarytos visos sąlygos ieškinį bent iš dalies pagrįsti, ieškovas nebuvo aktyvus, nesiekė išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos CPK 178 str., 185 str.1 d., 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo S. G. ieškinį atsakovui J. T. dėl žalos atlyginimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.