- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- II-697-673/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00041-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pažeidėjas
- T. G.
- Advokatai
- Andrius Bubulis
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – T. G., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8425-2024 (ROIK 24233699545) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja M. M. 2024 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo T. G. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, tai yra už tai, kad 2024 m. kovo 7 d. 15.37 val., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 71 km, Kėdainių r. sav., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punkto ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus - kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šia neteisėta veika T. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.6 punkte numatytą draudimą.
Šalies argumentai
Apeliantas T. G. teismui pateiktu skundu prašo pakeisti Institucijos 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodė, kad sutinka, jog vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirto siaurą ištisinę liniją ir lenkė transporto priemonę kelio ženklo, draudžiančio lenkti, galiojimo zonoje, tačiau mano, kad Institucija nesiaiškino apie jo kaltės formą ir rūšį, netinkamai įvertino paties galimo nusižengimo aplinkybes. T. G. veika nebuvo padaryta tyčia, labiau dėl sąžiningo suklydimo, o ši aplinkybė Institucijos pareigūnų nebuvo tirta. Kelio ženklas bei kelio ženklinimas šiame kelio ruože įrengtas dėl prieš tai kelyje buvusios sankryžos, kurią T. G. jau buvo pravažiavęs ir tik pastebėjęs priekyje esantį kelio ženklą Nr. 336 „Apribojimų pabaiga“, informuojantį apie prieš tai buvusio kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo pabaigą, pradėjo lenkimo manevrą, tačiau galimai kiek per anksti, todėl ištisinės linijos ženklinimas jo atveju jau nebuvo aktualus, nes jis jau baiginėjosi. Nors aplenkdamas kitą transporto priemonę formaliai pažeidė KET reikalavimą, tačiau šio nusižengimo pavojingumas akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Nutarime taip pat nėra nurodytas KET specialiosios dalies normos pažeidimas. Padaryta veika atsitiktinė, niekam žala nebuvo padaryta, kitų KET pažeidimų nepadarė. Dirba inžinieriumi ir sklandžiam jo darbinių funkcijų atlikimui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Jo darbas yra jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis, žmona nedirba. Jis taip pat vežioja savo dviejų metų sūnų į darželį, žmona netrukus turėtų pagimdyti, todėl kurį laiką negalės pati vairuoti, be to, ji serga gestaciniu cukriniu diabetu. Teisė vairuoti reikalinga ir rūpinantis Šilutės rajone gyvenančiu 70 metų tėvu, kuris turi rimtų sveikatos problemų.
Teismo posėdžio metu apeliantas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad puikiai žinodamas tą kelią jis pradėjo anksčiau lenkimo veiksmą, nes jam paskambino nėščia žmona, kuri pasakė, kad blogai jaučiasi ir negalės paimti vaiko iš darželio. Pripažįsta, kad kirto ištisinę liniją, negalvojo apie tai, ar pažeis KET taisykles, tik norėjo greičiau grįžti. Su jam skirta bauda sutinka, tačiau netekęs teisės vairuoti, tikrai neteks darbo, o tai labai pakeis jo šeimos padėtį. Žmona netrukus turi pagimdyti, turi ir kitą vaiką, kuriam liepos mėnesį bus trys metai, iki darželio reikia vežioti 5 km. Jis yra pramonės automatikos inžinierius, gauna apie 2100 Eur atlyginimą. Nuvažiuoja kasdien labai skirtingai, nuo 100 iki 200 km, kartą per ketvirtį vyksta į komandiruotes, dažniausiai vyksta tarnybiniu automobiliu, kartais su kolegomis. Žmona tikriausiai pajamų dabar negauna.
Šalies argumentai
Apelianto atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus, nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas formaliai ir pareigūnų įvertintas per griežtai, jokios pasekmės nebuvo sukeltos, apeliantas neturėjo tyčios pažeisti KET taisykles, padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis, todėl įvertinus pažeidėją charakterizuojančią medžiagą, jo darbo pobūdį, būsimą šeimos pagausėjimą, prašo netaikyti jam teisės vairuoti atėmimo.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Institucijos nuomone, pažeidėjo veika kvalifikuota tinkamai, jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuotos ir proporcingos, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo, nelaikytinos išskirtinėmis, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalis jo atžvilgiu netaikytina.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad T. G. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. kovo 7 d. 15.37 val., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 71 km, Kėdainių r. sav., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punkto ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, t. y. kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. KET numatyta, kad be kita ko, lenkti draudžiama kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ (KET 140.6 punktas) bei kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1 (siaura ištisinė linija), 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15 (KET 140.7 punktas).
Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis. Nors pažeidėjas ir sutiko, kad lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad lenkti draudžiančio ženklo galiojimas jau buvo besibaigiantis, kaip ir siaura ištisinė linija. Iš pareigūnų padarytų vaizdo įrašų matyti, kad pažeidėjas lenkia automobilį draudžiančio lenkti kelio ženklo galiojimo zonoje, ir jį naikinantį ženklą pravažiuoja važiuodamas priešpriešine eismo juosta, o lenkimo manevrą užbaigia dar kartą kirsdamas siaurą ištisinę liniją.
Pažeidėjas nurodė, kad tokį lenkimo būdą pasirinko tik įvertinęs visas aplinkybes ir atsižvelgdamas į kelio reljefą, kelio būklę ir oro sąlygas, kelias jam buvo žinomas, matė, jog lenkdamas kerta siaurą ištisinę liniją, taigi, nors ir teigia, kad neturėjo kryptingos tyčios ir noro pažeisti įstatymą, tačiau net ir iš skundo argumentų bei jo paaiškinimų posėdžio metu yra akivaizdu, kad jis sąmoningai, matydamas tiek ištisinę priešpriešinio eismo juostas skiriančią liniją, tiek dar net neprivažiavęs apribojimus naikinančio kelio ženklo, tai yra kelio ženklo lenkti draudžiama galiojimo zonoje, vis tiek pradėjo lenkimo manevrą ir atliko jį draudžiamojoje vietoje. Ištisinę liniją kirto tiek pradėdamas, tiek ir baigdamas lenkimo manevrą, o apelianto vidinis įsitikinimas ir savitas kelio ženklų galiojimo aiškinimas, niekaip nenaikina jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, priešingai, tik leidžia teigti, kad asmuo negeba tinkamai naudotis turima teise vairuoti transporto priemones ir nesivadovauja Kelių eismo taisyklėmis. Pažeidėjo argumentas, kad jis atliko lenkimo manevrą draudžiamojoje vietoje negalvodamas apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes jam paskambinusi nėščia sutuoktinė nurodė, kad negalės pasiimti vaiko iš darželio dėl blogos savijautos, pažeidėjo elgesio niekaip nepateisina ir nemažina jo atsakomybės. Nors skunde ir teigiama, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas negu rūšinis, tačiau teismas su tokiu argumentu negali sutikti, kadangi pavojingumo prasme toks nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, nes draudžiamas lenkimas yra tiesiogiai susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą, kuria nagrinėjamu atveju pažeidėjas važiavo pakankamai nemažą atstumą, mažiausiai apie 100-150 metrų.
Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėjas atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutarime aiškiai nurodytos pažeistos Kelių eismo taisyklių normos.
Pareiškėjas, tiek teikdama skundą, tiek ir teismo posėdžio metu, akcentavo būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes jo darbas susijęs su vairavimu, taip pat teisė vairuoti reikalinga šeimos poreikių tenkinimui.
ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų - savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytų specialiosios teisės atėmimo termino trukmės ribų ir T. G. neskiriama administracinio poveikio priemonė - nenustatyta.
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors pažeidėjas pripažino, kad lenkdamas kirto ištisinę liniją, tačiau tuo pačiu aiškino, kad negalvojo apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą, teigė, kad jo atveju kelio ženklinimas, t. y. siaura ištisinė linija, jau nebuvo aktualus. Nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veikos neišreiškė, susirūpinimą išsakė tik dėl jam taikytos administracinio poveikio priemonės. Tai, kad tik dėl atsitiktinumo neteisėtas elgesys kelyje nesukėlė pasekmių, nebuvo padaryta žala, visiškai nešvelnina pažeidėjo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Pažeidėjas dirba inžinieriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra susituokęs, turi vieną mažametį vaiką, sutuoktinė netrukus turi gimdyti antrą, šeima gyvena Kaune, pažeidėjo darbo vieta yra tame pačiame mieste.
Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pažeidėjo interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones T. G. reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis savo šeima, tėvu, teismo manymu, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad pažeidėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei, jog turi rūpintis šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo, ir, netgi priešingai, kaip nurodė pats pažeidėjas, jis, puikiai žinodamas kelią, lenkimo manevrą atliko draudžiamojoje vietoje, nes skubėjo tenkinti šeimos poreikių – pasiimti vaiko iš ugdymo įstaigos, kai keliolikos minučių pavėlavimas pasiimti nebūtų sukėlęs nei nepataisomų, nei kokių nors kitokių katastrofiškų pasekmių. Be to, administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad pažeidėjas per pastaruosius penkerius metus, net keturiolika kartų buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl T. G. vertinti kaip buvusį drausmingą vairuotoją, taip pat nėra pagrindo. Nors pažeidėjas ir akcentuoja, kad netekęs teisės vairuoti, neteks ir darbo, negalės pasirūpinti ir vaiko nuvežimu į darželį ar pas gydytojus, tačiau teismo vertinimu, pažeidėjas situaciją vertina perdėtai. Pažeidėjas gyvena miesto vietovėje, kur galima lengvai pasinaudoti viešuoju transportu ar pavežėjų paslaugomis, atstumas nuo namų iki jo darbo vietos nėra didelis, į komandiruotes, kaip pats nurodė, galima vykti ir kartu su vairuojančiais kolegomis, darbuotojo charakteristikoje teigiama, kad jis yra vienintelis Baltijos šalyse turintis kompetenciją dirbti su konkrečia įranga, taigi, įmonė bus suinteresuota neprarasti aukštos kvalifikacijos specialisto, o ir jam taikoma administracinio poveikio priemonė yra tik laikinas apribojimas. Pažeidėjo sutuoktinė taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones, ir nors suprantama, kad turint kūdikį, gali būti nepatogu pasirūpinti kito vaiko nuvežimu į ugdymo įstaigą, tačiau laikini nepatogumai šeimai negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis pažeidėjui netaikyti administracinio poveikio priemonės.
Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių - teismas daro išvadą, kad T. G. veika kvalifikuota tinkamai, atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, skundžiamas Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti bei netaikyti administracinio poveikio priemonės, kaip to prašoma skunde, ar sutrumpinti ir taip paskirtą minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, nėra galimybės, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
nutaria:
T. G. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8425-2024 (ROIK 24233699545) palikti nepakeistą.
Nutartį, jei yra galimybė, siųsti tik el. ryšio priemonėmis.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.