- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1710-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 225,48 Eur pradelstą kredito dalį, 14,16 Eur atidėtas palūkanas už pradelstą laikotarpį, 120 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 300,05 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nevykdant prievolės ir daugiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant vykdyti mokėjimus, remiantis 2016 m. rugsėjo 14 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. EIBV‑2016-6139-05 (toliau – Kreditavimo sutartis) 6.3.3 punktu, ieškovė įgijo teisę kreiptis dėl pradelstos butui tenkančios kredito sumos išieškojimo. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti pradelstą mokėti 225,48 Eur kredito dalį, susidariusią nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2025 m. gegužės 13 d. Be to, atsakovui tenka pareiga sumokėti 14,16 Eur atidėtas palūkanas už pradelstą laikotarpį, taip pat 120 Eur sudarančias fiksuotas 3 procentų metines palūkanas. Pagal Kreditavimo sutarties „Finansavimo sąlygas“, prašė priteisti iš atsakovo 0,04 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, sudarančius 300,05 Eur.
3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo E. G. 255,48 Eur pradelstą kredito dalį, 14,16 Eur atidėtas palūkanas, 120 Eur fiksuotas 3 procentų metines palūkanas už pradelstą laikotarpį, 25,89 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 415,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,49 Eur žyminį mokestį, 1,66 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; kitos ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas), bendrojo naudojimo objektų administratore, o atsakovui nuosavybės teise priklauso butas minėtame Daugiabučiame name. Šio Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2015 m. birželio 16 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo pagrindu balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 14 d. sudarė Kreditavimo sutartį kartu pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas su AB Šiaulių banku dėl 1 072 330 Eur kredito Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui. Šalys prie pasirašytos Kreditavimo sutarties sudarė sutarties priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų, ir priedą Nr. 2 dėl Atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko. Laikantis kredito atidėjimo laikotarpio, kredito grąžinimo grafiku buvo numatytas kredito grąžinimo terminas, apimantis laikotarpį nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2036 m. rugpjūčio 15 d.
6. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų įvykdęs ieškovės reikalavimus ar pareiškęs pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, iš jo ieškovei priteistina 225,48 Eur negrąžinto kredito dalis, 14,16 Eur atidėtos palūkanos už pradelstą laikotarpį, 120 Eur fiksuotos 3 procentų metinės palūkanos už pradelstą laikotarpį.
7. Teismas prašomus priteisti 300,05 Eur delspinigius pripažino aiškiai per dideliais. Teismo vertinimu, tokio dydžio delspinigių priteisimas ieškovei suteiktų pagrindą nepagrįstai praturtėti, nes byloje nėra nustatyta, kad ieškovė patyrė tokius didelius nuostolius dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku pagal išrašytas sąskaitas. Kreditavimo sutartį ieškovė pasirašė atstovaudama visus daugiabučio namo savininkus, tarp jų ir atsakovą, kuris iš esmės, kaip silpnesnioji šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė neteikė delspinigių apskaičiavimo formulės, t. y. aiškiai nenurodė prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimo, nusprendė, kad delspinigių dydis mažintinas iki 25,89 Eur (359,64 Eur x 0,04 proc. x 180 dienų). Toks delspinigių dydis pripažintas protingu, užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir ieškinį tenkinti visa apimtimi – priteisti ieškovei iš atsakovo nepriteistą 274,16 Eur delspinigių dalį už laiku negrąžintą kreditą. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Ieškinio reikalavimas dėl 300,05 Eur buvo pateiktas pagrįstai ir kyla iš Kreditavimo sutarties, daugiabučio namo kredito finansavimo sąlygos patvirtintos 2015 m. birželio 16 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu. Bendrųjų daugiabučių namų kreditavimo sąlygų (aktuali redakcija pateikiama banko internetiniame puslapyje www.artea.lt) 5.7 dalyje yra nustatyta, kad praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną bankui mokami Specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Administratorius privalo pareikalauti, kad naudos gavėjas, dėl kurio įsipareigojimų nevykdymo administratorius neįvykdė mokėjimo prievolių bankui pagal sutartį, sumokėtų sutartyje nurodyto dydžio delspinigius sutartyje nustatyta tvarka (Bendrųjų sąlygų 5 skirsnis. Kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo tvarka (5.1–5.15 punktai). Sutarties specialiųjų sąlygų dalyje „1. Finansavimo sąlygos“ yra nustatyta, kad delspinigiai sudaro 0,04 procento. Delspinigiai apskaičiuojami nuo pagal sutartį nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir (ar) palūkanų sumos. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas, kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dieną atsakovas privalo atlikti mokėjimus kreditą suteikiančiam asmeniui, o šis asmuo įgyja teisę į delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną.
8.2. Daugiabučio namo buto savininkas tinkamai nevykdo kylančių įsipareigojimų, t. y. vengia atlikti kredito sutartyje numatytus mokėjimus, taip yra neteisėtai ir nepagrįstai apribojama kreditą suteikiančio asmens teisė disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Ieškovė tinkamai vykdo jai tenkančias prievoles, atsakovas dėl tokio vykdymo pretenzijų nėra pareiškęs, tačiau atsakovas nepagrįstai nevykdo Kreditavimo sutartimi, 2015 m. birželio 16 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu ir kredito grąžinimo grafiku nustatytos prievolės – tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal kredito grąžinimo grafiką. Atsakovas disponuoja kreditą davusiam asmeniui priklausančiomis piniginėmis lėšomis.
8.3. Sutartyje nurodyti 0,04 procentų delspinigiai yra apskaičiuojami nuo visos negrąžintos kredito ir palūkanų sumos. Atsakovas nuo 2019 m. vasario 15 d. (t. y. per visą kredito grąžinimo laikotarpį) neatliko nė vienos įmokos pagal Kreditavimo sutartį ir teiktus mokestinius pranešimus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Kreditavimo sutarties sąlygomis, kurios nurodo, kad delspinigiai yra apskaičiuojami nuo visos negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, delspinigių suma turi būti apskaičiuojama ne nuo 359,64 Eur skolos sumos, o nuo visos laiku negrąžintos kredito sumos, t. y. 2 294,95 Eur.
8.4. Delspinigiai pasižymi tęstinumu, nes jie skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo dieną. Atsakovui tęsiant prievolės nevykdymą ilgiau nei teismo sprendime apskaičiuotas 180 dienų terminas, ieškovė ir toliau patiria nuostolius. Priėmus tokį sprendimą formuojama nuostata, kad ilgiau nei 180 dienų nevykdant prievolės skolininkas galėtų ir toliau jos nevykdyti nepatirdamas jokių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kreditorius ir toliau patirtų nuostolius. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad dėl netesybų (tarp jų ir delspinigių) mažinimo yra pasisakyta ir teismų praktikoje. Ieškovės įsitikinimu, 274,16 Eur delspinigių suma nepriteista nepagrįstai, neatsižvelgus į sutarties sąlygas ir atsakovo elgesį.
9. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 274,16 Eur delspinigių dalies priteisimo. Kadangi apeliantė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl dalies delspinigių nepriteisimo, apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako tik dėl skundžiamos teismo procesinio sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
13. Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, 2015 m. birželio 16 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolu pagrindu, balsų dauguma pritarė sprendimui patvirtinti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygoms. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas minėtame Daugiabučiame name. Ieškovė, kaip Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, veikdama pagal 2015 m. birželio 16 d. protokolo suteiktus įgaliojimus, su AB Šiaulių banku 2016 m. rugsėjo 14 d. sudarė Kreditavimo sutartį, kartu pasirašant Specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas (prie Bendrųjų daugiabučių namų kreditavimo sąlygų), dėl 1 072 330 Eur kredito Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui.
14. Byloje nekilo ginčo dėl atsakovo prievolės mokėti jam tenkančią su Daugiabučio namo atnaujinimu susijusio kredito dalį. Apeliacine tvarka taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės laiku atlikti mokėjimus pagal kredito grąžinimo grafiką.
15. Kreditavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1 dalyje „Finansavimo sąlygos“ nurodyta, kad taikytini delspinigiai sudaro 0,04 proc.; delspinigiai skaičiuojami nuo pagal sutartį nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir (ar) palūkanų sumos. Kreditavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų mokėjimo ir kredito (atitinkamos jo dalies) grąžinimo diena – kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 diena.
16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pagrindo sumažinti prašomų priteisti delspinigių sumą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl 274,16 Eur delspinigių priteisimo. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad delspinigiai yra apskaičiuojami nuo visos negrąžintos kredito ir palūkanų sumos, dėl to delspinigių suma turi būti apskaičiuojama ne nuo 359,64 Eur skolos sumos, o nuo visos laiku negrąžintos kredito sumos, t. y. 2 294,95 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą, atmeta kaip nepagrįstus.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
18. Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija – tais atvejais, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę jas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 punktą; 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 55 punktą).
19. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas; 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑265-611/2022, 53 punktas).
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko ataskaitą, joje nurodytos laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 15 d. iki 2025 m. gegužės 15 d. apskaičiuotos ieškovės ieškiniu prašytos priteisti sumos ir nurodyta, kad naują skolą sudaro 225,48 Eur paskola, 14,16 Eur atidėtos palūkanos, 120 Eur palūkanos, 300,05 Eur delspinigiai, iš viso 659,69 Eur (t. y. ieškinio suma) (el. b. l. 5). Ataskaitoje nurodyta, kad per minėtą laikotarpį atsakovui apskaičiuota 300,05 Eur delspinigių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu taip pat prašė iš atsakovo priteisti laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2025 gegužės 13 d. pradelstą sumokėti 225,48 Eur kredito dalį, 14,16 Eur atidėtas palūkanas už pradelstą laikotarpį ir 120 Eur fiksuotas 3 procentų metines palūkanas už pradelstą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės prašomi priteisti 300,05 Eur delspinigiai viršija ieškiniu prašytą priteisti nurodytu laikotarpiu pradelstą sumokėti kredito dalį.
21. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieškovei tenka procesinė pareiga pagrįsti ieškinio reikalavimus, tarp jų – delspinigių sumą (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumos apskaičiavimas nėra detalizuotas, ieškovė nenurodo delspinigių apskaičiavimo principo ir neteikia paaiškinimų dėl delspinigių apskaičiavimo laikotarpio. Byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – ieškovė įpareigota pateikti aiškią delspinigių apskaičiavimo formulę, t. y. nurodyti kaip, nuo kokios sumos, apskaičiuoti prašomi priteisti delspinigiai.
23. Ieškovė byloje 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad netikslina ieškinio ir pateikė paaiškinimus, kad kreditavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir AB Šiaulių banko, pagrindu be kredito ir palūkanų mokėjimų, taip pat buvo numatyta 0,04 proc. delspinigiai, kurie apskaičiuojami nuo pagal sutartimi nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir (ar) palūkanų sumos (numatyti kreditavimo sutarties 1 skirsnyje „Finansavimo sąlygos“ ir Bendrųjų sąlygų 5 skirsnyje „Kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo tvarka“ (5.1–5.15 punktai)). Delspinigiai skaičiuojami 0,04 proc. dydžio už kiekvieną pradelsta dieną ir kiekvieną sąskaitą nuo pradelstos sumos. Ieškovė pareikšime nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neatliko nė vieno mokėjimo už paslaugas, kas mėnesį apskaičiuojami delspinigiai nuo pirmos sąskaitos iki paskutinės neapmokėtos sąskaitos.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo pradelstą sumokėti kredito dalį, susidariusią tik laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2025 gegužės 13 d., ir kitas sumas už nurodytą pradelstą laikotarpį. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje Paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko ataskaitoje delspinigiai taip pat nurodyti kaip apskaičiuotini nurodytu laikotarpiu.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, jog delspinigiai turėtų būti apskaičiuojami ne nuo 359,64 Eur skolos (t. y. kredito dalies ir palūkanų) sumos, o nuo visos laiku negrąžintos kredito sumos – 2 294,95 Eur, tačiau paminėtą sumą, kaip laiku negrąžintą kredito sumą ir delspinigių apskaičiavimo pagrindą, ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde akcentuojamos konkrečios sumos ieškovė pirmosios instancijos teismui nenurodė nei ieškinyje, nei 2025 m. rugpjūčio 25 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo. Apeliantės akcentuojama suma nėra nurodyta ir nesutampa su sumomis, nurodytomis ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje Paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko ataskaitoje, kurioje apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 15 d. iki 2025 m. gegužės 15 d. ieškovės ieškiniu prašytos priteisti sumos, tarp jų – ir delspinigiai. Be to, apeliantė teigdama, kad delspinigiai turėtų būti apskaičiuojami nuo 2 294,95 Eur sumos, apeliaciniame skunde taip pat nepateikė konkretaus detalizuoto apskaičiavimo ir delspinigių sumos apskaičiavimo aiškiai nepagrindė.
26. Pagal CPK reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šioje proceso stadijoje turi būti įvertinti visi dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai ir nustatytos visos ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
27. Bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios civilinio proceso nuostatos numato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
28. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei buvo sudarytos procesinės sąlygos ir galimybės pateikti ieškiniu prašomos priteisti delspinigių sumos apskaičiavimo pagrindimą ir šį ieškinio reikalavimą pagrindžiančius argumentus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui nepateikė kitų duomenų, kurie konkrečiai detalizuotų prašomos priteisti delspinigių sumos apskaičiavimą, jų apskaičiavimo laikotarpį ir detalų apskaičiavimo principą (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės remiasi argumentais, kad delspinigiai turėtų būti apskaičiuojami nuo sumos, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, be to, apeliantė prašomos priteisti delspinigių sumos apskaičiavimo ir pagrindimo konkrečiai nedetalizavo ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde remiasi apeliacinės instancijos teisme neleistinomis remtis aplinkybėmis, dėl tokių aplinkybių ir su jomis siejamų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
29. Esant nurodytoms aplinkybėms ir bylos proceso eigai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis ir pagrįstai įvertino, jog prašomi priteisti 300,05 Eur delspinigiai, pagal byloje esančius ieškovės pateiktus duomenis, šiuo atveju yra aiškiai per dideli. Darytina išvada, kad ieškovei nepateikus prašomos priteisti delspinigių sumos apskaičiavimo detalizacijos ir aiškiai nenurodžius šios sumos apskaičiavimo metodo, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomą priteisti delspinigių sumą iki protingos sumos, pagrįstai atsižvelgė į šiuo ieškiniu ieškovės prašytas priteisti kaip pradelstas sumokėti kredito dalies ir palūkanų sumas, ir taip pagrįstai nustatė šiuo atveju priteistiną 25,89 Eur delspinigių dydį (359,64 Eur x 0,04 proc. x 180 dienų). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nustatytas priteistinas delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
30. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba reiškia, jog teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022, 94 punktas; 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024, 51 punktas).
31. Apeliantė remiasi argumentais, kad delspinigiai pasižymi tęstinumu ir atsakovui tęsiant prievolės nevykdymą ilgiau, nei teismo sprendime apskaičiuotas 180 dienų terminas, ieškovė ir toliau patiria nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų savo teiginiams dėl patiriamų nuostolių pagrįsti, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skirtumą tarp nuostolių ir prašomų priteisti netesybų (delspinigių). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta priteistina delspinigių suma (netesybos) būtų mažesnė už tikrąją ieškovės nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl delspinigių dydžio sumažinimo, netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ar nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių sumažinimo pripažįstama teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.