- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-453-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07925-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- A. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-817-466/2024 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – AB Swedbank, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo E. B. šalių nepilnamečio sūnaus G. B. išlaikymui po 430 Eur per mėnesį mokamas periodines išmokas, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. E. B. įpareigojamas nurodytą sūnaus išlaikymo sumą mokėjimo pavedimu pervesti į A. M. nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos. Sūnaus išlaikymui skiriamos sumos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. M. sūnaus išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise; 2) priteisti iš E. B. 5 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) nustatyti uzufruktą suteikiant teisę A. M. ir sūnui G. B. naudotis E. B. priklausančia ½ dalimi pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės A. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyveno drauge ir vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos nebuvo sudarę. Gyvendami kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus G. B., kurio tėvystę atsakovas pripažino. Atsakovas 2022 m. kovo mėn. paliko ieškovę ir šalių nepilnametį sūnų dėl kitos moters ir išsikraustė iš bendrų šeimos namų. Nuo to laiko šalys gyvena skyriumi, sūnus liko gyventi kartu su ieškove bendruose šeimos namuose.
3. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė detalizavo vaiko poreikius ir nurodė, kad išlaidos vaikui siekia apie 1 479,53 Eur per mėnesį. Papildomi nurodė, kad vaikas turi ir spec. poreikių, jam yra nustatyti širdies ritmo sutrikimai, todėl reguliariai lankosi pas kardiologą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas vaiko išlaikymui skiria tik tiek, kiek numatyta pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog šalys gyventi skyriumi pradėjo 2022 m. kovo mėn. Nuo to laiko atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo labai nereguliariai (2022-04-26 – 40 Eur; 2022-05-10 – 450 Eur; 2022-06-17 – 330 Eur; 2022-07-17 – 70 Eur; 2022-09-09 – 30 Eur; 2022-09-29 – 120 Eur; 2022-10-07 – 150 Eur; 2022-11-09 – 100 Eur; 2022-12-10 – 100 Eur; 2023-02-20 – 100 Eur; 2023-04-09 – 200 Eur), kas per mėnesį sudaro apie 130 Eur. Atsakovas ginčo laikotarpiu viso ieškovei sūnaus išlaikymui pervedė 1 690 Eur, nors privalėjo sumokėti ne mažiau kaip 7 500 Eur. Atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5 810 Eur (500 Eur x 15 mėn. – 1 690 Eur). Ieškovė pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu išlaikymo įsiskolinimo sumos nemažina, nes skolos laikotarpiu, atsakovas ne tik neprisidėjo prie vaiko poreikių apmokėjimo, bet ir bendravo su vaiku minimaliai.
5. Kartu ieškovė nurodė ir tai, jog su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įgiję po ½ dalį pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po 167/1448 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas imant kreditą iš AB „Swedbank“ ir šalims sudarant kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Negražintas kredito likutis patikslinto ieškinio pateikimo dienai sudaro apie 103 236 Eur. Šalims gyvenant skyrium atsakovas elgiasi piktybiškai, kelia konfliktines situacijas sūnaus akivaizdoje, lankosi bendrame turte, kai ieškovės ir sūnaus nėra namuose, grasina, kad į šeimos namus įleis gyventi svetimus žmones. Todėl ieškovė teismo prašo nustatyti uzufruktą suteikiant teisę iki vaiko pilnametystės ieškovei ir sūnui naudotis atsakovui priklausančia ½ dalimi pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir: 1) priteisė iš atsakovo E. B. išlaikymą nepilnamečiui G. B. kas mėnesį mokamomis 60 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. gegužės 29 d.) iki sprendimo priėmimo dienos ir priteisė 380 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiui G. B. nuo teismo sprendimo priėmimo (2024 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nepilnamečiui vaikui G. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę A. M.; 3) kitą ieškinio dalį atmetė; 4) priteisti iš ieškovės A. M. 106 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. B. naudai; 5) priteisė iš atsakovo E. B. 103 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; 6) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo; 7 ) nutarė sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į teismų priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos patvirtinimo, tėvui E. B. per mėnesį tenka 10 – 11 sūnaus nakvynių, dėl ko laikytina, kad per mėnesį kiekvieno iš tėvų bendravimo laiko su vaiku proporcija yra maždaug 65 proc. laiko su ieškove A. M. ir maždaug 35 proc. su atsakovu E. B..
8. Vertindamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus yra 4 metų amžiaus, jam, byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones, yra priteistas laikinas 275 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį, o ieškovės nurodomi šalių sūnaus kasmėnesiniai poreikiai, sudarantys 1 479,53 Eur sumą, nėra pagrįsti, kadangi kas mėnesį nėra būtina skirti pinigines lėšas vaiko baldams, vitaminams ar skiepams; vaikui per mėnesį skiriama 250 Eur suma maistui, kai vaikas 5 dienas per savaitę lanko darželį, yra abejotina, kaip ir 4 metų amžiaus vaikui tenkančios mobiliojo ryšio paslaugos. Kartu teismas pažymėjo, jog kotedžo paskolos dalies grąžinimo išlaidas taip pat moka ir atsakovas, todėl tokių išlaidų priskirti vaiko poreikiams nėra pagrindo.
9. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog pagal byloje esančius duomenis nėra vaiko tokių sveikatos problemų, į ką reikėtų ypatingai atsižvelgti nustatant priteistino išlaikymo dydį. Išlaidos skalbimo, valymo higienos prekėms galimai užaukštintos, o papildomos išlaidos odontologams susidaro dėl pačios ieškovės ne visai tinkamo požiūrio į vaiko burnos higieną. Kuro išlaidas vežiodamas vaiką patiria ir atsakovas, taip pat jis turi automobilio techninio aptarnavimo išlaidų. Pastebėtina, kad ieškovė automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtina, jog naudoja ir jos vadovaujamos teisinių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, kuomet atsiranda dažnesnis techninio aptarnavimo, remonto poreikis ir tai jau nesusiję su vaiko poreikiais, taip pat nėra kaip atskirti, kada išlaidos kurui yra susijusios su įmonės veikla, o kada su būtinaisiais vaiko poreikiais. Teigtina, kad rūbų ir avalynės poreikis mažamečiui vaikui gali svyruoti, tai priklauso ir nuo sezono. Be to pastebėtina, kad kokybiškų drabužių vaikams už mažesnę kainą galima įsigyti per dalijimosi daiktais platformas ar kitu panašiu būdu. Abejotinos ieškovės nurodytos išlaidos kompiuteriui, sudarančios 1 488 Eur per metus, taip pat 22,50 Eur kas mėnesį (270 Eur per metus) išlaidos mobiliajam ryšiui, nes nelabai suprantama, kam tokia kompiuterinė įranga reikalinga 4 metų amžiaus vaikui, o mobiliojo ryšio išlaidos, įvertinus tėvo bendravimo su vaiku intensyvumą yra aktualios ir vaiko tėvui E. B.. Teigtina, kad išlaidos šalių vaiko užklasinei veiklai gali gerokai svyruoti, nes vaikai neretai, palankę kažkokį būrelį toliau nenori lankyti, būreliai keičiami arba iš viso jų atsisakoma ir pan. Teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai, susiję su papildomu lavinimu, ugdymu turi būti derinami abiejų vaiko tėvų, nes tėvų nuomonės dėl vienos ar kitos priemonės gali skirtis ir nebūtinai vieno iš tėvų sprendimas, kad vaikui reikia užsiimti būtent ta veikla, atitinka geriausius vaiko interesus. Kaip minėta, pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką nepilnametis G. B. apie 65 proc. laiko praleidžia su mama (ieškove) ir apie 35 proc. su tėvu (atsakovu), todėl tuo metu išlaidas vaiko išlaikymui už maistą, energijos naudojimą, transportą ir pan. patiria tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikas.
10. Taigi, remdamasis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas darė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus G. B. (kuris šiuo metu yra 4 metų amžiaus) tiek kasdieniams, tiek papildomiems poreikiams (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti yra reikalinga apie 800 Eur suma per mėnesį.
11. Vertindamas šalių turtinę padėtį ir nustatydamas konkretų kasmėnesinio išlaikymo dydį šalių sūnui, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pradiniame ieškinyje ieškovė teisė, kad jos darbo užmokestis į rankas sudaro 613 Eur ir tam patvirtinti pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraštį, kur už 2023 m. balandžio mėn. nurodytas 612,91 Eur dydžio (atskaičius mokesčius) ieškovė atlyginimas. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, kad jis dirba trejose darbovietėse ir jo darbo užmokestis į rankas sudaro 3000 – 3500 Eur. Teismas pažymi, kad šis šalių (pagal jų pateiktus duomenis) pajamų skirtumas savaime neturi nulemti priteistino iš atsakovo išlaikymo vaikui dydžio. Teismas atsižvelgė į viešai prieinamus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuosavas kapitalas 2023 m. sudarė 45 697 Eur), kuri teikia teisines paslaugas apie įmonių veiklą, bankroto procesus, o jos teisininkai (plačiai žinomi advokatai) be paslaugų apie įmonių veiklą teikia darbo, muitų, mokesčių, sutarčių ir pan. teisės teisines paslaugas. Pati ieškovė specializuojasi šeimos, įmonių ir migracijos teisės srityse. Viešai skelbiama, kad įmonė veiklą vykdo 10 metų, todėl teismas turi pagrįstų abejonių apie realų ieškovės, profesionalios teisininkės darbo užmokestį, kuris, tikėtina, gerokai didesnis, nei nurodė ieškovė, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovė dar papildė ieškovės pajamas gaunamais kas mėnesį dividendais. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto, kurį beje sudaro ½ namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kai kita ½ dalis minėto turto priklauso pačiai ieškovei, kuri nerodė iniciatyvos pateikti duomenis apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį garažo boksą (duomenys neskelbtini). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2024 m. sausio mėnesio sudaranti 96,25 Eur.
12. 2024 m. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA buvo 924 Eur (į rankas 709 Eur), todėl minimali išlaikymo suma turėtų būti 355 Eur, įskaičius universalią išmoką – 306 Eur (709 – 96,25 : 2). Teismui nustačius, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 800 Eur suma (kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti po 400 Eur). Teismui nepilnamečio G. B. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (motina), A. M. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra tenkintinas iš dalies. Atsižvelgtina, kad valstybės vaikui skiriama 96,25 Eur išmoka, kuri pervedama ieškovei. Nors ieškovei, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta tenka tam tikra didesnė vaiko išlaikymo dalis, iš atsakovo, įvertinus jo praleidžiamą su sūnumi laiką priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui, sudarantis po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, jog periodinės išlaikymo vaikui sumos turi būti indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
13. Kartu teismas pažymėjo, jog pagal teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas, atsakovas nuo 2023 m. liepos 4 d. vaiko išlaikymui mokėjo po 275 Eur ir ieškovė patvirtino, kad atsakovas šią pareigą vykdė. Įvertinus 2023 m. buvusį orientacinį 316 Eur minimalaus išlaikymo dydį, o 2024 m. – 355 Eur dydį ir, įskaičius atsakovo 275 Eur kas mėnesį mokėjimus, atsakovo mokėtinas periodinis išlaikymas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatytas 60 Eur kas mėnesį. Nuo sprendimo priėmimo dienos, panaikinant laikinąsias apsaugos priemones, kaip minėta, priteisiamas periodinis, kas mėnesį mokamas 380 Eur išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Tenkindamas iš dalies reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo teismas atsižvelgia į ieškovės procesinį elgesį civilinėje byloje Nr. e2-1484-1153/2023, kuomet E. B. ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pateikė teismui 2022 m. spalio 3 d., o A. M. priešieškinį su reikalavimais dėl 500 Eur periodinio išlaikymo sūnui ir 5 810 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismui pateikė 2023 m. gegužės 26 d., t.y. daugiau kaip po 7 mėnesių nuo bylos iškėlimo ir teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti A. M. reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir uzufrukto nustatymo. Tuomet A. M. ieškinį dėl 500 Eur periodinio išlaikymo ir uzufukto nustatymo pateikė teismui iš naujo, o 2024 m. vasario 15 d. patikslintu ieškiniu ieškovė vietoje anksčiau nurodytos periodinės 500 Eur išlaikymo sumos prašė priteisti 430 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, t.y. ieškovė sumažino reikalaujamo priteisti periodinio išlaikymo dydį, nors nurodė tokio paties dydžio 1 479 Eur per mėnesį vaiko poreikius.
14. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, sprendė, kad visos 4 779,73 Eur atsakovo nurodytos išlaidos laikytinos susijusiomis su vaiko poreikiais ir pagal visas aplinkybes ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikui teikė reikiamo dydžio išlaikymą. Teismas nesivadovavo ieškovės nurodytu 1 000 Eur per mėnesį vaiko poreikių dydžiu jos nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu, nes, kaip minėta, ieškovė, nurodydama vienodą 1 400 Eur vaiko poreikių dydį reikalavo priteisti iš atsakovo tai 500 Eur, tai 430 Eur periodinį išlaikymą. Taigi, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad ieškovė šių atsakovo teiginių ir rašytinių įrodymų dėl išlaikymo įsiskolinimo nebuvimo nepaneigė. Pagal bylos aplinkybes, nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio pateikimo tėvas rūpinosi sūnumi, todėl nėra pagrindo laikyti, jog tuo laikotarpiu susidarė išlaikymo vaikui skola. Todėl, pripažinus, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gegužės 28 d. teikė sūnui reikiamą išlaikymą, atsakovės reikalavimas dėl 5810 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 15 mėnesių (15 mėn. x 500 Eur) netenkintas.
15. Spręsdamas klausimą dėl uzufrukto nustatymo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog yra pagrindas atsižvelgti į trečiojo asmens AB „Swedbank“ poziciją, t. y. kad bankas prieštarauja ieškinio reikalavimui dėl uzufrukto banko naudai įkeisto turto daliai nustatymo. Šalys, įkeisto turto savininkai šiuo atveju nesikreipė į kreditorių dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu. Bankas, kaip hipotekos kreditorius, tokio sutikimo nėra davęs, todėl ieškinio reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo pažeidžia imperatyvias kredito bei įkeitimo sutarčių sąlygas, kurios sutarčių šalims yra privalomos. Atsižvelgtina į Kredito sutarties 10.4 punkto sąlygą, pagal kurią Bankas turi teisę netenkinti kredito gavėjų prašymo, jei patenkinus prašymą pasunkėtų galimybės, esant, poreikiui realizuoti turtą (įskaitant priverstine tvarka) arba galimai sumažėtų turto pardavimo kaina, arba turto vertė, likvidumas ar kitaip iš esmės pasikeistų turto teisinė ar faktinė padėtis, kurią žinodamas Bankas nebūtų suteikęs kredito ar būtų jį suteikęs kitomis sąlygomis. Kartu teismas pažymėjo, kad kredito sutarties terminas yra 2050-01-30 ir šiuo metu negrąžinto kredito suma sudaro 104 313,74 Eur, kas neabejotinai patvirtina, kad nustačius uzufruktą keičiasi, t. y. didėja rizika, kurią bankas vertino suteikdamas kreditą.
16. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad nors ieškovė reikalavimą dėl uzufrukto taikymo motyvavo tuo, kad ji neturi lėšų įsigyti kitą būstą, tačiau ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, todėl nėra taip, kad vaikui neužtikrinama gyvenamoji patalpa. Ieškovė nepateikė argumentų, kam tokiu atveju yra reikalinga nustatyti uzufruktą į kitą turto dalį, tenkančią atsakovui, su kuriuo šalių vaiko gyvenamoji vieta nenustatoma. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-686-592/2024 tarp tų pačių šalių dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. šalių realių dalių name ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatymo. Tikėtina atsakovo nurodyta minėto viso turto rinkos kaina 250 000 Eur. Todėl, įvertinus ieškovės turimą garažą ir tikėtinas didesnes ieškovės pajamas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nei nurodė ieškovė, darytina išvada, kad ieškovė A. M. yra pajėgi pasirūpinti, kad vaikas bet kuriuo atveju turėtų kur gyventi, t. y. gyvenamuoju būstu būtų aprūpintas. Teismas atsižvelgia ir į Tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. išvadą, kad nėra objektyvių prielaidų uzufrukto į atsakovo nuosavybės dalį nustatymui.
17. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą. Byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikti įrodymai, kad ieškovė yra sumokėjusi 4 420,75 Eur už advokatės suteiktas teisines konsultacijas, atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą, nes 2024 m. gegužės 20 d. išlaidos pakoreguotos atėmus 50 Eur sumą sąskaitoje Nr., (duomenys neskelbtini). Bendros ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 530,75 Eur. Byloje 2024 m. gegužės 21 d. pateikti įrodymai, kad atsakovas yra sumokėjęs 2000 Eur už advokatės suteiktas teisines konsultacijas, atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą (DOC – 79070).
18. Ieškovės reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkintas 88 proc. (430x12=5160, 380x12=4560 x 100 : 5160), o reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo ir uzufrukto nustatymo netenkinti. Bendrai iš trijų ieškovės reikalavimų tenkinama 29 proc. reikalavimų (88+0+0:3). Todėl, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 1 313,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 530,75x29%), o iš ieškovės atsakovui – 1 420 Eur (2 000x71%). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 106 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Kartu teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio. Remiantis 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo E. B. priteistina 103 Eur (380 x 12 = 4 560 x 3 % - 25 %) žyminio mokesčio valstybės naudai. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas nebuvo spręstas, kadangi jų dydis neviršijo minimalios sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atsakovas E. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovo priteisti 60 Eur kasmėnesines išmokas iki sprendimo priėmimo dienos; taip pat sumažinti iš atsakovo priteistą kasmėnesinį išlaikymą sūnui iki 200 Eur per mėnesį; atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 800 Eur dydžio mažamečio vaiko kasmėnesinių poreikių suma yra mažintina dėl to, jog vaikas yra mažametis, sveikas, jokių specialių poreikių neturi, neturi įgimtų negalavimų, nėra patyręs traumų, taigi jo poreikiai nesiskiria nuo įprastinių jo amžiaus vaikų poreikių, be to, jam reguliariai nėra reikalingi medikamentai, specialus maistas, speciali priežiūra ir pan. Vaikui taip pat nėra reikalingi brangūs užsiėmimai, neturi brangiai kainuojančių pomėgių. Taigi, šalių sūnaus kasmėnesiniai poreikiai, apelianto vertinimu, neviršija 612 Eur sumos (709 Eur – 96,25 Eur), o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 800 Eur kasmėnesinio išlaikymo dydį tokio savo vertinimo jokiais konkrečiais duomenimis nepagrindė, be to tokia suma nėra įrodyta byloje esančiais įrodymais.
20.2. Papildomai apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas pernelyg didelę kasmėnesinio išlaikymo sumą, neįvertino to, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku atostogauja, vaikas su juo praleidžia metinių švenčių dienas ir dėl to su atsakovu vaikas faktiškai per metus praleidžia maždaug 40 proc. laiko, o su motina – maždaug 60 proc. laiko, todėl nuo šios aplinkybės priklauso ir priteistino iš atsakovo išlaikymo dydis. Atsakovas, bendravimo su vaiku metu išleidžia papildomai lėšas, tiesiogiai tenkindamas atitinkamus vaiko būtinuosius ir papildomus poreikius, tokius kaip: maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, būsto išlaikymas, interneto/kabelinės retransliavimo paslaugos. gydymo paslaugos, vaistai, vitaminai, laisvalaikis, pramogos, vaiko transportavimas, žaislai ar kitas laisvalaikio inventorius. Todėl teismas skundžiama sprendimo dalimi neįvertino viso apelianto praleidžiamo laiko su vaiku, jo teikiamo faktinio išlaikymo vaikui jo buvimo su juo metu, netinkamai nustatė vaikui reikalingo išlaikymo dydį bei iš apelianto priteistino mokamo išlaikymo mėnesiui dydį (380 Eur). Apelianto vertinimu, iš jo priteistino išlaikymo vaikui suma turi sudaryti 200 Eur per mėnesį.
20.3. Dėl priteisto išlaikymo momento apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą šalių sūnui po 60 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi apeliantas be priteisto laikinojo vaikui išlaikymo 275 Eur dar papildomai tenkino vaiko poreikius, vaikui būnant su juo. Apie tai, kad apeliantas teikė vaikui papildomą išlaikymą, apeliantas nurodė pateiktame teismui 2024-04-09 atsiliepime į ieškinį ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (atsiliepimo 3 priedas), tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių skundžiamame sprendime visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apelianto pateikti teismui su atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį apelianto banko sąskaitos išrašai, pirkimo čekiai, bilietai patvirtina, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2024m. birželio 13 d. be teikiamo vaikui laikino 275 Eur mėnesinio išlaikymo papildomai vaiko poreikių tenkinimui (be maisto vaikui) išleido daugiau nei 3 tūkstančius eurų, todėl papildomos 60 Eur sumos priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo yra nepagrįstas ir neatitinkantis nei teisės normų, nei šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
20.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantas nurodo tai, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė byloje yra sumokėjusi 4 420,75 Eur už suteiktas teisinės pagalbos išlaidas, tačiau teismas šių sumų bei suteiktų paslaugų turinio neanalizavo.
Šalies argumentai
20.5. Apeliantas pastebi, jog pagal ieškovės pateiktus 2024-03-20 prašymo priedus (DOC-4478), ieškovės išlaidos sudaro 750 (550+200) Eur patirtų išlaidų pagal advokato padėjėjos R. V. išrašytas sąskaitas ir 4 197,88 Eur (2752,74+247,24+653,40+544,50) patirtų išlaidų pagal advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ išrašytas sąskaitas, bendroje sumoje 4 997,88 Eur. Iš šių dokumentų galima vertinti, jog ieškovė, pateikusi jos išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašydama teismo priteisti iš atsakovo 4 470,74 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, pati laikė, kad jos pateiktuose sąskaitose 527,14 Eur suma (4997,88-4197,88) Eur nėra susijusi su nagrinėjama byla ir jos neprašė priteisti. Vėliau ieškovė 2024-05-20 teismui pateiktame prašyme nurodė, jog teismui pateikta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra su klaida, į sąskaitą įtraukta ne ta išankstinė sąskaita bei nurodė, jog advokato padėjėjos R. V. teisinės paslaugos šioje byloje sudaro 500 Eur (DOC-78869) bei pateikė jos išrašytą naują 2024 m. kovo 20 d. sąskaitą RV Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje sumažino 550 Eur suma iki 500 Eur (teisinės paslaugos pagal išankstines sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prašė priteisti jau ne 4 470,74 Eur išlaidų, o 4 420,75 Eur išlaidų už advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbą byloje.
20.6. Tačiau, apelianto vertinimu, ir šios ne visos ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir susijusios su nagrinėjama byla. 2023-05-29 ieškinį teismui pateikė ieškovės atstovė advokatė S. A.. Pateiktas ieškinys 2023-06-07 po trūkumų šalinimo teismo buvo priimtas. Pagal ieškovės pateiktą 2023-05-31 klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos projektą ieškovei advokatų profesinės bendrija „iLAW“ už ieškinio parengimą paskaičiavo 2 000 Eur, už registrų patikrą, įrodymų rinkimą 275 Eur, viso 2 275 Eur, bei 2023-05-31 pateikė ieškovei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui už teisines paslaugas su PVM 2 782,74 Eur sumai. Kad ši sąskaita ieškovės buvo apmokėta per 10 dienų, kaip, kad nurodyta šioje sąskaitoje, ieškovė įrodymų nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų kad buvo apmokėta, be datos, per 10 dienų, kaip, kad nurodyta šioje sąskaitoje advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ PVM sąskaitą faktūra APB Nr. (duomenys neskelbtini), suma 544,50 Eur sumai. Pagal ieškovės pateiktą advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ 2023-05-31 PVM sąskaitą faktūra APB Nr. (duomenys neskelbtini) ji išrašyta 247,24 Eur sumai už teisines paslaugas, tačiau joje nenurodyta kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, nes ataskaita prie šios sąskaitos nėra pridėta, tačiau sąskaitoje nurodyta, jog paslaugų teikimo laikas 1,3333 valandos bei priskaičiuota taip pat kompensacija už patikras registruose 5,24 Eur. Iš šios sąskaitos turinio seka, jog ji buvo išrašyta už advokatės atliktas teisines paslaugas šalinant pateikto teismui ieškinio trūkumus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.17 p. nėra priteistinas užmokestis už advokato teikiamas teisines paslaugas teikiant teismui dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai. Todėl 247,24 Eur išlaidos pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintos pagrįstomis ir ieškovei priteisiamos. Pagal ieškovės pateiktą „iLAW“ 2023-06-30 sąskaitą 653,40 Eur sumai, ji išrašyta už patikslinto ieškinio rengimą, tačiau ieškovės atstovė advokatė S. A., patikslinto ieškinio šioje byloje nerengė o ieškovės atstovės advokatės patikslintas ieškinys buvo pateiktas ne teismo išnagrinėtoje, o kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1484-1153/2023 dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Patikslintas gi ieškinys ieškovės išnagrinėtoje byloje buvo pateiktas teismui advokato padėjėjos 2024m. vasario 15 d. (DOK-25999), o 2024 m. kovo 19 d. jis buvo galutinai patikslintas (DOK-43758).Už jį ieškovei advokato padėjėja 2024 m. vasario 15 d. išrašė sąskaitą RV Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur sumai. Dėl ko nėra pagrindo priteisti ieškovei šioje byloje šių 653,40 Eur išlaidų, nes jos nėra susijusios su nagrinėjama byla.
20.7. Kartu apeliantas pabrėžia, jog ieškovės pateikta advokato padėjėjos R. V. 2023-11-14 sąskaitą-faktūra RV Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 200 Eur) yra išrašyta už susipažinimą su civiline byla Nr. e2-13121-592/2023 -100 Eur ir už atstovavimą toje pačioje byloje 100 Eur. Civilinė byla Nr. e2-13121-592/2023 (pakeistas bylos Nr.e2-868-592/2024) yra Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama byla dėl šalims priklausančio turto atidalijimo. Ji yra sustabdyta ir sprendimas šioje byloje nėra priimtas. Šioje byloje advokato padėjėja atstovauja A. M.. Todėl šių 200 Eur išlaidų nėra pagrindo priteisti šioje byloje, nes jos nėra susijusios su teismo išnagrinėta byla. Be to advokato padėjėja R. V. 2024-05-20 teismui pateiktame prašyme (DOC -78869) nurodė, jog bendra išlaidų suma už jos suteiktas teisines paslaugas šioje byloje sudaro 500 Eur ir pateikė patikslintą šias išlaidas pagrindžiančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur sumai. Dėl ko apeliantas mano, jog ieškovės pagrįstos išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti byloje yra ne 4 420,75 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o 3 827,24 Eur (2782,74+544,50+500), nes nėra teismui pateikti įrodymai, kad ieškovei šioje byloje buvo teikiamos kokios tai kitos teisinės paslaugos, susijusios su šia byla.
20.8. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog ieškovė pateikė 2023-07-10 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį sumokėjo 3 720,74 Eur advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ už teisines paslaugas. Šiame mokėjimo nurodyme nėra nurodyta už kokias teisines paslaugas ir pagal kokias advokatų profesinei bendrijos „iLAW“ sąskaitas yra mokama. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civ. byloje Nr. e2-1484-1153/2023 prašant priteisti ieškovei šioje byloje bylinėjimosi išlaidas, ieškovės buvo pateiktas teismui advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ banko sąskaitos 2023-01-01/2023-08-22 išrašas (Atsakovo buvo pateiktas teismui kartu su 2024-04-09 atsiliepimu į patikslintą ieškinį, 3 atsiliepimo priedas) apie tai, kad ieškovė už šį laikotarpį yra sumokėjusi advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ 5 100,14 Eur už teisines paslaugas. Šiame išraše yra nurodyta ir 3 720,74 Eur suma. Kaip nurodyta anksčiau, šios bendrijos advokatė S. A. tuo pačiu periodu atstovavo ieškovę 3 Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose bylose, kuriuose ieškovais ir atsakovais yra šalys, iš kurių 2 civilinės bylos yra išnagrinėtos, o trečioji ne. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsprendė civ. byloje Nr. e2-1484-1153/2023 ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir rėmėsi šiuo pateiktu advokatų profesinei bendrijos „iLAW“ sąskaitos išrašu dėl šių paslaugų apmokėjimo. Tad ieškovė 2023-07-10 yra sumokėjusi advokatų profesinei bendrijos „iLAW“ 3 720,74 Eur už kitas nei šioje civilinėje byloje teiktas ieškovei teisines paslaugas. Dėl ko šioje teismo išnagrinėtoje byloje, ieškovė nepagrįstai pakartotinai prašė priteisti jai 3 720,74 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal tą patį advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ sumokėtą mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 720,74 Eur sumai, t. y. ieškovė advokatų profesinei bendrijos „iLAW“ yra sumokėjusi 3 720,74 Eur sumą už kitas nei šioje civilinėje byloje teiktas ieškovei teisines paslaugas. Apie tai, kad tarp ieškovės ir advokatų profesinei bendrijos „iLAW“ yra susitarimas, jog ieškovė šias išlaidas apmokės ateityje, ieškovė įrodymų nepateikė, o tai reiškia, jog ieškovė išlaidų 3 720,74 Eur sumai nėra patyrusi. Ieškovė yra apmokėjusi už suteiktas šioje byloje paslaugas pagal advokato padėjėjos R. V. pateiktą patikslintą šias išlaidas pagrindžiančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur sumai (patikslintas ieškinys ir bylos sustabdymas, atstovavimas teisme) (2024-02-25 mokėjimo nurodymas 250 Eur (patikslintas ieškinys ir bylos sustabdymas) ir 2024-03-20 mokėjimo nurodymas 300 Eur (atstovavimas teisme)).
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į pareikštą apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21.1. Nurodo, kad, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė pažymi, kad tėvo turtinė padėtis yra pakankama, be to vaiko pinigai yra panaudojami vaiko gyvybės draudimo sutarčiai apmokėti. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir leidžia jam mokėti teismo priteistą išlaikymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra apie 3 000 Eur per mėnesį, be to šalių vaikas yra vienintelis atsakovo vaikas, kitų išlaikytinių atsakovas neturi, todėl pagrindo, mažinti vaikui reikalingo išlaikymo vaikui iš valstybės mokamų pinigų suma, nėra pagrindo. Be to, ieškovė į bylą į pateikusi įrodymus, patvirtinančius, kad iš savivaldybės gaunami vaiko pinigai yra kaupiami vaikui, ieškovė yra sudariusi kaupiamąjį gyvybės draudimą. Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus ir apie tai, kad atsakovas atsisako prisidėti prie papildomų vaiko poreikių – atsisako vežti pas gydytojus, odontologus ir t.t. Tai papildomai pagrindžia vertinimą, jog iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra tinkamas.
21.2. Pasisakydama dėl išlaikymo priteisimo momento ieškovė atsiliepime nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytas laikinas išlaikymas sureguliavo tik laikinus šalių santykius – įpareigojo atsakovą skirti vaikui išlaikymą, kurį skirti atsakovas vengė. Be to, nors atsakovas patyrė išlaidas vaiko poreikiams, susijusiems su pramogomis, kurias jis turėjo bendravimo su vaiku metu, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas būtų patyręs vaiko medicininės priežiūros išlaidas, pirkęs rūbus, batus, vedęs vaiką į draugų gimtadienius ir t.t. Tiesa, atsakovas yra pateikęs vieną 15 Eur čekį apie pirktus rūbus, tačiau akivaizdu, kad 15 Eur per metus vaiko drabužiams nėra ta suma, kuri pakankama vaiko rūbams. Ieškovė pažymi ir tai, kad atsakovas su vaiku iki 2023 m. gruodžio mėnesio su vaiku bendravo mažiau, nei dabar, todėl ieškovės turėtos išlaidos vaiko poreikiams buvo dar didesnės, o atsakovo – atitinkamai mažesnės. Negana to, teismui priteisus už ginčo laikotarpį po 60 Eur per mėnesį, susidaranti bendra suma (275 Eur + 60 Eur, kas sudaro 335 Eur) yra 45 Eur per mėnesį mažiau, nei šiuo metu priteistas išlaikymas nepilnamečiui šalių sūnui. Taigi, akivaizdu, kad priteisdamas sumą už ginčo laikotarpį, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas įvertino atsakovo patirtas išlaidas.
21.3. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų dydžiu bei pagrįstumu, ieškovė nurodo, kad visos bylinėjimosi išlaidos ir jas patvirtinantys dokumentai pirmosios instancijos teismui yra pateikti. Advokatų profesinė bendrija „iLAW“ išrašė ieškovei sąskaitas, kurių apmokėjimą patvirtina teismui pridėtas banko sąskaitos išrašas. Pažymėtina, kad pats atsakovas patvirtina, kad advokatė S. A. atstovavo ieškovę byloje, šią aplinkybę patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateikta atstovavimo sutartis, advokatės įkelti procesiniai dokumentai, o vėliau jau neigia išlaidų advokato pagalbai apmokėti egzistavimą. Ieškovė pažymi, kad advokatė S. A. atstovavo ieškovę ir kitoje byloje, tačiau išlaidos dėl to nesidubliuoja. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1484-1153/2023 ieškovė iš viso prašė atlyginti 2 636 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pradžioje ieškovę atstovavo advokatė I. M., o tik vėliau į bylą įstojo advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatė S. A.. Advokatų profesinė bendrija „iLAW“ minėtoje byloje išrašė dvi sąskaitas 726 Eur – išrašyta 2023-05-31 ir 600 Eur – išrašyta 2023-05-31. Visos kitos sąskaitos šioje byloje Nr. e2-1484-1153/2023 buvo išrašytos advokatės I. M.. Atsakovas mini banko išrašą, pagal kurį daryti pavedimai „iLAW“ nuo 2023-01-01 iki 2023-08-22. Iš viso pagal pateiktą išrašą „iLAW“ yra sumokėta 5 100,14 Eur. 2023-07-31 yra sumokėta 1 379,40 Eur, o 2023-07-10 yra sumokėta 3 720,74 Eur sumos. Kadangi šioje byloje iš viso „iLAW“ yra išrašiusi tik dvi sąskaitas, kurių sumos 600 Eur ir 726 Eur, tai reiškia, kad mažesnė suma buvo panaudota byloje Nr. e2-1484-1153/2023, o didesnė suma buvo panaudota šioje civilinėje byloje (Nr. e2-817-466/2024).
21.4. Nors atsakovas teigia, kad nėra pateikti įrodymai, jog buvo sumokėta pagal išrašytas sąskaitas 2 782,74 Eur ir 544,50 Eur advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatei S. A., tačiau ieškovė nurodo, kad per 10 dienų, kaip nurodyta sąskaitose ji nesumokėjo, tačiau sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ vėliau (2023-07-10) iš karto visą sumą už visas išrašytas sąskaitas. APB „iLAW“ buvo išrašiusi nuo bylos pradžios (bylos pradžia 2023-05-29) sąskaitas su šiomis sumomis: 2 752,74 Eur, 544,50 Eur, 653,40 Eur, 247,24 Eur. Iš viso 4 197,88 Eur, o advokatės padėjėjos išlaidos buvo 750 Eur. Teismui yra pridėtas banko išrašas, patvirtinantis, kad 2023-07-10 ieškovė „iLAW“ yra apmokėjusi 3 720,74 Eur, taip pat yra visi banko pavedimai, kad sumokėta advokato padėjėjai 750 Eur. Iš viso suma yra 4 470,74. Pažymėtina, kad atsakovas ginčija ir advokato padėjėjos išlaidas – 200 Eur sumai, nes pasak jo, šios išlaidos patirtos kitoje byloje. Taip, ieškovė patvirtina, kad teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovės atstovė įkėlė ne tą išankstinę sąskaitą. Pastebėjus klaidą, 2024-05-20 adv. pad. R. V. pateikė į bylą prašymą su paaiškinimu dėl neteisingos sąskaitos, su prašymu pateikta ir tinkama sąskaita. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai ir pagrįstai nustatė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje susiklosčiusią situaciją, pirmiausia pažymi tai, jog apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas, kuris nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu (prašo jį mažinti), taip pat priteistu išlaikymu nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (po 60 Eur kas mėnesį) bei ieškovei apskaičiuotų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumu. Ieškovė, kurios reikalavimai skundžiamu sprendimu buvo tenkinti iš dalies, apeliacinio skundo nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja kilusio ginčo ribose ir pasisako dėl išlaikymo dydžio bei ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumu.
Dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio nuo teismo sprendimo priėmimo
24. Iš byloje esančių duomenų, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, matyti, kad teismo procesiniais sprendimais jau yra nustatyta šalių sūnaus gyvenamoji vieta kartu su ieškove motina bei patvirtinta šalių su jų nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka. Taigi, pagal byloje esančius duomenis, šalių sūnus gyvena su ieškove, o su atsakovu praleidžia apie 10 - 11 nakvynių per mėnesį.
25. Kartu byloje esantys duomenys, rodo, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių sūnus buvo 4 metų amžiaus, šalims nuosavybės teise priklausė po ½ žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo, už ką šalys moka kreditą bankui. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei taip pat priklauso ir garažo boksas; atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 3 000 – 3 500 Eur per mėnesį; ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį teismas įvertino esant didesnes, nei ieškovės nurodoma apie 600 Eur suma; o kartu teismas nenustatė, kad šalys būtų turėjusios kitų išlaikytinių. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino šalių sūnaus poreikius bei sprendė, kad kasmėnesiniai tokio amžiaus vaiko poreikiai sudaro 800 Eur.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti nei su teismo nustatyta kasmėnesinių vaiko poreikių suma, nei su iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžiu nuo skundžiamo sprendimo priėmimo momento.
27. Nustatydamas iš atsakovo priteistiną 380 Eur dydžio kasmėnesinio išlaikymo sumą nuo sprendimo priėmimo momento, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, įvertino tiek aplinkybę, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su atsakovu, tiek tai, kad šalys, neturėdamos kitų išlaikytinių, yra pajėgios užtikrinti tinkamą vaiko raidą bei vystymąsi skirdamos jam kiek daugiau nei orientacinis minimalios algos dydis.
28. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tik kiek didesnį, nei minimali alga, nepilnamečio vaiko kasmėnesinių poreikių dydį. Tokia situacija, atsižvelgiant į tai, jog minimalios algos kriterijus apibrėžia tik galimybę tenkinti būtinuosius žmogaus poreikius, o šalių turtinė ir finansinė padėtis nėra neproporcinga skundžiamu sprendimu nustatytų vaiko poreikių tenkinimui, ir, priešingai nei tvirtina apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
30. Papildomai pastebėtina tai, jog šalių sūnus yra mažametis, kurio vystymosi poreikiai bei jų pilnavertis įgyvendinimas, esant realiai tėvų galimybei teikti didesnį nei minimalus dydis išlaikymą, sudaro sąlygas pilnai užtikrinti ne tik bendruosius, tačiau ir individualius vaiko poreikius, taip ugdant ir lavinant vaiką, kaip visavertę asmenybę. Taigi vien tai, jog šalių sūnus neturi specifinių sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, savaime nereiškia, kad jo poreikiai gali būti apribojami nustatant sumą, kuri tenkintų tik minimalius ir būtinuosius vaiko poreikius, juo labiau kad išlaikymo piniginės lėšos yra reikalingos ne tik vaikų bazinių ir einamųjų poreikių tenkinimui, tačiau ir ilgalaikių poreikių užtikrinimui (kaip pavyzdžiui, ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog valstybės mokama išmoka vaikui yra skiriama kaupiamajam vaiko gyvybės draudimui).
31. Papildomai pažymėtina ir tai, kad visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino vaiko amžių, maitinimosi aplinkybes, rūbų ir avalynės poreikio svyravimus, buities poreikius, o taip pat ugdymui bei lavinimui skirtinas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei spręsti, jog teismas nepagrįstai nustatė būtent 800 Eur dydžio kasmėnesinių poreikių sumą mažamečiam vaikui, juo labiau, kad, kaip jau minėta pirmiau, tokią vaiko išlaikymo sumą yra pajėgūs užtikrinti jo tėvai.
32. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovo skiriamomis pinigų sumomis šalių sūnui per atostogas ar su juo praleidžiant laiką, pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė bei įvertino tiek atsakovo sūnui skirtų lėšų sumą, tiek kartu su juo praleidžiamo laiko dalį, dėl ko iš atsakovo priteisė ne 400 Eur, o 380 Eur sumą per mėnesį. Šiuo atveju pastebėtina, jog aplinkybė, kad atsakovas skiria vaikui atitinkamas pinigų sumas važiuodamas atostogauti ar pramogaudamas, savaime nereiškia, kad tokios išlaidos eliminuoja vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, kurių užtikinimu iš esmės rūpinasi ieškovė. Kita vertus, šalys yra suaugę asmenys, kurie turėtų suprasti tarpusavio bendravimo bei tarpusavio susitarimų svarbą, auginant nepilnametį vaiką, kadangi kiekvienos kasdieninės situacijos išnagrinėjimas teisme nėra pats efektyviausias būdas spręsti kylančius kasdieninius vaiko auginimo klausimus.
Dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo
33. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas vaiko išlaikymui mokėjo po 275 Eur, nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo priteisė 60 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, mokamų nepilnamečiam vaikui. Apeliaciniu skundu atsakovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, jog jis laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. vaiko poreikiams išleido daugiau, nei 3 tūkstančius eurų, dėl ko nėra pagrindo priteisti papildomą kasmėnesinį 60 Eur dydžio išlaikymą nurodytu laikotarpiu.
34. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį apeliacinio skundo argumentą, pirmiausia pažymi tai, jog laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Kartu pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, sveikatos būklė ir su tuo susijusios galimybės gauti pajamų, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
35. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo buvo priteistas atitinkamo dydžio laikinas išlaikymas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tuo metu realus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis atitiko jo poreikius, kurie konkrečiai paaiškėjo tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Kartu pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 3.200 straipsnio nuostatas, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.
36. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Taigi, teismas, išlaikymo dydį nustato nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o iki šio laiko galimas nepakankamas ar neteiktas išlaikymas gali būti vertinamas tik kaip išlaikymo įsiskolinimas.
37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus 2023 m. buvusį orientacinį 316 Eur minimalaus išlaikymo dydį, o 2024 m. – 355 Eur dydį ir, įskaičius atsakovo 275 Eur kas mėnesį mokėjimus, atsakovo mokėtinas periodinis išlaikymas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatomas 60 Eur kas mėnesį. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, teismo nustatyta bendra suma aptariamu laikotarpiu yra mažesnė, nei skundžiamu sprendimu nustatyta kasmėnesinė vaiko išlaikymo suma, todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas įvertino ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų vaikui išleistų išlaidų dalį.
38. Kita vertus, iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog didžioji dalis lėšų buvo susijusi su įvairių pramogų bei žaislų įsigijimu, kas neleidžia daryti išvados, jog visos atsakovo nurodomos išleistos piniginės lėšos buvo būtinos, o ne paties atsakovo nuspręstos skirti savo sūnui.
39. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo priteisė 60 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, mokamų nepilnamečiam vaikui.
Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija ieškovės į bylą teiktų teisinių paslaugų dydį bei pagrįstumą, nurodydamas, jog ieškovės iš esmės nagrinėjamoje byloje yra realiai patyrusi ir apmokėjusi tik 500 Eur.
41. Nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovę nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatė S. A. ir advokato padėjėja R. V.. Į bylą pateikti duomenys taip pat rodo, kad „iLAW“ yra išrašiusi tokias sąskaitas ieškovei: 2 752,74 Eur, 544,50 Eur, 653,40 Eur, 247,24 Eur (iš viso 4 197,88 Eur) (5 t., 158 – 163 b. l.). Advokatės padėjėjos R. V. išrašytos sąskaitos yra 750 Eur (300 Eur, 250 Eur, 200 Eur). Ieškovė 2023-07-10 „iLAW“ apmokėjo 3 720,74 Eur (5 t., 163 b. l.), taip pat sumokėjo advokato padėjėjai 750 Eur (5 t., 150 – 157 b. l.), iš kurių, atsižvelgiant į ieškovės atstovės sąskaitos patikslinimą, turi būti atimami 50 Eur. Bendra šių mokėjimų suma yra 4 470,74, o pagal išrašytas sąskaitas bendra patirta ieškovės išlaidų suma yra 4 420,75 Eur, kurią nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
42. Pastebėtina, jog iš išrašytų sąskaitų turinio detalizacijos matyti, kad teiktos teisinės paslaugos buvo tiek atstovavimas teisme, tiek ieškinio bei patikslintų ieškinių rengimas, o taip pat įrodymų rinkimas ir prašymų stabdyti bylą rengimas. Įvertinus pirmosios instancijos teisme nagrinėtos civilinės bylos eigą bei procesą, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujama profesionalių teisininkų ar kad jai realiai šioje byloje nebuvo teiktos teisinės paslaugos. Papildomai pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų yra apmokėjusi 2023-07-10, matyti, jog vien ieškinio parengimo suma šiuo laikotarpiu sudarytų daugiau nei 4 800 Eur. Tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovės patirtų bei apmokėtų bylinėjimosi išlaidų suma nėra neproporcinga nei vykusiam procesui, nei jai suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.
43. Nors apeliantas tvirtina, kad ieškovė yra faktiškai atsiskaičiusi už kitoje civilinėje byloje teiktas teisines paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka.
44. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1484-1153/2023 ieškovė prašė atlyginti 2 636 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bei teikė sąskaitas, išrašytas tokioms sumoms – 280 Eur (2023-02-26 sąskaita), 630 Eur (2023-03-17 sąskaita), 726 Eur (2023-05-31 sąskaita), 600 Eur (2023-05-31 sąskaita). Šios sąskaitos yra išrašytos advokatės I. M. ir advokatės S. A.. Ieškovė, grįsdama realiai patirtų išlaidų aplinkybę, į aptariamą bylą pateikė banko sąskaitos mokėjimo nurodymų duomenis bei advokatų kontoros gautų lėšų išrašą, iš kurio matyti, kad bendra ieškovės „iLAW“ sumokėta suma yra 5 100,14 Eur, iš kurios, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas ieškovei išrašytas sąskaitas, už teisinę pagalbą „iLAW“ Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1484-1153/2023 apmokama suma sudarė tik 1379,40 Eur (600 Eur + 726 Eur). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei tvirtina apeliantas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės atliktas 2023-07-10 mokėjimas, atitinkantis nagrinėjamoje byloje pateiktą „iLAW“ išrašytų sąskaitų sumą (3 720,74 Eur), nėra skirtas šių teisinių paslaugų apmokėjimui.
45. Papildomai pažymėtina, jog nors atsakovas ginčija advokato padėjėjos išlaidas – 200 Eur sumai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės atstovė įkėlė ne tą išankstinę sąskaitą, o pastebėjus klaidą, 2024-05-20 advokato padėjėja R. V. pateikė į bylą prašymą su paaiškinimu dėl neteisingos sąskaitos, kartu pateikiant ir tinkamą sąskaitą (6 t., 194 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad į bylą nebuvo pateikta tinkama sąskaita, dėl ko į tai pagrįstai atsižvelgė ir tą nurodė skundžiamame sprendime.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
47. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 400 Eur (už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant teismui teikiamus dokumentus, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.