- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e2VP-11086-994/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06369-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- R. Č., K. Č.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančia bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. Č., K. Č., antstolis Mindaugas Dabkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, skolininkui R. Č. nuosavybės teises į 1/2 dalį turto esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. sutuoktinės K. Č. gaunamą darbo užmokesti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1.1. Pareiškėja gavo iš antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. balandžio 18 d. siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis siūlo išieškotojai per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pagal pareiškėjos apskaitomas prievoles, 2024 m. balandžio 22 d. duomenimis skolininko R. Č. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 1 061,67 Eur, iš jų: 997 Eur baudų suma už administracinius teisės pažeidimus, 13,44 Eur įsiskolinimas biudžetui pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus, 47,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 3,34 Eur šio mokesčio delspinigių.
1.2. Skolininkas R. Č. su K. Č. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 26 d. turto arešto aktu areštuotas skolininko sutuoktinei ir skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. K. Č. vardu gaunamas darbo užmokestis, mokamas (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. Č. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo: 1) netenkinti pareiškėjos reikalavimo nustatyti skolininkui R. Č. nuosavybės teises į 1/2 dalį turto esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tame tarpe ir K. Č. gaunamą darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini); 2) teismui pareiškėjos reikalavimą patenkinus, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti K. Č. naudai didesnę turto dalį. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
2.1. Santuoka tarp skolininko R. Č. ir K. Č. sudaryta (duomenys neskelbtini). Po kelių metų bendro gyvenimo, situacija šeimoje pasiketė ir šeimyninis gyvenimas faktiškai iširo 2020 metų pradžioje. Nuo to laiko šeima neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių sutuoktinių santykių. Šiai dienai yra paruoštas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo paskemių, kurie bus pateikti teismui.
2.2. Pažymi, kad VMI 2024 m. balandžio 22 d. duomenimis skolininko R. Č. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 1 061,67 Eur, iš jų: 997 Eur baudų suma už administracinius teisės pažeidimus, 13,44 Eur įsiskolinimas biudžetui pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus, 47,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 3,34 Eur šio mokesčio delspinigių. Taigi visos skolininko R. Č. skolos yra asmeninės ir nei viena skola nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, todėl šios skolos yra asmeninės R. Č. skolos.
2.3. VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Asmeninės skolininko skolos pirma eilė turi būti dengiamos iš jo asmeninio turto. Vis dėlto, nei pareiškėja nei antstolis neprašo nukreipti išieškojimą į minėtą asmeninį skolininko turtą.
2.4. Antstolio 2024 m. kovo 26 d. turto arešto aktu buvo areštuotos skolininko sutuoktinei ir skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. skolininko sutuoktinės vardu gaunamas darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas apie jos pajamas patvirtina, kad vidutiniškai pajamos per mėnesį sudaro 610,46 Eur. Santuokoje su skolininku susilaukė dviejų vaikų – dukros K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Skolininkas jau ilgą laiką neprisideda prie vaikų išlaikymo, vaikų išlaikymu rūpinsi ji viena. Todėl nustačius skolininko nuosavybės teises į 1/2 dalį turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. jos gaunamą darbo užmokesti iš (duomenys neskelbtini), ji su vaikais liks net be minimalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, susiklostys situacija kai patenkinus vieno kreditoriaus – VMI reikalavimus, ji bus priversta kreiptis dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo išreikalavimo iš vaikų tėvo. Taip pat privalės prašyti kompensacijos iš skolininko, kas atitinkamai nulems dar vienos vykdomosios bylos atsiradimą. Todėl užtikrinant pareiškėjos interesus bus pažeistos jos ir nepilnamečių vaikų interesai. Dar daugiau, ji pati turi savo asmeninį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi užtikrinus pareiškėjos interesus gali nukentėti jos kreditoriaus interesai, kadangi sumažinus jos finansinės galimybės, atsiskaitant iš jos uždarbio skolininko skolos dalį, sumažės jos galimybė užtikrinti tinkamą prisiimtos prievolės vykdymą. Todėl, jeigu teismas nustatys pareigą iš jos gaunamų pajamų dengti kokią nors dalį skolininko skolų pareiškėjos naudai, turi būti nukrypta nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
3. Kiti suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Prašymas tenkintinas iš dalies.
5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
7. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal nurodytas nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (5 punktas).
8. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.
9. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
10. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dapkus vykdo: 2024 m. kovo 27 d. Institucijos nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 Eur išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2022 m. vasario 9 d. Institucijos nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 145 Eur išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 958,70 Eur skolos, 394,07 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai UAB „B2 Kapital” (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 779,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai UAB „Viarentas” (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13,44 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2023 m. vasario 15 d. Institucijos nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 187 Eur išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2023 m. rugsėjo 27 d. Institucijos nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 140 Eur išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2024 m. sausio 17 d. Institucijos nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai VMI (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 458,72 Eur skolos, 9,15 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo skolininko R. Č. išieškotojui AS Aktiva Portfolio (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto 10 – ojo notarų biuro notaro išduotą 2024 m. vasario 7 d. Notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 761,75 Eur skolos, 72,08 Eur palūkanų ir 37,01 Eur notaro išlaidų išieškojimo skolininko R. Č. išieškotojai UAB „Pawnshop lombardai“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto 10 – ojo notarų biuro notaro išduotą 2024 m. vasario 7 d. Notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 760,07 Eur skolos, 86,42 Eur palūkanų ir 37,01 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojai UAB „Pawnshop lombardai“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto 34 – ojo notarų biuro notaro išduotą 2023 m. lapkričio 14 d. Notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 896 Eur skolos ir 91,25 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojui A. Č. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
11. Nustatyta, kad antstolis 2024 m. kovo 26 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės K. Č. gaunamas pajamas darbovietėje (duomenys neskelbtini). Antstolis 2024 m. kovo 26 d. raštu dėl turto arešto akto siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui bei jo sutuoktinei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ir turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka forma. Per įstatyme numatytą terminą nustatytos formos skolininko su bendraturčiais pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo pateiktas. Todėl antstolis 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
12. Pirmiau nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą areštuoti bendrąjį turtą ir pasiūlyti skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Dėl nurodytų motyvų, taip pat įvertinus, kad skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č. ir K. Č. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (žr. Gyventojų registro duomenis). Byloje nenustatyta, kad skolininkas ir K. Č. būtų sudarę vedybų sutartį, Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis (žr. 2024 m. kovo 26 d. Vedybų sutarčių registro išrašą).
14. Skolininko sutuoktinė teigia, kad bendra jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi, kadangi jos ir skolininko šeimyninis gyvenimas yra faktiškai iširęs nuo 2020 metų pradžios, nuo to laiko šeima bendro ūkio neveda, jokių sutuoktinių santykių nepalaiko.
15. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais dėl žemiau nurodomų motyvų. Pastebėtina, kad pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi. Pažymėtina, kad nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Taigi nagrinėjamoje byloje CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai taikomi tik išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustato, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
17. Nustatyta, kad skolininkas su sutuoktine 2024 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (žr. civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjų K. Č. ir R. Č. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiems asmenims. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 27 d. Dėl nurodytų motyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi šios civilinė bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
18. Šiuo metu teimas neturi duomenų, kad tarp sutuoktinių vyksta mediacijos procesas dėl santuokos nutraukimo, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byla. Todėl nurodoma aplinkybė, kad sutuoktiniai K. Č. ir R. Č. nuo 2020 metų pradžios gyvena atskirai ir faktiškai neveda bendro ūkio, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi. Atitinkamai tokiu atveju sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, kuriose reglamentuotas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.
19. Skolininko sutuotinė, be kita ko, teigia, kad visos skolininko skolos pareiškėjai yra išimtinai asmeninės ir nei viena skola nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu. Pastebėtina, kad prievolės pobūdis – asmeninė ar bendra – lemia išieškojimo nukreipimo vykdymo procese į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumą. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu skolininko prievolė yra asmeninė, tai niekaip neeliminuoja fakto, kad vis tiek galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).
20. Vis dėlto, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad skolininkas turėtų likvidaus asmeninio turto iš kurio būtų galima išieškoti skolą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Skolininkas buvo įsipareigojęs įsiskolinimą dengti dalimis, tačiau įsipareigojimų nevykdo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenimis skolininkas nedirba. Skolininko banko sąskaitos areštuotos, tačiau lėšų nuo jų nenurašoma. VĮ Registrų centro duomenimis skolininkas neturi registruoto turto. VĮ Regitra duomenimis skolininko vardu registruota transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) – dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Skolininko sutuoktinės dėstomi argumentai, kad minima transporto priemonė yra asmeninis skolininko turtas, nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad tai asmeninis skolininko turtas, kaip ir jokių duomenų apie tokio turto vertę (CPK 178 straipsnis). Priešingai iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad transporto priemonė įgyta santuokos metu, o nesant duomenų apie tokio turto padalinimą tarp sutuoktinių, nėra pagrindo išvadai, kad išieškojimas visų pirma turi būti nukreiptas į minimą turtą – transporto priemonę.
21. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso.
22. VSDFV duomenimis K. Č. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, K. Č. darbo užmokestis ar kitos darbo užmokesčiui prilyginamos pajamos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad minimas turtas yra K. Č. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
23. Skolininko sutuoktinė K. Č. prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, savo prašymą iš esmės motyvuodama tuo, kad viena išlaiko du mažamečius vaikus; gaunamas darbo užmokestis nėra didelis ir per mėnesį vidutiniškai sudaro 610,46 Eur; be to, ji turi savo asmeninį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o mėnesinė įmoka sudaro 121,90 Eur.
24. Kaip jau minėta šioje nutartyje, remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Taigi nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išimtiniais atvejais.
26. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė.
27. Nustatant skolininko turto dalį nagrinėjamos bylos kontekste, yra pagrindas atsižvelgti į skolininko sutuoktinės K. Č. atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes apie jos sunkią turtinę padėtį. Iš suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių ir pateiktų tai patvirtinančių įrodymų nustatyta, kad ji per mėnesį gauna apie 610,46 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Skolininko sutuoktinė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi kredito sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai suteikta 3 700 Eur kredito suma. Pagal šią sutartį K. Č. kas mėnesį turi mokėti kreditoriui po – 121,90 Eur, galutinė paskolos grąžinimo data – 2028 m. rugpjūčio 25 d. Taigi, sumokėjus priklausančias mokėti įmokas, suinteresuotam asmeniui kartu su vaikais lieka tik apie 488,56 Eur suma pragyvenimui, komunaliniams mokesčiams sumokėti. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir suinteresuotam asmeniui K. Č. skirti didesnę bendro turto dalį. Pareiškėja neišreiškė savo nuomonės dėl to, kokia dalimi gali būti nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
28. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į skolininko sutuoktinės turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas suinteresuotam asmeniui K. Č. skirti didesnę bendro turto dalį, pripažįstant, kad jai priklauso 2/3 dalys, o skolininkui – 1/3 dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančių sutuoktinės pajamų, kitų lėšų.
29. Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkui R. Č. priklauso 1/3 jo sutuoktinės K. Č. pajamų, gautų iš darbinės, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškejos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkui R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis jos gaunamo darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Likusioje dalyje prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.