Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2018-04-27 · Civilinė byla Nr. e2-235-569/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-27Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
e2-235-569/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00069-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
I. K.
Trečiasis asmuo
R. K.
Kategorijos
Civiline byla Nr. e2-235-569/2018m.Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00069-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovei I. K.,ieškovės atstovui advokatui A. D.,atsakovės atstovui advokatui M. B.,trečiajam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,NMF Panda‘‘, trečiajam asmeniui R. K. dėl pripažinimo buvus susitarimą dėl buto pardavimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. K. prašo pripažinti buvus susitarimą tarp ieškovės I. K. ir atsakovės UAB “MNF Panda” dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei I. K., priteisti iš atsakovės UAB „NMF Panda“ 40 029, 96 Eur turtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl 5000 Eur žalos priteisimo. Ieškovė I. K. nurodė, kad atsakovė buvo įsipareigojusi jai parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015 metų kovo – balandžio mėnesį pasirodė skelbimas, kad parduodamas butas (duomenys neskelbtini) name. Butą pardavinėjo K. G. kaip privatus asmuo. Susitikę su juo išsiaiškino, kad šiame name įrenginėjami gyvenamieji butai, K. G. pasiūlė jiems per dvi savaites apsispręsti, ar perka butą. Kadangi parduodamas butas jai ir jos sutuoktiniui tiko, jie, susitikę su K. G., susitarė dėl buto pirkimo – pardavimo, susitarė dėl kainos – 3000 Lt už buto kvadratinį metrą. Ji su sutuoktiniu pareikalavo pasirašyti preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau kadangi nebuvo parduodamo turto objekto, tokios sutarties pasirašyti negalėjo, atsakovė avanso neėmė. Atsakovė leido jai bute atlikti jo įrengimo, remonto darbus, kadangi butą pirko su daline apdaila. Bute ji pradėjo lankytis 2015 metų birželio – liepos mėnesį, kai buvo uždengtas pastato stogas, jai buvo duotas remontinis raktas patekti į patalpą. Visus projektus užsakinėjo savo vardu, kaip būsima buto pirkėja. Jai buvo leista pasirinkti langus, medžiagas spalvas. Statybos objekte ji lankėsi beveik kiekvieną dieną – samdė dizainerę, nes bute buvo griuvėsiai, butą pirkti buvo susitarę su daline apdaila. Žiemos metu teko šildyti įrenginėjamą butą. Ji pažinojo visus pastate dirbusius rangovus, rangovai pažinojo ją. 2016m. gegužės mėnesį sudarė sutartį su UAB ,,Dukava‘‘, kuri atlikinėjo darbus iki 2016m. birželio 15d. Bute buvo įrengta 13 langų angokraščių, atliktas sienų lyginimas, pradėtos įrenginėti lubos. UAB ,,Dukava‘‘, pradėdama atlikti darbus, sudarė subrangos sutartį su atsakovės rangovu UAB ,,Įžvalga‘‘, ši aplinkybė patvirtino, kad UAB ,,Dukava‘‘ leidžiama atlikti darbus bute, kurį ji buvo susitarusi pirkti. 2016m. birželio 15d. ji gavo žinutę iš K. G. dėl susitikimo, galvojo, kad galės pasirašyti sutartis, nes butas buvo suformuotas 2016m. gegužės mėnesį. Tačiau jai nuvykus į butą, K. G. jai pranešė, kad buto jai nebeparduos, dėl asmeninių priežasčių jį pasilieka sau. Jis paprašė atlaisvinti patalpas. Tada ji iškvietė į butą antstolę, kad būtų surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pagal jos turimą informaciją, bute šiuo metu gyvena K. G. sesuo. 2016 m. birželio 15 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 37-16-06, kuriame antstolė konstatavo, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra tam tikri statybiniams darbams atlikti reikalingi daiktai, mechanizmai, įrankiai, medžiagos, priklausantys UAB „Dukava“ ir ieškovei I. K.. Nustatyta, kad butas įrenginėjamas, bute dirbantys asmenys teigė pažįstantys ieškovę. Kaip matyti iš protokolo, tam, kad būtų galimybė atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą bute, buvo susisiekta su asmenimis, kurie įleido į butą, vienas iš jų prisistatė kaip R. P. – UAB „NMF Panda“ direktorius, į buto rūsį buvo patekta ieškovės turimu remontiniu raktu.Dėl atsakovės sprendimo nebesudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties ji patyrė žalą. Bendrai ieškovė jai padarytą žalą vertina 40 029, 96 Eur. Ją sudaro 3 500,00 Eur pagal sutarties Nr. 2016/470051 su UAB „DEKO WOOD“ 6.2 p. mokėtina bauda už atsisakymą vykdyti sutartį- pirkti parketlentes. Ji 3 700,00 Eur turėjo sumokėti interjero dizainerei E. B. pagal Interjero dizaino paslaugų teikimo sutartį. 10 669,96 Eur ji turėjo sumokėti UAB „Dukava“ pagal Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) už statybos darbus ir medžiagas. Įrenginėjant butą buvo naudojamos kokybiškos medžiagos, darbus atliko aukštos kvalifikacijos specialistai. UAB ,,Dukava‘‘ įrengė 13 langų angokraščių, lygino sienas, pradėjo įrenginėti lubas. UAB ,,Dukava‘‘ ji sumokėjo už darbą, medžiagas bei jų pervežimą. Taip pat ji sumokėjo 10 000,00 Eur baudą UAB „Dukava“ pagal Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1.2 p. už sutarties nutraukimą ne dėl UAB „Dukava“ kaltės, nes darbų įmonė nebaigė atsakovei nusprendus 2015-06-15 nebesudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties. Ji privalo sumokėti 12 000,00 Eur baudą V. D. už tai, jog ieškovei planuojant gyventi bute (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Šiauliai, ji susitarė savo butą (duomenys neskelbtini) parduoti V. D., tačiau dėl atsakovės veiksmų buto (duomenys neskelbtini), nebegali parduoti. Pagal preliminariąją buto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovė gavo 12 000,00 Eur avansą, kurį privalo grąžinti, bei papildomai sumokėti 12 000,00 Eur baudą. Taip pat ji sumokėjo 160,00 Eur antstolei R. A. už faktinių aplinkybių protokolo surašymą, fiksuojant bute (duomenys neskelbtini), atliktus darbus.Ieškovės atstovas advokatas A. D. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šiuo atveju atsakovė žodžiu įsipareigojo parduoti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pradėjo šį butą įrenginėti. Atsakovas be priežasties pakeitė savo poziciją, kas rodo, kad jis neturėjo tikslo sudaryti sutartį, derėjosi nesąžiningai ir dėl tokių jo veiksmų ieškovei buvo padaryta žala. CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti žalą atsakovams kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jie neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).Atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams, nesilaikė pareigos nesiderėti tuo atveju, jei ji neturi tikslo sudaryti sutarties (CK 6.163 straipsnio 1 ir 3 dalys). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei yra padaryta turtinė žala (nuostoliai), nes ji pradėjo įrenginėti ketinamą įsigyti butą, buvo susitarusi dėl savo asmenine nuosavybe valdomo buto pardavimo. Ieškovė patyrė ir neturtinės žalos, nes turėjo pagrįstą lūkestį persikelti gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sugaišo daug laiko ir energijos rūpindamasi šio buto įrengimu, savo buto pardavimu. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos (atsisakymo sudaryti sutartį) bei žalos (ieškovės patirtų išlaidų buto įrengimui, faktinių aplinkybių konstatavimui bei neturtinės žalos) yra akivaizdus. Tuo atveju, jei atsakovė būtų elgusis sąžiningai bei sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį arba būtų neįtikinusi ieškovės, kad ketina sudaryti tokią sutartį, o vėliau atsisakiusi ją sudaryti, ieškovė nebūtų patyrusi minėtų išlaidų. Atsakovė tyčia suklaidino ieškovę dėl sandorio aplinkybių, elgėsi nesąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl yra atsakinga dėl ieškovės patirtų nuostolių.

Šalies argumentai

9. Atsakovės UAB ,,NMF Panda‘‘ atstovas advokatas M. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė su ieškove vykdė derybas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, atsakovė geranoriškai elgėsi su galimais pirkėjais, tačiau šalys nebuvo sutarusios, jog parduos butą ieškovei ir jokia sutartis dėl šio buto pardavimo ieškovei niekada nebuvo sudaryta. Šalys nesitarė ir nebuvo sutarusios dėl buto pardavimo, jo pardavimo kainos bei jo pardavimo datos ir kitų sąlygų. Butas nebuvo pastatytas, įrengtas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Be to, ieškovės pageidavimai dėl buto įrengimo nuolat keitėsi, šalys nebuvo sutarusios dėl sandėliuko, automobilių parkavimo vietų. CK 6.165 str. 1 d. numatyta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Jokios rašytinės preliminarios sutarties tarp šalių nebuvo sudaryta ir tai ieškinyje pripažįsta pati ieškovė. Ieškovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina tik tai, kad šalys aptarinėjo nekilnojamojo turto pardavimo galimybę, atsakovė sudarė galimybę įvertinti parduotiną turtą, tačiau niekaip nepatvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta kokia nors sutartis.

10. Atsakovė toleravo ieškovės pageidavimą pakeisti langų specifikaciją, po to ieškovė nusprendė įsirengti lubų konstrukciją. Derybos su ieškove buvo nutrauktos, kai atsakovė sužinojo, kad ji savavališkai pasiėmėm buto raktą ir pradėjo įrenginėti butą, sudariusi sutartį su UAB ,,Dukava‘‘.

11. CK 6.245 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str. 1 d.) ir žala (CK 6.249 str. I d.). Šiuo atveju ieškovė, pateikdama ieškinį atsakovei, neįrodė jokių civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės teiginiai dėl patirtų nuostolių yra deklaratyvūs.

12. Ieškovė pagal sutarties Nr. 2016/470051 5.1. p. turėjo sumokėti UAB "Deko wood" per dvi dienas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, gavusi pardavėjo (UAB "Deko wood") pranešimą. Pagal šios sutarties 4 dalies 1.1. p. pardavėjas turėjo pristatyti prekes iki 2016-07-11. Apie prekės pagaminimą pardavėjas pranešti pirkėjui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nurodytos sąlygos buvo įvykdytos. Kad ieškovė būtų faktiškai sumokėjusi tokią baudą UAB "Deko wood", byloje įrodymų nėra. Be to, CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kaip galima spręsti iš ieškinio, per šešių mėnesių terminą nuo 2016-07-11 UAB "Deko wood" jokio ieškinio ieškovei dėl sutarties Nr. 2016/470051 6.2. p. numatytos baudos sumokėjimo nepareiškė.

13. Ieškovė reikalauja priteisti 3 700,00 Eur sumokėtos sumos interjero dizainerei E. B. pagal 2015-07-29 Interjero dizaino paslaugų teikimo sutartį. Interjero dizaino paslaugų teikimo sutartyje nurodoma darbų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Tačiau joks butas, priešingai, nei nurodo ieškovė ieškinyje, nenurodomas. Be to, Interjero dizaino paslaugų teikimo sutartis yra pagal CK 6.716 str. 1 d. yra paslaugų sutartis. Interjero dizaino paslaugų teikimo sutarties 1 dalyje yra išvadinta visa eilė darbų, kuriuos E. B. įsipareigojo atlikti, tačiau šių darbų atlikimo perdavimo priėmimo aktai byloje nebuvo pateikti. Ieškinyje nurodoma, jog nebuvo sumokėta tik paskutinė įmoka 300 Eur. Kaip galima spręsti iš Interjero dizaino paslaugų teikimo sutarties 1 dalies ir 3 dalies 2 str. 6 p., buvo nesumokėta tik už darbus, nurodytus 1 dalies 10 ir 11 p. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog E. B. yra įvykdžiusi sutartį. Ji objektyviai negalėjo įvykdyti visos sutarties, nes buto įrengimo darbai nebuvo baigti.

14. Ieškovė reikalauja priteisti 10 669,96 Eur sumokėtą sumą UAB "Dukava" pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už statybos darbus ir medžiagas. Nors tai statybos rangos sutartis, tačiau byloje nepateikti jokie atliktų darbų aktai. Byloje pateiktuose UAB "Dukava" sąskaitose nėra nurodoma, kad jos išrašytos už darbus, atliktus pastate (duomenys neskelbtini), ir pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad dalis sąskaitų išrašyta po to, kai ieškovė (ji pati pripažįsta dublike) nebeturėjo galimybės patekti į pastatą (duomenys neskelbtini). Atsakovės duomenimis, UAB "Įžvalga" samdė UAB "Dukava" kaip subrangovą. Todėl visus darbus pastate adresu (duomenys neskelbtini), UAB "Dukava" turėjo atlikti kaip UAB "Įžvalga" subrangovas. Be to, atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad bute atliktų darbų kaina yra mažesnė, ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuri buvo kviesta ieškovės iniciatyva. Jei ieškovė pirko medžiagas ir jų buto įrengimui nepanaudojo, turi galimybę jas realizuoti.

15. Ieškovė reikalauja priteisti 10 000,00 Eur neva mokėtiną baudą UAB "Dukava" pagal Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1.2. p. už sutarties nutraukimą ne dėl UAB "Dukava" kaltės. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 dalyje numatyta, jog rangovas darbus pradeda po sutarties pasirašymo ir baigia iki 2016-09-01. Ieškovė teigia sumokėjusi netesybas, tačiau jos ir UAB ,,Dukava‘‘ sutartyje numatytos netesybos yra neprotingai didelės. Be to, CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kaip galima spręsti iš ieškinio, per šešių mėnesių terminą nuo 2016-09-01 UAB "Dukava" jokio ieškinio ieškovei dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1.2. p. numatytos baudos sumokėjimo nepareiškė.

16. Ieškovė reikalauja priteisti 12 000,00 Eur neva mokėtiną baudą V. D. už tai, kad ieškovei planuojant gyventi bute (duomenys neskelbtini), ji susitarė savo butą (duomenys neskelbtini), parduoti V. D., tačiau dėl atsakovės veiksmų (duomenys neskelbtini), nebegali parduoti. Pagal 2016-05-18 preliminariąją sutartį ieškovė yra gavusi 12 000,00 Eur avansą, turi jį neva grąžinti bei sumokėti papildomai šiam asmeniui 12.000,00 Eur baudą. Pažymėtina, jog ieškovės teiginiai, kad ji atsisakė parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes neva nebūtų turėjusi kur gyventi, neatitinka tikrovės. Ieškovė turi kitą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti kliūtimi parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kad ieškovė būtų faktiškai sumokėjusi tokią baudą V. D., byloje įrodymų nėra. Iš 2016-05-18 preliminariosios sutarties 1 dalies 1 p. matyti, jog pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo iki 2016-06-20 parduoti Pardavėjui nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjui (V. D.), o pirkėjas įsipareigoja iki aukščiau nurodyto termino nupirkti turtą, šios sutarties pagrindu sudarant nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovė bet kokiu atveju iki preliminarioje sutartyje numatytos datos nebūtų spėjusi įsirengti buto (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be to, LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kaip galima spręsti iš ieškinio, per šešių mėnesių terminą nuo 2016-07-20 UAB "Dukava" jokio ieškinio ieškovei dėl 2016-05-18 preliminariosios sutarties 5 dalies 1 p.. numatytos baudos sumokėjimo nepareiškė.

17. Ieškovė, neturėdama buto nuosavybės, neturėdama nei patvirtinimo, kad turtas bus parduotas, nei preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties, nei notarinės šio turto įsigijimo sutarties, pasirašydama sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl vienokių ar kito paslaugų ar prekių pirkimo, susitardama dėl didelių netesybų mokėjimo, pati prisisėmę riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo. Todėl jokie nuostoliai ieškovei iš atsakovės nepriteistini.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo R. K. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad jau pirmo susitikimo metu su K. G. jis pageidavo, kad jų susitarimas dėl buto pirkimo būtų įformintas raštu. Tačiau K. G. akcentavo, kad jis ir jo tėvas Šiauliuose yra žinomi žmonės, todėl jų nepaves. Susitarus su K. G. dėl buto pardavimo jie su sutuoktines dažnai lankydavosi statybos objekte, turėjo remontinį raktą, jiems buvo žinomi statybos objekto apsaugos kodai, kai žiemos periodu jiems reikėdavo patekti į patalpą ją šildyti. 2016m. birželio 15d. sutuoktinei paskambinus jis atvyko į statybos objektą, K. G. nebebuvo, o R. P. jam pasakė, kad atsakovė buto nebeparduos, nes persigalvojo, nors šį butą K. G. pardavinėjo kaip privatus asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

21. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei UAB ,,NMF Panda‘‘ nuosavybės teise priklausė pastatas su žeme, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad šį turtą aukciono būdu įgijo tikslu įrengti jame gyvenamuosius butus ir juos realizuoti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė siekė įsigyti šiame pastate suformuotą atskirą turto objektą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis buvo teisiškai įregistruotas 2016m. gruodžio 27d., vadovaujantis 2016m. rugsėjo 26d. statybos užbaigimo aktu. Šalys pripažino, jog vedė derybas dėl buto pirkimo, tačiau preliminari sutartis dėl buto pirkimo pasirašyta nebuvo. Byloje nėra ginčo, kad 2016m. birželio 15d. atsakovė atsisakė parduoti butą ieškovei, nurodė nutraukti ieškovės iniciatyva pradėtus buto (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus ir atlaisvinti butą. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo vedamos ne tik derybos, bet buvo sudarytas ir žodinis susitarimas dėl šio buto pirkimo-pardavimo, todėl atsakovė privalo jai atlyginti žalą, kurią ji patyrė atsakovės atsisakymo parduoti butą. Atsakovė nesutinka, kad tarp jos ir ieškovės buvo susitarta dėl buto pirkimo-pardavimo, derybos, vykusios tarp šalių, nutrūko, todėl ji nėra atsakinga už žalą, kurią ieškovė patyrė veikdama savo rizika.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti buvus susitarimą dėl buto pirkimo-pardavimo

22. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad ji su atsakove buvo sudariusi žodinį susitarimą dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Todėl, atsakovei atsisakius sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovei tenka pareiga atlyginti jos patirtus nuostolius.

23. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nustačius, kad išreikšta šalių valia rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, pripažintinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo daikto, turtinių teisų ir t. t.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 1 dalis). Kad pripažinti tarp šalių buvus susitarimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, būtina nustatyti, ar tarp šalių sudarytas susitarimas atitiko preliminariosios sutarties reikalavimus.

24. Visų pirma byloje nėra ginčo, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta raštu, ką numato teisinis reglamentavimas. Kadangi atsakovė teigė, jog vedant derybas nebuvo pasiektas susitarimas dėl buto sutarties sudarymo ateityje, ieškovės atliekami buto įrengimo darbai neįrodo, kad tarp šalių buvo aiškus susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Nors šalys pripažino, kad derėjosi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, aptarė buto kvadratinio metro kainą, jos nebuvo susitarusios nei dėl termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, nei dėl perkamo nekilnojamo daikto perdavimo. Pažymėtina, kad ieškovės teigimu šalys susitarė, jog butą ieškovė pirks su daline apdaila, o atsakovė pripažino, kad leido būsimiems pirkėjams koreguoti buto įrengimo sprendinius. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys šių sąlygų detaliai neaptarė, o tai rodo, kad nebuvo aiškaus susitarimo ir dėl sutarties dalyko.

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti tarp šalių buvus susitarimą dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo, nes šalys ikisutartinių santykių etape nepasiekė susitarimo dėl buto pirkimo-pardavimo – nesudarė preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties, kurios pagrindu ateityje yra sudaroma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Žodinis šalių susitarimas, nesilaikius įstatymo nustatytų reikalavimų preliminariajai sutarčiai sudaryti, negali būti pripažintas susitarimu dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

26. CK 6.163 straipsnio 2 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai. Jie patvirtina šalių siekį ateityje sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau neįrodo ieškinio pagrindo – kad tarp šalių buvo sudarytas konkretus susitarimas dėl buto pirkimo-pardavimo.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą

27. CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato, kad jei preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys preliminarios sutarties nesudarė, todėl atsakovė šiuo atveju neturi pareigos atlyginti nuostolius ieškovei, kurie yra piniginė žalos išraiška. CK 6.163 straipsnio 3 dalis numato, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė pradėjo derybas su ieškove dėl buto pirkimo-pardavimo, neturėdama tikslo sudaryti sutartį. Ieškovė neįrodinėjo, kokie atsakovės veiksmai neatitiko sąžiningumo kriterijų ir būtų pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindė žodinio susitarimo dėl buto pirkimo-pardavimo egzistavimu.

28. Tačiau iš ieškovės procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė nesąžiningu atsakovės elgesiu laiko atsakovės atsisakymą parduoti jai butą 2016m. birželio 15d. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios konkretaus susitarimo dėl buto pirkimo-pardavimo, tokie atsakovės veiksmai galėtų būti vertinami kaip derybų nutraukimas be pakankamo pagrindo.

29. Atsakovė nurodė dvi priežastis, kodėl buvo nutrauktos derybos dėl buto pirkimo-pardavimo. Visų pirma atsakovė teigia, kad derybos buvo nutrauktos ieškovei savavališkai pradėjus buto įrengimo darbus statybos objekte. Tačiau tokiems teiginiams prieštarauja byloje esantys įrodymai. Atsakovė pripažino, kad ji buvo sudariusi rangos sutartį dėl pastato rekonstrukcijos darbų su rangovu UAB ,,Įžvalga‘‘. Iš 2016m. gegužės 17d. subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad rangovas UAB ,,Įžvalga‘‘ sudarė sutartį su subrangovu UAB ,,Dukava‘‘ dėl pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos bendrastatybinių darbų pagal suderintas sąmatas. Tą pačią dieną ieškovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ,,Dukava‘‘ dėl apdailos-remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini). Šių sutarčių sudarymas rodo, kad darbai bute (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėti savavališkai. Iš 2016m. birželio 15d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovė yra pažįstama su daugeliu statybos objekte dirbančių asmenų. Iš T. G. 2015m. spalio 9d. elektroninio laiško byloje matyti, kad jis rašo, jog suteikia laisvę ieškovei pasistatyti butą pagal jos norus. Todėl atsakovės teiginiai, kad viena iš priežasčių nutraukti derybas buvo ieškovės savavališki veiksmai, įrenginėjant butą, yra nepagrįsti.

30. Atsakovė taip pat nurodė, kad nutraukė su atsakove derybas dėl to, kad ieškovė nuolat kėlė papildomus reikalavimus. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovės atstovai R. P. ir K. G.. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp K. G. ir R. K. matyti, kad K. G. reiškė pretenzijas dėl to, jog elektros brėžinių iš ieškovės laukė du mėnesius, kad ieškovė išreiškė pageidavimą dėl rekoperatoriaus įrengimo, dėl ko jai nebuvo leista rinktis, pažymėjo, kad atsakovė leido suplanuoti ieškovei butą bent du kartus (2015-10-09 laiškas). Iš R. K. elektroninio laiško matyti, kad jis reiškia pretenzijas K. G. dėl to, kad virtuvės zonoje neperkeliamas dujų vamzdis (2015-10-08 laiškas). Kadangi šalys nesudarė preliminarios sutarties ir neaptarė buto pirkimo sąlygų, teismas negali įvertinti, kokios apimties reikalavimus ieškovė galėjo kelti atsakovei derybų stadijoje. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti derybas, įvertinusi ieškovės keliamus reikalavimus jai dėl buto įrengimo, dėl kurio pirkimo konkrečių sąlygų šalys net nebuvo sudariusios susitarimo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.163 straipsnio 4 dalyje numatytą civilinę atsakomybę atsakovei.

31. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių derybos dėl buto pirkimo-pardavimo nutrūko nepasiekus susitarimo dėl buto pirkimo-pardavimo ateityje, derybų stadijoje. Tačiau, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė derybų stadijoje buto įrengimo darbus atliko su atsakovės žinia, teisėtai. Todėl atsakovė nepagrįstai praturėjo ieškovės sąskaita.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad atsakovė praturtėjo dėl jos veiksmų, nes ji atliko dalį buto įrengimo darbų savo sąskaita. Atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, aplinkybių, kad ieškovės iniciatyva atlikti buto įrengimo darbai būtų netinkami ar sumažinę buto vertę, atsakovė nenurodė. Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės pratirtėjimo. Kadangi šalys nei pirkimo – pardavimo sutarties, nei įstatymo reikalavimus atitinkančio susitarimo dėl buto pirkimo-pardavimo ateityje nesudarė, derybos dėl buto pirkimo nutrūko, atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo. Pateikiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, nes dalis buto įrengimo darbų buvo atlikta. Kadangi ieškovė buto įrengimo darbus atliko teisėtai, su atsakovės žinia, ieškovė, apmokėdama dalį darbų, nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Kaip jau buvo minėta, šalys nei sutarties, nei susitarimo dėl buto pirkimo-pardavimo nesudarė, todėl ieškovė neturi galimybių apginti savo teises kitų civilinio kodekso normų pagrindu.

35. Nepagrįstai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo grąžinti tik tai, kas sudaro jo pratirtėjimą ir atitinkamai kitos šalies turto sumažėjimą. Todėl šiuo atveju ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti tik išlaidas, susijusias su buto įrengimu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, todėl jos reikalavimas priteisti netesybas pagal sutartis su UAB ,,Dukava‘‘, UAB „DEKO WOOD“, su V. D., statybinių medžiagų pervežimo išlaidas įmonei UAB ,,Dukava‘‘, išlaidas už įsigytas buto remontui ir nepanaudotas statybines medžiagas, už dizaino paslaugas pagal sutartį su E. B. yra nepagrįstas ir netenkintinas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu, yra laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl jos bus įvertintos skirstant bylinėjimosi išlaidas.

36. CK 6.240 straipsnio 3 dalis numato, jog kai to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo, neįmanoma grąžinti, turi būti grąžinama to, kas buvo įgyta ir atlikta, vertė, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavėjas praturtėjo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad UAB ,,Dukava‘‘ 2016-06-27 sąskaitoje Nr. B042 išvardinti darbai yra atlikti ir už juos ji UAB ,,Dukava‘‘ yra apmokėjusi. 2016-06-15 antstolė R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo atliktus darbus. Iš eksperto išvados matyti, kad visi UAB ,,Dukava‘‘ 2016-06-27 išrašytoje ieškovei sąskaitoje – faktūroje Nr. B042 darbai ir kiekiai yra užfiksuoti antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir faktiškai atlikti, išskyrus ,,plonasienių profilių met. kark.įreng.‘‘. Teismo ekspertizės metu negalima nustatyti, ar šias darbas yra atliktas. Todėl ieškovei priteistinos išlaidos, kurias ji patyrė apmokėjusi šią sąskaitą – faktūrą, minusavus išlaidas už neatliktą darbą ,,plonasienių profilių met. kark.įreng.‘‘. Ekspertizės metu ekspertas darbų vertę skaičiavo 2016 metų kovo mėnesio kainomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei turi būti kompensuojamos išlaidos, kurias ji patyrė darbų atlikimo metu – 2016m. gegužės – birželio mėnesiais, į tai, kad ekspertas darbų kainas skaičiavo rinkos kainomis, o ieškovė realiai sumokėjo remontą atliekančiai įmonei daugiau, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos išlaidos pagal UAB ,,Dukava‘‘ 2016-06-27 sąskaitą – faktūrą Nr. B042 - 4349,36 Eur (minusavus 54,18 Eur – už ,,plonasienių profilių met. kark.įreng.‘‘ su PVM). Atsakovės ir eksperto pastabos, kad šioje sąskaitoje yra nenurodyti darbų ir kiekių mato vienetai, yra nepagrįstos, nes ekspertas, skaičiuodamas darbų vertę ekspertizės atlikimo metu sąskaitoje paminėtus mato vienetus įvardijo kiekiais (eksperto sudarytos lokalinės sąmatos). Nors konstatuojant faktines aplinkybes šalys nesutarė, kas atliko vamzdžių nišos užtaisymo darbus, kurių vertė 29 Eur su PVM pagal eksperto skaičiavimus, byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės užsakymu atliktus darbus ginčo bute. Todėl šios išlaidos taip pat priteistinos ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad bute liko įmontuota ir balkono palangė SOLAR, kuri yra paminėta UAB ,,Dukava‘‘ 2016-05-25 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. B038, o jos kaina su PVM sudaro 54,30 Eur. Kadangi atsakovė šios aplinkybės neginčijo, o ieškovė pateikė šio daikto įsigijimo dokumentus, atsakovė privalo atlyginti ieškovei ir šias jos patirtas išlaidas.

37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovei priteistina jos patirtos ir įrodytos išlaidų, įrengiant butą, kurias sudaro 4432,66 Eur.

38. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuo dalies ieškinio – reikalavimo priteisti 5000 Eur žalos atlyginimą dėl nuostolių, kuriuos patyrė sumokėjusi avansą UAB ,,Graniteka‘‘. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42str. 2d., 293str. 4p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.

40. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovė už pareikštus reikalavimus byloje sumokėjo 521,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi vienas reikalavimas atmetamas, antrasis reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 100 Eur žyminio mokesčio (už 4432,66 Eur priteistiną sumą mokėtinas žyminis mokestis, teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis), (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

41. Ieškiniu yra pareikšti du reikalavimai: 1) pripažinti buvus susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai turtinę žalą. Pirmasis reikalavimas atmestinas, antrasis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, šalių patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos šalims atlygintinos 50 proc.

42. Ieškovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 160,00 Eur – už faktinių aplinkybių konstatavimą; 2000,00 Eur – už advokato suteiktas teisines paslaugas. Viso – 2160,00 Eur. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 080,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir už advokato suteiktas teisines paslaugas). Viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1180,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Atsakovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 3000,00 Eur – už advokato suteiktas teisines paslaugas; 400,00 Eur – už byloje atliktą statybos ekspertizę. Viso – 3400,00 Eur. Įvertinus, bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, Rekomendacijose nustatytus dydžius, atsakovei iš ieškovės priteisia 1 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

44. Byloje patirta 4,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės ir atsakovės priteistina po 2,11 Eur valstybei (CPK 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovės UAB „NMF Panda“ 4432,66 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du Eur 66 ct) piniginių lėšų už nepagrįstą praturtėjimą.

Civilinę bylą dalyje dėl 5000 Eur žalos atlyginimo nutraukti, kitoje dalyje ieškovės I. K. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „NMF Panda“ ieškovei I. K. 1 180,00 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „NMF Panda“ 2,11 Eur (du eurus 11 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Priteisti iš ieškovės I. K. atsakovei UAB „NMF Panda“ 1 700,00 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės I. K. 2,11 Eur (du eurus 11 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė