Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, spręsdamas pareiškėjo V. V. (toliau – pareiškėjas) privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo: privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą P. M. pagal BK 154 str. 1 d., nes jis paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą jo asmeniu, bei pripažinti V. V. nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ir priteisti jam 1 000 Eur; kadangi P. M. sutuoktinė D. M. yra buvusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, siekiant išvengti pagrįstų abejonių dėl proceso šališkumo, prašo baudžiamąją bylą nagrinėti ne Kauno apylinkės teisme, o kitame Kauno apygardos teisme.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad P. M. paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą jo asmeniu, o būtent: Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė civilinėje byloje Nr. 2S-433-324/2013 nutartyje, priimtoje 2013-02-26, cituoja P. M. apie jį paliestus šmeižikiškus žodžius: „Nuo to laiko (nuo 2010-02-19) ieškovas (V. V.) per žiniasklaidos priemones, prokuratūrai, teismams ir kitoms institucijoms skleidžia apie atsakovą (P. M.) melagingus prasimanymus, žeminančius pastarojo garbę ir orumą“. Ši nutartis rašytinio proceso tvarka buvo priimta išnagrinėjus P. M. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-12-04 nutarties pagal V. V. ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-527-523/2012. Patikslintame P. M. atskirajame skunde minėtoje civilinėje byloje P. M. išdėsto jį šmeižiančius žodžius, kuriuos teisėja V. Gudynienė cituoja 2013-02-26 nutartyje: „nuo to laiko (nuo 2010-02-19) V. V. apie jį (P. M.) skleidžia žinomai melagingus prasimanymus, žeminančius mano garbę, pažeidžiant mano asmens orumą, per žiniasklaidos priemones prokuratūrai, teismams ir kitoms institucijoms“. Tuo tarpu jis niekada P. M. nešmeižė. O atskirajame patikslintame skunde P. M. pateikiama informacija yra konstatuojamo pobūdžio, kaip objektyvūs faktai, kategoriška, joje nėra žodžių, atspindinčių teigiančio asmens vertinamąjį pobūdį, pvz. „tikriausiai“, „galbūt“ ir kt. Tai P. M. padaro ne spontaniškai emocijų pagautas, o pamąstęs ir iš anksto pasiruošęs jį apšmeižti. Svarbi aplinkybė yra tai, kad P. M. yra teisininkas ir žino, kad už šmeižtą gresia baudžiamoji atsakomybė. P. M. skleidžiamas šmeižtas turi tikslą – jis prašo Kauno apygardos teismą jį nubausti už neva nesąžiningo nepagrįsto ieškinio padavimą bauda, tuo pačiu kompensuoti ir važiavimo į teismą išlaidas. Konstatuotina, kad tą tikslą P. M. pasiekė – jo patikslintas atskirasis skundas iš dalies buvo patenkintas. Mano, kad P. M. turi pagrindo jo nekęsti ir jį kiekvienu atveju menkina už tai, kad vienoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiamas P. M. kolega, pareiškėjas buvo nukentėjusysis, liudytojas. Tikėtina, kad tai viena iš jo apšmeižimo priežasčių šiuo konkrečiu atveju. Dėl P. M. kaltės pareiškėją žeminantį informacija tapo žinoma Kauno apygardos teismo civilinių bylų raštinės darbuotojams, šio teismo teisėjai V. Gudynienei, kitiems teismo darbuotojams. Dėl to V. Gudynienės 2013-02-26 nutartis yra jam nepalanki. Jis nėra teisininkas, todėl, bylinėdamasis su P. M. turėjo kreiptis į advokatus dėl teisinės pagalbos jam suteikimo. Dėl to P. M. skleidžiamas šmeižtas tapo žinomas ir teisines paslaugas teikiantiems asmenims, į kuriuos buvo kreipęsis pareiškėjas. P. M. tai darė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia. Tai įrodo, kad P. M. turi būti teisiamas pagal BK 154 str.

Dėl bylos perdavimo kitam teismui

Vadovaujantis BPK XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, baudžiamoji byla Nr. PK-1012-667/2017, kurioje P. M. privataus kaltinimo tvarka kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teisminga Kauno apylinkės teismui.

Kaip jau minėta, pareiškėjas skundu, be kita ko, prašė perduoti bylą kitam, ne Kauno apylinkės teismui, kadangi asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, sutuoktinė D. M. yra buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja.

Sprendžiant, ar yra pagrindas tokį prašymą perduoti Kauno apygardos teismui, būtina pažymėti, kad BPK tiesiogiai iš viso nenumato galimybės (proceso dalyvio teisės) šalinti nuo bylos nagrinėjimo visą teismą kaip jurisdikcinę, teisinius ginčus ir bylas nagrinėjančią instituciją. Vadovaujantis BPK nuostatomis, proceso dalyviai gali reikšti nušalinimą tik konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris tik pats, o ne kitas teisėjas, teismo pirmininkas ar aukštesniojo teismo pirmininkas, ir gali priimti sprendimą dėl pareikšto nušalinimo (BPK 59 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju byla teismo informacinės sistemos LITEKO yra paskirta teisėjui Alvydui Rimkevičiui. Pažymėtina, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą (nešališkumas subjektyviąja prasme) ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui (nešališkumas objektyviąja prasme).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas teisėju A. Rimkevičiumi, nenurodė nei vienos iš BPK 58 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ar BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, galinčių rodyti, kad teisėja negalėtų dalyvauti šiame procese. Nors teisėjas ir dirbo tame pačiame teisme su buvusia teisėja D. M., tačiau ji teisėja nebedirba jau keletą metų, bylą nagrinėjantį teisėją su D. M. siejo tik darbiniai ryšiai, LITEKO duomenimis nustatyta, kad santuoka, sudaryta tarp P. M., ir D. M., nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimu, todėl teisėjui A. Rimkevičiui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė iš viso jokių duomenų, kad buvusi teisėja D. M. kokiu nors būdu darytų įtaką teisėjui A.Rimkevičiui priimti vienokį ar kitokį sprendimą, todėl, asmens kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu ankstesni iki santuokos nutraukimo šeimos santykiai su buvusia teisėja, patys savaime nėra kliūtis nagrinėti bylą teisėjui A.Rimkevičiui.

Pažymėtina, kad BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyti tik išimtiniai atvejai, kada byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui - t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nenurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių Kauno apylinkės teismas negalėtų objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamosios bylos. Tokį prašymą pareiškėjas sieja tik su jau minėtu faktu dėl D. M. ankščiau užimtų pareigų teisme, tuo leisdamas suprasti, kad šiame teisme tokiu atveju nebėra teisėjų, galinčių išnagrinėti šią bylą nešališkai. Iš tiesų, esant tokiai situacijai, kai visi šio teismo teisėjai, vadovaujantis BPK 59 straipsnio 3 dalyje, patys nusišalintų nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, įskaitant ir šiuo metu bylą nagrinėjantį teisėją A.Rimkevičių, būtų pagrindas manyti, kad siekiant užtikrinti teisingumo interesus, turėtų būti sprendžiamas tokios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimas ir dėl to byla tokio klausimo išsprendimui turėtų būti perduodama Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui. Tačiau nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjančiai teisėjui nenusišalinus nuo šios bylos nagrinėjimo ir nesant nustatyta jokios kitos išimtinės būtinybės bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, perduoti nagrinėti kitam teismui, skunde nurodytas argumentas, kuriuo remiantis prašoma baudžiamąją bylą perduoti nagrinėjimui kitam teismui, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme teisėjuiA.Rimkevičiui bus neužtikrinti svarbūs valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesai. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas.

Dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo

Privataus kaltinimo bylos procesą pradėti atsisakytina.

Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnyje. BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

Taigi, teisėjas pagal pateiktą privataus kaltinimo skundą ir prie jo pridėtą medžiagą sprendžia, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas inter alia privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad P. M. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pagal BK 154 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Be to, pažymėtina, jog tam, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybė už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Paskleistomis laikomos žinios: paskelbtos per visuomenės informavimo priemones – knygas, laikraščius, žurnalus, biuletenius ar kitus leidinius, televizijos, radijo programas, kino ar kitą garso ar vaizdo studijos produkciją, informacijos agentūros pranešimus, elektroninėmis priemonėmis platinamus pranešimus, praneštos vienam ar daugeliui asmenų pokalbio metu, viešuose pasisakymuose, per atvirlaiškius, telegramas, dokumentus, išdėstytos tarnybinėse charakteristikose bei paskelbtos kitu būdu žodine, rašytine ar kita materialia forma. Kiekvienu atveju, nustatant, ar buvo žinių paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar tos žinios tapo žinomos trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.). Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjo nurodyti, jo vertinimu, neatitinkantys tikrovės ir jį žeminantys bei pakertanti pasitikėjimą juo teiginiai tapo žinomi apeliacine tvarka P. M. patikslintą apeliacinį skundą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, o konkrečiai - Kauno apygardos teismo Civilinių bylų raštinės darbuotojams, civilinę bylą pagal minėtą skundą nagrinėjančiai teismo teisėjai V. Gudynienei, kitiems teismo darbuotojams, taip pat teisines paslaugas teikiantiems asmenims (advokatams), į kuriuos buvo kreipęsis pareiškėjas. Vertinant šias skunde nurodytas aplinkybes, spręstina, kad P. M. veiksmuose nebuvo būtinojo jam pareiškėjo inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.

Skundo kontekste būtina įvertinti ir tai, kad, kaip galima spręsti iš skundo, tarp pareiškėjo ir P. M. yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, pareiškėjas nurodė, kad buvo iškeltos ne viena baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka, ką patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Esant konfliktiškiems santykiams, asmenys neretai išsako neigiamą nuomonę apie kitą asmenį, tačiau tokia aplinkybė pati savaime negali reikšti, kad objektyviai buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK154 straipsnio 1 dalyje, požymius. Konfliktiškų santykių kontekste, privataus kaltinimo skunde pareiškėjo nurodyti galimai P. M. išsakyti teiginiai gali būti įvertinti šiuo konkrečiu atveju tik kaip neetiškas, nepriimtinas pasisakymas, neigiama nuomonė apie pareiškėjo asmenį, tačiau tokie žodžiai nepripažintini informacija BK 154 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi jie nebuvo grindžiami jokiais faktais ar kitokiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad P. M. galimai patikslintame apeliaciniame skunde nurodyti žodžiai apie pareiškėją nebuvo pavojingi BK 154 straipsnio prasme, kas reiškia, kad minėtuose P. M. veiksmuose nėra dar vieno objektyvaus šios nusikalstamos veikos požymio - pavojingos veikos.

Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Šiuo atveju, pareiškėjas, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.

Nagrinėjamu atveju nustačius aiškią aplinkybę, numatytą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas, tai yra, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria pareiškėjas kaltina P. M., todėl privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹, 440 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. V. skundą, kaltinant P. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apie priimtą nutartį informuoti pareiškėją, nutarčiai įsiteisėjus jam grąžinti teismui pateiktą privataus kaltinimo skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.