Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, kaltinamajam E. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei, nukentėjusiajam K. B., nukentėjusiojo atstovui advokatui Jonui Ivoškai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui bei nesunkiai sutrikdė šio sveikatą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent: 2019-06-29, apie 21.28 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1.88 promilių girtumas, važiuodamas keleiviniu autobusu 2G, tuo metu sustojusiame viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui K. B. nurodžius, kad jo važiavimo bilietas yra pažymėtas netinkamai, šiam pasipriešino, t. y. sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius ranka į veidą bei susigrūmė, sulaikomas įspyrė nukentėjusiajam į kairę šlaunį, savo veiksmais padarydamas K. B. poodinės kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, nosies nugarėlėje, muštinę žaizdelę dešinės akies apatiniame voke ir žaizdelę lūpos gleivinėje bei kairės plaštakos IV-o delnakaulio kaklo lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje.

Specialisto išvadose Nr. G 2672/2019 ir Nr. p G 2672/2019 (01) nurodyta, kad K. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, nosies nugarėlėje, muštinė žaizdelė dešinės akies apatiniame voke ir žaizdelė lūpos gleivinėje, kliniškai diagnozuotas kairės plaštakos IV-o delnakaulio kaklo lūžis. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 38-39, 48-49).

Vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole, įrašyta bei aprašyta informacija, užfiksuota kontrolierių registratoriumi. Iš pateikto įrašo matyti, kad vyksta pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Nukentėjusysis klausia „Kodėl tu man kirtai?“ Kaltinamasis nesutinka dėl to, kad neteisingai atžymėjo talonėlį, vyksta ginčas (t. 1; b. l. 26-28).

Iš blaivumo nustatymo testo matyti, kad 2019-09-29 E. J. nustatytas 1,88 promilių girtumas (t. 1, b. l. 107).

Valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla yra ginama administracinėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamos teisinės atsakomybės taikymas yra susijęs su kaltininko, pasipriešinusio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui veiksmų pavojingumu, intensyvumu ar išsakytų grasinimų ryšium su atliekamomis funkcijomis realumu ir pavojingumu. Tokia teisinė jurisprudencija nuosekliai vystoma ir teismų praktikoje pažymint tai, kad BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grąsinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–324/2013, 2K-229/2014, Nr. 2K-113-697/2016).

BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grąsinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020 ir kt).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagrįstai įrodyta, jog E. J. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veiks, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte bei BK 286 straipsnyje. Nors kaltinamasis E. J. savo kaltės teisiamųjų posėdžių metu nepripažino, tačiau jo kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodo nukentėjusiojo K. B. išsamūs bei nuoseklūs parodymai, juos papildo liudytojų V. P., D. G., M. B. parodymai. Specialisto išvadose nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus bei paneigia kaltinamojo versiją. Vaizdo įrašo apžiūra neginčijamai patvirtina, kad būtent E. J. pradėjo konfliktą bei pradėjo mušti kontrolierių pasipiktinęs dėl to, kad K. B. nurodė, kad talonėlis atžymėtas netinkamai. Be to akivaizdu, jog kaltinamasis buvo stipriai neblaivus ir nusiteikęs agresyviai. Teismas vertina, kad netikėti tokiais nukentėjusiojo K. B. parodymais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Veide ant nukentėjusiojo buvo matyti sužalojimai, kraujosruvos, dėl panaudoto smurto lūžo ir delnikaulis. Sužalojimus patvirtina ir medicinos įstaigos dokumentai bei specialisto išvados bei nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Išskyrus kaltinamojo išsakytą versiją, daugiau byloje nėra jokių įrodymų ar kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. Nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajam, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata ir šių pasekmių norėjo. Be to, kaltinamasis būdamas neblaivus pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas E. J. pasitvirtino visiškai.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholi ir šias aplinkybes turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. J. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė du nusikaltimus vieną apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte bei vieną nesunkų nusikaltimą numatytą BK 286 straipsnyje, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis neigė savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, neteistas, nors todėl, kad teistumas išnykęs, nusikaltimams būdingas smurtinis, chuliganiškas pobūdis, turi pastovų dirbą ir legalų pajamų šaltinį, vykdo individualią veiklą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. J. už BK 286 straipsnio sankcijoje numatytų griežčiausią alternatyvią bausmę, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte sankcijoje numatytą vienintelę bei prokurores prašomą bausmę – laisvės atėmimą.

Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. B. pateikė 5574,43 eurų dydžio civilinį ieškinį, iš jų 574,43 eurų turtinei žalai atlyginti ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 250,10 eurų dydžio civilinį ieškinį K. B. gydymo išlaidoms atlyginti (b. l. 70)

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą.

Iš nukentėjusiojo K. B. civilinio ieškinio matyti, kad žalą sudaro turtinę, tai 574,43 eurų už negautas pajamas dėl 181 nedarbingumo dienų bei 5000 eurų neturtinės žalos. Pagrįsdamas turtinės žalos dydį nurodė, kad nedarbingumas truko 109 dienas ir jo gautos socialinės išmokos už nedarbingumo laikotarpį sudaro 2414,33 eurų, išmokos suma už vieną dieną nuo 2019 metų pradžios iki nukentėjusiojo K. B. nedarbingumo pradžios sudaro 27,42 eurų. Minėto laikotarpio trukmė yra 181 dienų. Tokiu būdu K. B. per vieną nedarbingumo laikotarpio kalendorinę dieną prarasdavo po 5,27 eurų (27,42-22,15), o per 109 dienas jo patirta finansinė netektis sudaro 574,42 eurų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir 6.283 straipsnio 2 dalį dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos yra apibrėžiamos kaip pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Kasacinio teismo praktikoje, be realių dėl sveikatos sužalojimo prarastų ar sumažėjusių pajamų, vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo prarasta ar sumažėjusi asmens galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos, suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-336/2008). Turtinės žalos dydis įrodytas ne tik pateiktais dokumentais su apskaičiavimais (t. 1, b. l. 55-56; 58), jį išsamiai pagrindė ir nukentėjusysis bei nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu, todėl jis laikytinas įrodytu.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis K. B. be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl delnikaulio lūžių, veido sumušimo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma, darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Vėlgi, reikėtų įvertinti ir kaltinamojo turtinę padėtį, jis vykdo individualią veiklą, vedęs. Įvertinus nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 eurų iki 5 792 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Iš viso to, kas aukščiau aptarta, matyti, jog civilinio ieškovo K. B. prašoma 5 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl turi būti mažinama. Teismas mano, jog 2000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo K. B. patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei atitinka teismų praktiką. Dėl aukščiau išdėstyto civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 574,42 eurų turtinės žalos atlyginimo sumą, bendrai 2574,42 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 250,10 eurų civilinį ieškinį K. B. gydymo išlaidoms atlyginti (t. 1, b. l. 70). Teisme Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti jiems nedalyvaujant. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl visiškai tenkintinas. Ši suma priteistina iš kaltinamojo E. J..

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau ir - VSDFV) pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo E. J. 3871,36 eurų (t. 2, b. l.18-19). Būtent ši suma buvo išmokėta K. B.. Atsižvelgiant į tai kad dėl K. B. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra neteisėti E. J. veiksmai, todėl vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi VSDFV įgyja regreso teisę, tokio dydžio kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu VSDFV atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl visiškai tenkintinas. Ši suma priteistina iš kaltinamojo E. J..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Kompaktinį diską, esantį byloje (t. 2, prisegtas baudžiamosios bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo.

E. J., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, apimti bausmę, paskirtą pagal BK 286 straipsnį ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones :

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant tą padaryti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Realios laisvės atėmimo bausmės atveju, E. J. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019-06-29, 21.37 val., iki 2019-06-30, 15.51 val., 1 (vieną) dieną.

Bausmės pradžią E. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. J. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Esantį byloje kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiojo K. B. naudai 574,43 (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 43 ct.) eurų turtinei žalai atlyginti bei 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, iš viso priteisti 2574,43 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 43 ct.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 3871,36 (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 36 ct.) eurų padarytai žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. J. Vilniaus teritorinėms ligonių kasos naudai 250,10 (du šimtus penkiasdešimt eurų 10 ct.) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.