Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 1V-198 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2017 m. lapkričio 6 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kurioje konstatuota, kad pajėgumų 2017–2018 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai; 2) priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 7 d. Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – ir Administracija) pateikė paraišką dėl pajėgumų, kuria prašė skirti pajėgumus šiems traukinio maršrutams: „Vaidotų geležinkelio stotis – Draugystės geležinkelio stotis“ (toliau – ir „Vaidotai – Draugystė“) ir „Draugystė – Vaidotai“, traukinių kursavimui viso 2017–2018 metais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu kasdien po 7 traukinius per parą į abi puses, paraiškoje dėl pajėgumų nurodytu laiku. Pareiškėjo paraiška atitiko jai keliamus reikalavimus, todėl buvo persiųsta akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“, kuri atliko paraiškos techninį vertinimą, parengė tvarkaraštį, vykdė paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūras, sprendė dėl galimumo patenkinti visas paraiškas skirti pajėgumus, nustatė, kuri viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis laikytina perpildyta. 2017 m. spalio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu dėl pažeistų pajėgumų derinimo procedūrų, prašydamas Administracijos išspręsti kilusį ginčą. Administracija išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. spalio 23 d. sprendimu dėl paraiškų derinimo, konstatavo, kad paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančius teisės aktus ir pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė. Administracija, remdamasi išimtinai AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. spalio 5 d. rašte Nr. 2(DI)-1957 pateikta informacija, 2017 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą dėl pajėgumų, kuriuo nutarė neskirti pareiškėjos prašytų pajėgumų, o vietoje to skyrė pajėgumus pareiškėjo neprašytiems traukinio maršrutams, kurie net negalėjo būti laikomi alternatyviais maršrutais, nes neleido nuvežti krovinio iš pareiškėjo dėl pajėgumų nurodytos išvykimo vietos – Vaidotų į atvykimo vietą – Draugystę. Taip pat ir atgal – iš Draugystės į Vaidotus. 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai skundą prašydamas pakeisti sprendimą dėl pajėgumų ir panaikinti sprendimą dėl paraiškos derinimo. Įsakymu Tarnyba pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad sprendimas dėl pajėgumų neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, priimtas pažeidžiant paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrą, netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkte nustatytą prioriteto taisyklę, tačiau atmetė skundo argumentus, jog esmines pajėgumų skyrimo funkcijas, kurios priskirtos Administracijai vykdė tokios teisės neturintis subjektas – AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuris pats teikė geležinkelio transporto paslaugas, t. y. kuri šiose procedūrose a priori veikė interesų konflikte, kas sąlygojo šių procedūrų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo reikalavimų pažeidimą. Įsakymu Tarnyba įpareigojo Administraciją panaikinti sprendimą dėl pajėgumų ir sprendimą dėl paraiškų derinimo. Taip pat įpareigojo Administraciją priimti naują sprendimą dėl pajėgumų remiantis Įsakyme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, paliekant teisę AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauti pajėgumų skyrimo procedūrose vykdant Įsakymą.

3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo Įsakymo dalis neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors jo skundu buvo ginčijamas sprendimo dėl pajėgumų neteisėtumas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvavimo pajėgumų skyrimo procedūrose kaip neteisėto ir a priori sukeliančio interesų konfliktą, tačiau Įsakymo motyvuojamosios dalies išvados yra priešingos, suponuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisę ir toliau dalyvauti skiriant pajėgumus, o tokiomis Įsakymo išvadomis bus vadovaujamasi sprendžiant dėl pajėgumų pareiškėjai skyrimo, tame tarpe ir vykdant Įsakymą, kas pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą ir nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių infrastruktūros ir pareiškėjos interesus. Taip pat pareiškėjas teigė, kad Įsakymo motyvai grindžiami netinkamu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto ir 24 straipsnio 6 punkto aiškinimu ir taikymu, netinkamai aiškinant paraiškų techninio vertinimo funkciją, kuri reiškia tik paraiškose dėl pajėgumų skyrimo nurodytų traukinių techninių charakteristikų (traukinio ilgis ir svoris) vertinimą dėl jų atitikimo viešosios geležinkelių infrastruktūros techniniams reikalavimams ir nesuteikia teisės vykdyti pajėgumų skyrimo funkcijos, ir netinkamai aiškinant pajėgumų skyrimo funkciją, t. y. nevertinant, jog pajėgumų skyrimas susideda iš tokių procedūrų, kaip tarnybinio traukinių tvarkaraščio parengimas, kas neatsiejama su konkrečių linijų buvimo nustatymo ir įvertinimo, inter alia, perpildytos infrastruktūros dalies konstatavimo, paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrų, be kita ko, apimančių pareigą pajėgumų derinimo procese atsižvelgti į visus pareiškėjų galimus patirti suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį, pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų patenkintos visos paraiškos, alternatyvių pajėgumų siūlymą ir pan. Be to, pareiškėjo vertinimu, Tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai esant Taisyklių ir 2012 m. lapkričio 21 d. Parlamento ir Tarnybos direktyvos 2012/34/ES (toliau – ir Direktyva) nuostatų konfliktui atsisakė vertinti ir taikyti Direktyvos nuostatas. Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad Direktyvos nuostatos, tiek kiek jos susiję su pajėgumų skyrimu yra perkeltos į Lietuvos teisę Kodekso ir Taisyklių nuostatomis.