Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. P. (buvęs – G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 7 d. nutarties, kuria Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimas tenkintas ir subendrintos J. P. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo J. P. skundas netenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnis nustato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės. BPK 361 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti sprendimus įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai.

7. BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, kuriame nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta: kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

8. Jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2K-10-976/2016, 2K-114-788/2021, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-7-3-489/2019).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priėmus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendį, kuriuo skirta bausmė subendrinta su 2024 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme, skiriant subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę, iš visų nuteistojo J. P. atžvilgiu vykdytinų nuosprendžiais paskirtų bausmių, liko nesubendrintos nuteistajam J. P. paskirtos bausmės: 1) 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (2 metai laisvės atėmimo); 2) 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (4 metai laisvės atėmimo); 3) 2023 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo). Visi minėti nuosprendžiai, kuriais bausmės nuteistojo J. P. atžvilgiu liko nesubendrintos iki skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo, šios nutarties priėmimo dieną (2025 m. vasario 7 d.) buvo įsiteisėję, todėl turi būti vykdomi. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai sprendė, jog minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti subendrintos. Esant šioms teisiškai reikšmingos aplinkybėms atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo skunde nurodomas argumentas, kad jam buvo likę nesubendrinta tik 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nes kaip minėta, šalia šios nuteistojo nurodomos bausmės dar likę nesubendrintos laisvės atėmimo bausmės pagal aukščiau du minėtus teismų nuosprendžius (atitinkamai 2 ir 4 metai laisvės atėmimo).

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 7 d. nutartimi nusprendė, jog, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, rūšį, paskirtų bausmių rūšis, J. P. 2024 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, bendrintina su bausmėmis, paskirtomis 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ir 2023 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, t. y. prie griežčiausios 15 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2024 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pridedant dalį 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, bei 2023 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtų bausmių ir paskyrė nuteistajam subendrintą bausmę – 19 metų laisvės atėmimą.

11. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas teisingai nustatė, jog J. P. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis nuteistas 2024 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, padarė prieš priimant jo atžvilgiu 2022 m. sausio 27 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžius ir jam paskirtos bausmės turi būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalių nuostatas. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, nors nurodė, jog vadovaujasi dalinio sudėjimo būdu, nustatytu BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse, tačiau išties konkrečiai nenurodė pridedamų bausmių dalių, pridedamos bausmės dalies dydžio parinkimo motyvų, kaip nustatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, ir tai laikytina nuosprendžio surašymo trūkumu, tačiau šis trūkumas yra neesminis, nekeičiantis nuteistojo teisinės padėties. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies ir suformuluotos rezoliucinės dalies turinio akivaizdu, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, būtent prie 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės subendrintos bausmės – penkiolikos metų laisvės atėmimo – pridėjo 2022 m. sausio 27 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalis, kurių kiekvienos pridedamas dydis yra akivaizdu mažesnis nei pusė skirtos bendrintinu nuosprendžiu bausmės. Pagal bylos aplinkybes, veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, daugkartinius sisteminius nusikalstamų veikų darymus, teistumų skaičių, pridedamos bausmės dalis nėra aiškiai per griežta, o ir paduotame skunde nėra argumentuojama, kokiu pagrindu pridedamos bausmės dalies dydis turėtų būti mažesnis. Pažymėtina, kad bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – tik dalinį bausmių sudėjimą, o ne visišką bausmių sudėjimą.

12. Nuteistasis skundu, kaip minėta, nesutinka su bendrinimo būdu, t. y. kad bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo, o ne apėmimo būdu, nuteistajam nurodant, jog nusikaltimai beveik visur nesunkūs, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo nuteistojo skundo argumentu dėl sekančių motyvų.

13. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, ar kai nusikalstamas veikas jungia bendra tyčia) arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).

15. Šiuo atveju nustatyta, jog nesubendrintos bausmės J. P. atžvilgiu pagal šiuos įsiteisėjusius vykdytinus teismų procesinius sprendimus:

15.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nuosprendžio priėmimo metu – tai sunkus nusikaltimas, skundžiamos nutarties priėmimo dienai- tai apysunkis nusikaltimas);

15.2. 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (apysunkiai nusikaltimai), BK 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (apysunkis nusikaltimas) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (nesunkūs nusikaltimai);

15.3. 2023 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas);

15.4. 2024 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), BK 215 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), BK 198 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), BK 198¹ straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (nesunkūs nusikaltimai) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (3 veikos) (nesunkūs nusikaltimai).

16. Taigi šiuo atveju bendrinant 2022 m. sausio 27 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžius, kuriais nuteistasis nuteistas už nesunkių, apysunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą, su 2024 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (juo nuteistas už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą), apylinkės teismas pagrįstai įvertino bendrintinų nuosprendžių nusikalstamų veikų pobūdį, rūšį, paskirtų bausmių rūšis ir teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinimui parinkdamas dalinio sudėjimo būdą. Pažymėtina, kad minėtų bendrintinų bausmių nuosprendžiais J. P. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos tiek gretimoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tiek per vieną kategoriją skiriasi (nesunkūs, apysunkiai ir sunkus nusikaltimai, numatyti BK 182 str. 1 ir 2 d., 214 str. 1 d., 215 str.1d., 198 str.1d., 198¹ str. 1d., 294 str. 2d., 300 str.1d.), tačiau visos veikos yra panašios pagal jų pavojingumo pobūdį ir laipsnį: veikos savanaudiškos, tyčinės, tapataus braižo, padarytos analogišku būdu ir aplinkybėmis, kėsinantis į tuos pačius dalykus – svetimą turtą, sukčiaudamas nuteistasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o vienu atveju padarė kvalifikuotą sukčiavimą, nes apgaule įgytas svetimas turtas buvo didelės vertės, t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Visais įvykdyto sukčiavimo atvejais nuteistasis apgaule neteisėtai įgydavo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pasinaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, panaudodamas apgaulę, įgyjant svetimą turtą ir taip nukentėjusiems asmenims padarydamas turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nuteistojo padarytos minėtais nuosprendžiais nusikalstamos veikos pagal pavojingumą iš esmės labai nesiskiria, todėl nuteistajam bendrintinais nuosprendžiais paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis (dalinio sudėjimo būdu), o ne vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 ir 9 dalimis (apėmimo būdu). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 7 d. nutartimi bausmes subendrindamas dalinio sudėjimo būdu, baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnį – pritaikė tinkamai, būtent toks bausmių sudėjimo būdas yra tinkamas individualizuotai bausmei paskirti bei leidžiantis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

17. Pažymėtina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Tačiau kai skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi subendrinus bausmes pagal aukščiau minėtus vykdytinus nuosprendžius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse numatyta tvarka nustatyta galutinė subendrinta bausmė yra ne didesnė nei 20 metų laisvės atėmimo, t. y. skirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri nepažeidžia BK 50 straipsnio nuostatų.

18. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 7 d. nutartis yra pagrįsta, jos naikinti skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.