- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- 1-481-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41007-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Civilinis ieškovas
- V. L.
- Advokatai
- Stasys Survila
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. L. 2020 m. spalio 13 d. apie 5 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jo ir sutuoktinės V. L., ir V. L. išbėgus į lauką, jis pasivijęs sutuoktinę (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sugriebė jai ranka už dešinės rankos žasto ir plaštakos, padarydamas nukentėjusiajai V. L. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei vieną kartą ranka sudavė per veidą, po ko sugriebė už plaukų ir juos tampė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. spalio 13 d. anksti ryte grįžo į namus neblaivus, tuomet tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Žmona išbėgo į lauką, o jis ją vijosi. Lauke sugriebė žmonai už rankos, sudavė ranka per veidą ir sugriebęs už plaukų tempė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Savo elgesį vertina labai blogai, anksčiau žmonos atžvilgiu nesmurtavo, gailisi dėl tokio savo elgesio, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Iš dalies sutinka su civiliniu ieškiniu, sutinka nukentėjusiajai atlyginti teismo nustatytą neturtinę žalą, mano, kad tai galėtų būti apie 500 Eur. Norėjo dalį žalos atlyginti nukentėjusiajai, tačiau ji nesutiko duoti savo sąskaitos numerio, jeigu jis nesutiks sumokėti visos 10 000 Eur neturtinės žalos sumos. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3. Nukentėjusioji V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. spalio 13 d. apie 5 valandą ryto į namus grįžo neblaivus kaltinamasis, jis pradėjo aiškintis santykius, apvertė kavos staliuką. Ji išsigando ir išbėgo į gatvę, pakvietė draugę, kad ši nuramintų kaltinamąjį. Kaltinamasis šaukė, kad nebėgtų, sakė, kad nori pasikalbėti. Labai greitai atvyko draugė, mėgino kaltinamąjį nuraminti, bet jis nenusiramino, įžeidinėjo jas. Tuomet ji iškvietė policiją ir lauke laukė. Tuomet, kai kaltinamasis išgirdo, kad turi atvažiuoti policija, pradėjo bėgti link nukentėjusiosios, o ši nuo jo. Kaltinamasis pavijo nukentėjusiąją, griebė ją už dešinės rankos, ji kaire ranka bandė gintis. Draugė atsistojo tarp jų, kad kaltinamasis negalėtų nukentėjusiosios mušti. Tačiau kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į veidą, griebė jai už plaukų. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis paliko nukentėjusiąją ir nuėjo link namų. Nesutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi kaltinamasis ne pirmą kartą prieš ją smurtavo, kai išgeria alkoholio, būna agresyvus, jos neatsiprašė. Reiškia 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris susijęs ir su anksčiau patirtu smurtu. Kaltinamasis norėjo sumokėti jai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ji nesutiko su tokia suma. Sakė, kad sumokėtų visą civilinį ieškinį, tuomet susitaikytų su kaltinamuoju.
Šalies argumentai
4. A. F. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Paaiškino, kad su kaltinamuoju jau daug metų yra draugai, susitinka du – tris kartus per savaitę, dažnai susiskambina. Jis negalėjo patikėti, kad kaltinamasis galėjo taip pasielgti sutuoktinės atžvilgiu. Po įvykio kalbėjo su kaltinamuoju, jis (kaltinamasis) supranta, kad blogai pasielgė, išgyvena. Kaltinamasis pradės pas jį sportuoti ir problemą su alkoholiu bandys išspręsti. Mano, kad galėtų daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji.
6. Be kaltinamojo A. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
6.1. Liudytoja M. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji yra V. L. draugė. Bendrauja seniai, taip pat bendrauja ir su V. L. vyru A. L., gerai sutaria, yra pažįstama su A. nuo vaikystės. Viskas prasidėjo pirmadienį vakare, 2020 m. spalio 12 d. apie 22 val. Jai paskambino V. L., pasakė, kad jos vyras A. L. išgėręs, konfliktuoja su ja, paprašė, kad atvažiuotų. Ji nuvažiavo pas juos į namus adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Rado V. stovinčią lauke su chalatu ir šlepetėmis. V. pasakė, kad A. viduje užsirakinęs. Ji pradėjo belstis, prašyti, kad A. atidarytų duris. A. atrakino duris ir įleido jas į vidų. Jos nuėjo į virtuvę. A. padarė arbatos, kalbėjosi su juo, mėgino nuraminti, kad nekonfliktuotų su V.. V. persirengė ir ji ją nusivežė pas save į namus miegoti. Kitą dieną, antradienį, V. nuėjo į darbą, ji V. pasakė, kad, jeigu vėl kils nesutarimai su A., ji atvažiuos ir ją pasiims. Vakare kalbėjosi su V. telefonu, ji pasakė, kad viskas gerai, A. namuose nėra, ji liko miegoti savo namuose. Spalio 13 d. apie 4 val. ryto jai paskambino išsigandusi V., susijaudinusi pasakė, kad grįžo neblaivus A., kuris labai agresyviai elgiasi, paprašė, kad ji atvažiuotų. Ji atvažiavo iš karto po V. skambučio. V. su chalatu ir šlepetėmis stovėjo lauke. A. elgėsi labai agresyviai, keikėsi, vaikščiojo ir daužė į sienas, baldus, V. grasino žodžiais: „vis tiek tu čia negyvensi, užmušiu tave, sudeginsiu“. Užėjusi į namo vidų pamatė, kad kambaryje guli perverstas staliukas. V. paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. V. stovėjo toliau nuo A., kad jis jos nepasiektų, nes, kai tik pasiekdavo, pradėdavo tampyti už chalato. Ji stovėjo tarp A. ir V., bandydama nuraminti A.. A. pradėjo eiti link V., V. – trauktis, V. išbėgo į lauką, A. vijosi V.. Ji taip pat išėjo į lauką, matė, kad V. bėgant nuo R. link (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos A. pasivijo V., sugriebė ją už rankos, su ranka sudavė per veidą (nepastebėjo su kumščiu ar su delnu), tada griebė už plaukų ir pradėjo tampyti. Ji pribėgo prie jų, įsiterpė tarp jų per vidurį ir padėjo V. išsilaisvinti nuo A.. Joms grįžtant link namų, A. ėjo paskui, tuomet privažiavo policijos pareigūnai, gatvėje sulaikė A. ir įsisodino jį į policijos automobilį (b. l. 77–79).
6.2. Akistatos tarp V. L. ir A. L. protokolo duomenimis, į klausimą, kokius veiksmus jos atžvilgiu 2020 m. spalio 13 d. apie 5 val. ryto atliko jos vyras A. L., kai pasivijo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste? V. L. atsakė, kad jis griebė jai už dešinės rankos, tuomet užsimojo trenkti į veidą, ji kaire ranka, kuri buvo laisva, bandė apsiginti dengdama veidą, bet vyras vis tiek sudavė jai į kairę veido pusę. Smūgis nebuvo labai stiprus, nes jos ranka šiek tiek „sugėrė“ smūgį, smūgis buvo „praslystantis per veidą“. Po to, kai sudavė per veidą, griebė už plaukų ir pradėjo tampyti. Tuomet draugė M. pribėgusi stojo tarp jų ir bandė ją apginti. Viskas tęsėsi apie penkias minutes, labai greit atvyko policijos ekipažas. A. L. su šiais parodymais sutiko. Sutiko, kad griebė už rankos, sudavė per veidą ir tampė už plaukų (b. l. 107–109).
6.3. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, remiantis V. L. apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: V. L. padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. spalio 13 d.); sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 69–70).
6.4. Garso įrašo apžiūros duomenimis, apžiūros objektas – bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, atsiųsta elektroniniu paštu, garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką bei telefono numerį. Paspaudus peržiūrėti failą „2020_10_13_05-12-05_37067110370“ girdisi du moteriški balsai, nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, kuris bus žymimas „BPC“, ir moters balsas, nustatyta, kad – V. L., kuris apžiūros metu bus žymimas „V.L“. V. L.: Laba diena, vakaras, vyras smurtauja iškvieskit prašau policiją. BPC: Koks miestas? V. L: (duomenys neskelbtini), Trakų rajonas, (duomenys neskelbtini). BPC: Gatvė? V. L: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), čia nuosavas namas, V. L: Jo, nuosavas. BPC: Vaikų nepilnamečių namuose yra? V. L: Ne, nėra. BPC: Medikai reikalingi? V. L: Kaimynę pakviečiau, tai kaimynė dabar. BPC: Medikai reikalingi? V. L: Ne, ne aš išbėgau iš namų, lauke dabar sėdžiu. BPC: Tai jus sumušė vyras? V. L: Taip, vyras (žodžiai nesuprantami). BPC: Jūsų vardas ir pavardė? V. L: V. L..
6.5. Apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, atsiųsta elektroniniu paštu, garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką bei telefono numerį. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas „2020_10_13_20-18-34_37067110370“, paspaudus peržiūrėti failą girdisi du moteriški balsai, nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, kuris bus žymimas „BPC“ ir moters balsas, nustatyta, kad – V. L., kuris apžiūros metu bus žymimas „V. L“. BPC: V. L: Va skambinu, vienu žodžiu, vyrui buvo smurtavimas ir buvo paskirta nebūti namie, dabar atvažiavau, klausykit, radau namie, paprašiau išeiti, dabar jis terorizuoja, kalba. BPC: Adresas koks? V. L: Išvažiavo, išgirdo, kad pradėjau skambinti tai. Sustojo, man atrodo, palaukit. (duomenys neskelbtini).Sustojo. (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), čia (duomenys neskelbtini)? V. L: Jo. Labai skubiai reikia, nes klausykit, jis sustojo dabar, žada susidorojimu. BPC: Jam negalima prie jūsų artintis? V. L: taip, nebūti namie. BPC: dabar grasina jums susidorojimu? V. L: Tai jo, jo. BPC: Greitoji reikalinga? V. L: Ne. BPC: Jūsų vardas pavardė? V. L: V. L., būkit geri (žodžiai nesuprantami). BPC: V. L.? V. L: Jo. BPC: O tai jo vardas pavardė, jūsų vyro? V. L: A. L.. BPC: A. L., taip? V. L: Jo. BPC: Gerai, laukite policijos. V. L: Kuo greičiau pasakykit jiems, tikrai va sustojo, aš labai bijau (b. l. 73–74).
6.6. 2020 m. spalio 13 d. 6.05 val. A. L. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0138, nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 81–82).
6.7. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenimis, V. L. užfiksuotas įdrėskimas dešinės rankos piršte, moteris šoko būsenoje, susijaudinusi, su akivaizdžios baimės požymiais. Gauti paaiškinimai, kad 2020 m. spalio 13 d. apie 5.12 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. L. žodinio konflikto metu pykosi su savo vyru A. L., kuris vieną kartą dešine ranka trenkė V. L. į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, vėliau sugriebė jai už plaukų bei tampė į visas puses. Tuomet V. L. pabėgo iš namų nuo agresyvaus vyro A. L., tačiau jis bėgo paskui ją grasindamas, kad susidoros su ja. Lauke nuo vyro V. L. ėmė ginti draugė M. M.. A. L. buvo sulaikytas (b. l. 1–2).
6.8. ROIK Nr. 0120000567770 kortelės duomenimis, 2020 m. spalio 13 d. 5.12 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas V. L. telefoninis pranešimas, kad adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras, moteris pabėgo iš namų. Vaikų nėra (b. l. 7–9).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
8. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia sugriebė ranka sutuoktinei V. L. už dešinės rankos žasto ir plaštakos, padarydamas nukentėjusiajai V. L. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai per veidą, po ko sugriebė už plaukų ir juos tampė, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis A. L. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtinta – nukentėjusiosios, liudytojos M. M. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, objektų apžiūros protokolų duomenys, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad A. L. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Dėl atsakomybės individualizavimo
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
11. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
12. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.
13. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. F. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.
14. Pagal teismų praktiką kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas tada, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos esminės kvalifikavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, taip pat pripažįsta teismo nustatytus (o ne liudytojų nurodomus) esminius faktus. Asmens gailėjimąsi gali išreikšti ne vien atsiprašymas, bet ir savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020).
15. A. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, A. F. patvirtino, kad kaltinamasis suprato, jog netinkamai pasielgė, savo poelgį vertina kritiškai, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, sutinka nukentėjusiajai atlyginti teismo nustatytą neturtinę žalą. Pati nukentėjusioji byloje pripažino, kad kaltinamasis norėjo jai sumokėti 200 Eur neturtinę žalą, tačiau ji pati nesutiko ir norėjo, kad kaltinamasis atlygintų visą byloje pareikšta 10 000 Eur civilinį ieškinį, tuomet su kaltinamuoju būtų susitaikiusi. Taigi, šiuo atveju nustatytinos visos kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Tokia teismo išvada pagrįstina ir toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.
16. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, A. L. administracine tvarka baustas du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 112). Pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, t. y. jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, padaryti administraciniai nusižengimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių. Be to, kaltinamasis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu ar smurtiniu elgesiu, viešosios tvarkos pažeidimus. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą įvertintina, be kita ko, tai, kad nors kaltinamasis dabar nedirba, tačiau byloje pateikta UAB „T. a.“ charakteristika, kurioje nurodoma, kad kaltinamasis UAB „T. a.“ dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. kovo 4 d., charakterizuojamas tik teigiamai.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai A. L. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Nors nukentėjusioji ir teigia, kad sutuoktinis prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai A. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą šią nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip A. L. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą.
18. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad A. L. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. L. pasitikėjimą.
19. Pažymėtina, kad kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia jo išteisinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos. Priešingai, BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai teismas nustato, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be to, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės siekiama iš esmės tų pačių resocializacijos tikslų, kaip ir paskiriant bausmę. Laidavimo instituto taikymas yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jeigu toks asmuo per laidavimo laikotarpį padaro BK 40 straipsnio 6–8 dalyse nurodytus teisės pažeidimus, teismas turi teisę spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės ir už šias padarytas veikas.
20. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).
21. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. F. yra tinkamas būti laiduotoju. A. F. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą A. L. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. A. F. neteistas, baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskirti prie itin šiurkščių pažeidimų, gauna nuolatines pajamas, turi šeimą, su kaltinamuoju yra ilgamečiai draugai. Vilniaus (duomenys neskelbtini) Klubo N.-N. charakteristikoje A. F. charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Kaltinamojo ir A. F. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
22. Teismui nekyla abejonių, kad A. F. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. A. F. rūpi jo draugo ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad A. F. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką A. L., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
23. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laiduotojo A. F. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. L. asmenybę, taip pat teigiamą A. F. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. L..
24. Teismas, atsižvelgęs į padarytą nusikalstamą veiką (veiklos pobūdį, aplinkybes), ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus geriau (efektyviau) pasiekti, taikius laidavimą su užstatu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
25. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
26. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
27. Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir atsižvelgęs į tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo smurtinio pobūdžio, smurtiniai veiksmai padaryti šeimos nario atžvilgiu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl civilinio ieškinio (neturtinės žalos atlyginimo)
28. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.
29. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
30. A. L. pripažino civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nesutiko su reikalaujamos priteisti sumos (10 000 Eur žalos) dydžiu.
31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
32. Byloje nustatyta, kad A. L. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, taip pat nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu, stresu, dvasiniais sukrėtimais ir išgyvenimais, taip pat nurodė, kad civilinį ieškinį reiškia ir dėl kitų atvejų, kuomet patyrė smurtą iš kaltinamojo pusės.
33. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo – A. L., tačiau žala vertinama tik šios bylos kontekste, juolab, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų dėl anksčiau patirto smurto, o nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, suformuotai teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos. Iš asociacijos „Moterų informacijos centro“ pažymos dėl specializuotos pagalbos centro suteiktos specializuotos kompleksinės pagalbos matyti, kad nukentėjusiajai buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba: emocinė parama, informavimas, konsultavimas, pasiūlyta specializuota teisinė, psichologinė pagalba, taip pat suteiktos dvi psichologo pagalbos.
34. BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2K-29/2009).
35. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, šiuo atveju reali ir įrodyta yra 700 Eur dydžio neturtinė žala, kuri atitinka aukščiau įvardintus įstatyme numatytus kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, ji priteistina iš A. L. nukentėjusiosios naudai. Kita nukentėjusios civilinio ieškinio dalis atmestina.
36. A. L. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100–101), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. F. (A. F.) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojo A. F. (A. F.) laidavimo terminą su 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatu.
Išaiškinti laiduotojui A. F. (A. F.), kad 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą jis turi sumokėti per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB SEB banke. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. L. nukentėjusiajai V. L. 700 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą nukentėjusiosios V. L. civilinio ieškinio dalį atmesti.
A. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. L. ir laiduotojui A. F. (A. F.), kad:
laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.